Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Valentinui šiandien išrovė dantį.“ – Valentinas, „Tupiu sau ramiai ir staiga.. krepšt… krepštkrepšt…krepšt…krrkrrrkrrrepšt, krepštkrepštkrepšt…šiūšiūšiūūū… tap…….tap…tap. taptaptaptaptap. Galvoju, kas tai galėtų būti?“ – Tipas Katinas
Labiausiai komentuotas įrašas: Pliekimės. Ko tu nekenti?
Atradimai: varlės nudaužtom akim (net ir molinės!) skatina kalbėti apie sužalotus gyvūnus. Tad, mielieji tinklaraštininkai, atsargiai su žiaurių vaizdų demonstravimu…
Mūzų gaudyti nereikia. Ir išvis – jos yra stebuklų stebuklas!
Į š… nebūtina lipti. Geriau ten tik kyštelėti koją ir pajutus, kad tikrai išsiterliosi, ilgiau nebesimakaluoti:))
Problema (-os): kodėl katino ar šuns netektis sukelia gailestį, o musės ar uodo pritrėškimas – šypseną? Kodėl kai kurie žmonės jau net nebeprotingai aukština Dievą?
Sprendimai: ? (siūlykim, diskutuokim)
Šventės, konkursai: mmm… mhm… man jau beveik… iš tikrųjų… atostogos! Kontrolė nutraukta;)
Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: varlė su skrybėle, dvi varliarupūžės, juoda katytė su knyga, Venspils, katinas su banknotais, Аквариум – Поезд в огне, Fransua Buše piešinys, Ticiano piešinys, mozaika Pompėjoje, mozaika Pompėjoje Nr. 2, moteris, stambi moteriškė, obamietė, kirminas šimtakojis, Ligitos Barauskaitės fotomanipuliacijos, Klaipėdos “Kultūrpolyje” – Cheminė reakcija, Gene Kelly – I’m singing in the rain.
Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: katytės ant radiatoriaus, karvytės, apie Ivaną Turgenevą, apie Turgenevą rusų kalba, katės žiūri į paukštuką, automobilis, B. Obama pritreškia Musę, vandeny sušalę moteriškės, Sauliaus Stomos viešas laiškas.
Tinklaraštija: aj, na, nežinau… pamačiau šituos keptus baravykus ir seilė nutįso. Nei sakyt, nei daryt nieko nebegalėjau. O atrodo, grybams esu labai išranki. Vasara, po paibeliais!! Kaip drįsot tai nutylėti?!!!
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Ričardas birželio 23rd, 2009, 7:03 pm
Miau! Iskelta problema daugiau negu keista. Ar muse prisiglaus tylu vakara prie taves? ar muse/uodas begios salia seimininko kur nors parke? Skraidantys parazitai tik apkartina gyvenima. O jeigu dar prarandi katina kaip Tipa: intelektualu, issilavinusi, kritiska, sirdis gali plysti.
Zita birželio 23rd, 2009, 8:18 pm
dėl musių ir uodų priešlaikinis klausimas – žalieji jų dar negina. O dėl to aukštinimo… Buvo nerealiai išaukštintas vienas katinas, buvo norėta pagarbinti vieną žmogų ir dar kiek pamenu buvo išaukštintas dulkių siurblys. O Dievo kažkaip tai ir neužtikau. Šia tema yra anekdočiukas:
Sukūrė mokslininkai superkompiuterį, galingiausią pasaulyje, tiesiog mąstantį. Ir uždavė jam klausimą:
- Ar dievas yra?
Kompiuteris pamąstė ir tarė:
- Nepakankamai informacijos, prijunkite mane prie visų kitų superkompiuterių.
Mokslininkai prijungė, ir vėl paklausė. Kompiuteris atsakė:
- Nepakankamai informacijos, prijunkite mane prie visų pasaulio kompiuterių, kokie tik yra.
Mokslininkai vargais negalais taip padarė ir vėl paklausė to paties. Kompiuteris vėl atsakė:
- Vis dar nepakankamai informacijos. Prijunkite mane prie visų buitinių prietaisų, automobilių, visų įrengimų, kokie tik yra.
Mokslininkai ėmė plušėti ir po kelerių metų, per didžiausius vargus, jį prijungė. Tada vėl paklausė:
- Ar dievas yra?
Kompiuteris pamąstė ir tarė:
- Taip, dabar jau yra!
. birželio 23rd, 2009, 8:42 pm
Iš serijos – kas ką sukūrė :
Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.
