Ligi Dangaus

Komentarai: 8 246 “Perla ir Bingas nemeluoja. Žinai geriau, branguti?”

Puslapiai: « 1 … 130 131 132 133 134 [135] 136 137 138 139 140 … 165 » Show All

1. 6697.

   Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 10:42 pm

   

   Kada aš vėl atgysiu?

2. 6698.

   Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 10:44 pm

   

   AŠ NESTUDIJUOSIU VILNIAUS MIESTE! Taip, aš nusikalbu, nes kvailas esu.

3. 6699.

   Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 10:46 pm

   

   AŠ NESTUDIJUOSIU VILNIAUS MIESTE! Taip, aš nusikalbu, nes kvailas esu. Ir nusišneku.

4. 6700.

   kreivarankis rugpjūčio 14th, 2011, 10:47 pm

   

   Aurimai,
   o tai tu gali tiesiog paprastai kaip žmogus pasakyt kur įstojai ir ką studijuosi?

5. 6701.

   Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 10:55 pm

   

   Studijuosiu gi filosofiją, o kur įstojau nesakysiu, nes dar suseksite ir bus blogai. Juk blogis aš ir blogio ateitis man laukia, juk prastas esu esinys.

6. 6702.

   romas rugpjūčio 14th, 2011, 10:56 pm

   

   Miestas yra pigesnis, jei žmonės gyvena tankiau. Tada didelė dalis žmonių gali vaikščioti pėsti arba važiuoti dviračiu, viešasis transportas važiuoja dažniau ir yra geriau apkrautas, miesto gatvių plotas mažesnis, todėl reikia mažiau lėšų valyti ir remontuoti, miesto tinklai trumpesni, todėl jie pigesni ir juose mažiau nuostolių. Vilnius yra geras neūkiškumo pavyzdys.

7. 6703.

   Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 11:03 pm

   

   Ave Maria, gracia…

8. 6704.

   romas rugpjūčio 14th, 2011, 11:10 pm

   

   Tarp kitko, Marai, laikas yra žmogaus turtas. Padrikame mieste reikia daug laiko sugaišti kelionėms į darbą ir iš darbo. Kadangi viešojo transporto būklė apgailėtina, tą reikia daryti nuosavu transportu. Ir ne tik darbą pasiekti problema. Kai yra vaikų, reikia dar trenktis į darželį arba mokyklą. Romantika -gerai, bet miestas skirtas žmogui gyventi visų pirma, o tik paskui grožėtis.

9. 6705.

   kreivarankis rugpjūčio 14th, 2011, 11:11 pm

   

   Aurimasi, nieks tavęs neseks ir niekas nieko neskelbs . Bet tai ne Vilniuj gyvensi? Tuomet Kaune?

10. 6706.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 11:13 pm

    

    Aš noriu skaityti Šekspyro sonetus, o jų internete nėra lietuviškai. Ten vaizdinga kalba.

11. 6707.

    kreivarankis rugpjūčio 14th, 2011, 11:16 pm

    

    Romai,
    tu nepyk, nu bet aš nesuprantu apie ką tu kalbi. Mano gyvenime yra buvę, kad gyvenau 25 kilometrus nuo savo darbovietės, tačiau kelionė buvo daug paprastesnė negu pvz. nuo Vilniaus centro iki kokių Fabijoniškių. Mano viena pažįstama dirba Vilniaus centre, o gyvena Kaišiadoryse, tačiau namie būna berods 18.15, kai darbas jos baigiasi 17.00 (važiuoja traukiniu). Apie ką mes kalbam?

12. 6708.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 11:25 pm

    

    jei nori dirbti ir šeimą išmaitinti, tuomet turi ir pareigą atlikti tolimoj vietovėj. Mano tėvas važinėdavo iš Panevėžio į Jonavą dirbti 5 metus. Taip pirmyn, atgal. Keliesi pusę 5.

13. 6709.

    kreivarankis rugpjūčio 14th, 2011, 11:27 pm

    

    Aurimai,
    labai gerai, kad įstojai į filosofiją norėdamas išmaitinti savo šeimą. Žinok – kuo anksčiau kelsies, tuo geriau bus.

