Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Nubėgau ilgą kelią. Ilgai bėgau.“ – Forestas Gampas
Citata iš kino filmo „Forestas Gampas“
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„Iš tikro aš labai gerbiu aukšto intelekto žmones nepriklausomai nuo to kiek jie uždirba. Labai apgailestauju, kad jų atlyginimas neatitinka jų kvalifikacijos ir įdėto darbo.“ – Valentinas
„Todėl ir privaloma, kad „visi taip daro“. Jei nedarysi – pirštais užbadys.“ – Maras
„Nežinau žmogaus, kuris sugebėjo pasimokyti iš svetimų klaidų, visi savo klaidas turi padaryti patys. Šitas sakinys bus sekančioje virtualioje aikštelėje.“ – Fredis* (šiaip buvau išrinkusi kitą Fredžio citatą, bet netikėtai pamačiau, kad jis labai nori šita pasipuikuoti:))
„Valstybė turi būti dėkinga man, kad aš čia ateityje dar planuoju gyventi. Kol kas neplanuoju jokio užsienio.“ – WU
„Fredi, šiandien išgirdau ir man labai patiko: „Gyvenime svarbiausia nugalėti tinginį. Gerai, einu prigulsiu.“ – Šrekis
Labiausiai komentuotas įrašas: Lapkričio 2-osios dienos įrašas
Atradimai: Neva virtualus bendravimas su merginomis (pavyzdžiui, susirašinėjant) stiprina vaikinų potenciją. Na, ką aš galiu bepridurti!
Be nuosavo kompiuterio – kaip be rankų. O taip:((
„Mokslinis laipsnis, Valentinai, yra nedidelis popieriaus gabaliukas, su kuriuo net užpakalio nenusišluostysi (per mažas ir per kietas). Iš esmės jis nereiškia nieko, nors, aišku, padeda akademinėje kovoje už būvį. Taip kad nėra ko švęsti, tiksliau, nebus, jei apsiginsiu.“ – teigia Maras. Nejaugi tai tiesa? O kaip žinios, patirtis ir pan.?
„Kaip tik kalbėjomės su kolega – kodėl Lietuvoje visiškai nėra praktikos leisti darbuotojams dirbti trumpesnę savaitę? Aš sutikčiau dirbti 4 dienas už atitinkamai mažesnį atlyginimą. Tada turėčiau laiko bastytis po miškus ir fotkinti genius:) O mano kolega paskaičiavo, kad jam užtektų dirbti 3 dienas. Kai pagalvoji – ir įmonei, ypač krizės metu būtų visai gerai – sutaupytų kaštų. Realiai aš suprantu, kad per tas 4 dienas aš vis tiek turėčiau atlikti visos savaitės darbus, bet dar geriau – mažiau švaistyčiau laiką pašaliniams dalykams. Bet gi negali to net siūlyti, bo pagarsėsi kaip tinginė, nenorinti dirbti…“ – Musė
Problemos: „Norėčiau iškelti dvi kultūrologines problemas:
1. Nejaugi Džordana Butkutė yra geniali kūrėja tiksliai atliepianti barakudų godas ir nusivylimus?
2. Ar galime teigti, kad Džordana Butkutė ir kiti panašūs dainuotojai bei kūrėjai yra tikrieji ir autentiškieji dabartinės lietuvių liaudies muzikos kūrėjai? Ar liaudies muzikinė kultūra, kurią paveldėjome iš protėvių, neprarado savo tęstinumo ir kažkurioje vietoje išnyro kaip pop princesių ir pop princų liejamos dainos?“ – Valentinas
„Šreki, tas dalykas vadintųsi L formos scenarijum, kai nusileidi ant dugno ir nepakyli:)“ – romas. Visur skalambijama apie Lietuvoje pasiektą ekonominį „dugną“. Mano tinklaraščio komentatoriai suabejojo ar reikia labai dėl to krykštauti.
Be to, diskutuota apie PVM mažinimą maisto produktams, kasos aparatų turguose įvedimą ir kita.
Šventės, konkursai: lapkričio 2-ąją dieną minėjome Vėlines.
Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: Sam Weber, „Musių valdovas“ ir literatūriniai nukrypimai, Sam Weber, paroda „Gyvenimas yra gražus“, Diskusijos / lrytas.lt, Valentino rudens derlius, Aleksandro Macijausko fotografijos, Albert Schweitzer, Reverence for Life, Kristinos Zdanevičiūtės fotografijos, ZZ Top star tells of Tube odyssey, IBM kompiuterio nuotrauka, Unicom rereleases old IBM keyboard design, JAV „Eagle Bank“ viceprezidentas R.Beresniovas: „Lietuvos švietimo sistema toliau gamina robotus“, bulius, raumeningas vyriukas matuojamas metriuku, karikatūra, Marie Doval, Salvadoro Dali piešinys, Piešinyje George Sand, George Sand, Kelią „profesionalams“!
