Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kadangi lojalūs mano tinklaraščio komentatoriai mėgsta diskutuoti apie aktualijas, būtent joms čia ir vieta (nuotraukose matote skyrelio, startavusio 2009 metų gruodžio 12 dieną, savininkus katytę Perlą ir katiną Bingą).
Politika, žiniasklaida, teisė arba…
Klausimų daug. Dar daugiau sugalvosite jūs. Svarbiausia – bent dalinai į juos atsakyti, nes taip pasotinsime nežinojimą ir jis virs žinojimu.
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 10:31 pm
Liepa-tikrai neįprastai gera!
Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 10:33 pm
Dėkui, kreivaranki – savąją kopiją esu paskolinęs, o tik iš labai senų laikų bežinau rusų aktorius. Basilašvilis suvaidino visai kaip Tichonovas
Ir tiesa triumfuoja!
Bet nesakykit, panašių bruožų žmonės. Ir labai tiko ten Olegas, ar ne taip?
Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 11:06 pm
Marai, čia jau išdėstytas rimtesnis matymas, sunku nesutikti. Lengva sutikti – nes išlaikyta. Yra ką analizuoti, bandyti sisteminti. Pavojinga tik iš anksto nusistatyti versiją, ir pritempinėti jos link.
Buvę daug ko – turint drąsos, įdomu būtų aptikti pavyzdžiui teigiamų sovietmečio aspektų analizę. Ar tokių nebuvo? Ar tokių atrastume? Galiausiai, ar vis dar turime net pačią teisę Lietuvoje ieškoti tokio pobūdžio dalykų? Su neigiamais kebliau, nes kaltės nurašymu papiktnaudžiaujama.
kreivarankis rugpjūčio 2nd, 2010, 11:07 pm
Auksinis Karde,
sunku pasakyti. Bijau, kad dėl siužeto reikalaujamo paslaptingumo ir nuolat nutylimų reikšmių, Volandas-Tichonovas būtų pernelyg panašus į Štirlicą? Nemanote?
Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 11:38 pm
Tuo ir blogai komentarai, kad viską reikia išsakyti gana trumpai ir todėl dažnokai tenka niuansus nutylėti. Gerai, kad diskusijos metu pavyksta juos išsakyti. Bet tam reikia gerų pašnekovų, tokių, kurie nori suprasti, o ne tik išsisakyti. Gaila, bet Ligitijoje tokių gerokai sumažėjo (ne tik mano nuomone – TipasK čia pasisakė prieš kiek laiko gana griežtai), tai ir aš gerokai mažiau bekomentavau.
Bet aš Sąjūdžio kol kas netiriu – pernelyg mažai žinau vis tik. Savo disertaciją ties juo ir baigiau, palikęs atvirą klausimą, ar ne sovietmetis ir pagimdė Sąjūdį tokį, koks jis buvo. Rašo dabar žmonės disertacijas, kiek žinau, iš to, gal ką ir sugeneruos.
O dėl pritempinėjimo yra vienas labai geras būdas jo išvengti: nežinoti nieko ir nuolat klausinėti (šaltinių ir savęs), kas buvo ir kaip vyko, kodėl, nuolat keisti (tikslinti) savo poziciją. Bent jau man tai taip ir rašosi.
Teigiamų aspektų galima rasti, bet jie neatskiriamai persipynę su neigiamais (pavyzdžiui, aukštoji kultūra iš tiesų vaidino daug didesnį vaidmenį, nei dabar, bet ji turėjo ir aptarnauti režimą; net ir ten, kur ji spyriojosi, vis tiek aptarnavo, bet kartu ir griovė sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie popkultūrą, kuri buvo bendrai aukštesnio lygio, nei dabartinė lietuviška).
Jei jau žiūrint giliau, tai toks gerų – blogų pavyzdžių išskyrimas vis tik būtų paviršutiniškas – viskas pernelyg sudėtinga.