14. 6710.

    Fredis* rugpjūčio 14th, 2011, 11:31 pm

    

    romai, kalbi teisingai: http://www.butaivilniuje.info/nera-reikalo-plesti-vilniaus/ , tačiau tai kita problema, su paveldosauga nelabai susiję. Trumpai tariant – tankinimas + išsaugojimas tai kas vertinga.

15. 6711.

    Maras rugpjūčio 14th, 2011, 11:33 pm

    

    Ne miestą reikia tankinti, o sutvarkyti viešąjį transportą. Ir, beje, gerokai pigiau kainuotų.
    O kad jau apie užsienį, tai gyvena žmonės tuose žaliuose miestuose-palydovuose, važinėja į darbą ir vargo nemato. Pagal Tave, Romai, reikėtų ir juos visus daugiaaukščiais apstatyti, ir vien tam, kad nereikėtų vystyti viešojo transporto (būtų toks, kaip dabar Vilniuje) ).

16. 6712.

    romas rugpjūčio 14th, 2011, 11:33 pm

    

    kreivaranki, apie ekonomiką Mes mokame už miesto infrastruktūrą, todėl sutik, kad mums geriau mokėti 1km šiluminės trasos nei už 2km, pavyzdžiui. Vilnius skendi skolose, o prižiūrintys miestą žmonės dirba už grašius. Ir dirbs, nes vilniečiai neturi iš ko prižiūrėti miesto.

17. 6713.

    romas rugpjūčio 14th, 2011, 11:35 pm

    

    Marai, tiesiog Vilnius yra netvarkingai užstatytas, tai yra neūkiška ir mums brangiai kainuoja.

18. 6714.

    Maras rugpjūčio 14th, 2011, 11:36 pm

    

    Ar nebūtų taip, kad mokėti už 2 km. normaliai apšiltintos ir žolės žiemą neauginančios šiluminės trasos reikėtų mažiau, nei 1 km. dabartinio bardako?

19. 6715.

    Maras rugpjūčio 14th, 2011, 11:40 pm

    

    Romai, Vilniaus planas buvo sovietinis, kai transportas kainavo pigiai. Reikėtų kurti pramonės įmones prie miegamųjų rajonų, kad nereikėtų skersai miesto į darbą važiuoti. Bet vietoj to pasirinktas daug mažiau proto reikalaujantis dalykas: tankinti miesto užstatymą prie senamiesčio. Nors jokių pramonės įmonių ten nebus, o tuo pačiu ir darbo vietų. Negi visas Vilnius dirba senamiestyje?

20. 6716.

    Fredis* rugpjūčio 14th, 2011, 11:41 pm

    

    Vilnius tankinamas Naujamiestyje ir prie Mindaugo tilto.

21. 6717.

    kreivarankis rugpjūčio 14th, 2011, 11:41 pm

    

    romai,
    žinok nelabai suprantu apie ką tu čia… Negi negalima į tai kitaip pasižiūrėti? O va su tom šiluminėm trasom, tai sutinku, iš pirmo žvilgsnio tai jo – 1 km. yra pigiau nei 2 km., bet gi žinai kaip su tom kainom kai jas nustato šilumininkai. Man tai tas spaudimas sutankinti miestus – nu tiesiog demagogija. Iš to sutankinimo niekas nesutaupys, tiesiog kai kas užsidirbs ir viskas.

22. 6718.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 14th, 2011, 11:47 pm

    

    Aš būsiu vienas, tad tik save vieną maitinsiu. Kaip ir tu dabar, būdamas didingasisi filosofas Kreivarankis.

23. 6719.

    romas rugpjūčio 14th, 2011, 11:48 pm

    

    Marai, Vilnius dvigubai rečiau apgyvendintas nei Talinas, daugiau kaip du kartus rečiau nei Helsinkis, ir beveik tris kartus rečiau kaip Amsterdamas.
    Normaliai apšiltintas 1km trasos bus pigiau nei normaliai apšiltinti 2 km. Ir apšiltinti 1km didesnė tikimybė rasti pinigų.