Tinklaraštija: „Bet jei keikiama, vadinasi, – žiūrima. O jei žiūrima – tai taip išeina, kad įdomu ar bent jau svarbu?“ – svarsto Maras apie vadinamąją elitinę ir „popsinę“ kūrybą.
Siaubas kaip neliteratūriškai skamba posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Bet… Reikia pripažinti – kuo daugiau patirties įgyji, tuo jis tampa reikšmingesnis.
Mėgstu vaikščioti pėsčiomis. Su ausinėmis ant ausų. Tada galima daug galvoti:)
Su organizuotu nusikalstamumu kovojama ir taip. Kokia jūsų nuomonė?
Šauni idėja. Kažin kaip ji įsilies į mūsų darbo rinką?
>>> Nuotrauka iš Foto fragmentai tinklaraščio<<<
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* lapkričio 11th, 2009, 11:57 pm
Muse, pakalbėjai kaip socialistė, sėskis – du.
Maras lapkričio 12th, 2009, 12:01 am
O turiu sąjungininką
. Deja, atrodo krikdemai mus išdūrė: programa rašyta rinkimams, o ne darbams po jų
. Tiksliau, geriausiu atveju, surašyti visi geri norai nesitikint, kad juos bus galima įgyvendinti.
O kad vaikas turi būti gimdomas ne dėl pinigų – netikėk. Sociologinis faktas – daugiausia gimdo arba tie, kurių nė vienas vaikas nebaigs univero (tai yra, jiems vis tiek, kiek jų turėti), arba labai turtingi, kurie bet kokį kiekį išmokslins. Visi kiti skaičiuoja, kiek sugebės išmokslinti ir išauginti. Dėl pačių vaikų juk taip daro.
bang, genai, aišku, gerai, bet va įrodymų apie tą genetinę moralę kažkaip nesimato. Kai kuriose kultūrose kraujomaiša galima, kai kuriose nėra šeimų, valgomi žmonės, leidžima žudyti. Žmoguje tikrai yra gero – blogo skyra, bet konkretūs jų turiniai labai skiriasi.
. lapkričio 12th, 2009, 12:18 am
Pagalbon Fredžiui*, sudarančiam faktinį socialistų sąrašą:
Nr.1 – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas
Nr.2 -
romas lapkričio 12th, 2009, 12:18 am
Marai, struktūrinės reformos ir yra valstybinio sektoriaus efektyvinimas, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas ekonomikai. Skolintis reiškia atidėti problemas ateičiai. Jei ir skolinamės, tai turi tarnauti reformai, kai ekonominis efektas nėra įmanomas iš karto, bet reforma atsipirks ateityje. Dabar vyrauja mintis, kad valstybė gali kokiu nors būdu užkurti verslą. Taip yra todėl, kad tikrai buvo daug įmonių, besišeriančių iš valstybės kišenės. Dabar valstybė užsakymų neduoda ir biznis pasibaigė. Aš manau, kad buvo neteisinga taip perskirstyti pinigus, kai iš vieno verslo atimi ir duodi kitam. Todėl tai yra į gerą. Estai nuo lietuvių skiriasi tuo, kad jie seniai neturi biudžeto deficito. Tai reiškia, kad valstybės sektorius buvo tokio dydžio, koks yra Estijai pagal kišenę. Pas juos ir lovomis ligoninėje, ir su mokytojų skaičiumi, ir su algomis valstybės sektoriuje yra viskas gerai, nes taip yra seniai, o mums reikia daryti šuolį nuo nepamatuoto išlaidavimo iki diržų veržimo su tikslu skolas grąžinti. Esmė yra ta, kad mokytojai uždirba mažai ne dėl blogų mokesčių, o todėl, kad jų yra per daug, kad yra per daug pastatų mokykloms ir per daug administracijos tas mokyklas administruoti. Kiti sakys, kad mokytojų krūvis ir taip didelis. Bet ar geros yra mokymo programos, ar tikrai kiekviename dalyke turi mokytojas griežtai specializuotis, kai krūvio neužtenka provincijos mokyklose, ar tinkama yra mokytojų ruošimo sistema? Panašios problemos yra visuose valstybės sektoriuose. Taupyti – vienintelis būdas iš krizės išeiti. Galima svarstyti tik ką ir kokių būdu taupom. Sulaukti investicijų per krizę yra sunku. Bet mes turim rodyti potencialiems investuotojams ateityje, kad jų neprislėgs mokesčiai, kai gal būt sugalvos pas mus ateiti. O mokesčiai neprislėgs, jei valstybė nustos lįsti skolon.
