Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Nubėgau ilgą kelią. Ilgai bėgau.“ – Forestas Gampas
Citata iš kino filmo „Forestas Gampas“
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„Iš tikro aš labai gerbiu aukšto intelekto žmones nepriklausomai nuo to kiek jie uždirba. Labai apgailestauju, kad jų atlyginimas neatitinka jų kvalifikacijos ir įdėto darbo.“ – Valentinas
„Todėl ir privaloma, kad „visi taip daro“. Jei nedarysi – pirštais užbadys.“ – Maras
„Nežinau žmogaus, kuris sugebėjo pasimokyti iš svetimų klaidų, visi savo klaidas turi padaryti patys. Šitas sakinys bus sekančioje virtualioje aikštelėje.“ – Fredis* (šiaip buvau išrinkusi kitą Fredžio citatą, bet netikėtai pamačiau, kad jis labai nori šita pasipuikuoti:))
„Valstybė turi būti dėkinga man, kad aš čia ateityje dar planuoju gyventi. Kol kas neplanuoju jokio užsienio.“ – WU
„Fredi, šiandien išgirdau ir man labai patiko: „Gyvenime svarbiausia nugalėti tinginį. Gerai, einu prigulsiu.“ – Šrekis
Labiausiai komentuotas įrašas: Lapkričio 2-osios dienos įrašas
Atradimai: Neva virtualus bendravimas su merginomis (pavyzdžiui, susirašinėjant) stiprina vaikinų potenciją. Na, ką aš galiu bepridurti!
Be nuosavo kompiuterio – kaip be rankų. O taip:((
„Mokslinis laipsnis, Valentinai, yra nedidelis popieriaus gabaliukas, su kuriuo net užpakalio nenusišluostysi (per mažas ir per kietas). Iš esmės jis nereiškia nieko, nors, aišku, padeda akademinėje kovoje už būvį. Taip kad nėra ko švęsti, tiksliau, nebus, jei apsiginsiu.“ – teigia Maras. Nejaugi tai tiesa? O kaip žinios, patirtis ir pan.?
„Kaip tik kalbėjomės su kolega – kodėl Lietuvoje visiškai nėra praktikos leisti darbuotojams dirbti trumpesnę savaitę? Aš sutikčiau dirbti 4 dienas už atitinkamai mažesnį atlyginimą. Tada turėčiau laiko bastytis po miškus ir fotkinti genius:) O mano kolega paskaičiavo, kad jam užtektų dirbti 3 dienas. Kai pagalvoji – ir įmonei, ypač krizės metu būtų visai gerai – sutaupytų kaštų. Realiai aš suprantu, kad per tas 4 dienas aš vis tiek turėčiau atlikti visos savaitės darbus, bet dar geriau – mažiau švaistyčiau laiką pašaliniams dalykams. Bet gi negali to net siūlyti, bo pagarsėsi kaip tinginė, nenorinti dirbti…“ – Musė
Problemos: „Norėčiau iškelti dvi kultūrologines problemas:
1. Nejaugi Džordana Butkutė yra geniali kūrėja tiksliai atliepianti barakudų godas ir nusivylimus?
2. Ar galime teigti, kad Džordana Butkutė ir kiti panašūs dainuotojai bei kūrėjai yra tikrieji ir autentiškieji dabartinės lietuvių liaudies muzikos kūrėjai? Ar liaudies muzikinė kultūra, kurią paveldėjome iš protėvių, neprarado savo tęstinumo ir kažkurioje vietoje išnyro kaip pop princesių ir pop princų liejamos dainos?“ – Valentinas
„Šreki, tas dalykas vadintųsi L formos scenarijum, kai nusileidi ant dugno ir nepakyli:)“ – romas. Visur skalambijama apie Lietuvoje pasiektą ekonominį „dugną“. Mano tinklaraščio komentatoriai suabejojo ar reikia labai dėl to krykštauti.
Be to, diskutuota apie PVM mažinimą maisto produktams, kasos aparatų turguose įvedimą ir kita.
