Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Nubėgau ilgą kelią. Ilgai bėgau.“ – Forestas Gampas
Citata iš kino filmo „Forestas Gampas“
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„Iš tikro aš labai gerbiu aukšto intelekto žmones nepriklausomai nuo to kiek jie uždirba. Labai apgailestauju, kad jų atlyginimas neatitinka jų kvalifikacijos ir įdėto darbo.“ – Valentinas
„Todėl ir privaloma, kad „visi taip daro“. Jei nedarysi – pirštais užbadys.“ – Maras
„Nežinau žmogaus, kuris sugebėjo pasimokyti iš svetimų klaidų, visi savo klaidas turi padaryti patys. Šitas sakinys bus sekančioje virtualioje aikštelėje.“ – Fredis* (šiaip buvau išrinkusi kitą Fredžio citatą, bet netikėtai pamačiau, kad jis labai nori šita pasipuikuoti:))
„Valstybė turi būti dėkinga man, kad aš čia ateityje dar planuoju gyventi. Kol kas neplanuoju jokio užsienio.“ – WU
„Fredi, šiandien išgirdau ir man labai patiko: „Gyvenime svarbiausia nugalėti tinginį. Gerai, einu prigulsiu.“ – Šrekis
Labiausiai komentuotas įrašas: Lapkričio 2-osios dienos įrašas
Atradimai: Neva virtualus bendravimas su merginomis (pavyzdžiui, susirašinėjant) stiprina vaikinų potenciją. Na, ką aš galiu bepridurti!
Be nuosavo kompiuterio – kaip be rankų. O taip:((
„Mokslinis laipsnis, Valentinai, yra nedidelis popieriaus gabaliukas, su kuriuo net užpakalio nenusišluostysi (per mažas ir per kietas). Iš esmės jis nereiškia nieko, nors, aišku, padeda akademinėje kovoje už būvį. Taip kad nėra ko švęsti, tiksliau, nebus, jei apsiginsiu.“ – teigia Maras. Nejaugi tai tiesa? O kaip žinios, patirtis ir pan.?
„Kaip tik kalbėjomės su kolega – kodėl Lietuvoje visiškai nėra praktikos leisti darbuotojams dirbti trumpesnę savaitę? Aš sutikčiau dirbti 4 dienas už atitinkamai mažesnį atlyginimą. Tada turėčiau laiko bastytis po miškus ir fotkinti genius:) O mano kolega paskaičiavo, kad jam užtektų dirbti 3 dienas. Kai pagalvoji – ir įmonei, ypač krizės metu būtų visai gerai – sutaupytų kaštų. Realiai aš suprantu, kad per tas 4 dienas aš vis tiek turėčiau atlikti visos savaitės darbus, bet dar geriau – mažiau švaistyčiau laiką pašaliniams dalykams. Bet gi negali to net siūlyti, bo pagarsėsi kaip tinginė, nenorinti dirbti…“ – Musė
Problemos: „Norėčiau iškelti dvi kultūrologines problemas:
1. Nejaugi Džordana Butkutė yra geniali kūrėja tiksliai atliepianti barakudų godas ir nusivylimus?
2. Ar galime teigti, kad Džordana Butkutė ir kiti panašūs dainuotojai bei kūrėjai yra tikrieji ir autentiškieji dabartinės lietuvių liaudies muzikos kūrėjai? Ar liaudies muzikinė kultūra, kurią paveldėjome iš protėvių, neprarado savo tęstinumo ir kažkurioje vietoje išnyro kaip pop princesių ir pop princų liejamos dainos?“ – Valentinas
„Šreki, tas dalykas vadintųsi L formos scenarijum, kai nusileidi ant dugno ir nepakyli:)“ – romas. Visur skalambijama apie Lietuvoje pasiektą ekonominį „dugną“. Mano tinklaraščio komentatoriai suabejojo ar reikia labai dėl to krykštauti.
Be to, diskutuota apie PVM mažinimą maisto produktams, kasos aparatų turguose įvedimą ir kita.
Šventės, konkursai: lapkričio 2-ąją dieną minėjome Vėlines.
Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: Sam Weber, „Musių valdovas“ ir literatūriniai nukrypimai, Sam Weber, paroda „Gyvenimas yra gražus“, Diskusijos / lrytas.lt, Valentino rudens derlius, Aleksandro Macijausko fotografijos, Albert Schweitzer, Reverence for Life, Kristinos Zdanevičiūtės fotografijos, ZZ Top star tells of Tube odyssey, IBM kompiuterio nuotrauka, Unicom rereleases old IBM keyboard design, JAV „Eagle Bank“ viceprezidentas R.Beresniovas: „Lietuvos švietimo sistema toliau gamina robotus“, bulius, raumeningas vyriukas matuojamas metriuku, karikatūra, Marie Doval, Salvadoro Dali piešinys, Piešinyje George Sand, George Sand, Kelią „profesionalams“!
Tinklaraštija: „Bet jei keikiama, vadinasi, – žiūrima. O jei žiūrima – tai taip išeina, kad įdomu ar bent jau svarbu?“ – svarsto Maras apie vadinamąją elitinę ir „popsinę“ kūrybą.
Siaubas kaip neliteratūriškai skamba posakis: „Niekada nesakyk niekada“. Bet… Reikia pripažinti – kuo daugiau patirties įgyji, tuo jis tampa reikšmingesnis.
Mėgstu vaikščioti pėsčiomis. Su ausinėmis ant ausų. Tada galima daug galvoti:)
Su organizuotu nusikalstamumu kovojama ir taip. Kokia jūsų nuomonė?
Šauni idėja. Kažin kaip ji įsilies į mūsų darbo rinką?
>>> Nuotrauka iš Foto fragmentai tinklaraščio<<<
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* lapkričio 7th, 2009, 2:27 pm
Nereali nuotrauka, reikia labai mylėti savo vaikus ir gyvenimą, kad taip poetiškai ir subtiliai pateikti žiūrovui paptastučius vaikiškus guminius įspiriamus batelius, tačiau tarp mūsų yra ir kitaip galvojančių apie tai,
Auksinis kardas iš Klaipėdos tokio meno nepripažįsta:
„įdomu, pagauta ir pateikta kruopščiai, bėda – iš esmės tuštoka, fotografuojantysis su objektais neturi nieko bendro. Toks nuskriaustas sočių vakarų menas.”
Ligita lapkričio 7th, 2009, 2:31 pm
Oj, man tai šita Valentino nuotrauka tiesiog valgoma! Ir jauki.
Linksmiausia, kad toks variantas http://www.dadadastudio.eu/shop/?i=41 man neskanu, nors ir iš batono
WU lapkričio 7th, 2009, 2:40 pm
Ligita, tu gi vien ant batono gyva
Ligita lapkričio 7th, 2009, 2:43 pm
Cha cha, kodėl taip manai?!
WU lapkričio 7th, 2009, 2:45 pm
Na vargšė filologė Ligitėlė
Valentinas lapkričio 7th, 2009, 2:46 pm
Na jūs kipšai ir duodat! Užtenka man nors dienai išvažiuoti iš šalies ir jūs jau susiriejate. Fredi, nevaryk ant AK. Aš iš jo labai daug mokausi. Kaip ir iš tavęs bei kitų. Tarp kitko, jis labai teisingai atkreipė dėmesį, kad ji yra soti, vakarietiško tipo menininkė. Jos telefonas prasideda +44, tai reiškia, kad ji ir sėdi kažkur tenai ir gali būti, kad siekia kurti „contemporary photography” pardavimui. Mano dėmesį ji ir patraukė tuo, kad lietuviška pavardė ir pakankamai nelietuvišką kūryba.
Be to, mano nuotraukos nėra menas. Aš esu fotofragmentografomanas.
Beje, Latvijoje aptikau puikų pusiau apsnigtą ežeriuką. Nekantrauju ištraukti nuotraukas
Valentinas lapkričio 7th, 2009, 2:49 pm
Wu,
Ligita iš provincijos prisiveža buvlių, morkų, grybų konservų, spirgučių sloikų ir puikiausiai gyvena. Manyčiau netgi pilnėja nuo tokio sotaus gyvenimo.
WU lapkričio 7th, 2009, 2:54 pm
Aaa. Nebent taip. Bet aš įsitikinęs, kad batonas patenka į Ligitos maisto Top10
Ligita lapkričio 7th, 2009, 2:56 pm
Fu, pasiturintis teisininkas WU krimsčioja permirkusias kalmarų kojeles!
Beje, batonas nėra vargšų maistas. Jis – prabanga. Žinai, kvietiniai miltai, minkštas vidurys. Ir, žinoma, kad jis patenka į mano TOP 10-uką. Tik nebūtinai jis. Gali būt ir bandelės.