. lapkričio 12th, 2009, 12:22 am
Nr.2 – Norvegijos karalius Haraldas V
Šiam Jo didenybei socializmą valstybėje sukurti padėjo pats ponas Dievas – pamokęs, kaip siurbti naftą iš jūros dugno.
Švediškajam Jo didenybei net ir to nereikėjo.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:30 am
bang, aš gi sakiau, kad moralė yra proto padarinys. Panašiai yra su bebrų užtvanka – ji yra bebro dantų padarinys. Žmogus yra bandos gyvūnas. Tai irgi yra genuose. Visi bandos gyvūnai pripažįsta hierarchiją. Moralė yra priemonė valdyti bandą. Kiekvienam atskirai individui moralė nėra įgimta. Jis jos turi išmokti. Kai atsiranda pranašai matosi – žmonių fantazija yra beribė. Galima pateisinti bet ką: dujų kameras, žudynes klasiniu pagrindu, kanibalizmą ir t.t.
Maras lapkričio 12th, 2009, 12:50 am
romai, su viskuo sutinku iš esmės. skolinimasis nieko nepakeis. Bet jei nuimsim pensijas, tai irgi nieko nepakeis struktūriškai. Bijau, kad taupymas – irgi. Nes kol kas atrodo, kad einama lengviausiu keliu – pataupom pamažindami pensijas ir algas ir jokių reformų. Va jei kaip Tu sakai, tuomet suprantu. Bet to nematau. Jokios optimizacijos, biurokratijos mažinimo nesigirdi. Va prieš tokį taupymą tai aš nusiteikęs. Nes jis nieko nepakeis.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:46 am
Jei jau apie mokytojus prakalbote, tai papasakosiu šviežią istoriją. Yra Kaune Ugnė Karvelis gimnazija. Neseniai jos vadovu patapo žmogus, atėjęs iš verslo. Jis įvedė keletą naujovių.
Pedagogo darbo sutartis numato tam tikrą darbo valandų kiekį. Jis pradėjo reikalauti laikytis to. Pertrauka – mokiniams. Mokytojai per pertrauką privalo dirbti. Pasibaigus pamokoms, mokiniai namo, o mokytojai tęsia darba tiek, kiek priklauso pagal sutartį. Pamokos laikas 45 minutės. Jei pedagogas paleidžia vaikus anksčiau, pirmą kartą gauna įspėjimą, antrą kartą metamas iš darbo.
Atlyginimų lygis – 2-3 tūkst. Pagalvokime apie pedagogų sąlygas. Paprastai jie dirba iki pietų, ir eina namo. Už visa tai susišluodami tokius pinigus. Dabar prisiminkime, kaip reikia arti paprastam žmogui kokioje nors firmoje,kad gautų tuos pačius pinigus
Nepaisant to, minėtos gimnazijos pedagogai yra žiauriai pasipiktinę įvesta disciplina. Pripratimas prie patogumų yra nepaprastai stiprus. Ir maištaujanti dvasia. Kai direktoriaus nėra, mokinių paleidinėjimas iš pamokų anksčiau iš karto atsistato
Mano žinių šaltinis – vienas iš pedagogų, jei ką.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:54 am
Dėl struktūrinių reformų. Manau, kad krikdemai ne mus išdūrė, o pas juos tiesiog nėra intelektualinio potencialo ir politinės valios daryti reikiamus sprendimus. Nes reikia balansuoti ant valstybinio bankroto ribos, o tai yra tas pats kaip jeigu esi bomžas ir nenori mirti, privalai rinkti butelius ir knistis šiukšledėžėse, nors ir supranti, kad daug svarbiau imtis struktūrinių reformų – nusiprausti, įgyti profesiją, išsinuomoti kambarį ir pabandtyti susirasti darbą. Deja, tam reikia pinigų, o bomžai pinigų neturi. Plius, reikia labai norėti. Todėl akivaizdu, kad iš bomžo tapti normaliu piliečiu turi šansą tik labai talentingi ir valingi bomžai. Deja, tarp valdančių tokių nesimato. (tarp opozicijos taip pat).
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:06 am
Beje, noriu pasidžiaugti, kad valią keistis ir vykdyti reformas labiausiai demonstruoja liberalai. Steponavičius tikras vyras – op ir padarė reformą. Šimašius nuolatos padaro ką nors naudingo mums ir kenksmingo Wu. Čaplikas ruošia reformą. Kiti ministrai? Sunkiai.
