Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kadangi lojalūs mano tinklaraščio komentatoriai mėgsta diskutuoti apie aktualijas, būtent joms čia ir vieta (nuotraukose matote skyrelio, startavusio 2009 metų gruodžio 12 dieną, savininkus katytę Perlą ir katiną Bingą).
Politika, žiniasklaida, teisė arba…
Klausimų daug. Dar daugiau sugalvosite jūs. Svarbiausia – bent dalinai į juos atsakyti, nes taip pasotinsime nežinojimą ir jis virs žinojimu.
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
kreivarankis rugsėjo 24th, 2011, 10:57 pm
AK,
žinai kuom man patinka Valentinas? Nes jis moka būti elegantiškai subtilus. Šis gebėjimas gali pagelbėti tuomet kai iš esmės nepasakoma nieko. Tuo tarpu tu tokios savybės neturi. Aš iš viso, skaitydamas tavo nelabai suprantu, ką tu konkrečiai nori pasakyti. Jei pas Valentiną visi krumpliaračiai veikia, tai juk puiku, tuo tarpu jeigu kažkam vienas kitas varžtas atsisukęs ar vienas kitas šulas atšokęs, tuomet šią problemą reikia spręsti.
Ir apskritai – aš nemanau, kad ši tavo taip išsamiai atlikta Valentino sąmonės analizė suteikia nors kokias sąlygas daryti išvadas apie „modernųjį mąstymą” apskritai.
Aš tai manau, kad šiuolaikinis technologijų progresas ir ypač informacinės visuomenės plėtra kaip ir tik su darė sąlygas neadekvačiam mąstymui. Mechanistinė pasaulio samprata – viena iš seniausių, tuo tarpu būtent šiandien kai visi yra raštingi, o technikos įrengimai daugeliui žmonių leidžia išvengti sunkaus darbo atsirado ištisos ordos protingai ir nelabai protingai kliedinčių vaizdo-garso-teksto alternativščikų, o internetas padeda jiems susirasti lengvai vienas kitą ir vienytis savo vizijose.
Bet kuriuo atveju, liguistai išsigandusiems mechanistinio materializmo ir kankinamiems nerimo galiu parodyti išsigelbėjimo kelią.
http://www.youtube.com/watch?v=jaVF2gevQZY&feature=related
Neknyginis vardas rugsėjo 24th, 2011, 11:03 pm
Ir jūs man nepadėjote, neatsakėte. O aš jums rodau medžiagą, kuri mokina mane oratorystės ir kaip reikia suvaldyti auditoriją. Juk filosofija prasideda iš kasdieninių patirčių, kurios apima visumą. : )
Kreivarankis daug tarpautinių žodžių vartoja, kurie yra anglų kalboje sakomi dažnai, tačiau ar kreivarankis žino rubiko sudėjimo algoritmą?
Kodėl kalbate ugningais tekstais čia, o ne prie alaus bokalo? Netikiu, kad visi jūs tokie nedrąsus ir jaučiu, kad visi visus čia pažįstate.
Aš nusipirkau ploną megztinį it marškinėliai plonumas. Rudas. Tiks prie manų rudų rašytojo batų? Manau, kad turiu rudus rašytojo batus. Tokie it klasikiniai batukai, bet turi sportbačių žavesio.
Kas labiau sako apie žmogų? Kelnės ar batai? Kas iškalbingesnės? Kelnės kuria asmenybės dalį, o batai manau, kad ne. Tačiau batai yra iškalbingesni?
Neknyginis vardas rugsėjo 24th, 2011, 11:07 pm
Juk esu čia aš tam, kad judinčiau diskusijas iš jūsų galvų, nes kai būnate visi nešiuolaikinio postmodernaus mąstymo, tai jokių įdomybių diskusijų neišsivysto, kurios pasižymėtų nestandartinėmis idėjomis. O per filosofijos pamokas aš tyliu ir nieko nesakau, nekeliu rankos, pats neišreiškiu savo nuomonės.
Auksinis kardas rugsėjo 24th, 2011, 11:18 pm
Liguistai išsigandusiems? O nemanai, kad pats liguistai suvokei vardan ko kalbame? Ir mano analizė visiškai neišsami, tai tik eskizas, parodantys koks ir kur yra mechanistiškas pasaulio matymas, kaip matau tai pats – iš dalies būdamas toks pats, iš dalies visai neketindamas tokiu pat būti. Ir tiek, ir šiuo atveju nėra jokio karo. Karas yra, kai ateina Fredis ar Valentinas ir pasakoja kaip kitas negerai, netinkamai mato, arba ką būtent mato – va čia tragedija ir priešinimosi priežastis.
Valentinas daugeliui patinka labiau elegantiškais pavedžiojimais, būtent tai ir yra jo stipresnioji pusė – bet ne dabar, ar ne? Dėl to gailiesi? Na, ne visada palankus metas jam skleistis stipriau – visuomet galima pasirausti jo seniau palankesnėje aplinkoje išdėtos kūrybos (jusliniame, visgi, rakte) ar palaukti kol orai pasitaisys čia. Ir kas? Ir nieko.
romas rugsėjo 24th, 2011, 11:23 pm
Mechanistinis pasaulio suvokimas turėtų vesti prie atlaidumo. Viskas – tiesiog materialūs reiškiniai. Kvaila pykti ant lietaus arba ant žemės drebėjimo, o va ant žmogaus karts nuo karto pikta.
