Ligi Dangaus

Komentarai: 8 246 “Perla ir Bingas nemeluoja. Žinai geriau, branguti?”

Puslapiai: « 1 … 101 102 103 104 105 [106] 107 108 109 110 111 … 165 » Show All

1. 5247.

   Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 5:39 pm

   

   Laukiu Valentino verdikto, aš irgi išmąsčiau 47, bet gal ir klystu.

2. 5248.

   Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 5:41 pm

   

   Šitas tai lengvas:
   šokoladukas ir saldainis kartu sudėjus kainuoja vieną litą ir dešimt centų. Jei šokoladukas kainuoja vienu litu daugiau nei saldainis, tai kiek kainuoja saldainis?

3. 5249.

   Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 5:49 pm

   

   trečias bandymas:
   jei 5 mašinos per 5 minutes pagamina 5 daiktus, per kiek laiko 100 mašinų pagamins 100 daiktų?

4. 5250.

   Rolandas rugpjūčio 1st, 2010, 6:41 pm

   

   Auskinis karde, įtariu jog esi linkęs į depresiją, o gal net ir į abuliją. Čia tarp kitko. Jei tai netiesa, atsiprašau. Tiesiog esu jatrus, gerai jaučiu žmones. Kalbant iš esmės, tai nesusikalbam. Kaži apie kokį mistinį “socialinį sluoksnį”,apie kokią dar „socialinę grupę”, šviesuomenę, kurią esą vienija inteligentiškumo (kas tai??) požymis, kalbi? Bet kuriuo atveju turiu tave nuvilti-nėra jau tokio socialinio sluoksnio. Ar patikėsi? Jį nužudė visuotinis privalomas išsilavinimas, minios žioplių, kurie visi turi aukštojo mokslo diplomą, internetas, mobilūs telefonai ir etc.Net pigios sms žinutės, ir tos prisidėjo. Čia tik bandome kalbėti apie inteligentą ar intelektualą konkrečiai, t.y. tiesiogiai asocijuojant tai su konkrečiu žmogumi.Tokiu atveju pavadinti šitai pliurpalais yra sunkiau.

5. 5251.

   Valentinas rugpjūčio 1st, 2010, 7:05 pm

   

   Auksini Karde, kiek dar laiko sukiositės?
   Aš irgi duočiau 47 dienas.

6. 5252.

   Auksinis kardas rugpjūčio 1st, 2010, 8:27 pm

   

   Rolandai – sugalvokite kažką priešingo depresijai, ir tai bus teisingas atsakymas. Vietoje jautrumo – išsigalvojote, ir tai tepriskirtina beprasmiams pliurpalams.

   Inteligentas, kaip vis labiau netenkantis grupės požymių, būdamas asmeniškai apdorojamas privataus komforto atakų: iš dalies priimu. Bet čia kalbame ir apie inteligentiškumo išvis nunykimą, ne apie tai, kad jo išraiškos iš socialinės grupės būdo atvirto individualiai gyvuojančiomis. Valentino pateikti inteligento, inteligentijos apibrėžimai – gana tikslūs. Juose priklausymas socialinei grupei – ryški sąvokos aplinkybė. Gal tik „protinis, sudėtingas, kūrybinis darbas” kažkodėl neapima pvz. švietimo sistemos šviesuolių, tad stokoja pilnumo.

   Valentinai, sukiotis turi ne vieną prasmę – ar čia pavartota ne išsisukinėti? Jei tikrai „sukiotis aplinkui” – tai tol, kol bus įdomu ir bus atliekamo laiko. Mažiau pliurpalų, sporto – įdomiau. Sportą verta praktikuoti. Jei sukiotis neturėčiau – irgi galima organizuoti

   Kažin kaip mikuojasi Ligita? Klaipėda sėkmingai mikavosi šiomis dienomis: dainuojant karaoke su 33% tikimybe galima buvo laimėti kvietimus į koncertą – ir neblogai, ir linksma visiems aplinkui!

7. 5253.

   Auksinis kardas rugpjūčio 1st, 2010, 8:28 pm

   

   Tiesa, 47 – neabejotinai.

8. 5254.

   Valentinas rugpjūčio 1st, 2010, 8:45 pm

   

   Kažkodėl niekas nekreipia dėmesio į mano atrastą tautodailės šedevrą. Gaila, nes tai pirmas kartas, kai tokio tipo kūrinys mane sužavėjo. Esu nepripažintas genialus meno kritikas…

9. 5255.

   Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 8:53 pm

   

   Kalbėkime paprastai: inteligentai yra mokytojai, dėstytojai, muziejininkai, bibliotekininkai, mokslo darbuotojai, inžinieriai, teisininkai-teoretikai, ekonomistai-teoretikai (praktikai – ne) ir t.t..
   Įdomu būna kai inteligentas pavargsta, apsivagia, paima kyšį, dažnai ko nors nesupranta ne savo srityje, pvz. politiniuose mokslose ir iš pykčio perkreiptu veidu eina protestuoti, daužyti su plyta rankoje Seimo langų – jis jau ne inteligentas, pasiklydęs ineligentas, suklydęs ineteligentas? Kas jis?
   Žurnalistų visiškai negalima vadinti inteligentais, nes jie dažnai informaciją išgauna kląsta, pav. prieina prie valdininko ar telefonu klausia: – na, čia ne spaudai, pasakykite kaip yra iš tikrųjų. Arba filmuoja slapta kamera, neišjungę mikrofono ir t.t..

