Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
V.A.M. – tai 2009 metais rugpjūčio 31 dieną startavęs ir šiemet atnaujintas muzikinis skyrelis, kurį pasiūlė komentatoriai Ieva su Juozu. Kodėl V.A.M.? Gediminas, Ligita, Tomas, Ieva ir kiti kai kada taškosi Artūro prižiūrimame skyrelyje (šiuo metu uždarytame renovacijai): „Dvigubai atjaunėjęs narcizas, arba itin prašmatnus kvietimas nusipezėti“, o štai didieji muzikos mylėtojai Valentinas, Auksinis Kardas ir Maras nuosavo kampo dar neturėjo, todėl labai liūdėjo. Dabar to daryti nebeteks.
Čia kiekvienas iš jūsų galite diskutuoti apie muziką, dalytis mėgstamais kūriniais su kitais, išgirsti nuomonę apie juos ir tiesiog smagiai leisti laiką.
Galbūt bus sudaromas TOP 10 ar TOP 20.
Siūlomi kūriniai:
P.S. nuotrauka Valentino
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* rugpjūčio 10th, 2010, 10:52 pm
Marai, tu nesupykai, kad aš tavo ir Auksinio kardo įkėlimus pavadinau monotoniškais? Iš tiesų, tai jie tokiais visai nėra.
Šlapiam grįžus po vargonų klausantis Blue Train ir matant nuostabų vakarinį miesto dangų turėjo būti puikus potyris.
Fredis* rugpjūčio 10th, 2010, 10:54 pm
Valentinai, niekada čia niekas nelaukia kažko genialaus.
Pavyzdžiui Maras matė gražų dangų ir užrašė.
Maras rugpjūčio 10th, 2010, 11:26 pm
Fredi, tikrai nesupykau. Ko gi čia pykti? Man tik kilo minčių apie tai, kas yra monotoniškumas ir kaip tai kultūriškai konstruojama. Nu ir pavyzdžių įdėjau. Iš tiesų tai tos „Kiaulės” ne tokios jau monotoniškos (nors ritmo vienodumo esama).
Šiaip Ligettis ta „Poema” lyg šaipėsi iš tuolaikinės ultramodernios muzikos, faktiškai dažnai sunkiai išklausomos, ką jau bekalbėti apie malonumo teikimą.
O dangus tai vakar buvo tiesiog nuostabus, saulei leidžiantis, gal kas dar matė. Tokio grožio dangaus jau seniai bebuvau matęs. Šiandieninis tam nė iš tolo neprilygo.
Valentinas rugpjūčio 11th, 2010, 8:36 am
Fredi,
Išaiškėjo, kad reliatyvumo teorija yra liberalų sąmokslas:
http://tpmmuckraker.talkingpointsmemo.com/2010/08/conservapedia_founder_takes_on_the_notorious_liber.php?ref=fpb
Auksinis kardas rugpjūčio 11th, 2010, 6:53 pm
Aukščiau vakar pasiūlytas David Bowie dėl dviejų nuorodų praėjo tik šiandien. Ačiū Ligitai, kad pluša ir per vasarėlę
. rugpjūčio 11th, 2010, 10:02 pm
Pro memoriam Gintaras Abarius
http://www.youtube.com/watch?v=7ZRXABxDoQA&feature=related
Maras rugpjūčio 11th, 2010, 11:35 pm
O aš, kaip visada, krausiu senienas. http://www.youtube.com/watch?v=dZn_VBgkPNY&feature=related Viskas, ko reikia, yra čia, nesvarbu, kokios būnu nuotaikos.
Valentinas rugpjūčio 12th, 2010, 8:14 am
O aš neseniai „atradau” saksofonistą Kirk Roland Rahsaan. Sveiko išprotėjimo dozė, suteikia energijos gyventi.
http://www.youtube.com/watch?v=pyDcjsK4KwM&feature=related
. rugpjūčio 12th, 2010, 8:46 am
Žinant Valentino pareikštą nemeilę saksofonui- netikėtas pasirinkimas… nebent reikia vertinti Valentino irgi kažkada čia pabrėžtą abuojumą odos spalvai.
Valentinas rugpjūčio 12th, 2010, 9:00 am
Aš labiau nemėgstu saksofonų kvinteto…
Iš esmės nesvarbu instrumentas, svarbu Muzika (taip pasakytų Maras).