24. 6720.

    romas rugpjūčio 14th, 2011, 11:49 pm

    

    Kreivaranki, kai butas du kartus didesnis, visi gerai supranta, o kai miestas du kartus perdidelis, supratimas kažkur dingsta.

25. 6721.

    Fredis* rugpjūčio 14th, 2011, 11:53 pm

    

    Sabaliauskaitė neteisi – tiek Vilnius, tiek Kaunas yra „amerikietiška svajonė”, o paskaičius Patacką taip ir matau kaip Valatkai kumščiu Seime tvojo. Sako, kad toks nutikimas tikrai buvo.

26. 6722.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 12:12 am

    

    Kas ta Sabaliauskaitė?

27. 6723.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 12:17 am

    

    Pirma, aš nelabai suprantu iš ko tą Vilnių tankins, kai tiek žmonių išvažiavo ir toliau išvažiuoja išvis iš Lietuvos. Nebent tik Vilnius ant Lietuvos ir liks.
    Antra, aš sutinku, kad dabar Vilniaus plėsti nebereikia.
    Bet jei nebeplėsim, tai į kurią čia vietą sutaupysim tankindami? Ar į vieną, ar į kitą pusę, bet naujas komunikacijas tiesti vistiek reikės (prie esančių prijungti).
    Trečia. Dėl tankumo tai aš kiek abejoju tais skaičiais apie tankumą. Niekas neįskaičiuoja tų pačių miestų palydovų, kurių visi žmonės dirba didmiestyje, o gyvena tikrai ne tankiai užstatytuose daugiaaukščiais plotuose. Formaliai tie palydovai yra atskiri miestai, o praktiškai jie yra didmiesčių dalys. Tai jei priskaičiuotume su jais, vaizdas išeitų visiškai kitoks. Nu negali būti, kad Vokietijos miestuose gyvena tankiau nei Vilniuje, jei ten visi, kas tik pakruta, stengiasi gyventi nuosavame name, o ne bute daugiaaukščiame name. Šalia Amsterdamo gerai atrodytų dar kokia Venecija . O jau Tokijas…
    Ketvirta, Vilniaus planas yra durnas, tas tiesa. Ne dėl to, kad daug miškų prijungta, o kad buvo nuspręsta, jog žmogus gyvens viename rajone, o dirbs – kitame. Bet esmė ta, kad to faktiškai nebeįmanoma pakeisti. Aš dirbu senamiestyje, bet negaliu sau lesti ten gyventi. Universitetiniai humanitarai kur gyvena? Teisingai – Žemuosiuose Paneriuose. Dar gerai, kad ne Naujojoje Vilnioje. Vidurinis sluoksnis, kuris gali sau leisti pirkti butą arti darbo, pas mus mizernas. Kiti perkasi ten, kur išgali (tuo labiau, kad darbo vietos pas mus gana nepastovios). Kadangi tokių dauguma, tai joks gyventojų susibalansavimas negresia. Tokiems naujos statybos butai tiesiog neįperkami. Plius tie sutankinantys namai statomi visiškai nereikalingose vietose (kokia pramonė prie savivaldybės? O Naujininkų?). Nes ten brangiau kainuoja butas, statybininkai gali geriau uždirbti. O miesto valdžia neturi nė žalio supratimo, ką reikia daryti, kur reikia statyti, bent jau taip atrodo.
    Penkta. Tas ir yra, kad niekas net nesiruošia apšiltinti šiluminių trasų. Estai tą padarė bene prieš 15 metų (nes nuostolius už pradingusią iki gyventojo šilumą turėjo apsimokėti patys šilumininkai, o ne vartotojai, kaip pas mus). Todėl pinigų jie net nebandys ieškoti, kokie kilometražai bebūtų. Rinka neverčia. Tiesa, jos Lietuvoje ir nėra. Beje, sutankinimas tų kilometražų tikrai nesumažins .

28. 6724.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 12:21 am

    

    Kreivarankis tikrai geresnis už Sabaliauskaitę.