Auksinis kardas rugsėjo 24th, 2011, 11:26 pm
Kas link nuorodų į pasaulio pabaigas – tai arba mes ne tame pačiame pasaulyje gyvename, kad mūsiškis turi daugiau susikaupusių stambesnių problemų, negu būdavo anksčiau (o kas būdavo anksčiau, kaip besuktum, atsimenu), arba tiesiog, broleliai, vėl paprastinate, primityvinate, kad tik būtų ką kažkam nurašyti kaip nesąmonę. Matytas supaprastinimo ir metimo šiukšlių dėžėn aktas, ne naujiena.
kreivarankis rugsėjo 24th, 2011, 11:28 pm
Ką dabar pasakysiu nėra nukreipta į kokį tai konkrečiai asmenį (t.y. tikrai nėra nukreipta, tai kad tai pasakiau neturi būti suprasta, kad siekiau priešingo rezultato). Tiesiog man kartais dingojasi, kad pyktis atsiranda tuomet kai kažkas nesugeba mąstyti logiškai, atitinkamai tokiam bet kuris logiškai mąstantis žmogus atrodo mechaniškai mąstantis ir banalus.
kreivarankis rugsėjo 24th, 2011, 11:32 pm
AK,
su šia tavo mintimi, kad kiek tu anksčiau pasaulį prisimeni (kaip besuktum), tai niekada nebuvo jame tokių rimtų problemų ir iššūkių kaip dabar, tai aš nesijaučiu intelektualiai pakankamai pajėgus ginčytis
romas rugsėjo 24th, 2011, 11:47 pm
Kai pyksti – kenki sau. Racionalus pyktis būtų toks, kurio dėka gaučiau naudą, kompensuojančią žalą. Bet pyktis niekada nebūna racionalus, deja. Mes užmirštame būti nuolat logiškais.
Maras rugsėjo 24th, 2011, 11:56 pm
Kreivaranki, neadekvatus atsakymas į neadekvačius Tavo komentarus. Jei Tu įsivaizduoji, kad adekvatus komentaras yra „plojimai atsistojus”, tai mes čia nesutarsim.
Kai Valentinas pasiklaus, jam ir atsakysiu.
Kanto su Hegeliu skaityti nesiūliau, tai buvo pavyzdys, kad net tokie protai nieko GALUTINAI neįrodė, turbūt netiksliai išsireiškiau.
Valentinas mokėjo būti elegantiškai subtilus, ko aš jam pavydėjau. Aš taip rašyti nemoku. Bet esminis čia yra būtasis laikas. Aš dabar tos elegancijos nematau. Gal ji reiškiasi Račo bloge, aš nežinau, sprendžiu tik iš to, ką Valentinas rašo čia. Dabar čia matau tik gana piktus puldinėjimus ant žmonių, kurių nuostatos kitokios.
.
Beje, man Valentinas jokių priekaištų dėl logikos kaip ir nereiškė, kaip ir nebandė išvis argumenuoti. Čia jau jų su Auksiniu kardu karas ir, deja, abu vis radikalėja
Auksinis kardas rugsėjo 24th, 2011, 11:57 pm
Na, juk perlenkei su nesugebėjimu mąstyti logiškai? Atsiskleidi kaip trečias tapataus mąstymo būdo, tapačių argumentų vertinimo egzempliorius. Kaip sakiau, tai nieko nuostabaus, nes kokybiškas pažinimas reikalauja daugiau, nei gali pasiūlyti populiarusis pažinojimas – štai, Maras yra tikrasis akademinio pažinimo riteris, kai viskas pajungta tiesos išaiškinimui, profesija tokia. Turiu ir daugiau tokių bičiulių, atpažinti veikimo braižą visai nesunku. Dėl mano veiklos pobūdžio, nuoseklumas ir logika, sudėtingų reiškinių tinkamas perpratimas taip pat yra dalimi to, ką turiu daryti gerai, ir darau pastoviai. Būtent todėl mes su Maru labai netoli vienas kito veikimo kryptimi ir tuo žinojimu, kokio jau pasiekėme, nors skiriasi metodų išmanymas, taikymas – manieji yra labiau kylantys iš asmeninio improvizavimo, sekimo nuojautomis – tikslui pasiekti, nėra atsietai metodiški – nepriekaištingai siekti, kas svarbiausia Marui.
Kartu, galiu sau leisti daugiau peckionės, laisvoko elgesio – smagumo ar emocijų išsakymo labui.
Tai va. Siūlyčiau rezervuotai vertinti „savąjį logiškumą”, nes jis yra labai taikomojo, kasdieniškosios logikos pobūdžio. Nėra itin atviras, itin atsargus, itin įžvalgus. Ir darkart pakartosiu pykčio, kiek tokio iš tikro yra, šaknį: tai kuomet koks buitinės logikos apsėstasis ją taiko kitiems aplinkui. Negerai tai, ne visiems tinka ir patinka.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 12:02 am
Beje, kreivaranki, kaip filosofas gal gali apšviesti, kurie mąstytojai teigia, jog modernus protas yra nemechaninis? Nu aš tokių vis neužtaikau. O būtų įdomu ir tokią nuomonę sužinoti. Nes vis užtaikau ant mechanikų. Gal todėl, kad vis su sovietmečiu susijusius dalykus skaitau. Čia ne koks testas, tiesiog man įdomu.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 12:08 am
Romai, ne Tavo kaltė. Čia kažkoks asmeninis karas, į kurį Auksinis karas ir Valentinas vis labiau įsitraukia. Jau pernelyg dažnai užsiplieskia. Ir nesuprantu, kur priežastis. Nu taip, skirtingi požiūriai į gyvenimą. Bet ne tik.
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 12:26 am
Marai,
nu tai jei nori ko nors nemechaniško, tai gali skaityti Šliogerį arba Auksinio Kardo komentarus. Pastaruosius rekomenduoju ypač, kadangi jaučiu šiuo metu pilnatį virš Klaipėdos šviečiant.