Dar vienas išprotėjimo pavyzdys:
http://www.youtube.com/watch?v=aVU34lV3fVc
Turbūt negli būti nieko labiau priešingo Coltrane’ui
. rugpjūčio 12th, 2010, 9:16 am
Jo, geriau, kai saksofonistas vienas solo kvintetą keičia
Valentinas rugpjūčio 12th, 2010, 9:47 am
Jis kurdavo savo nuosavus instrumentus, nes įprastinių buvo per mažai
. rugpjūčio 12th, 2010, 10:22 am
Kai Čekasinas ( po GTČ) šitaip išsidirbinėdavo pelniau vienos šarm damos dėmesį, pavadinęs tai eksdžiazu, kukliai pridūręs, jog neturiu minty eksperimentinio…
Madam tą kitą labai panašių raidžių žodį žinojo… buvo labai fain.
Maras rugpjūčio 12th, 2010, 6:47 pm
Nu nieko tas Rahsaan. Tik išprotėjimo nepastebėjau (išilginėmis fleitomis tai jau viduramžiais nosimis grojo).
O čia Valentinui, kiek prisimenu, mėgstančiam gitaras: http://www.youtube.com/watch?v=GQX4w2t_q4U&feature=related Turbūt žinomas dalykas. Visai smagiai susiklausė visas diskas.
Maras rugpjūčio 12th, 2010, 6:54 pm
Nors šitas iš Frippo ir „League of Krafty Guitarists” [ot pavadinimas
] man labiau patiko: http://www.youtube.com/watch?v=Fc2BxjqBbv0&NR=1 Gal kad akivaizdus XX a. akademinės muzikinės kultūros tęsinys.
Maras rugpjūčio 13th, 2010, 3:31 pm
Na, jei labai nepriimli klasika, galima jos klausytis per Uri Caine prizmę:
http://www.youtube.com/watch?v=12NOBuIFCVE&feature=related (Bach)
http://www.youtube.com/watch?v=Ek6clq_Zwok&NR=1 (Mozart)
Išprotėjimas, sakyčiau, visai elegantiškas.
Fredis* rugpjūčio 18th, 2010, 10:25 pm
O čia kreivaranklis, paprastas darbininkas iš Panevėžio:
Fredis* rugpjūčio 18th, 2010, 10:25 pm
http://www.youtube.com/watch?v=WucEkxTqbns&feature=related
kreivarankis rugpjūčio 21st, 2010, 1:34 pm
http://www.youtube.com/watch?v=ErbeEesvq7s&feature=player_embedded
romas rugpjūčio 21st, 2010, 3:12 pm
http://www.youtube.com/watch?v=cw2sHkVFjb4&feature=related
Auksinis kardas rugpjūčio 22nd, 2010, 8:55 pm
Naujausio žavėjimosi objekto puslapyje radau ne tik, kad susižadėjusi, bet ir kad mėgsta tai:
Suopis ir Rambynas Ramonai – O, laike!
http://www.youtube.com/watch?v=-sWALXmfx-Q
Duokim garo!
Auksinis kardas rugpjūčio 22nd, 2010, 9:07 pm
Jūsų patogumui – čia pat ir prasmingi žodžiai:
Suopis ir Rambynas – O, laike
Prieš trisdešimt penkis metus, neseniai
Rūpėjo mums tiktai žaidimai
Močiutės mamytės dabojo normaliai
Tėveliai mums ruošė vežimą
Paaugę į lauką išėjom visai
Daina mūsų lūpos žydėjo
Ir sukom papūgas per šokius smagiai
Kol laikas ir mus palytėjo
Priedainis:
O laike, gyvate tu
Dar nelieski manęs akių
Ką sakai, pasakys ir mano tėvai ir žentai nesakys, patikėk
O laike, rupūže tu
Leisk mergytę pasukt dar ratu
Leisk sugrįžti namo takeliu
Mergužėlei grąžinti skolas
Dabar atvažiuojam su automašinom
Į kaimą, kur pigus benzinas
Štai Levas, Vytiokas ir krūmas razinų
Ten klėtis, kur Olgą kutenom
Takelis užaugęs dilgynėm ir viksvom
Suolelis seniai jau aptrauktas
Tačiau man širdy vis jau dar ne visai
Kadangi dar vis ne visai man
Priedainis.
kreivarankis rugpjūčio 22nd, 2010, 9:28 pm
AK,
klipas irgi geras.