29. 6725.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 12:24 am

    

    Marai, o tu eini į kitas mokyklas skaityti paskaitų, seminarų it svečio statusu, kaip kiti daro dėstytojai?

30. 6726.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 12:30 am

    

    Šiaip toje sutankinimo idėjoje labai ryškiai prasimuša toks biedniokiškai – vasiukiškas noras tikėti pasakomis: sutankinsim, ir susitvarkys viskas. O kad nei trasų kilometražai nesumažės (negriaus gi didžiausių sovietinių miegamųjų rajonų), nei darbo vietos šalia namų neatsiras, niekas negalvoja. Kaip pakeis sutankinimas viešojo transporto situaciją? Niekaip.
    Šiaip, kiek suprantu, statybininkai tiesiog nenori pirkti brangios žemės palei Vilnių ir tikisi, kad savivaldybė išskirs jiems sklypus naujoms statyboms ir taip jie dar labiau sutaupys. Mat juos šimtas, jie ir turi uždirbti. Bet kad jokių teigiamų pasekmių tame aš nematau. Matau tik tai, kad visiškai ne nuo to galo pradedamas darbas.

    Beje, dar viena mintis. Vilnius yra lopuotas miestas, kur labai tankiai apstatytos vietos keičiasi su negyvenamais miškais. Ir tie miškai nėra išraizgyti trasų tinklo. Eina kokia gerenralinė ir viskas. Išraizgyti yra gyvenamieji rajonai. Lygiai tas pats bus su naujai pastatytais rajonais. Didelio skirtumo nematau. Kad bent kažkas kalbėtų tų rajonų autonomišką ar pusiau autonomišką aprūpinimą energija ir šiluma. Kinijoje visi nauji daugiaaukščiai aprūpinami saulės baterijomis. Bet mes, aišku, gudresni.

31. 6727.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 12:31 am

    

    Neknygini, ne, neinu.

32. 6728.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 12:38 am

    

    Marai, kodėl? Juk tu daug žinai apie istoriją. Įdomu, kad tu dėstai tik sovietų laikus. Turbūt pas tave ateis mokytis mano pažįstamų.

    Ei, o kodėl pas jus universitete nėra taip kaip užsienyje, kai kiekvieno tavo dalyko tam tikrą sritį dėstyti ateinį tą dalyką geriausiai išmanantis dėstytojas?

    Marai, kodėl neberašai publikacijų į laikraščius? Beje, kodėl niekada nesiuntei savo klausimų į Lietuvos lyderius?

    Marai, o ar kada nors darei tokį dalyką, kai pasibaigus tavo kursui, liepei ant lapelių studentams užrašyti anonimiškai apie tavo dėstomą dalyką nuomonę ir apie tave it dėstytoją. O po to, kai ateitų pirmakursiai, suvoktų, koks kursas čia bus ir kaip tave suvokia senesni studentai, kai perskaitytum lapelius kai kuriuos su nuomonėmis senesnių studentų.

33. 6729.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 12:38 am

    

    Marai, aš ir nesakau, kad tuoj pat tankins, bet miesto centras turi likti be dykviečių, lūšnų ir griuvėsių pradžiai.

34. 6730.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 12:49 am

    

    Romai, o man rodos, kad tuos pinigus reikėtų skirti viešojo transporto normalizavimui. Tai paveiktų žmonių gyvenimą labai greitai ir efektyviai. Bet ne, mes norim Naujųjų Vasiukų po 100 metų. Jo, ir dar Potiomkino kaimų – koks Vilnius gražus, lūšnų centre nėra. Nu gryniausias biednioko mąstymas (ne Tau taikau).

    Neknygini. Nežinau. Niekas nekviečia. Dar turiu kitų darbų.
    Nu lyg ir panašiai yra (formaliai, praktika – jau kitas reikalas).

    Nėra įkvėpimo. Ir į savo blogą beveik nerašau. Be to, vasara – kas skaitys .
    Kokie dar lyderiai? Nežinau tokių.

    Visada darau, tik ne ant lapelių, o anoniminė anketa per google docks. Man naudinga.