10. 5256.

    romas rugpjūčio 1st, 2010, 9:37 pm

    

    Kreivaranki, nežinau, ar galima labai remtis Radioshow, darant išvadas apie 1995 Lietuvoje. Galėtum prisiminti, kad tada valdė LDDP, kuri buvo laimėjusi didele persvara, o prezidentu buvo Brazauskas. Radioshow veikėjai būtų tokios valdžios nerinkę:) Neneigiu, kad panašių personažų buvo ir dabar yra, bet nežinau, ar jų pagrindu galima apibūdinti lietuvius. Ypač tokie įvaizdžiai negalėtų būti kabinami Sąjūdžio žmonėms. Sunku suprasti perestroikos ir Sąjūdžio laikus, jei tuo metu buvai dar vaikas. Perstroika buvo užmanyta kaip perėjimas prie demokratijos Sovietų Sąjungoje. Buvo leista kalbėti laisviau nuo 1985m., bet prireikė dar dviejų metų, kol lietuviai tuo patikėjo. Sovietai suprato, kad centralizacija ir biurokratizmas privedė prie ūkio kracho ir pradėjo skatinti iniciatyvą vietose . Sąjūdis susikūrė kaip visuomeninis judėjimas, padėsiantis pereiti prie ekonominio savarankiškumo ir žodžio laisvės (glasnostj). Jis nebuvo radikalus ir atsiribodavo nuo Terlecko Laisvės lygos. Kai Paulauskas iš dabartinės Tautos pažangos partijos per Sąjūdžio suvažiavimą pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę, tas jo pasisakymas buvo V.Petkevičiaus pavadintas provokacija ir toks Petkevičiaus įvertinimas susilaukė plojimų. Tik po truputį, Kauno sąjūdininkų stumiami, viešai apie nepriklausomybės siekį pradėjo kalbėti ir Sąjūdžio lyderiai. Taip, mes, lietuviai, buvome nacionalistai ir daugelis iš pradžių slapta, paskui jau ir viešai troškome atstatyti savo valstybę, bet tai buvo kitoks nacionalizmas, nei jį mėgina nupiešti Vasiliauskaitė. Tai buvo labiau savivertės ir tautinio orumo atgavimo siekis. Ar būtų dabar Lietuvos Respublika, jei mes mielai būtume tapę rusais? O mes dėl noro turėti valstybę esame prieš rusus? Aišku, galėjo būti ir kitas kelias. Galėjome palaikyti Gorbačiovo perestroiką ir šiandien Sovietų Sąjunga dar tebebūtų. Galimas dalykas, kad ji būtų žymiai demokratiškesnė, nei dabar yra Rusija. Tik nežinau, ar Vasiliauskaitė jaustųsi dėl to laimingenė.
    Vasiliauskaitės įžvalgos yra diletantiškos ir galiu jas priimti tik kaip pakankamai dar jauno žmogaus maištą.

11. 5257.

    Valentinas rugpjūčio 1st, 2010, 9:59 pm

    

    Romai,
    Kiek aš supratau Nidą, ji teigia tą patį ką ir tu:
    Sąjūdis buvo etninės idėjos varomas judėjimas, kurio tikslas Tautos valstybės atkūrimas. Pagrindinės Nidos pretenzijos Sąjūdžiui buvo, kad jis nesivadovavo bendražmogiškomis, pamatinėmis laisvės, lygybės, tolerancijos vertybėmis.

12. 5258.

    Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 10:02 pm

    

    Nieko neprimena?
    http://www.cha.lt/category/video/53114-savage-garden-truly-madly-deeply.html

13. 5259.

    kreivarankis rugpjūčio 1st, 2010, 10:10 pm

    

    romai,
    dėkui už išsamų atsakymą. Kažkur viduje aš irgi esu nacionalistas, o kad buvau juo – tai faktas. Iš tiesų, man sunku vertinti tuos laikus, nes tuomet buvau vaikas. Aš neretai pastebiu, kad Sąjūdį visi prisimena kaip kažkokią tobulos vienybės idėją, nors kiek girdžiu kai kurių dabartinių veikėjų atsiliepimus, ji buvo daugiau iliuzinė.
    Man Vasiliauskaitės straipsnis patiko, kaip patiko ir tas Radioshow siužetas (netgi labai). Tačiau tikiuosi nemanai, kad laikau juos patikimiausiais šaltiniais apie tuos laikus ? Aš vis mąstau apie tokius žmones kaip Ozolas, Patackas, Terleckas, Svarinskas, Uoka… Jie kažkaip nebijojo pasakyti visko tiesiai šviesiai ir šiais laikais virto visiškais nepritapėliais. Ar jie patys žino kas jie yra dabar? O tuomet jie buvo lyg ir visuomenės avangarde…
    Man išties sunku kalbėti apie tuos laikus, nes Lietuvos Nepriklausomybė man yra vertybė, kaip ir demokratija, ir žmogaus teisės. Kartais pakritikuoju, bet tai darau vadovaudamasis panašiu principu kaip restorane – jei jums atneša lėkštę sriubos ir joje yra musė, tai keliate triukšmą, nesvarbu, kad iki tok 1000 kartų buvo atnešta sriuba be musės. Tų ditirambų ir taip prisiklausau. Štai pvz. mačiau prieš kelioliką metų reportžą apie tuos laikus, kai Landsbergis prieš rinkimus važinėjo per kaimus, o žmonės jam skųsdavosi, kad ten tai karvytė nugaišo, o valdžia vėluoja kompensuot (ar kažkas tai panašaus). Jisai išklausydavo, pasitikslindavo koks kaimo pavadinimas, kokia karvytė…

14. 5260.

    Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 10:33 pm

    

    kreivaranki, kokios nuožmios tada buvo tarpusavio politikų ir aktyviosiosios visuomenės kautynės galima susidaryti iš to fakto, kad vienitelis Seimas anksčiau laiko buvo paleistas, pasileido neišbuvęs visos kadencijos – pirmais, Sąjūdžio laimėtas prieš komunistų partiją. Tik išrinkus Seimą po metų iš visų kampų ir žiniasklaidos pradėjo skliti tokios blevyzgos, vieni su kitais komikai, žurnalistai ir analitikai-politologai varžėsi kas kiečiau ir alternatyviau pasisakys. Tuometinės kritiškosios minties koncentracija yra tavo pateiktame Radio show siužete. Dalis Sąjūdžio veikėjų, Seimo ir vyriausybės viršūnėlė ir visas politinis elitas buvo parodijuojami būtent taip, visuomenė tai priėmė už gryną pinigą. S.Bartkaus TV laidą Kakadu miestelėnai ir dabar laiko patikima informacija.
    Šiame siužete yra neabejotinas vienas teigiamas dalykas – vis tik kokie talentingi yra R.Šapauskas ir A.Greitai, jie pralenkė savo laikmetį, taip juokauti, save parodijuoti dešiniesiems buvo neįprasta, o tada – iš vis nesuprantama. Jie kritikavo radikalųjį, kaip pasakytų Valentinas su Rolandu – talibiškąjį dešiniųjų flangą, kuris numirė kartu su senoliu „Albinu”, dabar jo jau nebėra.

15. 5261.

    kreivarankis rugpjūčio 1st, 2010, 10:45 pm

    

    Fredi*,
    tai va aš ir žiūriu dabar tas laidas kaip kažką tai tokio. Tikrai keista, kaip jie sugebėjo taip radikaliai į viską žiūrėti. Tiktai gal tuomet tas konservų talibų sparnas tiesiog nesuprato, kad tai apie juos?

16. 5262.

    Fredis* rugpjūčio 1st, 2010, 10:54 pm

    

    Labai simboliški to laikmečio padariniai yra stūsantys po visą šalį kolūkinių pastatų griuvėsiai, kurie nuo vėjo gūsių ir lietaus krenta traiškydami čia atvykstančius europiečius iš Čekijos. Vieni kitų dešinieji su kairiaisiais taip nekentė, vieni kitus kaltino fašizmu, rengiamais perversmais ir galima SSSR restauracija, o elementarūs ūkiniai namų darbai nebuvo atlikti, jie gėdingai stūkso nepadaryti ir dabar. Kolchozų griaučiai – tik simbolis. Tik po 20 metų susiprotėjome, kad Klaipėdoje reikia pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Nepadarytų namų darbų yra gausybė, visa energija nuėjo vieni kitų įtarinėjimams (švilpukui). Man žiūrint tokius reportažus nėra juokinga, labiau skaudu

17. 5263.

    Valentinas rugpjūčio 1st, 2010, 11:16 pm

    

    Šiais metais Pulitzerio premiją laimėjo tokia Mary F. Calvert už šį reportažą:
    http://maryfcalvert.com/congos-war-on-women#1

18. 5264.

    romas rugpjūčio 1st, 2010, 11:19 pm

    

    Valentinai, aš teigiu, kad Vasiliauskaitė nesupranta ano nacionalizmo. Tokio nacionalizmo, kaip Sąjūdžio laikais, nesigėdija jokia Europos tauta. Būti lietuviu ir nebūti mažesniu broliu, nėra jokia nuodėmė. Vasiliauskaitė rašo :
    „Ne demokratija, asmens laisvė ir žmogaus teisės buvo tikroji Sąjūdžio vėliava, o „lietuvybė“, „tautiškumas“, kapitalizmas ir „Marijos žemė“ (kurioje, savaime suprantama, kitatikiai, laisvamaniai, agnostikai, ateistai ir panašūs „sovietinės sistemos reliktai“ nebeturės jokio balso) – XX a. pirmajai pusei būdingos fantazijos apie etninį „apsivalymą“, brutalus nacionalizmas („rusai – lauk!“), klerikalizmas ir (vienintelė naujovė!) „vakarietiškų“ supermarketų ilgesys.”
    Čia yra visiški kliedesiai, neturintys nieko bendro su tikrove. O „supermarketų ilgesys” man tiesiog yra juokingas. Kas per ilgesys žmogui, nebuvusiam užsienyje ir nežinančiam, kaip jis atrodo?

19. 5265.

    romas rugpjūčio 1st, 2010, 11:37 pm

    

    Fredi, konservai kaip tik tik dabar su talibanu susidėjo. Net prieš 1996m. rinkimus jie nesusijungė su kaliniais ir tremtiniais, o tik buvo koalicijoje. Visais laikais TS pats radikaliausias buvo Landsbergis. Dabar jau jis atrodo visišku liberalu Songailos ir Uokos fone

20. 5266.

    Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 12:39 am

    

    romas teisus – Nida pritempia (o Venclova atkreipia dėmesį į reiškinio dviprasmiškumą, didesnį sudėtingumą) tautinių išsivadavimų prasmę. Jų buvusi visa puokštė, ir jiems būta pakankamai pagrindo, prasmės. Nebūti priespaudoje – visiškai teisėtas lūkestis, kuris ir buvo palaipsniui, betgi gana sparčiai, ir kartais netgi pavojingai sparčiai, įgyvendintas.

    Tiesa, perlenkimų pašaipiems personažams maitinti, „berečių” ilgainiui irgi ryškėjo bei gausėjo. Normalu. Bet jie nuo pat pradžių buvo šalia – pakvaišę patriotinės poezijos grafomanai, badaujantys, kryžius tampantys cidzikai ir pan. odeozinės figūros. Visas tikrovės mišinys nebuvo sterilus, nors nemeluoto didingo grožio, viltims skleidžiantis ir peraugant į tikrovę – irgi netrūko.

    To turėto omenyje bendro labo jausmas yra kaip tik tai, ko trūkstame jį išsišvaistę, išmainę į virtines sekusių šalies parceliavimų, kur asmeninė nauda užgožė visus bendrus vardiklius.

    Šiandien Jūros šventėje net keli epizodai išaugintų jaunų savanaudžių chamų – tarkime, keli dienos viduryje myža pačiame senamiesčio viduryje, šalia nesmulkios jo gatvės. Žinote, ką išgirsite, su tokiais pradėję kalbėtis? Visais atvejais nustebins gyvenimas skirtingose mentaliniuose matavimuose, ir ne tiek todėl, kad kalbinantis itin reiklus: tiesiog visiškas užribis, visiška vertybinė juodoji skylė. Tokiems dalykams jau reikia gerai veikiančių lazdų, kurių irgi stokojame.

21. 5267.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 1:48 am

    

    Baigėsi lengvosios atletikos Europos čempionatas. Lietuva surinko 21 tašką ir tarp 33 nors vieną tašką gavusių šalių užėmė garbingą 19 vietą.(Latvija-24 vieta, Estija-28 vieta, Lenkija-7 vieta).

22. 5268.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 2:42 am

    

    Karde, nežinau, ar buvo bendro labo jausmas Sąjūdžio metais. Kažkoks jungiantis jausmas buvo, patriotinė euforija, bet ar galima jį vadinti bendro labo jausmu – nežinau. Juk tuo pat metu ir tie patys žmonės, kurie į mitingus vaikščiojo, ir toliau kombinavo, machinavo (begaliniai kooperatyvai), vogė. Net KGB agentų skaičius Sąjūdžio laikais sumažėjo gana nežymiai (aišku, čia prisimenu Vajdos personažą saugumo agentą, kuris mitinge taip „iš dūšios” traukė patriotinę giesmę. Buvo tokių ir Lietuvoje, neabejoju).
    Abejonė man kyla dėl paprastos priežasties: nebuvo bendro labo supratimo prieš tai, nebuvo po to. Tai ar gali būti, kad atsirado staiga ir dingo? Nemanau.

23. 5269.

    Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 6:47 am

    

    Marai, buvo. Ir pas tankus reikėjo savanoriškai nueiti, kai kam ir po jais pagulėti. Ir, paprasčiausias dalykas, pavyzdžiui – grįždami iš kokio susibūrimo žmonės nekirsdavo žolyno kampo, bet paeidavo ilgesnį kelią, bet išklotu takeliu. Smulkmena, bet iškalbinga. Kasdienybėje leidžiame sau daugiau, o čia – pasitempdavom, jausdavom vienas kitą stovint, einant šalia. Daug žmonių atsistodavo, judėdavo viena kryptimi – norėjo tai daryti, ir džiaugėsi turėdami pakankamai drąsos tai pagaliau daryti. Perestroika ir glasnostj buvo mūsų bilietas.

    Vėlgi, dėl reiškinių nesterilumo nevertėtų pradėti abejoti pačiais reiškiniais, tai – jau klaida. Kita vertus, ir pats nustebau, kai šiaip jau protinga mergina iš pirmesnių kultūros sluoksnių sugebėjo išsireikšti: „tai ką man dabar, spirgėti?”. Bet kultūros karjeroje jai ilgainiui pakenkė šitoks racionalumas su ciniškumo kvapeliu: nežinojo apie tai, kas yra atsiverti, nustebinti savo išraiška, nustebti pačiam. Taip ir liko labiau perspektyvi, nei įgyvendinusi polėkius. O mes, banda, polėkius įgyvendinome, kad ir galėjome tai padaryti geriau – priekaištai labai netgi pamatuoti.

    Panašų susivokimo jausmą, atsirėmimą atskaitose į savo bendruomenės labą jaučiu ir susidurdamas su kitų kraštų žmonėmis – turime ryškų šį skirtumą, o anuomet jis buvo ištirpęs, užtat mums ir sekėsi, kaip bendruomenei.