Šventės, konkursai: lapkričio 2-ąją dieną minėjome Vėlines.
Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: Sam Weber, „Musių valdovas“ ir literatūriniai nukrypimai, Sam Weber, paroda „Gyvenimas yra gražus“, Diskusijos / lrytas.lt, Valentino rudens derlius, Aleksandro Macijausko fotografijos, Albert Schweitzer, Reverence for Life, Kristinos Zdanevičiūtės fotografijos, ZZ Top star tells of Tube odyssey, IBM kompiuterio nuotrauka, Unicom rereleases old IBM keyboard design, JAV „Eagle Bank“ viceprezidentas R.Beresniovas: „Lietuvos švietimo sistema toliau gamina robotus“, bulius, raumeningas vyriukas matuojamas metriuku, karikatūra, Marie Doval, Salvadoro Dali piešinys, Piešinyje George Sand, George Sand, Kelią „profesionalams“!
Tinklaraštija: „Bet jei keikiama, vadinasi, – žiūrima. O jei žiūrima – tai taip išeina, kad įdomu ar bent jau svarbu?“ – svarsto Maras apie vadinamąją elitinę ir „popsinę“ kūrybą.
Siaubas kaip neliteratūriškai skamba posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Bet… Reikia pripažinti – kuo daugiau patirties įgyji, tuo jis tampa reikšmingesnis.
Mėgstu vaikščioti pėsčiomis. Su ausinėmis ant ausų. Tada galima daug galvoti:)
Su organizuotu nusikalstamumu kovojama ir taip. Kokia jūsų nuomonė?
Šauni idėja. Kažin kaip ji įsilies į mūsų darbo rinką?
>>> Nuotrauka iš Foto fragmentai tinklaraščio<<<
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:44 pm
romai, žmogaus prigimtis buvo suprantama visada. Ne veltui gi apie išvarymą iš rojaus rašyta
.
.
Bet šiaip Tu jau kažką maišai. Tiksliau, ne maišai, o savavališkai dėlioji sąvokas. Juk moralė pagal Tave yra kai nesiekiama naudos už elgesį. Bet toks supratimas, sutik, yra tam tikros kultūros produktas (va ir pasirėmei esminiu kultūriniu tekstu). Moralė gali būti orientuota ir ne į altruizmą, o į tą patį teisingumą. Aš elgiuosi teisingai, nes taip reikia elgtis. Taip pat ir kovoju su neteisingumu savo atžvilgiu, kas yra egoistiška ir savanaudiška lyg ir
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:44 pm
Taigi labai lengva šią skolą ištaisyti
.
romas lapkričio 13th, 2009, 8:55 pm
Marai, viskas teisinga, ką sakai, tik su vienu niuansu. Asmens moralumas yra vertinamas pagal jo paskatas elgtis moraliai. Mes kalbame apie patikimumą ir prognozuojamumą. Įsivaizduok, kad tau reikia eiti į kalnus ir reikia pasirinkti vieną kompanioną. Argumentas, kad žmogus padėjo kitam, matant dar dešimčiai asmenų, pačiam nebus pakankamas, nes tu turi būti tikras, kad kompanionas rizikuos gyvybe dėl tavęs lemiamą akimirką niekam nematant.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:04 pm
O kaip tas paskatas sužinot. Kartais nė tas, kurį vertini, pats nežino.
.
Dauguma žydų gelbėtojų nacių Vokietijoje taip elgėsi pirminio impulso pagauti ir vėliau neretas gailėdavosi to, ką daro.
Man atrodo, mėgsti viską apskaičiuoti. Bet su žmogumi tai neįmanoma.
Kai aš mėginu save pastatyti į tų, kuriuos tiriu, vietą, negaliu atsakyti, kaip elgčiausi pats, ar prisitaikyčiau, ar išduočiau pasitikėjimą. Manęs į kalnus turbūt neimtum
Todėl man labai įtartini atrodo patriotiniai klykavimai, aiškiai išreiškiamas patriotizmas kai niekas negresia.