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 8:39 am
Valentinai – pats nuostabiausias ministras yra Kreivys, Šimašius -tik antroje vietoje. Vakar Kubilius gerai padirbėjo nacionalinėje televizijoje propagandos srityje, aiškindamas ir įrodydamas socialistams, paksiečiams ir Zuoko liberalams, kad argumentai yra per silpni.
romas lapkričio 12th, 2009, 9:29 am
Valentinai, negalima reformų priskirti vienam ar kitam žmogui. Reformai reikia finansavimo, reikia pakeisti tarpžinybinius aktus, todėl prie reformų dirba visas kabinetas. Reikia neužmiršti, kad vyksta ir administracinė reforma. Tik Maras supranta visa tai paprastai – imi ir atleidi valdininkus. Tik kad valdininkas yra įstatyminė funkcija. Faktiškai, norint pakeisti situaciją, reikia perrašyti tonas įstatymų ir teisės aktų, kuriuos biurokratija pagamino per eilę metų. Taip pat būtų gerai sukurti naują efektyvų modelį ir užtikrinti visų teisės aktų suderinamumą, kad sistema veiktų efektyviai ir būtų mažai skylių neveikimui bei korupcijai. Toks darbas nėra padaromas per 100 dienų arba kad ir per 300. Gerai būtų, jei tai pavyktų per kadenciją. Pirmi rezultatai bus matyti po apskričių reformos. Ji jau greitai:)
bang lapkričio 12th, 2009, 9:48 am
romai, diskutuojam skirtingose plotmėse. Proto padarinys yra įstatymuose ir bažnytinėse dogmose įtvirtintos nuostos, tačiau pagalvok, kas tą protą paskatino tai padaryti ir kodėl būtent taip. Jei imti tavo pavyzdį su bebrais, tai pagalvok kas lėmė, kad tų bebro dantų padarinys yra užtvanka, o ne lizdas medyje.
Truputį keistai jaučiuosi kai kalbant apie moralės prigimtį man kaip neva įrodymą pateikiat kokį konkretų berniuką su peiliu ar Hutlerį. Lygtai tai būtų visuotinai priimtas elgesys, užmirštant genocido pasmerkimą visos žmonijos mastu. Taip galime girto santechniko Vasios padarytu pasmurtavimu įrodinėti moralės pradmenų nebuvimą žmogaus genuose. Tai dabar rungsimės, kas pateiks daugiau žmonijos ir atskirų asmenų moralumo ir nemoralumo įprodymų ?
Marai, įrodymai apie genetinę moralę yra aplink ir mes patys. Visose religijose, įstatymuose yra tapačios pagrindinės moralinės nuostatos – nevok, nežudyk. Kalbu apie moralę, ne kaip apie atskiras išgalvotas taisykles, o apie tai, kas paskatino visuose pasaulio kampuose jas sukurti iš esmės tapačias. Jūsų pavyzdžiai apie kraujomaišą, valgomus žmones – čia jau išgalvotos taisyklės, jų kraštutinė forma – golfo klubo etiketas. Aš kalbu ne apie tai, nesakau, kad A.Lydekos knyga yra jo genų rinkinio pasekmė. Ir tos tautos su kraujomaiša ir valgymu vienas kito turi tas pačias pamatines moralines nuostatas – nežudyk, nevok, mylėk artimą savo, kurios manau yra įgimtos. Tai ką tu apinėjai pavuzdžiuose, yra jau visai kitas lygmuo. Niekur neleidžiama žudyti be priežasties, garbinamos vagystės iš vienas kito.
romas lapkričio 12th, 2009, 10:07 am
bang, jei moralė būtų įgimta, niekam nereikėtų nieko sugalvoti. Pavyzdžiui: valgymo taisyklių nėra, nes žmogus žino, kad valgyti reikia ir žino, kas jam skanu. Moralė yra surišta su tabu. Religija yra argumentas, kodėl reikia būti moraliu, nes be jos žmogus prasmės nemato (prisiminkim Dostojevskio „Viskas galima, jei dievo nėra”). Dėl tos pačios priežasties pasaulyje yra teisė ir represinės struktūros teisei prižiūrėti. Moralės sistemų gali būti įvairių, kaip ir bebrų užtvankų:)
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 10:09 am
Romai,
Sutinku. Be to, valdininkas dar ir vartotojas. Paleidus valdininką sunkmečiu, jis neturės pinigų, jam reikės mokėti pašalpą, jis nebepirks sviesto. Valgys duoną sausą. Pieno žvaigždės nukentės.