24. 5270.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 12:27 pm

    

    Marai, pavartojai sąvoką „bendro labo jausmas“. Čia kiek kliūva žodis „labo“. Sutarkime dėl vienodų terminų ir „labą“ pakeiskime terminu „gėris“. Kalbėkime apie „bendro gėrio jausmą“. Taip bus aiškiau. Kaip visuotinai yra žinoma Gėris, tai fundamentali vertinamoji etikos kategorija, kurią sudaro, konkretizuoja, smuklesnės: gerumas, užuojauta, teisingumas, žmoniškumas, dorybė, altruizmas ir kt. Čia būtina atkreipti dėmesį, jog Gėris nėra tapatus dorovei, kadangi, kaip parodyta aukščiau, dorovė gali būti tik sudėtine, konkretizuojančia Gėrio dalimi (esmine ar ne, šiuo atveju nėra taip svarbu). 1988 m., t.y. Sąjūdžio laikais, visi Lietuvos žmonės viešai manė (susidarė tam sąlygos), jog šalies okupacija, trėmimai, rusinimas, blogos kokybės prekės, paslaugos, laisvo žodžio, privačios iniciatyvos draudimas ir pan.-yra blogis. Pati USSR imperija buvo to blogio materialus įsikūnijimas. Todėl jos žlugimas visiems atrodė tolygu pačio Blogio žlugimui, vadinasi Gėrio pergalei. Visuotinio, bendro gėrio pergalei! Todėl, labai natūraliai, visus ir buvo apėmęs „bendro gėrio supratimo jausmas“. Neigti tai, ar abejoti, būtų nepagrįsta, neteisinga ir neprotinga. Tavo minimi kooperatyvai ir vagystės, vykusios tuo metu, to nepaneigia ir negali paneigti. Kadangi Gėris neapima, net negali apimti, neigiamų žmonių gyvenimo pusių-tik teigiamas, nes Gėris yra blogio priešybė. Tavo abejonės dėl bendro gėrio supratimo buvusio „prieš tai“ ir „po to“, taip pat nelabai suprantamos. Kadangi žvelgiant iš vertybių filosofijos taško, pliuralistinėje visuomenėje (t.y.„po to“, dabar) neįmanoma įpareigoti laikytis kokio nors pagal turinį apibrėžto aukščiausio gėrio (kas buvo galima žlugusioje totalitarinėje visuomenėje, kur jis buvo fikcija). Ir tai yra natūralu. Iš esmės, Marai, Sąjūdinis jausmas buvo bendro gėrio jausmas, kuris galėjo apsieiti ir be jo. Pagalvok prie šio, kiek ironiško teiginio, ilgėliau ir suprasi, ką norėjau pasakyti. Tuomet gal abejonės dėl „bendro gėrio (labo) jausmo“, jo tuomečio realumo, pačio tokio jausmo galimumo apskritai, atkris savaime.

25. 5271.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 1:14 pm

    

    Karde, labai įdomus pastebėjimas dėl skirtingo elgesio kasdienybėje ir susibūrimuose. Kaip supratau, kasdienybėje eidavo per žolę, iš susibūrimo – ne?
    Tai gal čia ir slypi atsakymas? Bendro labo suvokimas taip ir neperėjo į kasdienybę iš šventinės ir tam tikra prasme sakralios erdvės (sąjūdinio veikimo). Tuomet nieko keisto, kad dingus euforijai bei pačiam Sąjūdžiui kartu išnyko ir bendro labo suvokimas.
    Todėl, mano požiūriu, tikslas būtų ne Sąjūdžio jausmo atkūrimas (tai ir neįmanoma), o kasdienybės keitimas. Kituose kraštuose būtent kasdienybėje ir veikia tas bendruomenės labas. Pas mus gi pačios bendruomenės nelabai yra.

    Rolandai, terminas ne mano, o Auksinio kardo, bet tai visiškai nesvarbu. Man rodos, nesupratai, kad bendras labas (ar gėris) reiškia šiek tiek ką kitą, nei šiaip gėris ar visuotinis gėris.
    Aš kalbu apie visuomenėje vyraujančias normas. Dabar bendro gėrio supratimas tikrai nevyrauja, kas nereiškia, kad nėra jį jaučiančių. Ir aš žiūriu kaip istorikas, o ne kaip filosofas.

26. 5272.

    Fredis* rugpjūčio 2nd, 2010, 1:38 pm

    

    „O jei bandysi įvesti fašistoidinę, neototalitarinę tvarką – turėsi skaitytis ne tik su Briuselio nepasitenkinimu, bet pirmiausia su pilietiniu nepaklusnumu ir pasipriešinimu”. T.Venclova
    Nepatiko šitas sakinys. Į ką jis kreipiasi? Į skaitytoją? Aš nesu fašistuojantis.
    Jeigu bandysi eiti per gatvę ne per perėją – nukaposiu kojas, jeigu prapilsi pieną – gausi lupti.

    N.Vasiliauskaitės priekaištas, kad valstybė buvo kuriama tautiškumo pagrindu ir tai atseit yra priešprieša liberalioms vertybėms, tolerancijai – yra visiška nesąmonė. Iš ES šalių žinau tik vieną šalį, kurioje kurioje yra dvi valstybinės kalbos, tai Suomija. Visos kitos yra fašistuojančios, netolerantiškos tautinėms mažumoms? Lietuvoje visi norintys, pageidaujantys gyventojai po nepriklausomybės sukūrimo gavo pilietybę. Latvijoje, Estijoje – ne visi, šia prasme mes buvome tolerantiškumo įsikūnijimas.
    Bėgantys, emigruojantys iš mūsų šalies migrantai bėga ne dėl laisvių stokos, o dėl skurdo. Paklausk kokios jų vertybės, tai retas bus liberalas, daugelis turi polinkį į agresiją, netoleranciją kitataučiams (čigonams, žydams, musulmonams), tačiau mielai žiūri rusiškas TV, klauso Russkoje radijo, yra kietos rankos šalininkai. Na, kaip ir nupaišiau miestelėno, paksisto, „tvarkos ir teisingumo atstovo portretą”. Miesčionis yra tuputį kas kita.

