thumbupdown1 Vakar per žurnalistikos profesinių studijų praktikos gynimą vienai merginai dėstytojas pasakė įdomų faktą apie klausimus užduodamus antraštėse – esą tie, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“ dažniausiai (t.y. net 85% iš jų) turi neigiamą atspalvį, vadinasi, jei klausiate „Ar dangus šiandien buvo žydras?“, turite omenyje, jog iš tikrųjų taip nebuvo. Kągi… Nusprendžiau šią teoriją patikrinti.

Ir kurgi tai geriau daryti, jei ne pas save tinklaraštyje;) Paaiškėjo, kad aš visai mėgstu tokius klausimus užduoti. Jūs tik pažiūrėkit (vienos antraštės neminiu nenorėdama sukelti bereikalingų vaidų):

Tai ką, čiupsim kastuvus į rankas?

„Tai taip lietuviška…“ – ar gali būt puikiau?

Mano kūrybinės paieškos artėja. Kritikė + aš = Įmanoma?

Internetas vs spauda. Pastarosios laukia lėta mirtis?

Gal pirksit gabalėlį romantikos, tirpstančio sniego ir šilumos?

Ar mus vis dar domina pramogos ir įžymybės?

Tu taupai? Aš irgi ne (STOP – parduotuvėse padaugėjo ragautojų)

Ufonautai nusileido mus tėvynės pakrašty?

Nori pasiekti pergalę? Siek

Marijonas Mikutavičius apie lietuvių humorą. O gal geriausia juoktis iš savęs?

Švarinimosi maratonas artėja. Ar pavyks?

Panagrinėkim…

1) „Tai ką, čiupsim kastuvus į rankas?“ - šį klausimą uždaviau rašydama apie tai, kad ruošiamasi apmokestinti nedirbamos žemės plotus ir tuo pačiu norėjau paraginti suklusti bei imtis žemės ūkio. Ar pavyko? Žvelgdama į savo asmeninę patirtį galėčiau pasakyti, kad kolkas „ne“.

2) „Tai taip lietuviška…“ – ar gali būt puikiau? – mane kaip patriotę atsakymas „ne“ visai tenkina.

3) „Mano kūrybinės paieškos artėja. Kritikė + aš = Įmanoma?“ – cha cha, pagal dėstytojo statistiką iš manęs kritikės nevertėtų tikėtis. Kadangi 85% procentai dar ne visas šimtas, leisčiau teigti, jog savęs dar „nenurašau“:)

4) „Internetas vs spauda. Pastarosios laukia lėta mirtis?“ – šia tema galėčiau daug diskutuoti, nes nuo straipsnio parašymo datos (02.22) mano pradinis optimizmas gerokai sumažėjo (ir vėlgi… asmeninė patirtis), tačiau jo šiek tiek liko, todėl atsakymas „ne“ mane nuramina.

5) „Gal pirksit gabalėlį romantikos, tirpstančio sniego ir šilumos?“ – ne, ne, ne!!! Visu savo straipsniu bandžiau pasakyti, kad tikrai nepirksiu, tad manau daugiau komentarų nė nereikia.

6) „Ar mus vis dar domina pramogos ir įžymybės?“ – deja… Nors ir kaip norėtųsi tą neigti, tačiau atsakymas „ne“ čia būtų per drąsus.

7) „Tu taupai? Aš irgi ne (STOP – parduotuvėse padaugėjo ragautojų)“ – specifinė situacija. Visų pirma pati pateikiu atsakymą: „Aš irgi ne“, antra, nėra visiškai aiškus konkretus adresatas, tad apie „ne“ čia negalima kalbėti.

8)) „Ufonautai nusileido mus tėvynės pakrašty?“ – kai Lietuvą tikrai aplankys ufonautai, man būtinai praneškit, atlėksiu su fotoaparatu:)

9) „Nori pasiekti pergalę? Siek“ – taip. Kiekvienas turėtume būti atkaklūs, kai žinome ko norime.

10) „Marijonas Mikutavičius apie lietuvių humorą. O gal geriausia juoktis iš savęs?“ – tiesiog… Mokėkim pasijuokti.

11) „Švarinimosi maratonas artėja. Ar pavyks?“ – manau, kad pavyko. Surinkom daugiau šiukšlių ne pernai, vadinasi akcija populiarėja.

Išvados: iš 11 antraščių, į kurias galima būtų atsakyti „taip“ arba „ne“, savo tinklaraštyje neigiančių radau… Penkias, vadinasi tokių pas mane vos 45% procentai. Sugrioviau statistiką;) Priminsiu – jeigu antraštėje tavęs klausia ką nors tokio kaip „Mes šios šalies nugalėtojai?“, pagal statistiką yra 85% tikimybė, kad atsakymas bus „ne“. Hm… O gal aš nieko nesugrioviau, gal mano antraštės klaidinančios? Sakykit. Apskritai antraštės labai svarbi straipsnio dalis. Spėju, skubantys žmonės dažnai perskaito tik jas… Kaip galima būtų patobulinti, kad jie iš antraščių gautų kuo daugiau informacijos ir nebūtų bereikalingai vedžiojami už nosies? Pati labai nemėgstu dviprasmiškų antraščių – kai perskaitęs pagalvoji apie viena, o įsigilinęs į tekstą randi visai ką kita. Gauni lyg šlapiu skuduru per veidą://

Šaltiniai: nuotrauka – http://api.ning.com