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 12:27 am
Na, Fredis buvo pirmasis tame fronte, tad Valentinas tik paryškina prieštaras, kai prisijungia. Skirtingi požiūriai į tai, ką galima leisti oponentui. Sakykime, man visiškai neskauda ir neįdomu kas čiauškama tol, kol kalba nesisuka link to, ką ir kaip manau pats. Tai tiesiog mano teritorija, nes joje manau TIK pats. Tuo tarpu Valentinas ar Fredis pažengė tiek, kad savistovios, į juos pačius nesutelpančios nuomonės stovėti nepaliks. Kataloguos (čia socialistas, čia sovietikas, čia nihilistas), prilipdys etiketę, nurašys kaip pezalus apie pasaulio pabaigą – bet iš esmės, nepakęs kažko pirmapradžio neperminkę. Visai neatsitiktinai protarpiais Fredžio komentaras išdygsta kas antroje pozicijoje po kieno kito, nors į jį nei kreipiamasi, nei ką. Tas pats vietomis prasimuša ten, kur baigiasi Valentino elegancijų ažūro teritorija: išvems viską, ko nevirškino, nustebins, kad tai tas pats elegantas-tolerantas. Nors, apsisukę, gali pasakoti kaip įdomūs dalykai jiems gal net visai patinka. Tokie fenomenai.
Bet mes jau prisisotinome toje prieštaroje, ji pradėjo knisti, nieko nieduoda bandymas išsišnekėti, tad pamažu uždarinėsime tokias nedėkingas pastangas. Nusiraminkite, mieli stebėtojai, baisioji dalis baigėsi
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 12:29 am
Ačiū, kreivaranki, tau puikiai sekasi perprasti pasaulio delikačiausias vieteles. Svarbiausia tai daryti paprastai
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 12:33 am
AK,
manau, kad tu nesi delikačiausia pasaulio vietelė. Ar tu čia ne apie tai?
Maras rugsėjo 25th, 2011, 12:35 am
Beje, romai, o kaip žinoti, kad elgiesi logiškai? Juk tam turi žinoti visas aplinkybes, o taip nėra.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 12:38 am
Pala, Kreivaranki, aš noriu ne nemechaniškų tekstų (tokių tai pilna), o tekstų, kuriuose teigiama, jog modernus mąstymas nėra mechaniškas. O Šliogeris gi lyg teigia modernybės mechaniškumą.
Fredis* rugsėjo 25th, 2011, 12:39 am
Gimiau ir augau Vilniuje. Dabar yra laikmetis po Didžiojo Tvano http://gidas.wordpress.com/2009/06/05/vilniaus-didziojo-potvinio-akimirkos-nac-kolekcijose/, gatvėse nuolat šurmuliuoja tautų mugės, Europos dienos ir kitokios linksmybės, sulaukėme eilinio lygiadienio. Valio, draugai!
romas rugsėjo 25th, 2011, 12:40 am
Noras dominuoti – vienas iš mūsų prigimties pasireiškimų. Esame socialūs ir kovojame dėl statuso bendruomenėje. Niekas nesutinka būti nuleistas be kovos
Fredis* rugsėjo 25th, 2011, 12:45 am
Šliogerio tekstai yra galingi. Savo paprastumu. Todėl tiek daug apie juos kalbame. Dėstyti tokią poziciją, kurią pasako AK ir iš dalie s Maras yra nepopuliaru, nes tuoj gausi ryžtingą atkirtį ir koks nors labai pasitikintis savimi veikėjas pasukios pirštą prie smilkinio.
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 12:47 am
Man pvz. nereikia statuso, nes svarbu dar ir iš ko gauni tą medalį. Užtektų, kad žmonės, nurašantys kitus kokiam pilnaties klozetui, apsigraibytų savo kompetencijas
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 12:49 am
Va, va, Fredi, išprievartausime tave ant teisybės: pirštą šiais laikais sukioja visi, kas netingi ;-D
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 12:51 am
Marai,
ok nebetrolinsiu daugiau. Kažkaip gal pasiilgau internetinių muštynių – račas nieko naujo nebeparašo. Bet visgi aš nelabai suprantu kur jūs su AK matote problemą, kaip jūs suprantate tą „mechaninį” mąstymą ir tt., ir tt. Atitinkamai aš nelabai žinau ką tau parekomenduoti, juolab kad nesu joks filosofas.
Juk pvz. sakai, kad Šliogeris skundžiasi, kad mūsų mąstymas mechaninis, bet tai kokių jis laiko savo mąstymą? Juk nemechaniniu! Nu, tai gali paskaityti pvz. jo „Bulvės metafiką”. Nors pats jos neskaičiau ir skaityti nesiruošiu. Arba su tuo pačiu Heideggeriu – skundžiasi jis dėl to „techne” dominavimo, na tai čiupk jo „Sein und Zeit”.
Na, gerai…šiaip… bandau spėti ko tau reikia intuityviai. Esi girdėjęs apie Martiną Buberį? Gali paskaityti jo „Aš ir Tu”.
Fredis* rugsėjo 25th, 2011, 12:52 am
Kiekvienas žmogus pats sau yra pats svarbiausias kiekvieno atskiro žmogaus aplinkos matymas ir supratimas yra vienintelis teisingas arba bent jau artimas tiesai. Ilgai ir įtemptai mąstant beveik priartėjama prie dievybės, labai ilgai galvojant beveik pats tampi Dievu, Visatos Centru.
Vidutinis žmogaus amžius 70 -90 metų, paskui virsti niekuo Vis randasi ir randasi nauji Visatos centrai, jų milijardai.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 12:53 am
Karde, suprantu. Bet Fredis manęs šioje vietoje nenervina, nes jis tiesiog išsako labai subjektyvias impresijas. Nu jam taip sušviečia ir jis jas pateikia. Kartais į pievas, kartais labai taikliai. Bet tai tokie maži improvizuoti teptelėjimai, kurie man dėl savo „tapybiškumo” nepiktina.
Ir va, Karde, kodėl jūs man su Fredžiu atrodot giminingi – jūs abu improvizuojate. Skirtingai, bet esmė ta pati – laisvas improvizavimas. Tik Fredis labai linkęs tapyti žmones (tuo pačiu primesti jiems kažkokias nuomones, kas Tave taip piktina).