Dievas davė mums protą problemoms spręsti. Mes juo dar tas problemas ir sukuriame. – Autorius nežinomas.
Zita birželio 23rd, 2009, 9:23 pm
Gyvenimas – kaip rojalis; baltas klavišas, juodas klavišas, baltas klavišas, juodas dangtis
O tada ir atsakymai bus kaip ant delno.
Šiap tai turiu rokį klausimą: kai nugali save, tai kas laimi?
Fredis* birželio 23rd, 2009, 11:13 pm
Zita, žalieji nesipiktino, tik organizacija PETA http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/peta_b_obamai_padovanojo_humaniska_musiu_gaudykle/
dar paspauskit Ligitos nuorodą „keptus baravykus”, reportažėlis iš Palangos prieš n metų, kažkaip graudu pasidarė kaip mes tada kvailai atrodėme. Įsivaizduoju su kokiu siaubu į mus žiūri dabartiniai paaugliai. Mes jiems panašūs į apgailėtinus dinozaurus, nieko nesuprantančius kas yra gerai, kieta, cool.
. birželio 23rd, 2009, 11:48 pm
Tipiškas vieno … tokio klausimas, kai ir 10 protingų negali atsakyti
. birželio 24th, 2009, 10:48 am
Kolega Jonai, su Vardo diena!!! Su Joninėmis visus!!!
Kadangi, be abejo, ir vėl nieks žydinčio paparčio nesurado ( pasigirtų), va kaip tasai atrodo, matosi zoom 1001 % -
paparčio žiedas
http://www.straipsniai.lt/news/images/35-Paparciu-ziedai.jpg
Ten, apačioje faberge dėžutė su žiedais, bebūtinai paparčio:
http://www-tc.pbs.org/wgbh/roadshow/tips/images/faberge_05.jpg
O joje – Ligitai, kuklus platininis, vos 100 karatų, bet už tai forma SUPER STAR:
http://tbn3.google.com/images?q=tbn:DGEv9Rk1NtQNdM:http://www.violette.pl/data/gfx/pictures/large/5/3/135_1.jpg
Zitai, poetinis su Pegasu :
http://tbn1.google.com/images?q=tbn:J_XVd8inv6CEhM:http://www.santos-pfenning.de/679301_II.jpg
Benediktai Vaivadaitei, kuklus, kai ir ji pati :
http://www.akoya.pl/files/Pierscionek%20z%20diamentem%20RF5232.jpg
Musei, kaip keliauninkei-reikia įsižiūrėti- NY New York BlinG BlinG .
http://www.distile.pl/images/ny_pierscionek.jpg
Kitoms – paberta čia- pasirinkimui:
http://dobrarada.com.pl/galerie/p/pierscionek-na-palec-u-s_11584.jpg
Vyriškai pusei – vienas bendras (tesipeša) , bet su deimantiniu veidrodėliu a la narcis
http://www.ibizuteria.pl/data/gfx/pictures/medium/6/8/286_1.jpg
Zita birželio 24th, 2009, 11:43 am
Fredi, o tu pameni kaip pats žiūrėjai į vyresniuosius kai buvai paauglys. taigi ir mus daug kas iš jų gyvenimo šokiruodavo.
Žinai, reikėtų parodyti dabartiniams paaugliams mūsų laikų moskvičiukų tiuningą. Pameni tuos kailiais aptrauktus vairus. Dabar paaugliai neįsivaizduoja kaip gyventi be mobiliako, o mes gyvenom. Ar pameni „gazirovkes” kur gerdavom visi iš vienos stiklinės.
Gerai jau daugiau gal nepasakosiu, nes tai ir Ligita pasibaisės tokiu mūsų gyvenimu – dinozaurais išvadins
Fredis* birželio 24th, 2009, 11:52 am
Ligita nesupranta apie ką mes čia kalbame, perskaičiusi nugrius aukštielinka: mineralinio vandens stiklinė miesto centre iš bendros stiklinės – 1 kapeika., Vakaro naujienos, Tiesa, Komjaunimo tiesa, Pionierius, Gimtasis kraštas, Literatūra ir menas – 2-3 kap. eilės po darbo nutįsdavo 20-50 metrų, kurorte (Palangoje, Nidoje) prie spaudos kiosko tekdavo pastovėti pusvalandį, bandelė – 3 kap.. Sviestas buvo brangus – 70 kap., mane, vaiką, vieną kart apskaičiavo – paskaičiavo du gabaliukus vietoj vieno. Grįžęs namo vos neapsiverkiau, gaila buvo 70 kap., skaičiuodavau kiek valandų mamai reikia dirbti, kad jį uždirbtų, norėjau tai rusiškai kalbančiai pardavėjai snukį išmalti.