bang lapkričio 12th, 2009, 10:56 am
romai, jūs apie batus, aš apie ratus. Tai todėl, kad dėl moralės sąvokos taip ir nesusitarėm. Jūs apie religiją, aš apie genetinį kodą, kuris įtakojo tos religijos atsiradimą, todėl šiuo atveju religija man ne moralumo argumentas, o instrumentas (ne priežastis, o pasekmė). Tai, kad mes savo genus dar perduodame, kad esame būtent tokie, kokie esame, kad kuriame būtent tokias taisykles, yra ne asmens sugalvotų taisyklių pasekmė.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 11:07 am
bangi,
Aš gi sakiau, kad romas yra biologinis deterministas. Gal netgi fatalistas : )
romas lapkričio 12th, 2009, 11:18 am
bang, aš sutinku tik su tuo, kad genotipas, esant panašioms sąlygoms, priveda prie panašių išorinių pasireiškimų. Bet tai priklauso tik nuo sąlygų, bet ne nuo genų. Ar vogti, ar nevogti, nėra genuose. Genuose yra: ar man apsimoka, ar ne. Todėl, jei apsimoka – aš vogsiu, o jei neapsimoka – aš nevogsiu. Net pati sąvoka „vogti” yra labai religinė. Mes tiesiog imame ko reikia, o kiti mėgina vertinti, ar imame atsižvelgdami į kitų ego. Visus tenkinančias taisykles galim parašyti kaip įstatymą arba galim būti gudrūs – sugalvoti antgamtines jėgas savo ego patenkinimui. Mums yra svarbu, kad nevogtų iš manęs asmeniškai ir kad manęs nežudytų. Jei užsitikrinsiu nebaudžiamumą, pačiam sau, tų taisyklių kitų atžvilgiu galiu ir netaikyti.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 11:24 am
Čia su Romu turiu sutikti. Pavyzdžiui, kai britai atsirado Havajuose, su vietiniais turėjo įdomių kontaktų. Jie atvesdavo savo žmonas, dukteris, seseris britams į laivus, kad šie pasilinksmintų, nes laikė baltuosius dieviškos prigimties.
Tačiau jiems būdavo normalu paimti bet kokį daiktą, kurį pamatydavo laive. Jei koks britas pradėdavo rėkti burtažodžius apie šventą nuosavybės teisę, havajiečiai labai nustebdavo ir nesuprasdavo apie ką eina kalba.
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 11:30 am
„Jei užsitikrinsiu nebaudžiamumą pačiam sau, tų taisyklių (pažabojančias vagystes, žudymą, prievartavimą ir t.t. – red.) kitų atžvilgiu galiu ir netaikyti”. romas
Šaunu
, liberalas Valentinas turėtų pritarti. Socialistai – nežinau, o krikščionys demokratai katiegoriškai prieštarauja.
Aš protestuoju !
romas lapkričio 12th, 2009, 11:43 am
bang, jei atsisakytume stereotipų, galėtume žmonėms su žemesniu intelektu, agresyviems mokėti pašalpą ir suteikti būstą komunose. Vistiek jie sėdi kalėjimuose beveik visą gyvenimą:) Tai leistų atsisakyti dalies teisinės sistemos. Taip pat galėtume kompensuoti pavogtą turtą iš valstybės lėšų ir neužsiimti brangiais ikiteisminiais tyrimais, teismais ir bausmės vietų išlaikymu. Žmogus vagia tik todėl, kad jam kažko trūksta. Duokim ir tai kainuos pigiau. Bet ne, būtinai prisigalvojam visokių moralės normų ir paskui sumokam už teisinę sistemą brangiau, nei vagis padaro žalos:)
romas lapkričio 12th, 2009, 11:50 am
Fredi, aš krikščionis demokratus palaikau, jei ką:) Esu prieš žmogaus tikėjimą savo tobula prigimtimi ir religijos atsisakymą. Vidutinis žmogus negali būti socialiai atsakingu, nes tai prieštarauja jo prigimčiai.
bang lapkričio 12th, 2009, 11:56 am
romai, kodėl žinote, jog taisyklių netaikymui jums reikia užsitikrinti nebaudžiamumą ? Todėl, kad savisaugos instinktas jums kužda, kad elgiantis priešingai, yra didelė tikimybė, kad savo genų neperduosite. Per daug agresyvus ir per mažai atsargus homo sapiens, savo genų neperdavė, nes buvo nudobtas nepatenkintų jo elgesiu. Taip ir formuojasi moralės vektorius genų lygmenyje.