35. 6731.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 12:54 am

    

    Beje, man tie mediniai namai, tegul ir aplūžinėję – gražūs. Dauguma jų – tikrai geri, tik neprižiūrėti. Bet ne, reikia supleškinti ir vietoj jų pastatyti tikrai pigias, bet naujas, „moderniškas” dėžutes, kas, kad jos baisios ir iš išorės pažiūrėti, ir viduje gyventi.

36. 6732.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 1:04 am

    

    Jūs matėte Zuoko šarvuočio vaizdo įrašą Vilniuje? Ką galvojate?

37. 6733.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 1:12 am

    

    Marai, lūšnų Vilniaus centre labai daug. Tau gal netenka aplankyti vietų kiek atokiau nuo pagrindinių gatvių. O sutvarkyti Vilnių negreit pavyks. To pačio viešojo transporto neina sutvarkyti, nes kai kurie maršrutai labai nerentabilūs dėl per mažo keleivių srauto.

38. 6734.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 1:57 am

    

    Tenka, Romai, tenka. Yra ir tikrų lūšnų (bet, manau, mažuma), ir tokių, kurias tereikia sutvarkyti, o ne nugriauti.

    Beje, pastebėk savo minčių vingį. Pradėjai nuo grynai pragmatinių argumentų apie sutvarkymą, šilumos trasas, o pabaigei tuo, kad atidėjai sutvarkymą ateičiai, bet akcentuoji grynai estetinį dalyką (lūšnas). Šiaip jau jei tai yra asmeninė žmonių nuosavybė, tai jie turi teisę elgtis su ja kaip išmano. Paryžiuje žmonės privalo nusišveisti fasadus iš smiltainio kas kažkiek metų (beje, už savo pinigus). Pas mus tokių reikalavimų lyg nėra. Ir su pragmatika čia mažai ko bendro.

    Tiesiog norėjau parodyti, kad Tavo siūlomas racionalus kelias iš tiesų ne toks jau racionalus, nes remiasi galų gale visiškai neracionaliu kriterijumi – estetiniu (lūšnomis) .

    Va būtent tokio racionalumo pilna Lietuvoje ir aš jo nemėgstu. Nes vietoj to, kad daryti tai, kas išeina ir duos akivaizdžių rezultatų, pradedama kalbėti apie šviesią ateitį po 100 metų, kai bus įgyvendintas kažkoks nuostabus planas, pareikalausiantis didžiulių pinigų (kurių, beje, mažumos tereikėtų viešojo transporto sutvarkymui). O baigiasi viskas tuo, kad planas tik pradedamas įgyvendinti, kažkas įsisavina pinigus, planas užmetamas (ateina kiti į valdžią, sakysim) ir po 100 metų mes gyvenam ne šviesioje ateityje, bet ten pat, kur ir dabar, su vis tokiu pat nesutvarkytu (dėl lėšų stygiaus, žinoma) viešuoju transportu. Bet su keliasdešimt daugiaaukščių (kurie atrodo tikrai ne taip gražiai, kaip kad atrodė ką tik pastatyti, gal jau spėjo ir suirti, nes statyti iš pigiausių medžiagų) bei pora naujų milijonierių.

    O dėl transporto tai viskas paprasta: jei jis būtų normalus, žmonės juo ir važinėtų, o ne savo mašinomis (ypač turint omeny benzino kainas). O jei važinėtų, tai ir su nerentabiliais maršrutais būtų kita kalba. O jei dar padaryti kaip Londone: viena eismo juosta VISOSE gatvėse (išskyrus vienos juostos, žinoma) yra skirta TIK viešajam transportui, tai norinčių niurkytis eilėse ir atvažiuoti ne ką greičiau, nei autobusu, gerokai sumažėtų.
    Bet vietoj to Zuokas panaikino įlipimą tik per priekines duris pareiškęs, kad tai jokios naudos vežėjams neduoda. Kai berods „Vilniaus transporto” direktorius sakė, jog bilietėlių pardavimas troleibusuose dėl tos tvarkos padidėjo 30%, kaip ir sumažėjo „zuikių”. Va taip mes gerinam transportą. Lygiai kaip ir šilumos trasas šiltinam.
    Deja.
    Geriau apie Vasiukus pasvajoti.