Zita birželio 24th, 2009, 12:56 pm
Man labai patikdavo tas saldus už 3 kapeikas. ir dar patikdavo stiklines plauti: paspaudi ir purškia fontanėlis. Ir tos vienos stiklinės niekas nepavogdavo. Dar patikdavo bandelės su uogiene,atrodo 5 kap. Niekada neatspėdavau kuriame gale jos papilta ir visada išbėgdavo
Tada nebuvo plastikinių butelių, o pienas būdavo tokiuose trikampiuose pakeliuose, iš jų paskui lesyklėles darydavom.
Ir dar buvo nemokamas gydymas. Žmonės eidavo į polikliniką, net šiaip tik pasiklausti.
Ligita birželio 24th, 2009, 1:39 pm
Ričardai, musė prisiglaus dar ir kaip… Net nespėsi su ranka jos baidyti x) Nors gal ir keistoką čia klausimą uždaviau. Vis dėlto, kai maža buvau, sykį apsiverkiau dėl vabzdžio, kad pritrenkė jį kažkas iš namiškių. Stovėjau ir gerklę laidžiau: „Geras buvo! Pas vaikučius norėjo!”
Zita, o į jūsų klausimą: „Kai nugali save, tai kas laimi?” mano skyrelyje „Auksinės mintys” yra labai graži, šiek tiek panaši citata: „Pati didžiausia pergalė – pergalė prieš save.“ – Platonas. Manau, jei laimi prieš save, vadinasi ir nugalėtojas esi tik tu pats.
Ei ei… Kiek jūs dar apie Ligitą nežinot kalbėdami apie ankstesnius laikus…
Pavyzdžiui, aš prisimenu tokį aparatą, kur galima buvo nemokamai gazuoto vandens stiklainiuką prisileist ir atsigert. Dar prisimenu, kad kai buvau maža, labai mėgdavau „Buratino” limonadą stikliniuose buteliuose, rodos, žali tokie būdavo. Tai reikalavau, jog vien jį ir pirktų. Po to gurkšnodavau su batonu. O iš vis… Gražiausia, kol gyvenau Utenoj, artimiausia parduotuvė, tokia nedidukė, keitėsi kokius tris kartus. Tai atminty išlikęs pirmutinis variantas, kur kepiniai lindėdavo tokiose medinėse lentynose kaip kepyklose, o cukrus, druska būdavo paprastuose celofaniniuose maišeliuose be jokių pagražinimų, tai aš sykį susipainiojau… O mobilųjį telefoną įsigyjau kone paskutinė klasėj. Beveik visi modernūs jau buvo. Iki tol kažkaip išgyvenau, namie turėdavom tą su rageliu ir gerai! Žodžiu, jei kas nors dinozauras, tai tik aš
Tiesa, iš jūsų laikų man visgi linksmiausiai atrodo šukuosenos. Man to nedaug tekliuvo… Močiutė mėgino mane paversti dama aiškindama visokius tų laikų metodus – sklastymas šonu, pabanguok, su „špilkom” ir pan. Mmm, tie maniškiai ne tokios jau gilios jaunystės laikai! B))
Benedikta Vaivadaitė birželio 24th, 2009, 8:54 pm
Jei dar apie anuos laikus…
Man visuomet didelį įspūdį darydavo kasininkės parduotuvėse, mikliai stumdančios didelius medinius skaitliukus. Ir kaip mama eidavo iš kitos parduotuvės pusės sūrelių paimti…:) O pienas, Zita, mano laikais pienas buvo stikliniuose buteliuose su blizgančiais dangteliais. Tokiais pat tik kitos spalvos dangteliais buvo uždengtas kefyras ir grietinėlė. Reikėdavo atsargiai nešti. Pirkinius visi nešdavo vienoduose maišeliuose. Buvo tokie plastikiniai juodi su užspaudoma rankena ir buvo sietkos.
O ledai… ant pagaliuko su šokoladu kainavo gal 15 kap., o vafliniame indelyje – apie 11 kap. Dabar galvoju, kad gimiau pačiu laiku – galiu palyginti anuos ir šiuos laikus…
P.S. Taške, ačiū
Zita birželio 24th, 2009, 10:16 pm
Ooo „Buratinas” su batonu ir mano buvo mėgstamiausias užkandis. O dar mama parduotuvėj dirbdavo tai sandėly tarp cukraus maišų ir valgydavau.