    Marui, ir labai gerai, kad nebuvo vienybės, nes esame skirtingi, blogiau, kad per savo skirtumus nepadarėme tai kas būtina buvo padaryti – elementariai susitvarkyti savo ūkį. Ligi šiol esame energetiniu požiūriu „neleimės zona”, neturime alternatyvių energetinių išteklių atsitransportavimo kelių, nepanaudojame vietinių išteklių (biokuras, saulės, vėjo, hidroenergija ir kt.).

27. 5273.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 1:56 pm

    

    Marai, puiku, jog priimi „gėrio” ir „labo” tapatumą. Tačiau, :”man rodos, nesupratai, kad bendras labas (ar gėris) reiškia šiek tiek ką kitą, nei šiaip gėris ar visuotinis gėris”?? Man atrodo, jog aš tik ir kalbėjau būtent apie bendrą gėrį ir tą jo supratimą…

28. 5274.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 2:01 pm

    

    Kita vertus, jau pastebėjau, jog pliuralistinėje visuomenėje, kokia yra Lietuva, neįmanoma įpareigoti, reikalauti laikytis ar turėti lūkesčių jog bus visuotinai laikomasi kokio nors pagal turinį apibrėžto aukščiausio gėrio, bendro jo supratimo.

29. 5275.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 2:21 pm

    

    Vasiliauskaitė neblogai pastebėjo kai kurias detales, perlenkimus, bet jos išvados pernelyg kategoriškos ir visaapimančios. Laisvės ir tautiškumo supriešinimas niekuo nepagrįstas ir neįtikinantis.
    O ir Europoje pilna ksenofobų etc.

    Fredi, tai irgi įeitų į bendro gėrio supratimą. Jo nesant ir nesugebame susitvarkyti savo ūkio.

    Rolandai, Tavo samprata pernelyg bendra ir todėl taikytina tik asmeninei moralei (kaip galima kalbėti apie visuomenės altruizmą?).

30. 5276.

    Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 2:27 pm

    

    Žodis „labas” nuvertėjo dėl per dažno naudojimo? Per tai nebematome išeities prasmės? LKŽ pirmu deda gerovės sinonimą, ir tai tikslu minimam kontekstui, jei padeda lengviau suprasti apie ką kalbame.

    Jei bandome įvertinti atitinkamo jausmo kiekį, trūkumą, manau jie gana tikri. Viešojoje erdvėje, privačiuose peršnekėjimuose tikėjimo bendru labu, kad jis įmanomas siekti ir pasiekti – tikrai mažai, vyrauja NEtikėjimas. Iš čia ir emigravimo, ir savižudybių rekordai.

    O toks susivokimas būdingas sveikesnėms visuomenėms. Yra MES. Kurį remdamas, taip pat remi save, savo vaikus, ir jų vaikus – tiktai, kad netiesiogiai. Pas mus tą MES bando užkamšyti kokie „drąsios” ar „švyturio” šalies rinkodarininkai. Negalima sakyti, kad to susivokimo neturėjome – tarkime, „pirk prekę lietuvišką” labai tikra jo išraiška, ir lietuviškos prekės mums kuris laikas nedarė gėdos: pvz. „Audimas”, „Utenos trikotažas”, įmonės pradėjo puikiai, siūlė gerus produktus, vienas malonumas buvo juos pirkti ir dėvėti. Bet vieni nutarė pasipinigauti perleisdami vardą pigiam kinietiškam šlamšteliui, kiti žūtbūt norėjo pranokti save ir tapti ne mažiau kaip pasaulinio efektyvumo „Effigy”. Kiek žinau, tai anaiptol negelbėjo.

    Panašia trajektorija judėjo sąjūdinis sutelktumas – jį pakeitė poreikis gauti investicinius čekius ir naudingiausiai juos panaudoti. Parceliavimas, prichvatizavimas netrukus tapo vystymosi dominantėmis, koks jau ten labas. Iki pat dabar parceliavimas aidi seimūnų išperkamosios nuomos, turbūt ir kitokiuose panašiuose, rūpestėliuose.

    Kur gi pirminis postūmis tokioje dinamikoje? Galbūt šiokia-tokia parsidavėliškumo persvara būde. Gaila, kad ji, atrodanti tokia nepavojinga šiandien, ilgainiui atsidengia kaip lemianti didelius dalykus. Pakankamus vadinti pavojingais…

31. 5277.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 2:40 pm

    

    AK, panašu, jog po truputį tolsti nuo savo šūkio „mažiau pliurpalų”:)

32. 5278.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 2:46 pm

    

    Dienos naujiena:Vyriausybės rugpjūčio viduryje rengia aukcioną nebereikalingam Ministro pirmininko tarnybos inventoriui parduoti. „Yra dar seni, sutepti, suplyšę, valytojų chalatai”, – vardijo Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Jalmokas.. Manau, kad labai svarbu yra užtikrinti, jog aukcionas vyktų skaidriai:)

33. 5279.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 2:50 pm

    

    Marai, o kada teigiau apie visuomenės altruizmą??

34. 5280.

    Fredis* rugpjūčio 2nd, 2010, 2:52 pm

    

    Kito būdo kaip staiga tapusį niekieno „visliaudinį” turtą atiduoti žmonėms investicinių čekių pavidalu nebuvo. Fabrikantus uždaužė dar carinėje Rusijoje, besikuriančius iš naujo visiškai pribaigė SSSR 1940 -ais.