39. 6735.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 2:29 am

    

    Marai, vietoje lūšnų turi atsirasti miestas. Vertingų lūšnų yra, bet ant jų ir tokios pat lentelės kabo kaip senamiestyje . Miesto intensyvinimas prasideda nuo to, kad vietoje medinių vienaukščių namelių atsiranda daugiaaukščiai pastatai. Niekada žmonės Lietuvoje negyvens gerai, jei netapsim racionalesniais. Mes importuojame per daug energetinių išteklių, turime neigiamą prekybos su užsieniu balansą, didelę dalį valstybės biudžeto sudaro ES parama ir nenorime pradėti galvoti, ką darome ne taip, kad nesuduriam galo su galu. Sutaupyti pinigai nesiskiria nuo uždirbtų, todėl reikia taupyti visur, kur tik yra įmanoma.

40. 6736.

    Maras rugpjūčio 15th, 2011, 3:49 am

    

    Romai, esmė ta, kad toks intensyvinimas pats savaime jokio taupymo neatneš. Nauji namai reikš naujas šildymo trasas etc.
    Visi Tavo anksčiau pateikti argumentai neparodė nė vieno būdo, kur bus sutaupyta. Vilnius jau yra didelis ir nuo tankinimo jis nesusitrauks. Taigi, nei transportas savaime pradės važinėti dažniau, nei žmonės galės vaikščioti pėsti, nei šilumos ir kitų trasų kilometražas sumažės, gatvės nesutrumpės.
    Gal nebent mokyklų atsiras. Bet ne, nuostabūs naujųjų Vilniaus rajonų pavyzdžiai rodo, kad žmonės ten neturės nei darželių, nei mokyklų. Taigi, jie turės dar daugiau važinėti norėdami vaikus į mokslus nuvežti. Senų rajonų niekas tikrai negriaus (tai neįmanoma jokiais būdais net labai norint, nes butai privatūs).
    Daugmaž tokie buvo Tavo argumentai iki estetikos (lūšnų). Šiaip Tu labai stipriai argumentuoji, nu bet šįkart tai vis pro šalį.
    Nu parodyk man, kur mes dabar, o ne po 100 metų, sutaupysim tankindami miestą?

    Vat jeigu mes: sutvarkytume šilumos trasas; sutvarkytume viešajį transportą; sutvarkytume namus, kuria jau stovi (kad ir apšiltintume, bet ne tik); dar darželių naujų sukurtume – va čia tai suprantu, sutaupytume.

    Bet ne, pasirodo, geriausias būdas taupyti – statyti naujus namus ir dargi ten, kur jų ir taip pilna. Man tai atrodo absoliučiai neracionalus kelias – tiesiai į Naujuosius Vasiukus. Ne nuo to galo pradedam.
    Tai, ką Tu parašei apie miesto intensyvinimą, žinoma, gražu. Bet visiškai neracionalu. Aš tokių abstrakčiai racionalių dalykų, nusižiūrėjus iš užsienio didmiesčių, galiu daugybę prisiūlyti. Perstatyti visą Vilnių, pavyzdžiui. Nugriauti visus senus mikrorajonus ir pastatyti kelis naujus su puikios statybos namais, labai taupiais, su mokyklomis, darželiais etc. Tik kad tai nerealu. Tai kam išvis kalbėti apie tai? O Tavo kalbos apie Vilniaus intensyvinimą yra lygiai tiek pat nerealios, kiek ir visų rajonų išgriovimas. Ne apie tai dabar reikia galvoti, o kaip sutvarkyti jau esančius dalykus, kaip juos racionalizuoti. Kitaip bus Vasiukai.