Valentinas gi viską aiškina labai racionaliai, ir kai tas racionalumas pradeda paneigti pats save, dargi su pykčio prieskoniu, darosi labai nemalonu. Tiesiog taip aš jaučiu. Gal todėl, kad pats gana improvizaciškai mąstau. Kai aprašei, kaip asmeniškai improvizuoji ir seki nuojautomis, tai, žinok, kaip apie save paskaičiau. Iš tiesų aš nesu tikras mokslininkas, nes labai daug improvizuoju remadamsis tuo, ką žinau. Aišku, nuo faktų neatitrūkstu, kaip tik stengiuosi jų kuo griežčiau laikytis. Tačiau jau interpretacijos tai mano labai plačios. Kartais turbūt per daug. Toks jau aš esu ir taip bandau nusigauti prie tos dalies tiesos, kuri įmanoma pažinti.
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 12:55 am
Ai, nors gal ir klydau šią knygą rekomenduodamas. Dabar tiksliau įsiskaičiau į tai ko prašei. Net nežinau ką rekomenduoti tokiu atveju – Marai, skaityk Freudą
Maras rugsėjo 25th, 2011, 1:01 am
Kreivaranki, žinok stovi Buberio dvitomis šalia lovos, tik vis niekaip laiko nerandu normaliau prisėsti. Kiek paskaitinėjau – labai patiko.
. Nu rimtai. Nesuprasiu ten nieko.
Heideggerio bijau
O šiaip man konkrečiai reikia to, ką Tu sakei: „modernus mąstymas yra mechaninis, aš sutinku…Kaip sutinku ir su tai, kad jau ilgai kalbama, kad jis nemechaninis” Tai va, kas tie mąstytojai, teigiantys, jog modernus mąstymas – nemechaninis? Buberis mane domina dėl savo dialogo apmąstymo. Traukia mane ši tema, kaip ir išvis komunikaciškumas (Lukšaitė kaip kažkada patarė į komunikaciją pasigilinti tiriant sovietmetį, tai taip sulindau, kad nebeišlendu
).
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 1:04 am
Suprantu tave, Marai – gaila, kad pats sau leidžiu ieškoti tapybos pas Fredį retai. Kažkokia atgrasumo užtvanka susiformavo. Bet būna, pasitaiko, sutinku. Pats jau ir visas jo gerbėjas – velkis, įtikti tokiam reiklumui, tai jau šis tas.
Bet jis nebūdavo toks seniau, kaip sakai? Pas Račą chuliganaudavo lyg ir be didesnio menavimo, labai paprastai kabindavo akis. Ar tai jau tada buvo meninės išraiškos užuomazgos?
Maras rugsėjo 25th, 2011, 1:08 am
Tai pala pala, kaip čia yra? Tai su kuo Tu ten sutikai, kad modernus mąstymas – nemechaninis ;D? Su Freudu? Stovi raštų dvitomis. Bet kažkaip netraukia.
Šiaip man rodos, tas ir yra, kad visi kalba apie pasaulio technizavimą jau nežinau nuo kada, tai kai paprašei pateiktį pavyzdį, man pasirodė kaip noras užvožti (labai nemėgstu, kai taip „skatinamos” diskusijas). Nors Horkheimerio su Adorno dar neskaičiau. Ir tuo pačiu labai sudomino, kas gi tie kiti, teigiantys, jog yra ne taip. Pasirodo, Freudas. Bet kad jis kitus dalykus nagrinėjo. Tiesą sakant, jo mąstymas man kaip tik atrodo labai mechanistiškas: yra pasąmonė, kuri vos ne matematiniu tikslumu veikia mūsų elgesį.
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 1:10 am
Marai,
galbūt yra toks dalykas, kad sakydamas vieną, teigi kažką kitą. Pvz. jei sakai „diena”, tai tuo pačiu tarsi sakai „ne-naktis”. Kažkas panašaus gaunasi ir su ta paieška to, ką tu vadini „nemechaniniu”… nors vėlgi aš neteisingai atsakau į prašymą – tu sakai, kad tau nereikia „nemechaninių” tekstų, nes jų pilna. Tau reikia teksto, kuriame būtų teigiama, kad modernus mąstymas yra nemechaninis (spėju dar pageidautum racionalių argumentų kodėl modernus mąstymas yra nemechaninis). Ta prasme, jei teisingai tave supratau, tu nori, kad tau pirštu besčiau į vietą, kurioje mechaniškai įtikinamai išaiškinama, kad mūsų mąstymas yra nemechaninis?
Maras rugsėjo 25th, 2011, 1:25 am
Karde, buvo ir pas Račą. Kaip jis aprašė kaip sėdi pas stomatologę ir ką galvoja:http://racas.lt/reikia-pagalbos/#comment-26331 Man labai patiko. Taip tikroviška.
. Juk ir vėl tam tikro, Račui suprantamą, bet nemėgiamą tipažą tapė.
Pas Račą buvo daug pykčio. Ten išvis atmosfera kažkokia nesveika. Ir Fredis ten būdavo tikrai piktas ir užgaulus neretai. Bet esu ne kartą pagavęs, kad jis savo komentare išreiškia iš tiesų visai ne savo nuomonę, o kokio nors įsivaizduojamo piliečio (Donskio sekėjo, VVV, snobo, „eilinio žmogaus iš gatvės”, netgi Račo, tiesa, kiek sukarikatūrintą) poziciją. Ją pateikdavo niekaip nenurodydamas, kad tai yra ne jo mintys. Ir tada paskaitęs pradedi galvoti, kad tas diedas durnas, jog tokius blėnis šneka. O aš kartą pagavęs pradėjau stebėti ir tada jau visai kitaip pasimatė. Kiek jis vargšą Račą tampė su ta blondine ir kabrioletu
Nu ir aišku, jis provokatorius. Gal todėl man lengviau, kad manęs jis kažkodėl beveik neprovokavo – nejaučiu asmeninės nuoskaudos, galiu stebėti iš šalies.
O dabar tai išvis kažkoks sušvelnėjęs, bent jau čia.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 1:35 am
Kreivaranki, jo, čia kazusas gaunasi
. Man nesvarbus teksto pateikimo būdas, man svarbi pati mintis. Gali būti išreikšta ir kaip Nietzsches veikaluose.