Bet aš nuolat akcentuoju sistemos netotalitariškumą, ne itin didelį represyvumą (po 1953) ir savumą (tam tikra prasme). Ne dėl to, kad aš galiu išsiskirti, nes dabar vyrauja visiškas sovietmečio nurašymas. Nurašant sovietmetį nurašomi ir visi tuomet gyvenę žmonės, jų gyvenimai tampa „beverčiais” [tikroji Lietuva - ambasadose] ir prisitaikėliškais. Negaliu su tuo sutikti. Be to, žmonėms reikia pasakyti, kad jie nebuvo kažkokie išdavikai. Reikia pilietinės taikos požiūryje į sovietmetį, o jo neigimas to tikrai neduos. Ir tai dera su mano požiūriu į sovietmetį kaip sudėtingą ir nevienprasmišką reiškinį.
romas rugpjūčio 2nd, 2010, 11:59 pm
Marai, prie socializmo negalėjo būti viskas tik blogai jau vien todėl, kad sistema turėjo taurią idėją ir jai tarnavo. Dėl visko, kas blogai, kalta buvo nuodėminga žmogaus prigimtis.
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 12:23 am
Marai, o gal tuo ir žavus komentarų žanras, kad padeda koncentruoti mintį. Vienas autorius gan snaiperiškai pasakė apie buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos tipinį gyventoją, kuris niekaip negalėjo suderinti trijų savybių: įsitikinimų (tikėjimo oficialiąja ideologija), intelekto ir sąžiningumo. Jei tikėjai ir buvai protingas, nebuvai sąžiningas; jei buvai protingas ir sąžiningas, tai netikėjai; jei tikėjai ir buvai sąžiningas, tau trūko proto. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie lietuvius. Nuo sovietmečio iki Sąjūdžio, o nuo Sąjūdžio ir iki dabartinės Lietuvos. Sovietinė tikrovė, nežiūrint viso jos ideologinio obsceniškumo, buvo ir yra, nūdien dar gan guviai gyvenančių daugelių žmonių gyvenimas, ir niekas jo nenurašinėja, todėl tokių išvadų reikėtų vengti, netgi radikaliai jas atmesti. Gan naiviai nuskambėjo ir teiginiai apie sistemos netotalitariškumą po 1953m., bei jos savuma. Esminės vertybės-žmogaus teisių prasme- režimas išliko klasikiniai totalitarinis iki pat kastuvėlių baliaus Baku ar Vilniaus įvykių, iki pat jo žlugimo. romai, tavo frazė:“ prie socializmo negalėjo būti viskas tik blogai jau vien todėl, kad sistema turėjo taurią idėją ir jai tarnavo. Dėl visko, kas blogai, kalta buvo nuodėminga žmogaus prigimtis“, – yra žmogiškosios veidmainystės viršūnė!
Maras rugpjūčio 3rd, 2010, 12:26 am
Mintis, kad dėl sistemos iškraipymų kaltas žmogaus netobulumas, man buvo atėjusi į galvą (tą patį ir apie Didžiąją Prancūzijos revoliuciją galima pasakyti, ir apie daug ką). Bet vis tik ne – jos įgyvendinimo tikslas vis tik nebuvo idealo žemėje sukūrimas, jei toks išvis buvo.
Sistema netarnavo tauriai idėjai. Iš esmės ji tarnavo pati sau, o idėja tebuvo priedanga ir uždanga. Kai kurie geri dalykai (socialinėje sferoje: darbas visiems, būstas, etc.) buvo nulemti ne idealų, o režimo išsilaikymo praktikos (grubiai tariant, žmonės buvo papirkinėjami kad nespurdėtų). Čia postalininiais laikais. Stalino laikais (lyg ir labiausiai ideologiniais) už 15 min pavėlavimą į darbą – kalėjimas, už nukritusių ant žemės grūdų pasiėmimą – lageris, žmonės gyvena komunalkėse, jei ne žeminėse ar barakuose. Tikslas – pasaulinė revoliucija. Ar tai tauri idėja?
Maras rugpjūčio 3rd, 2010, 12:39 am
Rolandai, jei neišmanai – nekomentuok. Tavo paklodės (beje, labai „dera” su pastaba apie minties koncentravimą
) labai dažnai būna tiesiog juokingos, jei pasižiūri specialisto žvilgsniu (kreivarankis Tau tai jau sakė).
Jei manai, kad totalitarizmas yra žmogaus teisių nepaisymas, tai totalitarinių režimų dabar pasaulyje yra bent keliasdešimt. Todėl pirma sužinok, kur skambina varpai, ir tik tuomet skelbk savo nuomonę. Totalitarizmas: http://en.wikipedia.org/wiki/Totalitarianism
Be jokio pykčio. Nemėgstu komentatorių asmenų aptarimo, bet kad tiesiog prašaisi skelbdamas savo nuomonę apie viską pasaulyje. Blogiausia, kad ją skelbi tarsi orakulas, nors žinių tam trūksta. Ir dar iš aukšto žvelgi į oponentą [to tai išvis negaliu pakęsti organiškai].