    Daug racionaliau būtų ant kiekvieno Vilniaus namo (na, daugiaaukščio) pastatyti po vėjo turbiną. Bet būtent to, racionaliausio, niekas nedarys. Nes visos tos kalbos apie racionalumą (ne Tavo, nebent Tu kokios statybos firmos savininkas ) tėra tik savo asmeninio racionalumo gauti daugiau pelno priedanga.

    Ir kodėl, kodėl tie, kurie turi verslumo, kurie gali ne tik suplanuoti, bet ir įgyvendinti planus, faktiškai niekada neįgyvendina tokių planų, kurie kartu su pelnu jam duotų daug naudos ir visuomenei?

41. 6737.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 10:50 am

    

    Marai, esi neteisus. Trasos jau dabar eina neužstatytomis ir retai užstatytomis teritorijomis. Faktiškai miesto ribose inžinerinės komunikacijos beveik visur yra, tik jos neefektyviai išnaudojamos.
    Neteisingai supratai, kad siūlau tuoj pat užstatyti kur tik įmanoma. Tokie dalykai būtų galimi tik planinėje ekonomikoje. Rinkos sąlygomis tai gali įvykti tik natūraliai, bet miesto vystymosi politika turi būti. Politika gi kaip tik ir prasideda nuo požiūrio į bakūžę samanotą ir į dykras miesto centre. Senamiesčio ir naujamiesčio teritorijos kaip tik užstatytos normaliai. Jei taip būtų visame mieste, Vilnius būtų tikrai arčiau Amsterdamo.
    Faktas, kad Vilnius per nepriklausomybės laikotarpį daug statėsi pakraščiuose. Tokia buvo miesto vystymo politika (o gal jos kaip tik nebuvo). Įtakos tam turėjo ir nekilnojamo turto verslo rykliai bei visokie spekuliantai žeme. Valstybės valdžia irgi prisidėjo, nesukurdama tinkamų reguliavimo instrumentų.

42. 6738.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 11:04 am

    

    Praleidau komentare pasvarstymus apie mikrorajonų ir trasų sutvarkymą. Miesto vystymo strategijos turėjimas niekaip neprieštarauja tam, kad žmonės efektyvintų savo būstus. Dėl šiluminių trasų efektyvumo suinteresuoti šilumos tiekėjai. Jie ir skaičiuoja, kaip jiems elgtis su trasomis, kad pelnas būtų didesnis, o šilumos kaina mažesnė. Tik jie neturi įtakos tam, kad jų tinklai galėtų būti trumpesni ir labiau apkrauti. Tai priklausys nuo miesto valdžios politikos.

43. 6739.

    Fredis* rugpjūčio 15th, 2011, 11:11 am

    

    Pirmiausia visus, Valentiną ir kompaniją – su Žoline.
    Racionaliausias būdas efektyviau panaudoti šiluminę energiją yra šiltinti namus, o ne trasas.
    Tai ir daroma. Šildymą atpigins alternatyvių suskystintų dujų įsigijimo galimybė per terminalą Klaipėdoje, o taip pat biokuru kūrenamų katilinių statymas. Kūrenimas žilvičiais, medžio drožlėmis, atliekomis, durpėmis. Saulė, vėjas – ne masėms, o savanoriams, entuziastams, turtingiesiems, žaliesiems, kitaip sakant – elitui.

44. 6740.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 11:46 am

    

    Fredi, per Žinių radiją girdėjau vicemero Pinskaus pasvarstymus apie galimybę atsitiesti šiluminę trasą iš Elektrėnų. Atseit gaminant elektrą lieka daug nepanaudotos šiluminės energijos (ir juk tikrai). Man tai kažkaip gazpromais atsiduoda. Nors kol kas, supratau, tai tik kažkieno iškelta idėja.

45. 6741.

    Valentinas rugpjūčio 15th, 2011, 12:52 pm

    

    Žolinės – pati beprasimškiausia, dirbtinai konstruojama šventė. Tačiau,kadangi tai rugpjūčio mėnuo – tai priimu kaip naudingą kvailystę.