http://www.youtube.com/watch?v=4u-j-Oeurwo&feature=related
romas rugpjūčio 22nd, 2010, 9:45 pm
Siūlau panašaus ritmo linksmą dainelę http://www.youtube.com/watch?v=ebDEkSbBVh4&feature=related
romas rugpjūčio 22nd, 2010, 10:29 pm
Ir dar vieną http://www.youtube.com/watch?v=NB9rKWaXVAU
kreivarankis rugpjūčio 22nd, 2010, 11:15 pm
http://www.youtube.com/watch?v=j5WwsR6JZU8&feature=related
Auksinis kardas rugpjūčio 23rd, 2010, 7:28 am
Taikomoji „Jotvingio” rauda:
http://www.youtube.com/watch?v=J813dPXCX2I
romas rugpjūčio 23rd, 2010, 8:40 am
Aha, verkiau žiūrėdamas.
Auksinis kardas rugpjūčio 24th, 2010, 10:35 pm
Berods kiek geresniais laikais buvau dėjęs nuorodą į Talking Heads originalą (paieška neveikia). Šiandien per radiją girdėjau grojant šį, vertą dėmesio, atlikimą:
Simply Red – Heaven
http://www.youtube.com/watch?v=IGbREuyYNZM
Maras rugpjūčio 25th, 2010, 12:22 am
Kad jau kalba apie maršus.
) maršas: http://www.youtube.com/watch?v=6Z5y1I3prLE Mūšio maršas: http://www.youtube.com/watch?v=8ci2tsdL3MA Vieno dalinio maršas: http://www.youtube.com/watch?v=ZxvSJno1LzM&feature=related Aikšu, Lully buvo didis, bet epochą jis atspindi gerai.
Yra ir gražių maršų. http://www.youtube.com/watch?v=z1088E6E2fY&feature=search arba šitie, maršiškesni: http://www.youtube.com/watch?v=mpnFU3Bzy3A&feature=related ar http://www.youtube.com/watch?v=hF9QgooiwfI&feature=related
Šiaip įdomu, kaip muzika atsiliepia į visuomenės pokyčius. Patys maršiškiausi barokiniai maršai išlaiko eleganciją, jų tikrai nepalaikysi gryna taikomąja muzika, skirta nepamesti žingsnio ritmo, kaip yra rašęs romas: http://sovmaras.livejournal.com/63153.html? Bathread=292273#t292273 Dabartiniai žmonės nelabai ir suprastų, kad tai yra kariniai maršai. Va muškietininkų (vaikystę galima prisiminti
Modernioji epocha, atrodo, siekė „geometrizuoti” tiek vaizdą, tiek garsą, tiek elgesį. Kariuomenė sukišta į stačiakampius iš lygiomis linijomis pagal lygų ritmą žygiuojančių chaki spalva aprengtų žmonių. Nepalyginsi su spalvingu senesnių laikų matomu chaosu, slėpusiu tvarką.
Nuoga tvarka, nuoga geometrija, nuogas rimtas. Įdomiausia, kad tai persikėlė ir į populiariąją muziką, niekaip negalinčią atsikratyti beat’o. Tarsi modernioji architektūra, kurioje konstrukciniai elementai ne slepiami, o išryškinami, padaromi visa ko pagrindu, taip pat ir estetikos. Nedaug lieka iš tiesų gražių pastatų tokiu atveju. Tas pats ir muzikoje: seniau konstrukcinis elementas (pvz., kontrapunktas) buvo slepiamas, nežinantis žmogus jo nesuprato, tik girdėjo gražią, tinkama muziką. Dabar visa organizuojantis beat’as demonstruojamas gana agresyviai, tarsi jis pats savaime jau būtų estetinė vertybė, o jau ant jo klojami nėriniai. Gal jau keičiasi situacija, bet kiek popso išgirstu, tiek vis tas pats.
O gerą ritmą aš mėgstu.
Maras rugpjūčio 25th, 2010, 2:07 am
http://www.youtube.com/watch?v=_WgLmT2e8aM&NR=1 O, šitas maršas bent kiek panašesnis į šiuolaikinius. Bet išlieka elegantiškas.
P. S. Nesupratau, bet neišsaugo mano vardo ir pašto, ne tik nuorodos.
Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2010, 7:52 am
Labai įdomūs pastebėjimai, Marai. Niveliavimas, beveidės schemos kaip visiškai pakankami. Estetika, kaip beprasmė. Įdomumas, įvairumas – kaip nereikalingi. Даёшь развитый капитализм!