. lapkričio 13th, 2009, 9:06 pm
Man ryškiausias pasipriešinimas gal teatre – Jurašo ir Sajos „Mamutų medžioklė” :
Po sceną ropoja kaip ir minia, ieškodoma FIESTOS, o tuos beropojančius ragina:
-Na, dar penki žingsniai, dar penki, dar septyni – salė pradeda ploti už superdrąsią aliuziją į penkmečius bei septynmetį ir fiestą -komunizmą.
Po to NEMUNAS išspausdino super foto – Jurašas stovi tarp žemėn sukaltų ir sulaužytų gelžbetonio polių.
Bet, jei rimtai- tai priešinosi prisitaikydami arba tik prisitaikydami. Tai dabar visi sako, kad kovojo prieš, čia, kaip komunistų veikėjo Zimano posakyje:
-Ui, iš kur prie Smetonos buvo tiek pogrindininkų – nebuvo gi tiek daug grindų.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:10 pm
Taške, geras Zimano posakis? Iš kur čia?
.
Pas mane vienas poskyris apie prisitaikymą kaip pasipriešinimą disertacijoje kaip tik.
Vertingas šaltinis esi
Tiesa, dar buvo viena Sajos frazė: „Į žvaigždę žiūrėjom, į šūdą įlipom”.
. lapkričio 13th, 2009, 9:25 pm
Iš „tautosakos”, matyt parteigenose išsiplepėjo. Jis buvo toks gudrus žydelis, kurį kietai laikė Sniečkus, beje iš dvarininkų.
Dar viena NERINGOS legenda- būk tai dailininkai, perdaug paėmę armėniškojo ararato nusuko Lenino prospekte KGB lentą. Buvo tokia standartinė, sunki. Nepamenu kas, berods tie augaloti -Bogdanas, Krasauskas, o gal kiti.
O jei rimtai, tai lietuviai priešinosi …vienybe. Ta prasme, kad žūk/pražūk, bet Lietuvos vardo svetur neapdirbk. Net vagys svetur laikėsi to.
O Lietuvoj- pabrėžtinai parodyk – čia daina „moj dom -eto ulica, moj dom – Sovietskij sojuz” netinka.
Sako Tbilysyje taip ir skelbdavo:
„Vnimanyje, otpravliajetsia pojezd Tbilisi – Sovietskij Sojuz”
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 9:34 pm
Keista, bet aš girdėjau, kad šį posakį pasakė Baltušis:
„Buržuazinės Lietuvos laikais aš plaudavau grindis ir galiu tiksliai pasakyti, kad tiek pogrindininkų nebuvo.”
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:34 pm
Ech, gerai būtų tokią sovietmečio tautosaką surinkus.
Tiesa, dėl tos lentos tai čia legenda. Iš tiesų tai ėjo pašventę studentai ir užsinorėjo kažką iškrėst. Rankos panižo. Tai nusuko lentą nuo Centrinio pašto. Pamatė milicininkas – vytis. Tie – bėgti link Žaliojo tilto. Lenta sunki, bet nemeta – įrodymas gi. Pribėgo tiltą ir numetė į Nerį. Bet ta užšalusi, tai lenta įsmigo ir nenuskendo. Studentus iš aukštųjų išmėtė (man rodos, ar tai VISI, ar Dailės instituto). Žinios iš archyvų ir iš dalyvius pažinojusiųjų pasakojimų.
Įdomu, kaip tikrovė pasikeičia legendose. Traukia mane į tą pusę, tyrinėti sovietmečio legendas.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:35 pm
Nu va, Valentinas kitą legendos variantą girdėjo
.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:37 pm
Tik va čia Ligitos prašyčiau kaip nors mano su Tašku ir susijusius komentarus iškirpt ir įdėt į drėbimo skyrelį, bo nerasiu. O informacija vertinga man, kaip mokslininkui
. Iš anksto dėkoju ir atsiprašau už papildomus rūpesčius.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:41 pm
Na, dėl Neringos, tai kaip čia pasakius, tai buvo kaip ir oficiali kultūrininkų išdykavimų ar pasiboheminimų vieta. Tikrosios menininkų tikro pasiboheminimų vietos buvo kitur. Neringa tokia pusiau snobiška, bet ir pusiau ne visiems buvo. Snobizmo dvasią išlaikė, snobiškų lankytojų būelį irgi. Nors maistas ten dabar tiesiog labai neskanus.