Valentinai, jūsų pavyzdys yra daugiau, kaip minėjau apie girtą Vasią, jau nekalbant apie britų „dieviškumo” įtaką čiabuvių elgesiui ir paties fakto „normalu paimti bet kokį daiktą” atitikimą tikrovei.
bang lapkričio 12th, 2009, 12:02 pm
romai, „jei atsisakytume stereotipų”, yra taip kaip yra ne atsitiktinai. Nereikia bandyti žmonijos evoliuciją eigą pateisinti „panašiomis sąlygomis”. Beje, kol nevirtom gryna energija, evoliucijos procesas dar vyksta. Apsižvalgykit aplink ir pamatysite, kuria – maralumo, ar priešinga linkme. Tam tinka ir pavyzdys bausmių švelninimo ir kalinimo salygų gerinimo.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:12 pm
bang, čia yra idealizmas. Žmonijos istorija yra karų istorija, o išliko kaip tik tie, kurie nudobė kitą ir liko patys gyvi. Patiems sėkmingiausiems pavyko užvaldyti daugiau turto ir teritorijų su ištekliais. Vagystė yra, kai Petras iš Juozo vištą pavogė. Bet nusavinti pridėtinę vertę arba uždirbti iš skolinimo nėra vagystė, nes visa tai paslėpta po proto vingrybėmis, ne kiekvienam mirtingam suprantamomis. Mane nuo kitų homo sapiens gali saugoti ne tik kariuomenės, arba valstybės sienos. Mane gali saugoti informacijos apie mane neprieinamumas arba kitų nepakankamas nuovokumas.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:26 pm
bang, įžvelgiu nenuoseklumą. Visa tai, apie ką kalbat, nėra moralumo vystymasis. Tai yra proto pažanga, o protas kuria vis daugiau taisyklių, kad uždaroms sistemoms būtų patogiau gyventi – t.y. prisitaikyti prie aplinkos. Religine prasme moralė yra universalus dalykas. Sekuliarumas veda prie taisyklių taikymo uždaroms sistemoms. Apsiėdusiam amerikonui „pamaitink alkstantį” reiškia numesti pinigų ubagui, bet ne atsisakymą tokio gausaus vartojimo Afrikos labui.
bang lapkričio 12th, 2009, 1:14 pm
romai, kalbate apie detales, bet nenorite pažvelgti giliau ir plačiau. Žmonijos evoliucijos metu susiformavo elgesio modelis nukreiptas į kūrimą, o ne naikinimą, žudymą. Susiformavo priverstinai, nes kiti elgesio modeliai pasirodė blogi ir juos turintys individai neišliko. Pats žmonijos egzistavimo faktas tai patvirtina. Karai – jau kita plotmė. Be to neteigsite, jog karai, holokautas, vienas kito naikinimas yra žmonijos tikslas ir pripažintas gėris. Vadovaujantis tokia logika, dar kiekvienas homo sapiens privalėjo pabandyti nudobti kitą iškart atsidūręs už šio nugaros.
romas lapkričio 12th, 2009, 2:25 pm
bang, pačia giliausia prasme, viskas yra absoliučiai beprasmiška. Yra negyva materija, kuri patiria entropiją ir artėja prie pusiausvyrinės ramybės bei išnykimo. Gyvybė yra reiškinys vykstantis virš tos negyvos materijos, arba gal joje. Skirtingai nuo kitos materijos, gyvai materijai yra būdingas energetinis atsistatymas ir priešinimasis entropijai. Visos gyvybės tikslas yra gauti energijos ir palaikyti materijos struktūrą, kuri padeda tos energijos gauti. Gilumine prasme, moralė yra pasidalijimas energijos ištekliais, kartais net savo išteklių pakankamumo sąskaita. Kai iškyla egzistenciniai klausimai, moralė yra pastumiama į šalį ir yra rūpinamasi tik savo išlikimu. Ypatingas moralės pasireiškimas yra pasiaukojimas kitų labui. Tik yra klausimas, ar tokie principiniai nedėsningumai atsiranda organizmuose savaime, ar jie būna instaliuojami kitų organizmų. Aš manau, kad savaime neatsiranda, todėl su prigimtine morale ir nesutinku.
Maras lapkričio 12th, 2009, 3:17 pm
romai, nereikia manyti, kad aš viską taip primityviai suprantu
. Valdininkai ir jų funkcijos – taip. Bet kad nesimato to intensyvaus darbo ruošiant reformą. Galbūt apie jį kukliai tylima, galbūt. Belieka to tikėtis. Bet aš negirdžiu skalambijant, kad reforma vyksta, kad kuriamas efektyvus modelis. Žinant poreikį girtis ir įprotį tai daryti net tuomet, kai girtis nėra kuo, galiu daryti kelias išvadas: reforma nevyksta; reforma vyksta, bet slapta, kad nesipriešintų biurokratija; ministrų kabinetas sudarytas iš durnių.
Valentinai, Steponavičiaus reforma, deja, nieko nepakeitė. MRU su berods 17 naujų grupių tai įrodo. Inercija yra milžiniška, mokėjimas apsukti sistemą – didžiulis, o tokio direktoriaus, kaip toje mokykloje, nesimato.
bang lapkričio 12th, 2009, 3:29 pm
romai, va čia kitas reikalas
„atsiranda organizmuose savaime, ar jie būna instaliuojami kitų organizmų” – aš manau, kad savaime niekas neatsiranda, organizmai įtakoja vienas kitą ir tokiu būdu keičiasi genetinis kodas.