Maras rugpjūčio 25th, 2010, 4:33 pm
Prisiminiau vieną baroko kūrinį, kuriame būtent ritmas (bet ne beat’as) yra pagrindinis konstrukcinis elementas – Marin Marais „Šv. Ženvejevos bažnyčios varpai”: http://www.youtube.com/watch?v=Mhr3BTrZFgM&feature=PlayList&p=838C9403B36C9251&index=0&playnext=1 Tas monotoniškas ritmas čia vaizduoja bažnyčios varpų skambesį. Daugiau panašaus ritmo panaudojimo pavyzdių senojoje muzikoje neateina į galvą.
O pagal šitą galima kratyti plaukus, Ligita?
Beje, vardas ir paštas vis tik išsisaugo, tik tąkart kažkodėl ne.
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 12:01 am
Šiaip įdomus geometriškumo patvirtinimas Vilniaus gatvėse: ant šaligatvių reklamuoja „Šok su manimi” ar kokį TV3 biesą, tai ant grindinio nupiešta šokio figūra (parodyta, kur turi būti kojos) – keturkampė. Tai dabar jau ir šoka keturkampiais?
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2010, 12:46 am
cuadrado – “kvadratas”, tango šokio figūra, caminata’os
variacija, kai vaikštoma formuojant sąlyginio kvadrato piešinį.
(ačiū tangoklubas.webs.com)
Dar analuose minimas valso kvadratas.
Logiškai atmazgydami galime įtarti, kad esant poreikiui sukantis pilnai apsisukti, šokio dalinimas į keturis stačiakampius pasisukimus – gana civilizuotas pasirinkimas.
Visgi, kaip tik už nugaros nuo Kalėdų stovi sudominusi, tik dar nepradėta vartyti, austro Hundertwasser (originaliai Stowasser, žaidžiant „atrusinta”) knyga-albumas, kuriame vaizduojama menininko principinė laikysena atsižegnoti civilizacijos primetamų tiesių, geometrijos figūrų varžtų. Labai gyvas menininkas, primenantis apie šablonams giliai užleistą vietą mūsų sąmonėje.
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 1:16 am
Tiesa, baroke buvo daug pasikartojimų muzikoje. Čiakonoje kartotas vis tas pats boso motyvas (čia juo pradeda): http://www.youtube.com/watch?v=L_vrBLedI9E&feature=related Užtikau visai netyčia puikų kompozitorių (Cazzati), anksčiau man nežinomą. Kaip ramiai, bet užtikrintai ateina džiaugsmas, tarsi iš pačių širdies gelmių, kiek spalvų, kokia įvairovė. Ir atlikimas puikus – matosi, kaip muzikantai džiaugiasi grodami.
Šiaip pagalvojau – ar nėra dabar sunkiau, esant dideliam gyvenimo tempui ir smarkiai kaitai, išlaikyti dėmesį, susikaupti. Tam, kad pajustum subtilius muzikos niuansus, turi panirti į ją, klausytis dažnai ne vieną kartą ir jau tikrai negalima daryti kelių darbų vienu metu, net galvoti apie kokius nors reikalus nepatartina. Esant dabartiniam tempui, tai sunkiai įmanoma, todėl žmonės tiesiog negirdi. Be to, paprastas formas, beat’ą daug lengviau suvokti, nes į jį nereikia kreipti dėmesio – pats įlenda į galvą, todėl gali daugmaž nesunkiai klausytis melodinių nėrinių. O jei vietoj beat’o – kažkas sudėtingiau, klausymasis reikalauja daugiau pastangų. Šia prasme ne kapitalizmas tiesiogiai niveliuoja – jis tiesiog sukuria tokį tempą, kad menui tenka supaprastėti norint, kad jį suvoktų, kad jis būtų priimtinas. Aišku, nešneku apie visokias oazes – tai jau išimtys.
O čia dar vienas to paties kūrinys. Jo antroje dalyje – dar viena čiakona. Ir visiškai skiriasi nuo tos, kuri aukščiau: http://www.youtube.com/watch?v=XsFGUTufwOQ&feature=related
Vienas su savimi šnekuosi.
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 1:22 am
Hm, ir tango, ir valsas – XIX-XX a. šokiai. Aišku, gal buvo ir seniau – reikėtų pažiūrėti, kokias figūras išdarinėdavo. Kiek matęs, tai grandinėlių yra, į kvadratus dėmesio neatkreipiau, gal nepastebėjau.