35. 5281.

    Valentinas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:00 pm

    

    Fredi, dar Belgijoje yra dvi oficialios kalbos.

36. 5282.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 3:02 pm

    

    Rolandai, „gėris, tai fundamentali vertinamoji etikos kategorija, kurią sudaro, konkretizuoja, smuklesnės: gerumas, užuojauta, teisingumas, žmoniškumas, dorybė, altruizmas ir kt.” ir toliau šią sampratą pavadinai bendruoju gėriu: „Visuotinio, bendro gėrio pergalei! Todėl, labai natūraliai, visus ir buvo apėmęs „bendro gėrio supratimo jausmas“. „. Bet tai skirtingi dalykai, kad ir susiję.

37. 5283.

    romas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:03 pm

    

    Šveicarijoje 4

38. 5284.

    romas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:05 pm

    

    Atsiprašau, galvojau, kad kalbame apie Europos valstybes. Jei ES 3 kalbos Liuksenburge

39. 5285.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:09 pm

    

    Marai, tokia kategorija, kaip altruizmas nėra privaloma bendro gėrio sudedamoji.Ir be jos gėris tokiu liks. Gal gali išplėtoti, kuo bendras gėris skiriasi nuo gėrio?

40. 5286.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:13 pm

    

    Jau čia sakiau, jog Š.Korėjos futbolos rinktinės treneriui atėmė partinį bilietą. Šiandien LR rašo, jog partija jį pasiuntė dirbti statybininku:) Taip jam ir reikia. Iš mordos-tikras Š.Korėjos KGB`istas:)

41. 5287.

    Fredis* rugpjūčio 2nd, 2010, 3:17 pm

    

    Kai kam iš čia diskutuojančių pritrūko atidumo ar supratimo nebalsuoti už politiką, kurio draugė kruopščiai supirkinėjo nekilnojamojo turto objekto akcijas ir tapto pagrindine visuomeninės paskirties objekto savininke. Reikalaudami aukštų standartų iš kitų pirmiausia būkime reiklūs sau.
    Dabar trumpam pavažiuoju į Klaipėdą ir keltu toliau, bet jūs nepergyvenkyte, rytoj grįšiu, dar pasimatysime

42. 5288.

    Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 3:26 pm

    

    Rolandai, tai kiek priklauso ir nuo sėkmės skaitant. Daugiau išdedu Marui, kad nepritrūktų medžiagos apibendrinimams.

43. 5289.

    Valentinas rugpjūčio 2nd, 2010, 4:12 pm

    

    Aš tai vadinu optimistiniu tinklaraščiu: komentatoriai su įkarščiu ginčijasi kuo skiriasi gėris nuo bendrojo gėrio. Manau, tokią auikštą kartelę iškėlėte, kad galite drąsiai pretenduoti į geriausią tinklaraštį Lietuvoje.

44. 5290.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 5:27 pm

    

    Karde, aš taip ir supratau . Bet kaip su skirtumu Sąjūdžio laikais tarp elgesio kasdienybėje ir sąjūdiniuose susirinkimuose? Tas skirtumas būtų labai sovietinis, leistų Sąjūdžio nelaikyti stebuklu ir kartu paaiškintų, kodėl taip greitai viskas pasikeitė. Na, ir su mano disertacijos idėjomis labai gerai derėtų.

    Rolandai, tai pastangos sukurti „the greatest possible good for the greatest possible number of individuals”, savo elgesio vertinimas pagal pasekmes visuomenei, bendruomenei, o ne tik sau. Jis skiriasi nuo individualaus gerumo, tai daugiau politinis (plačiąja prasme) dalykas. Toks būtų trumpas ir grubus paaiškinimas.

45. 5291.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 6:42 pm

    

    Valentinai, čia Maras pateikė man kaltinimą, jog neskiriu gėrio nuo bendro gėrio, tuo išsisukdamas nuo pradinio, egzistencinio klausimo apie bendro Sąjūdžio jausmo, kaip tokio, galimumo ir realumo, bei esminių pastabų jo pačio teiginiams, kurias išsakiau savo komentare 5270. Bet kuriuo atveju sunku kalbėti apie bendrą gėrį šiuolaikinės Lietuvos kontekste, kadangi septyni lietuviai iš dešimties jaučiasi tikrais Homo sacer, o kokia N.Vasiliauskaitė ar T.Venclova tai dar ir prikišamai parodo. Taip pat problema yra tame, kad šiandienos lietuviai jaučiasi tokia homosakerių rūšimi iš kurių atimta net teisė turėti iliuziją, jog jų gyvenimas yra šventas, nors ir neigiama prasme.

46. 5292.