.
O va klausimas Valentinui: „Tu glaistais prekiauji?” mane baisiai pralinksmino
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 12:45 am
Marai, tavo paskutinis komentaras, kur aš išvadintas paskutiniu mulkiu yra be jokių argumentų ir motyvų, pagrindžiančių tavo nuosprendį, kodėl būtent aš toks esu. Tiesa, vienas berods yra, tačiau žudantis-tai mano klausimas apie glaistą.Tuomet suprantu tave:)
romas rugpjūčio 3rd, 2010, 12:50 am
Marai, nėra sistemų be žmonių. Toks supratimas ir buvo: komunizmui žmogų reikia išauklėti:) Utopija, aišku.
Rolandai, aš negiriu socializmo, bet negalima galvoti, kad prie socializmo visi žmonės troško, kad būtų blogai. Norėjo, kad būtų gerai, bet sistema buvo tokia, kad gerai neišėjo, tad ir noras praeidavo.
Valentinas rugpjūčio 3rd, 2010, 6:55 am
Rolandai,
Tau reikėtų labiau susipažinti su socialinių mokslų daktaro Valdemaro Klumbio konceptu apie priėmimą sovietmečio kaip savo (kurio nekenčia Račas). Gali pradėti nuo čia:
http://www.lrytas.lt/-12670056401264970335-istorikas-v-klumbys-tik-pri%C4%97m%C4%99-sovietmet%C4%AF-kaip-sav%C4%85-gal%C4%97sime-teisti.htm
Ligita lai pažeria nuorodėlių iš Ligi Dangaus, kuriame mes ilgai ir intensyviai nagrinėjome šią problemą.
Marai, klausimas ar prekiaujame glaistais yra visiškai nejuokingas. Jis gali byloti apie tavo elitistinį požiūrį į komercinę veiklą, ar negalvoji?
Kitaip negu Marksas, kuris teigė, kad išnaudojimas prasidėjo tada, kai žmogus „susvetimėjo” savo darbo rezultatams, aš teigiu, kad tuo momentu kai vienas žmogus pardavė kitam savo darbo rezultatą (arba darbą) ir atsirado civilizacija ir žmogus plačiąja prasme. Komercija yra civilizacijos pagrindas, todėl klausimas ar prekiauji glaistais yra natūralus, organiškas bet kokios žmonių grupės rėmuose.
Valentinas rugpjūčio 3rd, 2010, 9:03 am
Džiugu, kad vienas po kito randasi vis geresni straipsniai.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=35059615
Marai, gal pažįsti tą Švarplį? Būtų gerai prisikviesti pas Ligitą.
Auksinis kardas rugpjūčio 3rd, 2010, 9:04 am
Visgi, romo teiginys apie socialinį eksperimentą, o ne asmeninių – grupės interesų įsigalėjimą man atrodo labiau teisingas. Juk tai labai natūralus vystymosi žingsnis, turint marksistinės filosofijos platformą. Sistemos negalima tapatinti su stalinizmu – kaip tik jis buvo žingsniu klaidinga kryptimi, nes sureikšmino prievartą.
O štai Maro vėlyvesnio sovietmečio, kaip savojo, priimtinojo fenomenas – įdomus, ir atrodo atspindintis jo esmę. Sakyčiau, turime apie tris su puse sistemos vystymosi fazes: pradinė lenininė, išaugusi visai neprastų idėjų, principų pagrindu, ir jų dėka sparčiai tvirtėjusi. Antroji – stalininė, kur tvirtumas parūpinamas diktatūros ir prievartos aparato. Trečioji – diktatoriui pasišalinus atsirandančio atoslūgio, kuri tikrai įdomi savieiga ir savumu, laisvas kritimas. Iš sistemos ideologijos belikę šablonai, prievarta nebėra sureikšminama, jos reikalinga minimaliai, ji nebėra kertinė priemonė. Kontrolė – išlieka ir yra, kiek gali. Bet žmonės klausosi bitlų ir abbų, praktiškai ko tik nori, ir gana natūraliai dalyvauja pasaulio gyvenime pro savojo šalto lango stiklą. O paskutinė fazės puselė – tai zastojus, peraugantis į pertvarką, kaip aiškiai suvoktas dinamikos trūkumas, ir šios kompensavimas fatališka sistemai iniciatyva „vietose”.