O, Hundertwasseris – gėris. Ot fantazija pas žmogų. Atrodo, kad tebebūtų vaikas, statantis smėlio pilis ir visaip kaip įmanoma jas spalvinantis. Artima man tai, nors labiau gal Gaudis prie širdies ir išvis – secesija. Turbūt paskutinis elegantiškas stilius.
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2010, 8:04 am
Sistema sukuria ne vien tempą, bet ir stresą. Nesena replika: „matyt nesi kažkas, jei pats negyveni iš prekybos”. Šiame išsidavusiame šablone įtvirtinta ne tik pinigo galia, buvusi visuomet, bet neginčijama, absoliuti, į viską galinti atsakyti viršenybė. Fašizmo atmaina.
Įrašai išties gaivūs. Kaip mums galėti klausytis? Ironiška – jie pasiekiami kaip niekad gerai, o galimybės išklausyti – itin prastos.
Neretai panašios bėra galimybės tiesiog perskaityti nesudėtingą tekstą.
Marai, gal teko susidurti su tokiomis idėjomis?:
http://www.pegasuscom.com/levpoints/zoharint.html
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 4:55 pm
Na taip, sistema sukuria ideologiją, kuri leidžia pagrįsti tą viršenybę. Nemanau, kad tai fašizmo atmaina – tiesiog žmogus nesupranta, kad įmanoma gyventi ir kitaip, kad egzistuoja ir kitokios vertybės. Ir nežinau, ar įmanoma, kad visi žmonės tai suvoktų. Todėl to straipsnio mintys, nors man ir labai artimos, atrodo utopiškos. Va čia, Ligitijoje, neišsiteko keli žmonės, tikrai ne durniausi. Tai, ką ta mokslininkė sąko, iš esmės nėra nauja – daugelis mąstytojų yra apie tai kalbėję. Bet tokios mintys yra nutaikytos į „idealų” žmogų, kaip kad sovietinė ideologija buvo nutaikyta. Kai nėra idealaus žmogaus, neįmanoma ir ideali sankloda. Visuomet bus kovingų peštukų, net nenorinčių suvokti kitokio mąstymo vertingumo, visuomet bus „ideologinių” tokios peštukų elgsenos pagrindėjų (peštukai – tai kariai, gynėjai, o tie, kurie nori visus suprasti, yra „slabakai”, kaip katinas Leopoldas). Jau nekalbant apie savanaudiškumą etc. Taigi, idėjos gražios, aš jų nežinodamas daugmaž jomis ir vadovavausi, bet…
Tiesa, kas patiko, tai pagrindimas kvantine fizika. Žinant, kokią didžiulę (ir dažnai neigiamą) įtaką reliatyvumo teorija padarė kultūrai, gal kvantinė fizika irgi paveiks? Gal tai yra ateitis? Šiaip jei tokie principai būtų pradėti taikyti ir energijos išgavime (vietoj dabartinio kuro naikinimo įsivyrautų energijos išgavimas kokios sintezės būdu), tai galėtų būti proveržis. Tam reikia pamatyti galimybes radikaliai kitaip, nei jos matomos dabar. Galbūt tokios idėjos prisidės prie to.
Ta ironiška padėtis dėsninga – kuo daugiau yra, tuo sunkiau atsirinkti, kuo lengviau pasiekti, tuo mažiau vertinama. Kai norėdamas patekti į koncertą turėjai važiuoti kažkur toli ir ilgai, nemažai sumokėti, išgirstą muziką vertini gerokai labiau, nei kad ją vienu mygtuko spustelėjimu nusipumpavęs, o kitu – pasiklausęs.
O kai visko tiek daug, triukšmas tampa begaliniu, galimybės atrasti sumažėja. Negali gi paieškai skirti viso gyvenimo – o kiek matau iš studentų, jaunosios kartos gebėjimas ieškoti ne tik ne geresnis, nei mano kartos, bet dar ir blogesnis. Turbūt žinojimas, kad gūgliuje vis tiek kažką rasi, ištvirkino – net tuo pačiu gūgliumi naudotis nesugeba dažnas [Valentinas čia kažkada stebėjosi, kaip Taškas tiek daug vaizdinės medžiagos randa]. Kai matai kalną daiktų, viso jo neperknisi – griebi kažką po ranka pasitaikiusio (ar kas yra intensyviai kišama) ir viskas.