46. 6742.

    romas rugpjūčio 15th, 2011, 1:29 pm

    

    Šventės visos dirbtinai sukonstruotos. Esame veikiami kažkokių užsilikusių mitų, stereotipų ir konstruojam savo gyvenimą pagal juos. Civilizacija tiek pažengė, kad išsivysčiusiose šalyse kiekviena diena galėtų būti švente

47. 6743.

    Fredis* rugpjūčio 15th, 2011, 3:51 pm

    

    Puiki diena nupirkti kostiumą. Beprotiškai daug nuveikiau, nes visur gali nulėkti akimirksniu. Darbas -> ežeras -> kostiumo, marškinių, diržo ir sportinių kelnių pirkimas Akropolyje ir dabar vėlyvi pietūs. Vasara baigiasi ir dabar esame ant slenksčio į rudenį, todėl šią dieną reikia atitinkamai pažymėti, nudirbti tai, kas nepadaryta anksčiau.

48. 6744.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 4:11 pm

    

    Fredi, tavo kostiumas brangiausias ir perki tik iš firminių parduotuvių?

49. 6745.

    Neknyginis vardas rugpjūčio 15th, 2011, 4:14 pm

    

    Negali dirbti šiandien išvis, dar Dievas pakūros!

50. 6746.

    Auksinis kardas rugpjūčio 15th, 2011, 4:14 pm

    

    Menamai optimalaus (o iš tikro – maksimalaus, maksimaliai pelningo, naudingo pelno gavėjui) tankinimo pavyzdžiu galėtų būti „Vilniaus paukštynas”. Tačiau jo gaminius vartoti tinka tik iš itin didelio vargo. Mat, niekas neklausia veisiamųjų veisimo vietose kiek jiems ten gera. Žmonėms gyventi pagal „Optima linija” vingius? Įdomu ir kažkur nelabai skaniai matyta…

    Šalyje įvykus asmeninės gerovės kokybės šuoliui, žmonės nesuskubo taupyti kuo labiau, keltis į kuo tankiau apgyvendintus rajonus, kuo aukštesnius namus: kad galėtų pirkti daugiau viso kito. Atvirkščiai – jie sąmoningai renkasi didesnę erdvę sau ir savo šeimai, ir sutinka už tai daugiau mokėti, taigi – geriau jau daugiau dirbti.

    Kita vieta, kur tankinimas pasirodė neperspektyvus – padėtis keliuose, kurių būklė būtent Vilniuje prasčiausia, nežinoti kamščiai tapo liūdna norma, pagrinde todėl, kad asmeninio automobilio naudojimo noras ir poreikis neatitinka jų sveikai galimo tankio keliuose. Taigi, tankinimas nėra joks universalus gėris, kurio trokštų žmonės.

    Paskaitinėjus, patiko šis: „modern in the worst possible sense of that word”. Vykusiai išreiškia, kad šiuolaikiškumas kaip tikslas savyje, vardan savęs, visiškai nereiškia užtikrintos atnešamos vertės, plekšniškai vienareikšmio užkalniško gerumo. Visur privalumų ir pralaimėjimų rinkiniai, visur reikalinga išmintingai derinti kas ir kaip priimtina, o kas nelabai, naujuose vėjuose. Maras teisingai pastebi kieno čia vaidmuo ir atsakomybė didesni – tam branda, autoritetu ir perleidžiamais įgaliojimais pritinkamo socialinio sluoksnio. Taigi, naujovių dainiai yra nei kiek ne mažiau nuožmūs kietakakčiai, sustingtsmegeniai už tuos, kas kviečia atsargiai priimti naujoves, perleisti joms tik labiausiai tinkamas ir ribotas erdves.

    Didžiausia siekiamybe turi būti gyvenimo kokybė, matuojama ne vien vamzdynų kilometrais, sutaupytais VIENOJE vietoje piniginiais vienetais. Siekiamybė – išlaikoma ir turtinama žmogaus pilnatvė. Žmogaus, kuris gal geriau dargi būtų iš didžiosios, nors tai jau ir atrodo primirštu romantizmu, nerealiu idealizmu. Pakentėsim. Bet jis tikrai daugiau nei trys milijonai padalinti iš trijų milijonų – statistinis fermos vienetas.