Apie tos lentos nusukimą neteko girdėti, bet šiaip jau sunkokai suvokiama, kad minėtieji taip būtų darę, na tiesiog sunku patikėti. O šiaip jau vienybės lietuviuose tais laikais tikrai netrūko. Ir tie visuotinai diegiami šnekalai, kad lietuviai skundikai ar džiaugiasi degančia kaimyno troba yra tikrieji KGB darbeliai. Reikėjo gi palaužti tą slaptą vienybę.
. lapkričio 13th, 2009, 9:41 pm
Toji savotiška kova reiškėsi ir … tautų draugyste.
Latviai, estai – savaime, bet tarpusavyje lenktyniavom, kas labiau vakarietiškas. Buvo labai nesmagu, kai rygiečiai pirmieji nudažė visų taksi (Volga M-21) stogus baltai, tada mes Kaune- bac- pirmieji – plafonus ant stogų ir pan.
Estai visiems parodė savo visai kitą kultūrą, 1980 m, OLIMPIADOS atidarymo Taline (buriavimas) ceremonijoje – dundėjo gal šimtas didžiųjų tantamų. Vien jie- grėsmingai, jungtinai, galingai…
Kaip taisyklė visos naujos sporto šakos prasidėdavo Pabaltyjyje. Ir ne tik sportas.
Armėnai, ne tik , kad jų Jerevanui 2000 metų (Urartu?), konjakas, bet ir dėl to, jog pas juos niekada nebuvo „trezvilkų” ir vaikų namų.
Gruzinai, gal todėl, kad buvo landūs, piningingi, mus gerbdavo.
Visi kiti – tai Sovietskij Sojuz.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:48 pm
Prisiminkime pramoginius. Jūratė ir Česlovas Norvaišos tada buvo ne mažiau keliantys dvasią nei kokie krepšininkai. O gruzinai iš pabaltijiečių ypatingai išskirdavo lietuvius. Teko patirti savo kailiu ir skrandžiu, kaip gruzinų broliui iš Europos.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:50 pm
TipaiK, aš parašiau, kaip iš tiesų buvo su lenta. Neoficialias boheminimosi vietas tai Kunčinas aprašė Šatėnuose „Dingusio pasaulio enciklopedijoje”.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:55 pm
Marai, pašto istoriją ir aš žinojau. Daug kas tada žinojo. Bet tai buvo adekvatu, kas ir KGB lentos nusukimas, kaip ir V.Kernagis, kai basas peršlepsėjo brodu, visas Vilniaus jaunimas legendomis pasakojo. Tai buvo baisus disidentizmas.
. lapkričio 13th, 2009, 9:57 pm
Baltušį du kart mačiau, koks jis talentingas šnekorius.
Pirmą kart, būdamas šešiolikos metų politechnikumo moksleiviu. Pradėjo būtent nuo grindų:
- Kaip jus, buvusi Aukštesnioji technikos mokykla galit salėje taip parketo grindis apleisti. Aš Muzikiniame teatre parketą taip išblizginau, kad generolas Raštikis paslydo ir nugriuvo.
Salėj buvom gal kokie 500 moksleivių, klausėm , plojom, prašėm dar- nors ir šokiai rūpėjo.
Antrą kartą – Medicinos instituto šokių vakare, ten rinkdavosi visų penkių Kauno aukštųjų studentai. Tik su pažymėjimais. Irgi – prieš šokius- privaloma paskaita. Baltušis tik ką grįžęs iš JAV.