Na ir pabaigas – dar vienas Cazzati opusėlis, puikiai atliktas: http://www.youtube.com/watch?v=N0M0wZZfAuI&p=79BD5110D7C27B74&index=15
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 5:24 pm
Mintys kyla berašant
.
Turbūt vienintelė galimybė dabar bent kiek išsigelbėti nuo to begalinio triukšmo yra bendravimas, dalinimasis informacija ir skoniais. Pavyzdžiui, kad ir čia, šiame skyrelyje, dalinamės mėgiama muzika ir taip plečiame akiratį sužinodami geros, bet dėl triukšmo negirdėtos muzikos. Šia prasme tos fizikės mintys apie bendravimo būtinumą (ir skirtingumo pripažinimo svarba) atrodo tikrai pagrįstos vien todėl, kad tik taip galime įveikti begalybės daiktų ir idėjų chaosą. Įdomu, į ką tas naujasis bendruomeniškumas išvirs.
Ir dar viena mintis dėl muzikos. Klausantis klasikinės O. Balakauskas patarė klausytis bosų – tuomet girdi ir juos, ir melodiją (jei klausytum tik šios, tik ją ir tegirdėtum), o jei įgundi – klausytis vidurio tarp bosų ir melodijos. Dažnai pastebiu, kad taip iš tiesų išgirsti daugiau. Labai gerai tai jaučiasi aukščiau įdėtame Cazzati kūrinyje, kur pagrindžiantis ir sujungiantis bosas taip maloniai ir nenuobodžiai klausosi, kai kur reikia kiek pasistengti norint jį sau išsiryškinti.
Bet tokiu būdu neįmanoma klausytis muzikos, kur vyrauja beat’as – kai ritmas taip agresyviai kišamas, jo nereikia stengtis išgirsti, be to, jis tiesiog per daug nuobodus. Tuomet belieka melodija. O iš tiesų gerą melodiją sunku sukurti, todėl popsas neišvengiamai vienodėja, kaip ir šiuolaikinė architektūra – tik dideli talentai čia gali kažką pasakyti, o ne tik kartoti.
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2010, 8:12 pm
Pagal Zohar modelį ir jos žinias, pakanka turėti tam tikrą neženklią dalį kokybiškai kitaip nusistačiusių žmonių (apie 2-5% aukščiausio, 10% aukšto sąmoningumo), ir sistemos permainos darosi įmanomos. Taigi, nekalbama apie utopinį visų atvertimą (komunizmo-socializmo eksperimentai) – tikslai pasiekiami iš tikro. Net neįveikiamos motyvacijos blogiukams paliekami jų vargani statistiniai 5%. Aukštesnės motyvacijos žmonės patys intuityviai suvokia poreikius ir ieško savęs įprasminimo būdų – tereikia deramai nukreipti, padėti. Savo pobūdžiu, kaip autorė ir sako, tai yra ne perstatymas, o dėsninga kapitalizmo kokybės evoliucija, turimos sistemos pagerinimas. Knyga yra išleista ir lietuviškai – tai mane buvo maloniai nustebinę, nes aptikau neilgai trukus po originalo užtikimo knygyne:
http://www.tytoalba.lt/lt/index.php?option=com_content&task=view&id=1084&Itemid=67
Dėl neišsitekimo čia. Galiu aiškiai pasakyti, kad nejaučiu jokio malonumo dėl matomo karštai besiginčijusio oponento pasitraukimo. Įkarščiui ir norui apginti poziciją sava vieta, bet rimtas pasitraukimas nei buvo lauktas, nei atrodo reikalingas. Laikinas atsitraukimas – taip, jis išmintingas, ir leistų tinkamai sutvarkyti keblią padėtį, kurioje buvome per nepakankamus įgūdžius. Audringas užsiciklinimas tikrai buvo prastesnis nei dabartinė tyla po audros. Ir pats buvau pasitraukęs, ir labai gerai padariau – dalykai nuo to tik deramai susitvarkė.
