Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Jetau, vakarykštė pavasariška nuotaika man niekaip iš galvos neišeina. Ir ji taip giliai įlindo, kad mintimis net į vasarą nusikėliau! Sakytumei kaip kokiam filme „Atgal į ateitį“. Fantazuoju, kad jau šiemet tai mūsų apleistą sodą paversiu rojumi. Tikrai tikrai. Atsimeni, Indre, kai svaigau, jog sukursiu jame ką nors gražaus? Tai va, aš vėl apie tą patį. Gaila, kad jau kovas, o aš dar nenusipirkau grėblio, kastuvo, plūgo ir pan. dalykėlių. Nieko tokio, nusipirksiu ir tada… Vualia per dobilieną!!! Ech, ne, na sakau, kad geras oras mane kažkaip įdomiai veikia.
Sodas. Upė prie pat, bet ji smukdo žemę. Nemoku tinkamai paaiškinti, bet įsivaizduokit – kasmet žemės plotas vis mažėja mažėja, o vandens – didėja. Ir dar bebrai obelis valgo. Nedaug beliko. Ką mes tada valgysim, kai nebeliks obelų, tuo pačiu ir jų vaisių? (trenktai išsireiškiau, žinau, šiuo metu jūs jau gulit po stalu iš juoko). Oh…
Atsimenu, kai sode dar buvo gyvybė ir sujudimas, mano šviesaus atminimo močiutė sėdėdavo ant suoliuko ir visiems komanduodavo. Nors ką ten, kai turėjo parako ir pati ką nors nuveikdavo, bet visgi… Komanduodavo daugiau – tai liepdavo kolorado vabalus nuo bulvių nurinkinėti ir traiškyti, tai piktžoles rauti… Tada – tingėdavom ir spyriodavomės, o dabar… Die, kad kas sugrąžintų tuos laikus.
Ha ha, tarstelėjau ir pagalvojau: „Aš pati noriu juos grąžinti!!!” Patikėkit, žiauriai noriu. Kaip niekada anksčiau. O, bet, tačiau… Ne, jokių abejonių.
Viską ten atnaujinsiu, susuksiu, prisuksiu, o tada savo tinklaraščio lankytojus į sodo atidarymo ceremoniją pakviesiu. Pamišėliškai skamba? Man irgi. Tačiau kas pasakė, kad skamba neįmanomai? Niekas. Vadinasi belieka judėt pirmyn.
P.S. Apsiskelbiau, tai niekur nebedingsiu;)
P.P.S. Velniava, kaip tą žemės smukimą sustabdyti…
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Indrė kovo 13th, 2009, 4:45 pm
Aha, prisimenu xDD Kaip tik pradžią skaičiau ir pagalvojau „Ar tik nesu kažkur to anksčiau girdėjusi?” xDD
Virgis kovo 13th, 2009, 6:16 pm
„Žemės smukimo” nesustabdysi, natūralus procesas, taip sakant, – nebent imsi paskolą 40 000 Lt. (suma apytikrė), telksi pajėgas, veši didžiulius akmenis ir jais vertikaliai horizontaliai nuklosi visą krantinę, turint galvoje srovės intensyvumą, potvynius ir nesusipykimą su gamtos apsauga.
Koks sutapimas – turiu ir aš žemės lopinėlį, katrą mirt gyvent iki liepos turiu paversti jaukumo ir ramybės oaze. Stiprybės, kantrybės ir gerų idėjų mums visiems !
Ligita kovo 13th, 2009, 8:30 pm
Ha ha, Indre, tai puiku, kad neužmiršai Rimtai, patikėk, jaučiu šiemet daug rimčiau „užėjo”! Tiesa, va Virgis mane graudina. Nieko, dar metus kitus žemė nepranyks visai…. Bent jau naiviai tikiuosi… Beje, Virgi, palinkėjimas sveikintinas.
Virgis kovo 14th, 2009, 12:55 am
Ligita, negraudinu, bet kai klausia ir jei galiu kažką patarti – niekada neatsisakau. Be to juk gali patarimą ignoruoti, ar ne? Geriau pasakyk man: ar man pasirodė, ar jauti man priešiškumą? O jei taip – kodėl ?
Ligita kovo 14th, 2009, 1:08 pm
Virgi, gal tu ir negraudini, bet bent kolkas man tie 40 tūkst. kaip iš fantastikos srities Šiaip ar taip, ačiū už patarimą. Dėl priešiškumo… Taip, jaučiu šiek tiek. Kodėl? Nes tu negerbi žmogaus, kurį aš gerbiu. Tačiau šiuo metu bandau tave suprasti – planus, tikslus ir pan.
Fredis* kovo 15th, 2009, 2:43 pm
Šiandien kaip tik buvau sode, apšėriau kačiukus. Gaila katės, ją jau visą savaitę vaikiojosi du katinai, vienas šviesiai rudas, kitas – neaiškiai pilkas, abu murzini, galingi, plačiomis krūtinės, miniatiūriniai liūtukai, akys stiklinės, į žmones beveik nekreipia dėmesio. Dabar jau ramesni – turbūt jau kažkuris vienas apvaisino patelę. Šiaip aš tau galiu duoti daug patarimų sodininkystės klausimais, bet žinok, kad tai gana didelis vargas, geriausia palikti beveik natūralią gamtą, truputį pašienauti benzininiu, ar rankiniu dalgiu laukinę pievą ir viskas, kokį neįmantrų lieptelį prie upės susiręsti ir šalai jaukią vietą laužavietei. Jei viena kita obelis atlaikys bebrų atakas – visai būtų nuostabu, o dar aviliai ?
Ligita kovo 15th, 2009, 3:10 pm
Na aš ir galvoju, kad per daug nieko įmantraus nedarysiu. Visų pirma neturiu lėšų įmantrybėms, antra – tenoriu pradžiai bent jau prikelt tą vietelę naujam gyvenimui Mhm… Užsisvajojau x)) Beje, vakar buvau pasižiūrėt kaip ten viskas atrodo, tai… Liūdnokas vaizdelis – sniegas dar nenutirpęs, pilna balų, medžiai pliki. Tai lyg ir suprantama, gi tik pavasarėja, tačiau… Radau ir prišiukšlinta nemažai Panašu, kad kai kas ten vasarą dažnai pavakarodavo ( Avilių nėra, o obelys dar turėtų išlikt kelios. Tikėkimės… Galvoju ar sodint kokių daržovių ar ne. Dirvos yra. Tik kad miestas visai netoli, vagių pasitaiko! Ech… Tikrai kad daug vargo, betgi taip norisi atnaujint!!!
Katę sekiojo du katinai? Na va, o „tos dienelės” maniau dar neprasidėjo, nors… Štai prieš daugiau nei savaitę draugės katinas pradingo :O