Pasikartojo tas pats, tik gal 1000 jaunuolių plojo ir prašė pratęsti šokių ir panų / kavalierių sąskaiton.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:01 pm
Marai, tai aš irgi netikiu prigimtiniu moralumu, kaip ir tu, matau:)
. lapkričio 13th, 2009, 10:02 pm
Dar viena studentiška pasišėliojimo legenda TAURO bendrabutyje:
Keli studžiai laiptais užsivedė arklį į IV aukštą. O žemyn arklys nelipa, bijo gal. Tai tik gerokai pavargus atsirado susipratėlis užmauti maišą ant galvos, kad arklys pakopų nematytų
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:04 pm
Na, aš manau, kad gera – bloga skyrimas turbūt yra prigimtinis, instinktyvus. Bet tik tiek. Visa kita, kultūros dalykas. Man rodos, kad ir jūsu su bang panašiai ir galvojat, tik kažkaip neišsiaiškinant vis
.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 10:08 pm
Pagaliau jie suprato, kad kalba apie tą patį. Jūsų pozicijos praktiškai nesiskiria. Gėrio ir blogio kategorijas jūs priskiriate empirikai.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:11 pm
Valentinai, jie nesuprato, bent nesimato. O aš jau seniai tą patį sakau.
. lapkričio 13th, 2009, 10:16 pm
Marai,
jei pačiam pavyktų kada nors parašyti antRąją disertaciją – apie „slaptą lietuvių vienYbę” anot TipoK, surinkus begalę smulkių faktų/ faktelių…
Kažkaip sugebėjo lietuviai neapsidirbti nei tremty, nei DP stovyklose, nei emigracijoj, nei Karališose Britų Oro pajėgose, nei Tarybinėj armijoj galų gale. O ir namie buvo kokia tai nerašyta padorumo samprata…
Koks buvo šokas, kai mūsų jaunikaičiai 1991 ar 1992 sudaužė Londono Lietuvių Namus.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:17 pm
Taške, įdomi tema, įdomi. Nors aš nebūčiau toks optimistiškas, bet dėl to tema nėra mažiau įdomi.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 10:18 pm
O kam disertaciją? Knygą!
Nors kairiųjų pažiūrų istorikas rašantis apie lietuvių vienybę yra šiek tiek įtartinas.
. lapkričio 13th, 2009, 10:24 pm
Genis margs, gyvenimas margesnis. Buvo visokių ir daug prisitaikiųsių ir prisitaikėlių. Bet buvo ir ta slapta dvasia – spiritus moviens.
Tai dabar mes viską sudirbom. Savo rankom.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 10:27 pm
Šiaip kairių pažiūrų istorikui rašyti kairių pažiūrų disertaciją apie kairių laikų istorijas? Kad nesigautų disertacija „lieva”?:)
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:31 pm
Taške, va su tuo negaliu sutikt. Kad dabar sudirbom. Puikiai prisimenu, kaip vaikystėje, dar sovietmečiu, skaičiau „Moteryje” apie tai, kaip vaikai katiną prie medžio prikalė. Gyvą. O kiek daug ko neleisdavo rašyti cenzūra. Ir kunigą vieną labai žiauriai nužudė chuliganai. O 20 litrų gryno spirito ant kiekvieno Lietuvos gyventojo įskaičiuojant naujagimius?
.
Iš tiesų laisvė tik leidžia atsiskleisti tiek žmogui, tiek visuomenei. Taip, kaip komentatorių anonimiškumas. Vieni eina keiksmais, kiti kalba taip, lyg su pažįstamais. Taigi, atsiskleidėm.
Šitoks požiūris nuramins Valentiną – kalbu kaipo kairysis
Beje, disertacijoje yra šiek tiek apie vienybės vertybę. Bet šiaip reikėtų gal ir praplėsti.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:37 pm
TipaiK, dar klausimas, ar sovietmetis buvo „kairieji laikai”
.
. lapkričio 13th, 2009, 10:40 pm
Įrodymas, kad buvom KITOKIE labai paprastas – visa Sąjunga važiavo Lietuvon, kaip į užsienį – „v malenkuju Ameriku”
Nors galiojo tie patys įstatymai, pinigai, taisyklės etc.