Šio socialinio eksperimento nepasiteisinimo priežastys? Kažkada irgi priėjau išvados, kad neideali žmogaus prigimtis – kiek naivu buvo tikėtis, kad ši nebebus sudėtinga, prieštaringa. Nors sistema ir turėjo galimybes kiek artikuliuoti elgesį, bet to buvo per mažai, o prievartos vaidmens sureikšminimas – ir visai nevykęs paklydimas.
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 9:34 am
Valentinai, dėkui už nuorodas.Tačiau ar verta studijuoti nurodytą konceptą? Abejotina tai vertybė. Ir aplamai tokio lygio moksliniai tyrimai yra tapatūs išvystyto socializmo tyrinėjimams, bei disertacijų apie tai kurpimui. Bevertis dalykas. Vėliau tai įrodysiu. Tokiu aspektu vertintini ir Maro moksliniai darbai. Kai kurių čia rašančių trumpi komentarai, įžvalgos (jas išvysčius) šia tema yra kur kas didesnė vertybė, nei mariški dėliojimai.O savo pastaba dėl glaisto jis manęs nei kiek nenustebino. Viskas logiška. Nustebino kas kita, teisingiau nuvylė, tačiau apie tai kitą kartą.
Valentinas rugpjūčio 3rd, 2010, 10:09 am
Rolandai,
Pagrindinė Maro mintis yra ta, kad nereikia apsimetinėti, jog sovietmečiu visi buvo disidentai, kovojantys su sistema. Tokių buvo, bet tik vienetai. Maro tyrinėjimų tema yra kultūrinio elito laikysena okupacijos akivaizdoje. Jis teigia, kad kultūrinis elitas pasirinko politinio konformizmo kelią, kartu formuluodamas kultūros plėtojimo svarbą tautos identiteto išlaikymui okupacijos sąlygomis.
Bendrai paėmus negaliu prieštarauti šiai koncepcijai. Sovietmetyje buvo tikrai nedaug tokių kovotojų kaip Terleckas arba Fredis. Dauguma buvo prisitaikę prie sistemos ir padarę ją sava ne ta prasme, kad idėjiškai palaikytų, bet kasdienio gyvenimo organizavimo prasme. Nori karjeros? Stoji į partiją ir t.t.
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 12:54 pm
Sveikiname aktyviausią liepos mėnesio INFOLEX diskusijų dalyvį!
2010.08.02 , INFOLEX
Sveikiname aktyviausią liepos mėnesio INFOLEX diskusijų dalyvį. Juo tapo vartotojas: BANG, parašęs 126 žinutes.
Kviečiame nugalėtoją BANG atvykti atsiimti prizo, o kitus dalyvius – būti aktyviais, dalyvauti teisinėse diskusijose ir laimėti INFOLEX įsteigtus prizus!
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 12:55 pm
bang, gal šį kartą bus ne puodelis, o kas nors rimčiau?:)
romas rugpjūčio 3rd, 2010, 1:01 pm
Bus puodelis kažko rimčiau.
bang rugpjūčio 3rd, 2010, 1:03 pm
Tai kad iš esmės visada tas pats. Specialiai man kelis mėnesius neduoda prizo, o paskiau duoda neva vertingesnį – kokį rankšluostį
Nu ir spręsk, kas rimčiau.
Rolandas rugpjūčio 3rd, 2010, 4:01 pm
Blogerių nutildymas itališkai. Italijoje paruoštas įstatymo projektas, kuris visus blogerius (tame tarpe Facebook ir pan.) įpareigos per 48 valandas padaryti savo įrašų pataisymus, tuo atveju, jei bus gautas skundas dėl įrašų turinio. To nepadariusiam tinklapio savininkui grės bauda iki 25 000 Eurų. Kiekvieną dieną iš atitinkamos tarnybos blogeriai gaus elektroninį pranešimą su informacija ar gautas skundas. Beje, įstatymas palies ir tinklapio komentatorių padarytus įrašus! Jei rudenį (kas yra žadama) toks įstatymas bus priimtas, tai bus svarbus precedentas ES teisėje, kuris gali įtakoti ir Lietuvą.
http://euobserver.com/9/30559
Ligita rugpjūčio 3rd, 2010, 4:19 pm
Nesąmonė, jei taip bus ir pas mus, paprasčiausiai neberašysiu tinklaraščio, nes už kiekvieno komentatoriaus mintis neketinu atsakyti. O bauda nemaža, spėju, Italijos tinklaraštininkai labai daug pajamų gauna iš savo tinklaraščių…:)
Valentinas rugpjūčio 3rd, 2010, 4:25 pm
Reikės blogus daryti kokiame nors bahamų serveryje ir viskas. Nesinervuokite, pasaulis seniai sugalvojo kaip apeiti tokius draudimus.