Musė lapkričio 12th, 2009, 3:49 pm
Ligita, tu ką nors supranti, ką jie čia tauškia? Daryk tvarką savo tinklarašty!
romas lapkričio 12th, 2009, 4:10 pm
bang, genetinis kodas tokiu būdu nesikeičia Čia jūs darote tą pačią klaidą, kaip biologas Lamarkas (Lamarck), kuris manė, kad raumenų treniravimas teigiamai atsilieps palikuonių raumenų kokybei. Vaikus nuo mažens mamos moko, kas yra gerai, o kas ne. Pačios mamos yra kultūros įtakotos ir moko to, ką pačios mano esant teisinga. Tas, kas kokią normą sugalvojo, gali būti miręs prieš 5000 metų, bet informaciniai kultūros vienetai (memai) gyvena žmonių smegenų terpėje ilgai ir būna perduodami iš kartos į kartą, kol nebūna paneigti. Aš nežinau, kas yra moralė, jei pradėsim kalbėti apie prigimtines žmogaus savybes. Juk jei žmogus nieko neužmušė ir neapvogė dar nereiškia, kad jis yra moralus. Galima kelti klausimą, ar moralu yra gydyti beviltiškus ligonius, arba infekcines ligas antibiotikais. Ir tikrai nėra vienareikšmio atsakymo į tokius klausimus, nes argumentų būtų galima rasti įvairiomis kryptimis. Parinkę skirtingas vertinimo sistemas, galėtume mūsų visuomenę traktuoti tiek kaip moraliai žlugusią , tiek kaip labai moralią.
bang lapkričio 12th, 2009, 4:36 pm
romai, tik pabandėte pažvelgti giliau, ir vėl nusiritote į buitinius pavyzdžius-įrodymus:)
romas lapkričio 12th, 2009, 4:52 pm
Ne, bang, aš vis noriu pasakyti, kad žmogui moralė nėra įgimta, kad viskas, ką mes dabar laikome moraliu, yra išgalvota ir neslypi jokiuose genuose. Genuose slypi tik protiniai gebėjimai, o protas gali sugalvoti visokių konstrukcijų: tiek sutampančių su tuo, ką laikome moralės normomis šiandien, tiek ir visai nesutampančių. Jei žlugtų civilizacija katastrofos pasekmėje ir išliktų tik laukinės džiunglių gentys, jos besivystydamos nebūtinai sukurtų tokias pat moralines sistemas, kokios pripažįstamos šiandienos civilizuotame pasaulyje.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 5:03 pm
Muse, teisingai sakai. Pakalbėkime apie lūpdažius.
romas lapkričio 12th, 2009, 5:04 pm
Ir staiga man toptelėjo, mes kalbame apie moralę, kaip apie realiai esantį dalyką. Realiai tai yra tik proto konstrukcija. Atsikratykim sąvokos ir problemos neliks:) Žmogus nėra kuo nors ypatingesnis gyvis už kitus. Apsieina be moralės visas likęs gyvasis pasaulis, gali ir žmogus.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 5:15 pm
Muse,
Tu kaip bendraujanti su Laučiumi ar Valentinavičiumi gal gali paprašyti, kad jie šiame bloge perskaitytų Maro neo-marksistinį pasaulėvaizdį ir negrįžtamai suvarytų? Man reikėtų kokius porą metų studijuoti socialinius mokslus, kol perskaityčiau visą tą Wallersteinerizmą ir jo kritiką. O Laučius su Valentinavičiumi tą jau neabejotinai padarė. Iš manęs šampanas
bang lapkričio 12th, 2009, 5:53 pm
romai, „Jei žlugtų civilizacija katastrofos pasekmėje ir išliktų tik laukinės džiunglių gentys, jos besivystydamos nebūtinai sukurtų tokias pat moralines sistemas” – na bet kokiu atveju mano naudai kalba jau vienas realiai įvykęs bandymas – rezultatatą dabar turime
romas lapkričio 12th, 2009, 6:15 pm
bang, mes turime rezultatą su gausybe represinių struktūrų. Kam viso to reikia, jei tokia puiki žmogaus prigimtis? Ir dar man tai pasakoja teisininkas:)
Maras lapkričio 12th, 2009, 6:19 pm
romo – bang diskusijoje iš esmės pritariu romui. Su viena išlyga. Moralumas, gėrio – blogio skyrimas yra žmoguje. Bet tai, kas priskiriama gėriui ir blogiui, jau yra kultūros produktas.
. lapkričio 12th, 2009, 6:21 pm
Keista, nėr cicilikų žvaigždėtojo skaičiuotojo Fredžio*.