Pamenu, kaip fain buvo skaityti IZVESTIJAS (vienintelis ne CK ORGANAS:) – jų naujas specialus korespondentas su pasigėrėjimu aprašė pas mus jau senokai įdiegtas vieningas atsiskaitymų už kompaslaugas knygeles.
Ir mūsų tie komunistų bonzos buvo truputį kitokie. Tas pats Sniečkus yra liepęs kažkiek sviesto perlydyti, kad neparodyti tikros apimties, nes padidintų „raznariadką” ir patiems truktų. O tai gana rizikinga, gi jo pavaduotojas – antrasis sekretorius – Maskvos gauleiteris.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:41 pm
Neįtikėtina, Marai, bet tie vaikinai buvo iš mano žmonos mokyklos. Nepasakysiu tiksliai,ar jie jau buvo studentai, bet buvo klasiokai. Prie progos paklausiu. Vienas iš tų vaikinų buvo mokytojos ir klasės auklėtojos sūnus. Mokytoją dėl to išmetė iš darbo. Vaikinus, atrodo, tampė po psichiatrines. Paskui jie visi išėjo į armiją ir vienas jų grįžo cinkuotam karste.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:44 pm
Taške, bet su kuo lyginam. Jei su kokiu Saratovu, tai manau, ir dabar pas mus geriau nei pas juos. O ir šiaip Rusijoje dabar ne pyragai. Dar galima palyginti su Afrika (Zimbabve, pavz.
), tai išvis rojus pas mus.
.
Tiesiog anksčiau lyginom su Rusija, tai buvom pasikėlę. O dabar lyginam su Vokietija kokia ir nėr kur keltis. „Pasikeitė vertybių matas” tiesiog, ir viskas.
Nereik nusimint tik
Ir dar viena legenda apie Sniečkų. Tokios negirdėjau. Kažin, kiek jose tiesos?
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:46 pm
Net tėvai nukentėjo? Oho, šito tai nežinojau. Ir svarbiausia, jokios politikos ten nebuvo visiškai, kiek pasakojo. Va apie ką galima filmą statyt tūkstantmečio proga, o ne dar kartą apie tą sušiktą [atsiprašau] Žalgirio mūšį.
. lapkričio 13th, 2009, 10:49 pm
Marai,
prikalė ne vieną katiną. Neidealizuoju. Visko buvo, net prievartautojas Ilgaitis 23 moteris nužūdė, šnapsą lakėm irgi kaip rusai, bet, manau MAŽIAU negu šiandien.
Buvo cenzūra, iš čia ir necenzūriniai žodžiai š… nūnai taip mėgiami. Visas cinkelis, kad pro ją tikri talentai pasakydavo tarp eilučių ir visi suprasdavo.
Bet dabar – iš Vakarų perėmėm visų pirmiausia būtent š…
Nors statyk paminklą -
PASKUTINIAM MOKSLEIVIUI, UŽLEIDUSIAM VIETĄ TROLEIBUSE
romas lapkričio 13th, 2009, 10:53 pm
Marai ir Valentinai, aš su bang nekalbu apie tą patį. Bang mano, kad jei žmogus žino kas yra geras elgesys su juo ir įvertina riziką elgtis blogai, tai jau jis žino, kas yra moralė, o aš manau, kad žmogus yra moralus, kai sugeba gerai elgtis su kitu visada. Taisyklės gimsta iš to, kad žmogus nori gero elgesio sau, bet ne kitiems. Kodėl žmogus negali būti teisingas kitiems, paprastai yra randama masė pateisinimų. Iš to pačio teisingumo jausmo kyla principas: akis už akį arba kaip tu – man, taip aš – tau. Taip pat tikėtinas pasiteisinimas gali skambėti: negaliu, nes man ir taip neužtenka; arba : būčiau padėjęs, bet negalėjau (nebuvau toj vietoj, tuo metu, man sutrukdė). Vien tai, kad aš nieko neužmušu, nevagiu ir neprievartauju, matyt, manęs dorovės etalonu nedaro.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:55 pm
Tikrai politikos nebuvo. Viską padarė iš girtumo, o bareljefą išmetė pamatę milicininkus.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:58 pm
Kaip tik apie troleibusus buvo sovietinis Žilinskaitės apsakymas
. Tip top, kaip vietų neužleidžia. Be to, kiek tenka matyti, užleidžia, pasitaiko.