Fredis* rugpjūčio 3rd, 2010, 8:28 pm
Nelabai suprantu ko jūs nesusiklbate, kokia yra ginčo esmė.
Ginčijamasi, matyt, dėl lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo (Sąjūdžio) reikšmingumo, svarbos tautos gyvavime, raidos labai apibrėžtame laikotarpyje ir jį sudariusių asmenų dalykinių ir asmeninių savybių, kiek jos buvo svarbios generuojant išsilaisvinimo judėjimo programiness tezes, pasirenkant kovos taktiką ir strategiją.
Atsakant į šiuos klausimus reikia pardėti iš labai toli. Atrodo A.Juozaitis palaikė ryšius su estais, buvo nuvykęs į Estiją, žinojo, kad pas šiaurinius kaimynus kuriasi, organizuojamas estų liaudies frontas ir jam buvo liepta kažką panašaus su bendraminčiais skubiai organizuoti ir Lietuvoje, zonduoti situaciją ką būtų galima padaryti.
Latviai gavo analogišką užduotį. Trims judėjimams sinchroniškai veikti yra geriau, efektyviau.
Kokiu pagrindu organizuoti estų liaudies fronto atitikmenį Lietuvoje? Bazinė vieta buvo pasirinkta Mokslų akademijoje, tuo metu jai vadovavo akademikas E.Vilkas, pagrindiniai „pamušamieji” asmenys buvo jaunieji Z.Vaišvila, V.Čepaitis, A.Medalinskas, pats A.Juozaitis.
Istoriją kaip buvo siūlomi kandidatai į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę turbūt visi žinote: iš susirinkusių salėje asmenų sklido pasiūlymai, vardinamos pavardės, pritariama buvo „bendru sutarimu”, jokių balsavimų nebuvo. Žurnale „Jaunimo gretos” labai logiškus, argumentuotus straipsnius publikavo V.Landsbergis, priešatgiminiame laikotarpyje profesorius buvo pasisakęs labai konceptualiai apie komunistinę priespaudą, tautos būtinybę gyventi savarnkiškai, todėl kas turi vadovauti Sąjūdžiui nebuvo jokių abejonių, konkuruoti galėjo nebent R.Ozolas.
Kodėl pavadinimas „Sąjūdis”? Liaudies frontas skamba negražiai, abu sudedamieji žodžiai – iš sovietinės leksikos.
Kokie kiti asmenys buvo pasiūlyti į iniciatyvinę grupę? http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_S%C4%85j%C5%ABdis#Lietuvos_Persitvarkymo_S.C4.85j.C5.ABd.C5.BEio_Iniciatyvin.C4.97s_grup.C4.97s_nariai
Dabar pabandykite įsivaizduoti jei tektų šiomis dienomis organizuoti kažką panašaus, susirinkimas Mokslų akademijoje, aktyvi ir visuomeniška publika siūlo kandidatus…
Mano nuomone tarp pasiūlytųjų būtų ir N.Vasiliauskitė, ir A.Maldeikienė, ir A.M Povilionienė, ir R.Gudaitis, ir A.Medalinskas, ir G.Nausėda, ir R.Vainienė, ir R.Lazutka, ir R.Paksas, ir P.Gražulis, ir V.Uspaskich, ir R.Kuodis, ir Maras…
Dėl pirimininko būtų kebliau, dešinėje vis dar yra V.Landsbergis, o kairėje, o liberalai, o dešinės jaunoji pamaina patriarchui?
Išanalizuokite išvardintas „Sąjūdžio Nr2″ asmenybes, kokias jos propaguoja idėjas ir gausite atsakymą kas dabar aktualu žmonėms.
Tuomet (1987-88 m.) buvo svarbu tai kas buvo svarbu tuomet.