Tiesa, aš netapatinu mechaniškumo su logiškumu ir tikslumu. Sakysim, Arendt tekstai visai nėra mechaniški. Jie labai impulsyvūs, subjektyvūs, bet kartu ir logiški bei tikslūs.
Toks tikslumo ir mechaniškumo tapatinimas darytų visus žmogaus sukurtus tektus, jei tik jie protingi, mechaniškais. Net ir poezijai juk reikia tikslumo bei logikos.
Juk scholstika buvo be galo sausa ir logiška, tai taip išeitų, kad tuometinis pasaulis – mechaniškas. Ne, ne tai turėjau omeny. Siauriau, kaip pozityvistinį požiūrį į žmogų ir visą aplinką. Gal tai p tiksliau.
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 1:54 am
Marai,
tai ko tu nori? Jeigu pats pripažįsti, kad nemechaninių tekstų pilną, tai kodėl sakai kad modernus mąstymas yra mechaninis? Negi man dabar pasiųsti tave pasigilinti į Upanišadų išmintį? Turėtum mane dar užjausti, nes aš kalbu su tavimi visiškai tavęs nesuprasdamas. Pavyzdžiui filosofijos istorijoje moderniuosius laikus tradiciškai pradeda Dekartas… Ar tiktų kas nors iš XVII – XVIII a., gal Žanas Žakas? O be žodžio „modernus” dar klausi apie mąstymą, kas tai yra? Kaip suprantu, tu turi omeny kažkokį filosofą? Tuo noriu pasakyt, kad man išplaukusios jau pačios tos sąvokos, o jau kas tai yra „mechaninis”, man apkritai neaišku. Tiesiog mąstymo esmė ir yra tai, kad iš A sugebama išvesti B esant tam tikroms prielaidoms. Tačiau tarp jų turi būti nors koks ryšys. Jei aš laikausi nuostatos, kad grožis išgelbės pasaulį, tai mąstau aš mechaniškai ar ne? Na, tas, kuris iš tokių mano pažiūrų padarys išvadą, kad mano nuomone pasaulis yra gelbėtinoje situacijoje – ką gi anas yra beviltiškas mechaniškas. Tai gal intuicija? Tuomet gal Henry Bergsoną pasiskaityk? Nors aš pats jo neskaitęs, tai kaip ir neetiška rekomenduot. Gali dar pasiieškot Gilles Deleuze apie nomadinį mąstymą. Beje Heideggeris irgi tinka, jei turi tą žalią Šliogerio verstą tomelį, gali perskaityt jo „Kas tai yra – filosofija”. Apie 30 psl. Tikrai nėra labai sudėtinga. O nuo savęs galiu patarti, tai mesk tu iš galvos tą „modernujį mechaniškumą” ir viskas bus gerai. Ta mechanika juk visada galiojo – Pitagoro skaičiai, Aristotelio ir Akviniečio „pirmieji judintojai”, Leibnico monados, Spinozos absoliutas ir tt., ir tt. Pamatysi, palengvės, o po ta pats man padėkosi.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 2:49 am
Ar nėra įdomiausia galų gale suprasti, kas ką kažkas iš tiesų nori pasakyti
?
Pala pala, taigi sakau, kad logika nėra mechanika. Ir Seneca logiškai rašė, ir net Echnatonas.
Ir tie, kurie rašo apie mechaniką, kada jie tai bedarytų, dar nėra mechaniško pasaulio matymo atstovai.
Nu sudėtinga paaiškinti – nei tai mano dalykas, nei aš filosofas.
Žanas Žakas – kažkas į tą pusę, tik vat jeigu būtų rašęs XX a. (geriausiai – antroje pusėje). Taigi, atkrenta visos Upanišados ir viskas, kas iki XX a. parašyta.
Gal geriau per neigimą? Mąstytojas, neigiantis esminius Naujosios Viennos mokyklos (kaip ryškiausios to pozityvizmo kritikės) teiginius apie tai, koks yra modernus pasaulis, sakantis kad jis nėra perdėm racionalizuotas, kad jame nevyrauja žmogaus pavertimas sraigteliu, utilitaristinis požiūris į aplinką ir žmogų etc. (visa tai ir sudaro tai, ką aš vadinu mechanistiniu požiūriu. Galima vadinti technokratiniu, pozityvistiniu). Ne šiaip nesutinkantis su jų idėjomis bei įrodymais, bet matantis kardinaliai kitaip XX a. visuomenės būklę.
Ne ne, apie mąstymą gal nereikia, nes tai jau per daug
.
Modernus vat kaip tik nuo XVIII a. prasideda kažkur.
Ir Bergsoną turiu, bet anas apie kūrybos filosofiją daugiau, taigi, nelabai.
Heideggeris gi puolė technizuotą visuomenę, pats ką tik rašei
. Deleuze yra kas nors lietuviškai? Kažkas lyg buvo „Baltose lankose”. Va jis tai man visai nežinomas, net idėjų nežinau, ne tik kad neskaitęs.
Mesti neina, nes ant to klojasi nacių ir sovietų (bei iš dalies ir Vakarų) istorijos tyrimai. Foucault „Disciplinuoti ir bausti” tokį požiūrį geriausiai išreiškė, nors ir apie demokratines Vakarų visuomenes. Ne su viskuo aš sutinku (diskurso prievartos suabsoliutinimas naikina pats save faktiškai neigdamas žmogaus laisvės apskritai galimybę, čia kaip Romas panašiai
), bet yra tikrai neblogų dalykų, kuriuos aš tiesiogiai naudoju savo tyrimams. Tiesiog toks po-iūris geriausiai (kol kas, kiek žinau), atsako į klausimus kodėl tai atsitiko ir kaip tai vyko. SSRs kaip savita modernios visuomenės versija, taip pat žiūrinti į žmogų, kaip ir nacių Vokietija ir demokratijos. Skiriasi tik elgesys – priemonės.
Todėl mane ir domina kitoks požiūris – gal jis įneštų kitų spalvų ar leistų kitaip pažiūrėti į visą modernią visuomenę.