Dėl š. irgi nežinau. Tapome beveik normalia vakarietiška visuomene. Ten tas pats, pilna to šlamšto, yra sluoksniai, kurie neperima, yra, kurie perima. Pas mus tas pats.
Maras lapkričio 13th, 2009, 11:00 pm
romai, kaip sakė Puaro: „aš nugyvenau labai dorybingą gyvenimą, bet tai nereiškia, kad aš buvau dorybingas”
.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:07 pm
Galiu labai atsakingai pareikšti, kad sovietmetis tikrai nebuvo „dešinieji laikai”. Tai buvo toks marazmas, kad laisvesnės dvasios žmogui, kritiškesniam individui buvo labai tvanku, nepakenčiama, nepakeliama. Sovietiniame gyvenime buvo labai daug groteskiškų, tragikomiškų epizodų, visas visuomeninis gyvenimas buvo surėdytas neteisingai ir primityviai, galima, Marai, drąsiai teigti, jog visuomeninė sankloda turėjo kairuoliškų bruožų – lygiavos principas, nemokamas mokslas ir gydymas, simbolinis mokestis už kelialapius į polsiavietes.
Reikia atskirti du momentus: a) tuos žmones, kuriuos režimas tiesiogiai gniuždė, žudė, persekiojo, b) pilkosios masės egzistavimą, jos neturėjimą jokių perspektyvų. idealų, vizijų. Žmonės tiesiog primityviai, skurdžiai gyveno ir tiek. Jaunimas buvo išradingesnis. Buvo populiaru domėtis vakarietiška pop muzika, žmonės domėjosi menais, sportuodavo, lankydavo įvairiausius būrelius, šokdavo, dainuiodavo. Buvo gana stipri mokomoji medžiaga mokyklose, ypač tikslieji mokslai, atmetus ideologizuotą visuomeninį mokslą, istoriją, buvoabai ribota lietuvių literatūros kūrinių ir autorių atranka.
Dėl vizijos. Visdėlto ji buvo. Kas vaikščiojo po Vilnių 1987 metais ir vėliau – negalėjo nepastebėti kokios vizijos pleveno ore. Ji buvo nešiojama beveik visų žmonių širdyse, net ir daugumos komunistų, tik ne visų vienodai toli siekė mintys, vaizdiniai, įsivaizdavimai kaip turėtume gyventi, ką ir kaip reikėtų keisti.
Maras lapkričio 13th, 2009, 11:11 pm
Fredi, patvirtini mano įtarimus, kad esi vyresnis nei mano Artūras
.
.
Kairuoliškumo bruožų tikrai buvo, bet jų buvo ir nacių Vokietijoje, ir Švedijoje iki šiol. O visiškai skirtingos visuomenės. Ne kairuoliškumas čia esmė.
O šiaip aprašymas spalvingas, labai dera su „Afonia”
. lapkričio 13th, 2009, 11:19 pm
O kas čia teigia, kad sovietmetis dešiniųjų laika??? Absurdas tai būtų esant „proletariato diktatūrai ir darbo klasės hegemonijai”
Tame marazme nori nenori turėjom gyvent – jokio pasirinkimo.
Ir gyvenom skurdžiai, bet su anekdotais, idiotiškais draudimais, deficitais ir t.t.