Ai, tingiu plėtotis, namie tuščias šalgytuvas, einu į parduotuvę…
Fredis* rugpjūčio 3rd, 2010, 9:35 pm
pirmąjį sąrašą pildžiau nelabai kruopščiai, politikų pavardžių ten neturėtų būti ( juk kovojama prieš sistemą),
Sąjūdyje Nr.2 be jokios abejonės dar turėtų būti N.Putinaitė, A.Mamontovas, R.Grinevičiūtė, R.Kazlas, arch. K.Pempė.
Iš iniciatyvinės grupės organizuojant pirminį impulsą praleidau A.Skučo pavardę.
Fredis* rugpjūčio 3rd, 2010, 9:42 pm
praleidau istorikus, be jokios anejonės – N.Šepetys, Č.Laurinavičius ir kaip alternatva abiems (trečias žvilgsnis) – Tomas Baranauskas.
Valentinas rugpjūčio 3rd, 2010, 11:06 pm
Fredi, visa tai pasakoji tarsi būtum liudininkas.
kreivarankis rugpjūčio 3rd, 2010, 11:27 pm
Fredi*,
dėl Tomo Baranausko kaip istoriko kompetencijos esu nusiteikęs gana skeptiškai. Man jis primena Zeppelinus t.y. yra erudicija ir mąstymas bet kažkurioje vietoje, kaip sakoma, „trūksta šulo”. Skubu pareikšti, kad tai tėra mano mėgėjiška nuomonė
romas rugpjūčio 3rd, 2010, 11:38 pm
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys buvo ir filosofas Jokūbas Minkevičius, todėl į dabartinį Sąjūdį 2 reikėtų įtraukti ką nors iš Rygos omono
Ant piktumo Vasiliauskaitei, visokie ksenofobai ir nacionalistai Minkevičių išrinko į atkuriamąjį seimą ir jis tapo Nepriklausomybės akto signataru.
kreivarankis rugpjūčio 3rd, 2010, 11:43 pm
Nieko negirdėjau apie filosofą Jokūbą Minkevičių. Paskaičiau apie jį Wikipedijoj – kaip supratau žmogus buvo itin rimtas…
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jok%C5%ABbas_Minkevi%C4%8Dius
Fredis* rugpjūčio 3rd, 2010, 11:48 pm
Visi faktai yra žinomi, tiesiog kai dėlioji įvykius kaip mozaiką ir nusilipdo vaizdas.
Kelios siužeto linijos: a) sklinda garsas iš Estijos, A.Juozaitis su Co grįžta su „užduotimi”; b) nacionalinio išsivadavimo judėjimo bazaviete, štabu pasirenkama Mokslų akademija sudarant įspūdį, kad tai yra akademikų, atitrūkusių nuo paprastų žmonių pasipliurpimas, atsiliepimas į M.Gorbačiovo Perestroiką; c) tvyranti ore idėja – tautai reikia intelektualaus ir organizuojančio mases judėjimo, Laisvės lyga dėl radikalumo netiko, kas atsitinka kai žmonės stichiškai protestuoja gatvėse (1972 m., R.Kalanta, Kaunas) – žinome, žmonės sumušami, areštuojami, išblaškomi, todėl manyta, kad akademinės visuomenės, inteligentijos sovietinis režimas neišdrįs sunaikinti.
Nesutinku su Maru, jog antroje okupacijos stadijoje režimas buvo mažiau represiškas. Politinių kalinių buvo daug, jie kalėjo po 15 ir daugiau metų lageriuose, persekiojami ir sunaikinami pavieniai žmonės: kunigas Juozas Zdebskis, lituanistas Jonas Kazlauskas http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kazlauskas_%281930%29 ir kt..
Fredis* rugpjūčio 3rd, 2010, 11:54 pm
Jonas Kazlauskas užmuštas (paskandintas) 1970 m. spalio 8 d., Juozas Zdebskis 1986 m. vasario 5d.
Maras rugpjūčio 3rd, 2010, 11:54 pm
Tik jau nereikia apie Kazlauską. Gandų buvo daug, bet labai gali būti, kad tiesiog persidirbo ir todėl nusižudė.
Ir, Fredi, gal Tau ir atrodo, kad šimtai tūkstančių represuotų Stalino laikais yra lygu keliasdešimčiai vėlesnių politkalinių (suprantu, viena vaiko ašara…). Man tai ne.
romas rugpjūčio 3rd, 2010, 11:54 pm
Minkevičius buvo lektorius (berods LKP CK), todėl teko pasiklausyti ir jo gyvo garso paskaitų savo laiku. Tai buvo dar prieš susikuriant Sąjūdžiui.