Galima pridurti dar keletą dalykų:
a) neabejotinas ir žinomas Valentino teigiamas ankstesnis indėlis į šios erdvės puoselėjimą, dėl to tegalima apgailestauti, kad šis indėlis atsitraukė
b) iki audringos atomazgos oras jau buvo pritvinkęs, ir tai galima buvo jausti iš įvairių ženklų: kažkas arba turėjo įvykti taip, kaip įvyko, arba kažkas turėjo kitaip kokybiškai nukentėti – nepaisant to, kad buvo nenorinčiųjų matyti krizę – tai nekeitė jos pačios. Nutiko ginčas, nesimpatiškas, bet laimei jis turi savas ribas.
c) jei pašnekovas rodo bent kažkiek vilčių galintis būti įtikintas, padarysiu tai, ką galiu, kad apginčiau savo žodžius, jei jie nėra klaidingi, ką šiuo atveju ir tepadariau. Tiesiog neleisiu būti naikinamas – kodėl turėčiau? Kažką pasakiau, ką ketinau – nematau kodėl tai turėtų būti sumenkinta, jei nesuklydau. Iš patirties žinau, kad tokiais atvejais veikiu kaip veidrodis, ir labai tikėtina, kad atspindys to, kas negerai, nepatiks. Pašnekovo atsakomybė yra ginčytis pamatuotai, ir ne tik turėti ar vaizduoti to regimybes.
Deja, tos ilgos nevykusios uodegos diskusijose jau gausiai kabojo, ir nenuostabu, kad netrukus buvo užmintos. Atsiprašau, kad užmyniau ir skauda. Visgi, visame kame yra prasmė – taip pat ir šiame skaudėjime. Kas link Valentino – jokia paslaptis, kad daugelis jam savas simpatijas jautėme ir jaučiame, nesu išimtis, nepaisant to kas laikinai netobulai nutinka. Svarbiausia, ką vertėtų prisiminti, pasikartosiu: nutikęs ginčas turi savas ribas.
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 9:44 pm
Zohar idėjos skamba įdomiai, bet abejoju, kad kada skaitysiu – vis tik esu daugiau žmogus šalia sistemos, nors ką gali žinoti.
Galiu išdėstyti savo požiūrį į tai, kas šiame bloge vyko jau gerą pusmetį, galima įžvelgti jo sistemos bangavimus. Kai atėjau čia praeitų metų antroje pusėje, buvo pats pakilimas, kurį laiką tęsęsis. Daugybė visokiausių temų ir nuomonių, daug puikių pašnekovų. Per gerai, kad tęstųsi ilgai. Susirinko asmenybės, kartais – gana kietos, su nesutampančiomis ir net priešingomis nuomonėmis. Trintis stiprėjo, žmonės (pagal mane – geriausieji) traukėsi. Kartais ateidavo nauji, tačiau jie turėjo atitikti tuos aukštus standartus. Valentinas, buvęs komentatorių spiritus movens, tuo pačiu ir dėl to paties buvo ir trukdis – užsižaidė savo galia (ir sugebėjimu provokuoti, kuriuo taip giriasi, manipuliavimu kitais). Musė kažkada labai išmintingai pastebėjo, kad jie išstumia kitokios nuomonės reiškėjus, o tuomet jiems patiems pasidaro nuobodu. Nerijus, mano nuomone, buvo išstumtas tiesiog iš nuobodulio (pirma Valentinas su chebra jį gerokai įerzino ir kai tas pasiuto pilti kaip pas Račą, atsirado pretekstas išmesti). Na o nelikus „priešininkų” teko diskusijas kurti „iš oro” – taip atsirado „miestelėniškumas”, po kiek laiko nusibodęs turbūt ir pačiam Valentinui (tarpais visai jo neminėdavo). Tiesiog varganos pastangos pagyvinti diskusiją. Patenkintas nebuvo niekas. Ir pastarasis ginčas iš tiesų tebuvo pūlinio sprogimas. Galbūt ir kovos dėl galios išraiška. Šiaip ar taip, paskutiniu metu, po nerijaus išmetimo, Valentinas jau pernelyg įsijautė į vienvaldžio diskusijų (ir blogo) valdovo, vertinančio, teisiančio ir baudžiančio, vaidmenį. Anksčiau jis tai darydavo beveik nematomai.
Tai klausimas: ar tarp diskutantų nebuvo nė tų 5-15 procentų geranoriškųjų?
Taigi, mano požiūris į Valentino vaidmenį bloge dviprasmiškas. Asmeniškai man viskas buvo aišku jau labai seniai – kai paklodėmis diskutuojant apie muziką į vieną maniškių jis atsakė, jog į tokius ilgus komentarus galiu nesitikėti atsakymo. Tai reiškė, kad patogi „diskusija dėl diskusijos” tampa nebepatogi. Su abejingu diskutuotoju tik dėl pačios diskusijos man neįdomu bendrauti. Na, aš išvadas pasidariau – kalbu tik ten, kur man iš tiesų įdomu ir tik tiek, kiek noriu ir man įdomu.