O kaimyniniame tiklaraštyje kaip tik įvardyti du tokie, būtent nuo jų prasisdėjo kelias į tą duobę, kur esame šiandien.
Vieno vardas Gediminas, bet ne K., kitos – Elvyra, bet ne Madigan, deja.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:27 pm
Marai,
Tu ir negali nepritarti romui, nes vadovaujiesi nenormatyvine doktrina. Romo – bango ginčas yra beprasmis, nes labai abstrahuojantis tai yra ginčas „yra dievas ar nėra”. Jei dievas yra – teisus bang. Jei dievo nėra – teisus romas. Puikiai žinome, kad atsakymo išginčyti neįmanoma. Todėl visiems patariu elgtis pagal tokią maksimą:
„Ko gero dievo nėra, bet dėl visa ko elgiuosi taip tarsi jis būtų”
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:30 pm
Romai,
Jei sugalvotume nusipirkti ramybę ir visus nenorinčius dirbti nemokamai maitintumėme rezultatas būtų toks:
Daug išlaidų jų išlaikymui ir lygiai tiek pat išlaidų kovai su jų nusikaltimais. Neužsidirbta gerovė tvirkina. Prisimink Europos ūkinkus, kurie gauna didžiauias išmoas ir vis tiek reguliariai protestuoja prieš per mažas supirkimo kainas.
Maras lapkričio 12th, 2009, 6:35 pm
Valentinai, jei bang pateiktų mokslinius įrodymus apie moralės geno egzistavimą, tuomet ginčas būtų ne religinis. Kol kas, taip, ginčas yra dėl tikėjimo.
bang lapkričio 12th, 2009, 7:25 pm
romai, nesąžiningai dabar rezultatą pradėjai vertinti savo naudai, prieš tai sakydamas, kad civilizacijai reiktų išnykti ir pabandyti iš naujo
Be to, tos represinės struktūros yra instrumentai skirtos tavo suprantamos moralės gynimui, o absoliučiu dydžiu yra uodas prieš religijos ir įstatymų nuostatų dramblį.
au naudingai neteisingai bang, mes turime rezultatą su gausybe represinių struktūrų. Kam viso to reikia, jei tokia puiki žmogaus prigimtis? Ir dar man tai pasakoja teisininkas:)
bang lapkričio 12th, 2009, 7:34 pm
Marai, netvirtinu, kad yra „moralės genas”
Mano logika paprasta, gyvūnų elgesys didžiąją dalimi yra nulemtas jų genetikos ir tas elgesio vektorius nėra nukreiptas į savo atrtimo sunaikinimą. Visos iki šiol išlikusios populiacijos to įrodymas, o kurių – elgesys buvo nukreiptas ne ta linkme, išnyko kartu su savo genų rinkiniais. Kadangi žmogus išliko, vadinasi turi reikiama linkme orientuotą genetiką. O visos žmonijos protu sukurtos taisyklės įstatymų ir religinių dogmų pavidalu – tai tik genų lemtos elgesio krypties įforminimas.
Maras lapkričio 12th, 2009, 7:48 pm
bang, šia prasme žmogus yra tiek pat moralus, kiek ir banginis ar vilkas – jis siekia išlikti. Savų nežudymas – to priemonė. Su tuo galima sutikti. Bet ar verta tai vadinti morale? Gal tai tiesiog instinktas? Išlikimo (individo ir rūšies) instinktas. Šia prasme jūs su romu vienos nuomonės
.
Man moralė yra būtent tos kultūrinės normos ir taisyklės. Manau, romui irgi. Matyt, tiesiog terminai skirtingai suprantami.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:48 pm
Buvo kažkoks lietuvių tarpukario filosofas, kuris postulavo „Rūšies tarpusavio neagresyvumo principą”. Įrodinėjo, panašiai kaip bang, kad tai yra natūralu, jog rūšis nenaikina pati savęs. Todėl ir žmonės turėtų taip elgtis.
Bet kai paskaitai, kad liūtas, išvaręs seną liūtą, pirma užmuša senesnio liūto vaikus, tai pradedi abejoti, kad toks principas yra universalus. Pavyzdžių, kai rūšis naikina pati save yra daug. Kad ir krokodilai, kurie valgo savo vaikus ir t.t.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:50 pm
Tačiau jūs visi atmetate, kad moralė yra universalija turinti trancendentines šaknis. Mielieji, kai moksliškai paaiškinsite gyvybę ir protą, tada galėsite atmetinėti trancendenciją.
Šrekis lapkričio 12th, 2009, 7:52 pm
Muse aš apakęs. Ne dėl tariamo socializmo, o dėl kritinės nuomonės..
Taške, ačiū