Maras rugpjūčio 3rd, 2010, 11:56 pm
Užmuštų antruoju laikotarpiu, beje, buvo daugiau, nei čia išvardijai – dar kelis galima rasti. Tik tai nieko nekeičia.
kreivarankis rugpjūčio 3rd, 2010, 11:59 pm
romai,
Nors trumpai…
nagi, nepatingėki ir pasidalinki įspūdžiais iš to filosofo paskaitų
romas rugpjūčio 4th, 2010, 12:04 am
Kreivaranki, prasidėjus perestroikai ateidavo reguliariai į darbą inteligentijai plauti smegenų. Kiek atsimenu, tai Minkevičius kalbėjo su lengvu slavišku akcentu. Darė įspūdį, kad jis prisipažino, kuo buvo ir paskui varė ant valdžios. Dabar suprantu, kad tai galėjo būti ir triukas.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 12:07 am
J.Kazlausko žmona ir likusios dvi dukterys negalvoja, kad jis persidibo, palūžo ir t.t., reikia labai nekęsti žmonių, kad taip galvoti.
romas rugpjūčio 4th, 2010, 12:09 am
Kiek neaiškiai išsireiškiau. Ateidavo plauti smegenų ne tik Minkevičius. Buvo ir Juršėnas ir dar visokių, kurie matyt taip niekuo ir netapo. Man atrodo, kad jie dažniausiai buvo CK ideologiniai darbuotojai.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 10:56 am
Kodėl jūs nieko nesiūlote į Sąjūdį Nr2 ?
Kandidatai šalia A.Mamontovo ir R.Kazlo dar galėtų būti skulptorius T.Gutauskas ir meninkai, gvildenantys idėja apvalyti erves nuo vizualinės taršos: http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=271&PHPSESSID=79f183fabd4b1c248d229916a49bf3fd
Dar galėtų N.Marčėnaitė ir N.Šereškevičienė iš Tele Bim-bam.
romas rugpjūčio 4th, 2010, 11:44 am
Fredi, aš siūlau Michailovą ir Valierą Ivanovą susitaikymo vardan.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 1:37 pm
Marai, dėl represijų masto kiekybinio sumažėjimo antroje stadijoje paaiškinimas toks: pasireiškiė iškirsto ir neatsinaujinančio miško efektas – barbarai pasidarbavo benzopjūklais ir kirviais, viską iškapojo, sodinukais nepasirūpino. Miško sodinimas – ne jų rūpestis. Liko dykynė: http://www.antologija.lt/pdf/17.pdf. Prie iškirsto miško medkirčiai ėmė nuobodžiauti, bet tai nereiškia, kad jie neatsisakė savo piktų kėslų pjauti viską iš eilės kas tik pro miško paklotę kelia galvą ir stiebiasi į dangų.
Maras rugpjūčio 4th, 2010, 1:59 pm
Fredi, labai graži metafora, bet neteisinga. Visiškai neteisinga. Pilna buvo tų, kurie stiebėsi į dangų, bet jų niekas nepjovė. Slopino tuos, kurie tiesiogiai grasino režimo legitimumui ar kėlė neramumų grėsmę. Ir tai – iš kalantinių dalyvių nuteisti tik keli žmonės ir ne pernelyg griežtai. Aišku, jų gyvenimai buvo sugadinti, bet lyginti tai su stalininėmis represijomis – tiesiog juokinga.