Benedikta, o tas medinis skaičiavimo aparatas tai oho-ho koks galingas. Buvau išmokus su juo skaičiuoti. Ir tos sietkos, tai išsitempdavo iki nerealaus dydžio.
Man dar tokia nostalgija prisiminus autobusų bilietus plėšonus iš ritinėlių. Ir autobusu, tokiu „Paziku” norėčiau dar pravažiuot kaimo žvirkeliu, sėdint ant galinės sėdynės.
Pas Ligitą laiko mašina suveikė atbuline pavara
Zita birželio 24th, 2009, 10:18 pm
Ačiū Taške, apie tokį ir svajoju
Ligita birželio 24th, 2009, 10:28 pm
Benedikta, priminėt tuos užspaudžiamus maišelius!
Įdomu ar dabar jų yra kur nors. Beje, aš tai tokio tipo su kupranugariu (o ne, nejaugi iš rūkalų?!) vieną labai ryškiai prisimenu.
Medinius skaitliukus miglotai „atgaminu”. Jie kažkodėl man labiau iš mokyklos nei iš parduotuvių įsiminė x))
Taške, susigėdau, kad tavo žiedelius pražiopsojau. Tikiuos nepyksti. Dėkui dėkui nors dabar, mmm! Sveikinimai.
Benedikta Vaivadaitė birželio 24th, 2009, 10:48 pm
Paršiuko Čiuko guma buvo kažkas tokio… Bet paskui ją nustelbė Donaldo gumos, supakuotos po dešimt. Dar namuose atsirasdavo bananų, kuriuos nokindavome ant radiatorių. O skaitliukai, Ligita, man įspūdingesni buvo tie parduotuviniai, nes labai dideli. O dar pamenat, kaip eidavome atsigerti pomidorų sulčių? Prie baro būdavo su vielute pririštas šaukštukas, su kuriuo žmonės įsidėdavo druskos į sultis. Ir dar pamenu, kaip darželyje, o vėliau mokykloje vykdavo saugos pamokos – kaip elgtis, jeigu sprogtų atominė bomba. Dabar tokių pamokų nebebūna.
Ligita birželio 25th, 2009, 7:21 pm
Žinokit, šitokio pomidorų sulčių gėrimo neprisimenu. Užtat prisimenu, kad kažkada irgi bandėm bananus nokinti ant radiatoriaus. Dar aš turėjau tokią spalvotą paršiuko Čiuko nuotykių knygelę. Die, kur jinai dingo, mielai pavartyčiau!
Musė liepos 12th, 2009, 6:20 pm
Ligita, tik dabar pastebėjau – nuorodoje „B. Obama pritrėškia Musę” Musė specialiai iš didžiosios raidės?
Ligita liepos 12th, 2009, 6:51 pm
Fredis* liepos 12th, 2009, 6:54 pm
Muse, komentuok Račo tinklarašty, parašyk kad mane užlokavo, dabar sėdžiu prie užblokuoto kompo, išdėstyk savo požiūrį, labai geras Jono Žvelgaičio komentaras. Lia* moka tik galva linksėti sutartinai su Raču, savo nuomonės – apskritas nulis, septyniolykametės kiečiau rašo, na, gal joms pataria „tetos” ir „dėdės” išalies, nežinau, toks įtarimas, ypač tai „nugalėtojai iš Šiaulių”
Ligita liepos 12th, 2009, 6:58 pm
Apsikakok, Fredi, nei tu žinai ką nors apie Lia*. Senas krienas.
Musė liepos 12th, 2009, 6:58 pm
Fredi, atsikabink nuo Ligitos !
Tu kaip mažas vaikas – „Muse, pasakyk Račui, Ligita, paprašyk Račo”. Pradžioj pats paprašyk, aš įsitikinusi, kad tai tiesiog nesusipratimas, Račas gal tiesiog užmiršo tavo kitą kompą atblokuoti, o tau baisus nelygis paprašyti.
Musė liepos 12th, 2009, 7:00 pm
Oho, Ligita
Fredis* liepos 12th, 2009, 7:05 pm
Ten vyksta diskusijos iš esmės, Račą palaiko kažkokie nusenę socialistai (A.G.) ir padlaižė lai lai lai, Račą komentatoriai sumalė į miltus, tas tekstas kur dabar kabo – tragedija, kaip jam buvo galima skirti 22 balus? Donaros iš Šiaulių – visiai šaunus, man aptiko.