    Auksinis kardas rugpjūčio 2nd, 2010, 7:30 pm

    

    Marai, aš manau, kad būtų akivaizdžiai klaidinga išsikelti įrodytinu teiginiu, kad Sąjūdžio, kaip stebuklo, nebuvo. Buvo kažkas – miražas, iliuzija, trumpalaikis narkotinis sapnas – jokiu būdu nesutikčiau. Sąjūdis, kaip stebuklas, visais lygmenimis telkęs intelektualias ir visas kitas pajėgas, raginęs, viliojęs siekti to, kas galėjo būti pasiekta – tikra, ir buvę veiksminga. Manau, šioje vietoje fenomeno nepripažinimas būtų akivaizdus perlenkimas į skepsį ir sensaciją (bei užtikrintą nepripažinimą tėvynėje)

    Tas pasitempimas darė įtakos kasdienybei, negalime sakyti, kad vos nusisukus imdavo viršų kokia veidmainystė – jokiu būdu. Sakyčiau žmonių vientisumo, suvokimo kas yra būti teisingu žmogumi – buvę daugiau. Aišku, žmonės gyveno ir tuo buitiniu gyvenimu, kuriuo buvo papratę gyventi. Neįspūdingi kiekybiniai atsivertimo rodikliai, viena vertus, tokie yra ir todėl, kad Sąjūdžio išraiška iš dalies tebuvo viešas išreiškimas to, kas rinktasi, brandinta, palaikyta ir anksčiau. Tarkime, pavyzdžiui, kokie folkloriniai, tautiškomis meno formomis (kad ir stilizuotomis) besirėmę kolektyvai buvo labai populiarūs, betgi pataikavo ne sistemai (pamirškime iš reikalo prikergiamas dalis programose), bet galimai jos alternatyvai. Ir toks oponavimas sistemai alternatyvomis, gilesniais kapstymais kultūroje buvo platus, kur kas platesnis už privalomojo pobūdžio oficiozinius svetimkūnius. Tereikėjo progos, kad iš po neryškios viršūnės apsireikštų visai aiškaus siekio ledkalnis.

    „Skirtumas labai sovietinis” – klaidinga taip pat būtų ženklinti žmones nuvainikuojančiomis etiketėmis, kurios jiems anaiptol nepriklauso. Tai sistema buvo sovietinė, tai jos įskiepai buvo kišami šen bei ten, bet patys žmonės buvo tokie pat, kaip ir dabar. Renkasi tarp pasirinkimų, kažkas pasiduoda pagundoms (eina tarnauti, bile nauda), kažkas labiau nori laikytis kažkokių principų – šie atrodo svarbesni. Kažkas blaškosi tarp to ir ano, svarsto, renkasi kompromisus.

    Čia prieš akis Meistro ir Margaritos filmo scena, kai Volandas-Tichonovas lanko Maskvos publiką, godžią, nei kiek nepasikeitusią nuo praeito apsilankymo labai, labai seniai. Sistema – dekoracijos, aktoriai – vis panašios sudėties, besikeičiantys gal tik mažumėlę. Vienais tarpais godesni, nei kitais, kai godulį kas išmuša iš galvos.

47. 5293.

    Maras rugpjūčio 2nd, 2010, 7:58 pm

    

    Sąjūdis nei stebuklas, nei iliuzija. Tikrai buvo, tikrai keitė, tikrai atskleidė. Tai buvo didingas dalykas, bet aš, kaip istorikas, turiu didybę išanalizuoti. Tiesą sakant, didybės kitaip ir nepamatuosi, kaip tik keldamas klausimus ir ja abejodamas. Jei nuo to ji nesubliūkšta – tuomet tai tikra didybė.
    Sąjūdis kaip idėja ir kaip realybė – du skirtingi dalykai. Telkė ir viliojo idėja, praktika gi buvo visokia („Respublika” kaip Sąjūdžio organas ). Būtent dėl to, kad nepaisant visko, sovietinės realybės, žmonės keitėsi, lindo po tankais, Sąjūdis ir yra didingas dalykas. Bet tai nereiškia, kad jo nereikia analizuoti.

    Dėl ankstesnių Sąjūdžio pagrindų buvimo sutinku (aš – ne Putinaitė ), bet tuo pačiu tai reiškia ir sovietinio elgesio šablonų paveldą. Niekada nesutiksiu, kad sovietmečiu visi buvo ridikėliai ir užteko tik nusimesti tą raudoną, priverstinį apvalkalą, kad pasirodytų TIKRASIS, sovietinės sistemos nepaliestas žmogus. Tai labai paplitusi pažiūra, bet ji negali būti teisinga. Sistemos poveikis neapsiribojo bedante ideologija, buvo ir gelminis. Tai, kad iki šiol nėra bendruomenių – taip pat sovietmečio paveldas. Aišku, nenoriu visų blogybių nurašyti sovietmečiui, nes taip nuo savęs numetama atsakomybė.
    Žmonės, aišku, nesikeičia, tačiau bet kokia sistema, kultūra juos įtakoja. Visuomet bus vagių ir apgavikų, amoralių žmonių ir didvyrių, bet tai, kaip jie konkrečiai įgyvendins savo siekius, priklausys nuo kultūros, kurioje gyvena ir yra išauklėti.
    O sovietinė sistema su specifine valdymo forma, visuomenės konstravimu (tegul ir ne itin pavykusiu) negalėjo nepaveikti žmonių ir visuomenės. Net ir šalutiniai, sistemos nenumatyti visuomenės konstravimo rezultatai – irgi sovietmečio pasekmė.

48. 5294.

    kreivarankis rugpjūčio 2nd, 2010, 8:38 pm

    

    Auksinis Karde,
    tame seriale Volandą vaidino ne Tichonovas, o Olegas Basilašvilis.

49. 5295.

    Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 9:53 pm

    

    Valentinai, kaip prekyba? Aš po truputį judu. Dabar galvoju apie naujus produktus.Tu glaistais prekiauji?

50. 5296.

    Valentinas rugpjūčio 2nd, 2010, 10:26 pm

    

    Prekyba normaliai. Liepa neįprastai gera lyginant su praeitais metais. Glaistais neprekiaujame