Man neskauda šiaip jau – tai turėjo įvykti ir pats prie to prisidėjau. Po audros oras išsivalo, juo būna gera kvėpuoti. Jei bus galinčių ir norinčių bendrauti – diskusijos atgims. Tiesa, šeimininkė ne itin veikli čia ir tai taip pat atsiliepia diskusijų kokybei. Šiaip ar taip, aš tikiuosi, kad kai kurie pasitraukę komentatoriai grįš.
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2010, 10:29 pm
Siūlyčiau žiūrėti kaip į atostogas, kad ir vėlyvas. Viskas vyksta savaime, ir pailsėjus visai galime aptikti atsigavusią kokybę. Didesnio aktyvumo šiuo metu net netrūksta, jei tikėti JAUSMAIS
Minėtos knygos vertimas man pasirodė blankokas – kažkaip, kiek ėmiau į rankas, tiek neužkabino taip, kaip originalas, jį rekomenduočiau pavartyti labiau ir net galėčiau paskolinti. Ar pats atostogavai? Nors mokslo metai jau beldžiasi, galėčiau pasiūlyti pasidairyti po pamario apylinkes – rugsėjo mėnuo būna dėkingas, ištaikius, ir grybai jau visai dygsta, galima neprastai prasimaitinti jais. Pati vasara, visgi, buvo karštoka, o dabar darosi pamanoma. Man tai čia labai gražu daug kas, ir minčių pramogoms kažkiek yra.
Ligita rugpjūčio 26th, 2010, 11:06 pm
Labas visiems, tai apsiskelbiu, kad šeimininkė vis dar gyva, nekomentavimo periodo nepratęsė, tik šiaip vienur kitur užlendu šiom dienom. O Valentinas juk gali nebūtinai demonstratyviai tylėt, gal išskrido į Antarktidą su trimis kraujasiurbiais ar dar ką nors vysto.
Marai, dėl tos, kur klausei. Kratytis, t. y. galvos kratyt nelabai išeina, nebent neaiškius plastiškus judesius atlikinėt!
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 11:23 pm
Karde, su mano atostogomis tai nei šiaip, nei taip. Viena vertus, visą vasarą atostogavau, kita vertus, tos atostogos panašesnės į Bonifacijaus, nes ruošiu ruošiu ir vis niekaip neparuošiu naują kursą, kurį nuo rugsėjo pradėsiu skaityti. tai dabar pats įkarštis
.
O kad pamary dabar gražu, tai tikiu. Jei jau Vilniaus miškuose, bent naktimis, kai vaikštau, gražu, tai pamary turėtų būti ypatinga.
Ligita, čia jau reikėtų pamatyti, ką Tu supranti kaip galvos kratymą. Nes ritmas kaip tik atitinka kai kurių metalo [?] krypčių ritmą, o pagal jį tai tikrai teko matyti kratant galvaplaukius.
kreivarankis rugpjūčio 26th, 2010, 11:30 pm
Marai,
nėra tai labai sveikintinas įprotis naktimis Vilniaus miškais vaikščioti. Va geriau pasižiūrėk kaip žygiuojama į ritmą žąsies žinsniu.
http://www.youtube.com/watch?v=IkdMzSq2y2k
Ligita rugpjūčio 26th, 2010, 11:34 pm
Tai kaip tyčia nerandu tinkamos iliustracijos, bet maždaug taip: ševeliūra iš nugaros turi atsirast prieky ir kai kas nufotografuotų plaukai atrodytų kaip pakilę B)
Maras rugpjūčio 26th, 2010, 11:36 pm
Kreivaranki, o ką daryt, kur vaikščiot. Man naktis patinka. Va ir dabar greitai eisiu.
Ligita, kaip tai atrodo, aš žinau. Bet va mane domina ritmas, kuris Tau atrodo tinkamas tam dalykui
.
romas rugpjūčio 27th, 2010, 12:31 am
http://www.youtube.com/watch?v=S4DZQhfrl5Y&feature=related
Maras rugpjūčio 27th, 2010, 4:31 pm
Po visų tų mano paties įkeltų saldybių norisi kažko rupaus. Ir dar tie maršai.
Va, kaip tik ir maršas šioks ne toks prasišviečia: http://www.youtube.com/watch?v=jJLDE89kOj0&feature=related A. Schnittke muzika filmui „Agonija” (1974), Finale.
Jie atžygiuoja.