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 3:13 am
Marai,
na tai vistiek, bent iš dalies tau atsakiau… Šiaip pabandyk tą Deleuzą tada. Nueik į „Akademinę knygą” universiteto gatvėję. Turbūt žinai, kad ten pastoviai „Baltų lankų” serijas išpardavinėja popigiai, tai ten yra berods 2006 m. 21/22 tomas, ištisai paskirtas Deleuzui. Yra ten ir jo vertimų, o taip pat VU filosofų chaltūros (didesnioji dalis). Postorė knyga, bet kainuoja tik 3 litus.
O daugiau tai net nežinau kuom tau pagelbėti. Bergsono gal nenurašyk, nesvarbu, kad jo knyga vadinasi „Kūrybos evoliucija”. Jeigu pvz. žmogui kūryba yra metafizinis pasaulio pagrindas…
Šiaip nesu su tais Vienos pozityvistais susipažinęs, bet jei tau reikia neigimo, tai negi man dabar tau Sartrą ir Camus rekomenduot? Gi mintinai juos turbūt moki. Levą Gumiliovą? Bet jo aš neskaitęs. O gal tikrai Marai, mes visi mąstom mechaniškai ir be reikalo tu nori aplenkti savo epochą?
Jei jau paskyrei man kažką surasti 20 a. antroje pusėje, tai pastebėsiu – man kažkaip atrodo, kad nelabai reikšmingas tas laikotarpis pasaulio istorijoje ir po kelių šimtų metų apie mūsų gyvenamą laikotarpį rašys, kad tai buvo metas kai Europa pelnytai kuriam laikui išėjo pasiilsėti ir, kad ilsėjosi deja tie, kurie to mažiausiai nusipelnė.
Taip ir nesupratau iki galo, kas tai yra mechaninis mąstymas, bet gal tada nieko neskaityk, o ieškok atsakymo savyje. Neknyginis vardas to daryti nenori, bet tau gal pavyks – Marai, tokiu atveju pataisytum mūsų ištežusios kartos reputaciją ateinančių kartų akyse.
Valentinas rugsėjo 25th, 2011, 3:53 am
Kiek pamenu iš Šliogerio, jis šaiposi iš vakarų galvotojų, nes jie užuot galvoję, galvoja apie galvojimo metodą. Kadangi jūs abu prirašėte paklodes apie galvojimo metodą, darau išvadą, kad esate ne šliogeristai, o dekartistai.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 4:00 am
Šiaip jau pats užkliuvimas už „mechanistinio” termino buvo vertingas, bent jau man.
Mechanistinio mąstymo termino nebuvo. Buvo modernistinis mąstymas (vis tik turbūt geriau sakyti pozityvistinis, jei pozityvizmą suvoktume plačiąja prasme, tiesiog tai modernaus žmogaus mąstysena) ir jo sąlygotas mechanistinis pasaulio suvokimas. Bent jau aš taip iš pradžių rašiau, paskui terminai susivėlė bediskutuojant.
Turiu ir tą numerį su Deleuzu, tik neskaitęs. Bus akstinas. Nors aš dar prie Slortedijko neprisikapstau, o reikėtų.
Matai, man rūpi ne tai, kas svarbu vienam žmogui (matom, kad rūpi ir veikti stumia patys įvairiausi dalykai), kiek tai, kas judina visuomenę. Šiuo atveju, ką mąstytojai mato kaip socialinės visuomenės sąrangos esmę. Grynai utilitarinis požiūris
.
Tai kad Sartre su Camus kaip tik teigia esant susvetimėjimą, tik vienaip ar kitaip su juo kovoja. Bent jau Camus mato išeitį mistinėje „Viduržemio jūros civilizacijoje”, gamtoje, na ir absurdo (ne)priėmime. O Sartre man kažkaip nelimpa. Naujoji Viennos mokykla sakė tą patį, ieškojo šaknų (Horkheimer, Adorno „Apšvietos dialektika” kaip tik išėjo lietuviškai). Iš esmės visa XX a. antra pusė yra intelektualinė kova su dabartimi, su modernu. Intelektualine prasme tai visai įdomi epocha, būta įdomių mąstytojų, tegul ir ne gigantų. Pastanga dekonstruoti iki galo visuomenę ir žmogų (beje, mechanistinė) labai savotiška. Aš jau rašiau, kad tai bus arba pralaimėjimo etapas, arba lūžio į kažką kitokio. Bet tai paaiškės turbūt dar negreitai.
Tik savyje atsakymo galėjo ieškoti Sokratas. Dabar jau „viskas pasakyta”, galimi tik pataisymai ir papildymai. Tokia kultūros savimonė irgi daug ką sako. Nu vat be galo įdomu, į ką tai išvirs. Gaila, pamatyti neteks.
O šiaip juk visi humanitarai rašo apie save ir iš savęs. Jei jie bent kažką turi, kas nedaro jų tik sėdėtojais ir tekstų dėl tekstų rašytojais.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 4:03 am
Kur čia mes apie galvojimo metodą? Aš tai klausinėju literatūros apie visuomenės būklę. Būdamas istorikas, aš visuomet esu antrinių žaliavų perdirbėjas.
Valentinas rugsėjo 25th, 2011, 4:12 am
Susipažinau su Auksinio Kardo kaltinimu man, jog kišuosi kur nereikia:
” Skirtingi požiūriai į tai, ką galima leisti oponentui. Sakykime, man visiškai neskauda ir neįdomu kas čiauškama tol, kol kalba nesisuka link to, ką ir kaip manau pats. Tai tiesiog mano teritorija, nes joje manau TIK pats. Tuo tarpu Valentinas ar Fredis pažengė tiek, kad savistovios, į juos pačius nesutelpančios nuomonės stovėti nepaliks. Kataloguos (čia socialistas, čia sovietikas, čia nihilistas), prilipdys etiketę, nurašys kaip pezalus apie pasaulio pabaigą – bet iš esmės, nepakęs kažko pirmapradžio neperminkę.”