Ligita liepos 12th, 2009, 7:13 pm
Neičiau su Fredžiu į žvalgybą. Garantuotai paliktų vidury mūšio lauko ir dar iš už medžio stebėtų kvatodamasis. Pastebėjau, kad jam temstant bangos užeina.
Fredis* liepos 12th, 2009, 7:17 pm
Aš po darbo dienos, kaip ir vakar, pateisinama kategoriškesnė nuomonė, vakar gerai ant manęs papylei pamazgų norėdama įsiteigti Račui. Rėžk komentarą racas.lt tinklarašty, ne padlaižūnišką, aštrų, solidų , reabilituosiesi mano akyse, gal ir pasisupsime medyje
Musė liepos 12th, 2009, 7:19 pm
Fredi, ką reiškia „Donaros iš Šiaulių – visai šaunus, man patiko”? Jei patiko, tai ir pagirk vaiką, o ne sumalk į miltus. Iš tavo komentarų atrodo, kad ji parašė patį blogiausią rašinėlį pasaulyje, o juk taip nėra. Aš suprantu, kad tavo įvaizdis tau neleidžia parašyti kažką teigiamo, bet gal bent vaiko atžvilgiu būtum nuolaidesnis?
Fredis* liepos 12th, 2009, 7:24 pm
Kritika – nėra sumalimas į miltus, gal kritika jai padės augti ir stiebtis, kritika buvo geranoriška, labiau piktai komentavau, diskutavau su „atlėpausia žiuri”, šis terminas jį ir įsiutino, beje, vienas jos narys labai užgaulus, kaip nekalta mergaitė,
moteriškės – persilelkite į racas.lt, tarkite žodį ten
Ligita liepos 12th, 2009, 7:36 pm
Labanakt. Diskutuok pats su savim…
Tipas Katinas liepos 12th, 2009, 8:56 pm
Gerbiamieji Ligitos stalo riteriai,
Pirmas dalykas: aš jus gerbiu, gerbkite ir jūs mane. Kai kreipsitės, rašykite Tipai Ktinai, o ne kaip nors kitaip.
Antras dalykas: man kartais atrodo, čia susibėgat, apsitariat, susimobilizuojat, padrąsinat ar subarat kits kitą ir einate pas Račą į mūšio lauką daryti žygdarbių. Kuom jūs ne apvaliojo stalo riteriai?
Trečias dalykas. Dar kartą atidžiai perskaičiau visus Fredžio parašymus apie Emos Baužytės rašinėlį. Mano katinišku išmąstymu – Fredis vienas blaiviausiai ir teisingiausiai mąstančių, vienas geriausiai pamatančių esmę. Tačiau nesuprantu kodėl jis pats kartais viską sugadina, na stipriai apgadina. Įsileidžia į bereikalingus ir, keisčiausia, smulkmeniškus, nuvedančius nuo esmės ginčus. Pradeda įžeidinėti ir kas durniausia, kartais atrodo, tai daro sąmoningai, vaidindamas kažkokį net ne chuliganą, bet užsispyrusį vaikišką išdykėlį. Tos detalytės taip susmulkina, nuveda nuo jo paties dažnai taikliai pagautos esmės, kad pradeda atrodyti, kad Fredis yra ne Fredis, bet dirba Fredžiu. Ir dar viena detalė. Jau kartais juokingai atrodo jo pseudopolitikavimas. Tas žodelis „socialistai“ ir panašūs atrodo be turinio, tokie lyg Fredžio keiksmažodžiai ir tai nepikti, tokie šiaip, lyg pakastruoti, lyg kitiems „padiorginti“. Taip atrodo iš katino horizonto.
Zita liepos 12th, 2009, 9:08 pm
Gerbiamas Tipai Katinai, aš sužavėta jūsų minčių taiklumo.
Fredi, gerų tau atostogų!!!