Man keista, kodėl žmonės taip nori visą sovietmetį nudažyti juodai, sakyti, kad buvo nuolatinės represijos. Ir vienintelis atsakymas į šį klausimą, kuris mane tenkina, yra tas, jog toks sovietmečio vaizdinys yra puikus pasiteisinimas dėl nesipriešinimo, dėl to, kad Fredis vaikščiojo su Literatūrmeniu po pažasčia Neries pakrantėje, o ne barškino netoli buvusių partinių įstaigų langus
. Pasakai, jog nieko negalėjai padaryti, nes jei darysi, tai nužudys kaip Kazlauską (o jis, beje, nieko ypatingo nedarė, dėl ko jį būtų reikėję žudyti, tik buvo tautiškai nusiteikęs ir turėjo kvietimą dėstyti užsienyje. Dėl tokių dalykų KGB nežudė.) ir miegi ramia sąžine, kaip tikras patriotas, kuris padarė viską, ką galėjo. O iš tiesų tiesiog saugiai tarnavo režimui ir tautai, kad nė kiek nenukentėtų nuo vieno ir būtų gerbiamas kitos.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 2:14 pm
Tauta režimo sąlygomis nebuvo vienalytė, todėl jos pagarbos nebuvo įmanoma nusipelnyti, beje, kaip ir dabar, bet dėl kitų priežasčių (pliuralistinė visuomenė, gerbiamas tik koks nors Alekna, Sabonis, Balčiūnaitė ir Valančiūnas, bet tik tada, kai jiems sekasi)
Dar metafora, šį kart ne apie Anykščių šilelį: paskutiniai okupacijos metai man priminė be apsaugos likųsį supermarketą, kai žmonės ėjo į parduotuvę ir ėmė prekių tiek kiek paneša, iš pradžių kukliai, o po to įsidrąsinę krovėsi visą vežimėlį. Apsauga iš savo pulto viską stebėjo, bet nedrįso išeiti į prekybos salę, nors kartais įžūliai pirkėjų grupei ir surengdavo bananų balių. Prekybcentrio apsaugininkų veiksmus savo ruoštu stebėjo Centras.
Maras rugpjūčio 4th, 2010, 2:36 pm
Fredi, buvo galima. Tik nereikia suabsoliutinti – tauta ne visi iki vieno individai. Man Alekna su Saboniu jokios ypatingos pagarbos, beje, nekelia, o paskutinių dviejų išvis nežinau.
Bet Tu pabėgai nuo atsakymo
. Nes jokių argumentų pateikti negali. Turbūt tuo ir baigiam.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 2:52 pm
Man režimui tarnauti neteko, buvau moksleivis, tėvelių darbo parduotuvėje ir projektavimo institute, statybose projektuojant irstatant visuomeninės paskirties objektus – poliklinikas, mokyklas – taip pat nevadinu tarnyste režimui. Net ir partinės kuopelės pirmininkas darbo kolektyve – formali tarnystė.
Maras rugpjūčio 4th, 2010, 3:01 pm
Fredi, aš juokavau dėl Literatūrmenio.
Bet viskas sudėtingiau, nei Tau atrodo. Būtent ant formalių ritualų režimas ir laikėsi.
Ligita, matau, kad tvarkai puslapį. Daryk ką nors su svetainės nuoroda. Ar jau? Tuoj patikrinsim
.
Maras rugpjūčio 4th, 2010, 3:02 pm
Ne, vis dar neišsisaugo.
Fredis* rugpjūčio 4th, 2010, 3:10 pm
Marai. tibetiečiai visi iki vieno opozicijoje kinų aneksijai, visi užsidarę į vienuolynus, tačiau formaliai Tibetas yra Kinijos liaudies respublika. Kalėjimo apsauga suvariusi žmones į aptvarą kalinius gali išlaikyti iki begalybės jei neatsiranda kokia nors išorės jėga, palaužianti kalėjimo prižiūrėtojų jėgą. Būtina sąlyga – kaliniai taip pat turi norėti, trokšti būti laisvi. Mums noro užteko. Kalėjimo prižiūrėtojai sinchroniškai buvo silpninami ir iš vidaus, ir iš išorės, kalėjimas griuvo 1990 metais.
Maras rugpjūčio 4th, 2010, 3:21 pm
Fredi, Tau nebūna įdomu stebėti, kaip žmonės komunikuoja? Man tai įdomu.
Pavyzdžiui, Tu nesistengi suprasti mano pozicijos, o tik kartoji vis tą pati, tik kitais žodžiais. Aš galėčiau atsakyti į šį Tavo komentarą, aiškinti, bet žinau, kad Tu vis tiek kartosi tą patį arba nusuksi kalbą kažkur į šoną (kartodamas tą patį, tik kitu kampu), jei jau visai akivaizdžiai neturėsi argumentų. Nu turi Tu sovietmečio vaizdinį ir niekas jo nepakeis, jokie argumentai. Tavo sienos tvirtos ir mano žodžiai tarsi kamuoliukai atsimuša nuo jų nieko nepakeitę.
Aš taip nei moku, nei noriu bendrauti. Tiesiog neįdomu. Nėra nieko nuobodžiau, kaip į argumentus gauti kažkokius iš anksto paruoštus atsakymus, kurie su diskusija nelabai ką bendro turi.
Be jokio pykčio, tik neįsižeisk.