Bet teigt, kaip kad kai kurie aukteigia – Lietuvos nebuvo – gi irgi aiški nesąmonė.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:20 pm
O Fredis nors ir groteskiškai, beveik teisus. Subjektyviai teisus. Jei tokių subjektyvių tiesų daug sudėjus… gal ir tiesa susidėliotų. Bet būtina sąlyga – reikia sąžiningų subjektyvių tiesų.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:25 pm
Marai, prašau neįsižeisti, bet paties pasamprotavimuose ir ypatingai kai kuriuose bandymuose vertinti anuos laikus labai ryškiai išlenda dabartinis filtras, net sakyčiau pataikavimas (tikiuosi nesąmoningas) dabartiniam oficioziniam dešinuoliškam patriotizmui
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:25 pm
Musė rašė, kad – „kas yra dvidešimties ir nėra socialistas – tas neturi širdies, o kam per trisdešimt ir vis dar socialistas – tas neturi proto” ir paskui prisipažino, kad jai „pereinamasis laikotarpis” truputį, vieneriais ar dviem metais užsitęsė. Man lygiai tas pats dėl tinklaraštiniko 2008 spėjimo, bet esmės tai nekeičia. Kodėl aš tokiu globėjišku, nepagarbiu tonu kalbu su Valentinu ir Maru? kaip jums atrodo
tik romą matau sau lygų.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:32 pm
Marai, dar ne viską pasakiau:) Aš manau, kad paties tų laikų pažinumas kaip per „duršlioką”. Vaizdas lyg ir yra , bet daug trūksta. Visuma lyg ir yra, bet netikra.
Beje, Fredi, dieną kažkur mačiau diskusiją, kad pats nori vardą keisti? Tada neturėjau laiko, o paskui neradau tos vietos:( Tai kaip baigėsi su vardu?
. lapkričio 13th, 2009, 11:34 pm
Tas Musės pasakymas tėra kažkurio didžiųjų citata.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:35 pm
Taip, girdėta, bet panaudota buvo vietoje, kiek atsimenu. Tada skaičiau ir juokiausi.
romas lapkričio 13th, 2009, 11:36 pm
Marai, siūlau pažiūrėti Kreivarankio pasiūlyta pacifistinį filmuką. Aš primečiau, kad tie, kurie negyveno tuo metu, arba nebuvo suaugę, vargiai teisingai interpretuoja. Nesistebiu kairuoliškų pažiūrų vakariečių naivumu, vertinant SSRS. Buvo toks anekdotas.Amerikonas giriasi:
- Pas mus visiška žodžio laisvė. Aš galiu eiti į gatvę ir rėkti”šalin rankas nuo Vietnamo” ir man už tai nieko nebus.
Rusas atsako:
Pas mus irgi žodžio laisvė. Aš irgi galiu rėkti „šalin rankas nuo Vietnamo”.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:38 pm
Marai, skiriamoji linija buvo „suverenitetas TSRS sudėtyje” (komunistai, akademikų grietinėlė, Prunskienė) ir visiškos nepriklausomybės siekimas.
Labai nemalonus faktas yra tame, kad tarp tų siekusių visiškos nepriklausomybės dabar matome labai apsikiaulinusius, tokius kaip E.Klumbys ir kt., dalis jų tapo aršiais euroskeptikais, patys save izoliavosi, marginalizavosi, o tie siekę suverenieto TSRS sudėtyje mikliai susiorientavo ir sušoko į „šiltas vietas” valstybinėje tarnyboje, pradėjo savo verslus. Geros startinės pozicijos buvo Komlaunimo organizacija (Macaitis), Komjaunimo tiesos laikraštis (Vainauskai, Kumža) ir panašios struktūros.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:43 pm
…Išėjo Brežnevas į žmones. Klausia vienas, kada bus komunizmas? Klausia Brežnevas žmogaus, kiek klasių baigęs? – penkias. Na, tai pasakysiu paprastai, kad suprastum. Matai, stovi Kosygino ir mano „Čaikos”? Kai tarp jų stovės tavo „Čaika”, bus komunizmas.
Klausia paskui draugas, kada gi bus komunizmas? Klausia, kiek klasių baigęs? – nei vienos. Na, tai tau dar paprasčiau paaiškinsiu. Matai, stovi tavo ir mano semečkų maišai? Kai tarp jų stovės Brežnevo, tai ir bus komunizmas