Nuėjau į pradžią kur ši istorija prasidėjo. Matau, kad Romas pirmas pateikė nuorodą į Šliogerio straipsnį. Sekantis pakomentavau aš, kad galvotojas kuriam artimesnis šuo, nedaug pažengė už šunį, o jau po to įsiterpė Auksinis Kardas. Todėl kaltinimą kad įžengiau į svetimą teritoriją siūlau Auksiniui Kardui susikišti ten iš kur jį ištraukė.
Čia konkrečiai. Bendrai kalbant yra labai keista girdėti,kai koks tai personažas pasiskyrė sau kažkokią teritoriją, kurioje jis jaučiasi karalius ir kurioje negalima kvestionuoti jo minčių kad ir kokios kvailos jos bebūtų. Kad ateityje nedaryčiau tokių klaidų, būtų gerai, jei Auksinis Kardas po komentarais paliktų tokį prierašą:
„Čia yra mano teritorija, bet koks nesutikimas su šiomis mintimis bus laikomas asmeniniu užpuolimu ir sulauks griežto ir labai pikto, nors ir neargumentuoto atsakymo”
O argumentams vietos kur nors lieka, ar viską užėmė poetiškos godos ir sopuliai?
Valentinas rugsėjo 25th, 2011, 4:47 am
Marai,
Ryšiuosi atsakyti į tavo ilgąjį komentarą. Tik dėl mechaninio mąstymo nerašysiu nieko, nes nesuprantu kas tai yra, o ir jūs su Kreivaraniu neišsiaiškinote iki galo.
Libija. Labai aiškus progresas lyginant su Irako ir Afganistano situacija. Pasimokyta iš klaidų, nekišamos rankos į ugnį, nekurstoma ugnis. Visa tai byloja apie išmoktas pamokas. Tavo nurodytas pavyzdys apie Armėniją man nežinomas. Apie Lietuvą, nesu tikras ar analogija teisinga. Libijoje turime revoliuciją į kuri nebuvo organizuota iš išorės, o kilo iš vidaus ir po ilgų prašymų, labai nenoriai buvo ryžtasi jai padėti. Ar taip buvo ir Lietuvoje?
Somalio pavyzdžio nesupratau. Sutinku, kad problemos kitokios, ne mažesnės. Tačiau tai neprieštarauja minčiai, kad vidutiniškai būti žmogumi dabar žymiai lengviau ir nei būti žmogumi 20 amžiaus pirmoje pusėje arba 19 amžiuje ir t.t. Žmogumi turi galvoje sociologine prasme, o ne kokia nors poetina ar ontofilosofine. Pavyzdys su gripu buvo specialus atsakymas AK kuris sakė, kad jis galbūt peršalęs ir dėl to nelaimingas. Taip nebuvo Aids, bet buvo aibė kitų ligų, kurios šienavo žmones šimtais tūkstančių. Dabar tokių ligų yra žymiai mažiau.
Aš ir parašiau, kad MANO NUOMONE kardas baimes pasigavo iš laikraščių. Kur čia matai problemą? Neteigiu, kad tai yra faktas. Sakiau savo nuomonę. Iš kur daugiau jis galėjo prisigaudyti šių baimių?
Kepta mėsa buvo iliustracija to, kad egzistuoja daug mitų, kurie sukelia baimes. Manai netiko prie konteksto?
Aš neprimityvinu AK mąstymo ir todėl nelieku kvailio vietoje kariaudamas su savo susikurtu kvailiu. Visų pirma AK nepateikia jokių nuostatų ir argumentų, tik godas ir sopulius, kad viskas blogai. Ten kur jis mano paprašytas pateikė kažkokius „argumentus” pasimatė kad jo sopuliai yra pagrįsti populiariais mitais. Tačiau AK ir iš dalies tu primityvini mano mąstymą (AK to netgi neslepia ir tuo giriasi) ir visai nematote mano argumentų. O mano argumentai yra tai, kad BENDRA TENDENCIJA yra gerėjanti, nepaisant duobių ir nukritimų. Daugelis mitų keliančių baimes AK yra lengvai paneigiami jei neniekini argumentų ir faktų pasaulio. Ir atvirkščiai, jei į faktus žiūri iš aukšto, jei jų pateikimą paniekinamai vadini „mechanistiniu mąstymu” tai ir belieka užsidaryti į poetinį-filosofinį „viskas blogai” bokštą, paskelbti jį savo teritorija ir burnoti ant žmonių, kurie kviečia tave išsilaisvinti iš to bokšto. Primink, kurių tavo argumentų nedrįsau paliesti, nes tokių nėra. Arba praleidau, arba nepastebėjau, arba užmiršau. Komentuojamo turinio yra daug, laiko komentuoti mažai.
Beje, su niekuo nekariauju. Pacaniškumu kaltinčiau AK, nes jis iš tikro atrodo išprotėjęs kai skaito kažką kam nepritaria arba yra jo „teritorija”. Tarsi jei svetimo rajono vaikinas drįstų kabinti AK rajono merginą
Valentinas rugsėjo 25th, 2011, 4:55 am
Beje, AK išsišifruoja ir kaip Avtomat Kalašnikova
Pagalvojau, gal iš tikro nesuprantu AK argumentų ir nuostatų. Gal tau Marai būtų nesunku labai trumpai išdėstyti kaip tu supratai kokia yra AK pozicija?
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 10:17 am
Ir kaip Andrius Kubilius. Šiaip jau, aš baigiau, jei nepastebėjai, Valentinai. Nes darėsi nyku, tad jau gelbėk nuo to. Maras jau yra nemažai atpasakojęs anksčiau, kaip ir viską teisingai, tad grįžti ir dėl to nebeverta.