Fredis* liepos 12th, 2009, 9:10 pm
Tipe Katinai, stengsiuosi rašyti geriau, bet kai koks nors komentatorius (A.G.) pavadina mane paviršiuje plaukiojančiu minkštu daiktu, kurio lemtis prisigėrus vandens smigti į dugną, tai ką man toliau daryti kaip tik pavadinti tokius veikėjus socialistais? Rask termino atitikmenį kaip tokius tipelius pavadinti, mielai pasinaudosiu patarimu. Tas A.G. – pagyvenęs žmogus, kažkos agronomas, ekologinės ž.ū. produkcijos augintojas iš periferijos…
Dar sugalvok man vardą, mažiau chuliganišką, taip pat galėsiu keistis. Manai man patinka būti Fredžiu*? Nusibodo iki gyvo kaulo …
Fredis* liepos 12th, 2009, 9:13 pm
Mano atostogos – tik dvi dienos, ryt rytą išvažiuoju, kitos vakare grįštu, na nebent labai patiktų – tai trečiadienio vakarą
Musė liepos 12th, 2009, 9:19 pm
Kai jūs pats gerbsite kitus ir neišsidirbinėsite, vaidindamas kažkokio katino, tada ir aš jus gerbsiu. Negaliu pakęsti tokių pseudo žaidimų, kai iš didelio rašto išeinama iš krašto. Suerzinate mane kiekvieną kartą, kai pradedate tas katiniškas nesąmones. Kodėl negalima tiesiog rašyti normaliai, juk sugebate?
Tipas Katinas liepos 12th, 2009, 10:02 pm
Gerbiamai Musei: tai, kad skiriasi mūsų „nickai”, slapyvardžiai, nėra priežastis manęs negerbti. Skirtumas tik tas, kad katinas kiek didesnis ir šiltomis vasaros dienomis kartais pagauna kokią musę. Tekstai mano normalūs, skaitomi, mintį stengiuosi išdėstyti aiškiai ir suprantamai. Jei Jus, ponia Muse, kas nors mano tekstuose dirgina, tausokite save, nesinervinkite, aš visiškai neįsižeisiu, jei manęs neskaitysite.
Gerbiamam Fredžiui: Jums atsakymų variantų yra daug. Tokiam A.G. geriausias atsakymas – neatsakyti, tiesiog jį ignoruoti. Kitas variantas – priversti parašyti, ką jis turėjo galvoje ir atrašyti, kad kaip kitą išvadinsi – taip save pavadinsi. Trečias kelias – truputį įžeisti, pvz.: jei Jūsų žodynas tik toks… jei jūsų žodžiai (galima pcituoti) yra tos pačios kokybės kaip žodžiai … ir panašiai. Įžeidimas turi būti ne pasakymas „tu pats kvailas’ – kam gerbiamas Fredi dažniausiai pasiduodate, įžeidimas turi švelniai!!! užgauti žmogaus savimeilę, ambicijas, kurios kiekviename mūsų paprastai didesnės, nei objektyviai esame verti. Jūs gi stengiatės atsakyti tuo pačiu, ir momentaliai nukrentante į oponento lygį. O oponentas, tai pajutęs, psichologiškai laimi. Apibendrinat pasakysiu: variantų daug, svarbiausias – išlaikyti savigarbą. Ir dar pastaba: Jūs suminėjote su pakankama paniekos doze koks jis ten fermeris ir t.t. ir dar iš periferijos!!! Jus ką, tai žemina? Ne su bet kuo bendraujate? Būtinai norite jį sumenkinti? O ar jis to vertas? O gal Fredis per aukštai šoka ir fermerio neperšoka?
Ir trečia. Jei gerbiamas Fredis dar kartą kreipsitės į mane Tipe – aš į Jus ateityje kokioje didelėje diskusijoje kreipsiuosi Fredžiau ar Fredžiuk. Nemanau, kad patiks.
Tipas Katinas liepos 12th, 2009, 10:06 pm
Pataisymas:
jei Jūsų žodynas tik toks… jei jūsų žodžiai (galima pcituoti) yra tos pačios kokybės kaip MINTYS … ir panašiai.
Valentinas liepos 12th, 2009, 10:08 pm
Nevarykite ant A.G. Nors jis ir keistuolis, bet už tai gyvena ir dirba vardan idėjos. Ir ta idėja yra ne tokia ir kenksminga. Greičiau netgi naudinga.
Tipas Katinas liepos 13th, 2009, 2:20 am
Man tik įdomu, kaip ir iš kur išplaukė ta A.G. informacija ir dar taip detaliai…?
Ovidijus gegužės 20th, 2010, 1:29 pm
Sveiki, gana faina tema, man sekasi cia rasti daug naudingu dalykeliu. Siaip jau senokai skaitinejausi sitame websaite, kartais paskaitineju. Linkiu autoriui niekad neprarasti temu idomumo. Sekmes keliant tokio pobudzio temas. Iki pasimatymo