Kur kas įdomiau skaityti ir pagalvoti apie technokratiškumo ir visuomenės santykį, kiek giliai viena sulenda į kita. Manau, kad iš esmės nagrinėjant tai, sunku būtų atsiriboti nuo ūkinių veiklų. Ne atsitiktinai marksistinės pasaulėžiūros raktas – iš esmės, ūkio priemonių „racionalizacija” (per nuosavybę), ant kurios viršaus sustatyta visa visuomenės sąranga. Sekantys praktiniai eksperimentai sėti iš tos sėklos, tik kad paskui atsimainė, kerojo vis kitokiais praktiniais ratilais. Galbūt neišvengiamas poreikis mechaniškai išspręsti ūkio darbus, pasikliauti turimomis tam priemonėmis (išnaudoti naujai atsirandančias), sąlygoja labai neabstrakčias ašis mąstymo produktams, mąstymo praktikai. Šiandienis ekonomikos ir visuomenės suaugimas akivaizdus, dar tampresnis. Kažin ar anksčiau visuomenei, mąstymo pažangos reikalams joje, darydavo ženklią įtaką kokie nederliaus metai, dabar gi ant ūkio, ekonomikos kortos stovi visokeriopai daug – nors nederlius, nesėkmė ir išsikėlė iš metų laikų orbitos. Betgi, tik sustambėjo, kaip ir nešami materialiniai laimėjimai sėkmės laikotarpiais.
Daro įspūdį parodytas susipažinimas su mąstytojų palikimu, visgi, neverta prieš jį kompleksuoti, nes jis baigtinis, baigtas, gyvybė išsikėlė kitur, josios ten tik kadaise palikti pėdsakai. Tai, kas toliau, pradėta naujai
kreivarankis rugsėjo 25th, 2011, 12:00 pm
Marai,
žinok nebesugebu sekti paskui tave. Man, tik pasikartosiu, užkliuvo ši tavo frazė “O kad modernus mąstymą yra susijęs su mechanistiniu pasaulio suvokimu, jau yra milijoną kartų įrodyta, pasiskaityk.” Nors siūlyta buvo Valentinui, bet gali gal man pasakyti ką konkrečiai reikia skaityti?
Fredis* rugsėjo 25th, 2011, 12:04 pm
Pabandykime sumodeliuoti situaciją – kas atsitiktų, jeigu Pasuslio tvarką pabandytume duoti vykdyti dviem skirtingiems asmenims, sąlyginai juos pavadinkime Auksiniu kardu ir Valentinu.
Pirmu atveju – išminčių taryba, griežta hierarchinė struktūra, valdžios vertikalė, išikimųjų ir paklusniųjų ratas. Valdžiai išlaikyti reikia pinigų. Iš kur jų gauti? Yra du keliai: pirmasis – siaubti aplinkinius kraštus, antrasis – pumpuoti iš žemės gelmių gamtinius išteklius. Kai yra pinigų, galima kiekvieną rytą į dvarą-karaliaus rūmus malunsparniu atsiskraidinti šviežiai primelžto kupranugarės pieno. Iš kur gauti malunsparnį (sudėtingas mechanizmas)? Nusiperkamas iš priešų.
Valentinas – labai lengvai prognozuojamas – „supuvusi demokratija”, ryškiausias pavyzdys – JAV. JAV gyventojų daugumą sudaro valentiniškai mąstantys iš Europos nuolatiniam gyvenimui į naujai atrastą žemyną persikėlę emigrantai.
Fredis* rugsėjo 25th, 2011, 12:09 pm
Libijai ir kitiems aukskardiškai vadomiems kraštams riesta. Valentinas – žiaurus ir negailestingas.
Auksinis kardas rugsėjo 25th, 2011, 12:36 pm
„…Libijai ir kitiems aukskardiškai vadomiems kraštams…” – kiek polėkio.
Kaip gaila, kad jis vis praskrenda. Ką gi, tokie laikai, nusigyventa ir čia.
Valentinas rugsėjo 25th, 2011, 5:20 pm
Auksinio Kardo diskusijos kultūra žavi vis labiau:
„Valentinas yra durnas todėl, kad aš taip sakau (o aš tai nedurnas), bet šia tema nebekalbėsiu”. Pavargau įrodinėti, kad balta yra balta, o juoda yra juoda, kai žmogus visiškai nepasiruošęs kvestionuoti savo fanatizmo, todėl šia tema su Kalašnikovu irgi nebediskutuosiu.
Maras rugsėjo 25th, 2011, 5:58 pm
Nuostabus lietuviškos „diskusijų kultūros” pavyzdys. Jokio bandymo susikalbėti, tik savo tiesų kalimas. kartais būtų gerai pasižiūrėti ne tik į save, bet ir į tai, ką sako kitas, tiesiog pabandyti suprasti jo mąstymo būdą per daug nevertinant ir nelyginant su savuoju. Gal būtų paprasčiau.
Nieko aš nekomentuosiu. Nusibodo. Bandžiau, aiškinau, bet žmonės nenori girdėti.
Aš turiu savo reikalų.
Nu bent su kreivarankiu kažkas į normalesnio dialogo pusę.
Kreivaranki, dar kartą kartoju: tiksliausia būtų kalbėti apie modernistinį/moderniųjų laikų mąstymą (galima vadinti pozityvistiniu) ir jo sąlygotą mechanistinį pasaulio suvokimą. Kas tik apie tai nerašė, dabar ant staigiaus primetu: y Gassetas „Masių sukilime”, Arendt (visose lietuviškai išleistose), tie patys Horkheimer su Adorno („Apšvietos dialektika”, žinau iš perpasakojimo, nes neskaičiau), Z. Baumannn (sodas, kurį reikia nuolat genėti ir prižiūrėti, kaip moderniojo mąstymo metafora, dabar pavadinimo neprisiminsiu), Foucault savo genealogijose, Chestertonas savo esė ir daugybė kitų, nepatenkintųjų, tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų. Dar krūvos menininkų taip matė savo pasaulį, ir man tai nė kiek ne mažiau svarbu, nei sertifikuotų mąstytojų darbai (vėl pasikartosiu: http://www.youtube.com/watch?v=t4SKL7f9n58 užtenka jau vien dainos pavadinimo).