Valentinai, aš ir sakau. Tavęs nėra, manęs amžiais nėra, tvarka sutrikdyta. Žodžiu, vyksta rietenos, pjautynės :O
WU lapkričio 7th, 2009, 2:59 pm
Ligita, aš pasiturintis?
Nejuokauk taip žiauriai… Man iki pasiturinčio, kaip Fredžiui iki socialisto..
Ligita lapkričio 7th, 2009, 3:01 pm
Taigi kažkada atsainiai Fredžiui gyreisi, kad uždirbi daugiau nei 720 LT per mėnesį. Kažkas tokio, neprisimenu
)
WU lapkričio 7th, 2009, 3:04 pm
Jeigu daugiau kaip 720 litu yra pasiturintis – tai aš atsiprašau.. Beje, aš irgi neatsisakau batono, o tiksliau duonos. Va mano mėgstamas produktas http://www.vilniausduona.lt/lt/grudetos_kvietines Goja kvietinė duona. Nėra iš pigiausiu, bet ir nėra brangiausia. Labai skani. Galbūt.. Kadanors.. Ir tave, Ligita, pavaišinsiu..
Ligita lapkričio 7th, 2009, 3:04 pm
Ir ne bet kiek, o žyyyyyyyyyyyyyymiai daugiau.
Valentinas lapkričio 7th, 2009, 3:05 pm
Wu, dirbi advokatų kontoroje, todėl nedrįsk skųstis gyvenimu.
Ligita lapkričio 7th, 2009, 3:06 pm
WU, žinau šitą duoną. Per greitai susivalgo
WU lapkričio 7th, 2009, 3:08 pm
Aha, susivalgo labai greitai
Maras lapkričio 7th, 2009, 3:40 pm
Jei duona greitai susivalgo, ji neskalsi. Vadinasi, prasta. Protėviai gi skalsos linkėdavo. Beje, man tos visos greitai susivalgančios ir neskanios.
Dar dėl mokslinio laipsnio, kad jau paklaustas esu. Jis neturi nieko bendro nei su patirtimi, nei su žiniomis. Tą patį rezultatą gali pasiekti ir be jokio laipsnio, nes patirtis ir žinios įgyjamos darbu, o ne laipsniu. Mūsuose labai surekšminti laipsniai ir vardai. Negaliu klausytis, kai į žmogų kreipiasi „daktare”, „profesoriau” ir pan. Lyg ne į žmogų, o į užimamą kėdę kreiptųsi.
WU lapkričio 7th, 2009, 3:43 pm
Marai, dėl duonos nesutinku, kiekvienas turi savo skoni.
O dėl laipsnio tai taip. Pamenu, kartą paklausiau vieno labai garbaus teisininko, kodėl jis neturi net „dr”. Jis atsakė: „Dabar jau „dr” tiek pienburnių turi, kad reikšmė pasidarė nebe daktaras, o durnius…”.
Maras lapkričio 7th, 2009, 3:46 pm
WU, geras atsakymas dėl dr. Man habil. labai asocijuojasi su debil.
Skoniai, aišku, skirtingi, bet tos minkštos, purios yra nenatūralios, prikrauta visokio šlamšto. Tai nėra tikra duona, kur aš dabar kaip tik valgau. Maniškė kažkada prastovėjo porą savaičių neprapjauta – ir nieko. Kiek apkietėjo pluta, bet nei skonis pasikeitė, nei pelyti pradėjo, kaip su kitomis atsitinka.
Auksinis kardas lapkričio 7th, 2009, 4:33 pm
Fredis ir toliau skleidžiasi savo išklydusioje vagoje: paėmė mano kitos fotografės šaltokų darbų apibūdinimą, pridėjo prie jaukios, dargi Valentino darytos, „kroksų” nuotraukos, ir pasakoja, kaip kažką pasakiau. Dabar suprantu, kodėl Račui prireikė stipresnių kategorijų jam nusakyti. Kerštingas niekalas.
Dėl duonos esu tvirtai Maro pusėje: skaitau etiketes, stebiu gaminius, žinau, ką valgau. Duonos baruose pastebėjau tokią taisyklę – kuo mažesnė (mažesnio miestelio) kepykla, tuo gardesnę duoną pajėgi (ir laiko garbe) iškepti. Aišku, jei tik tai nėra vien pigia kaina ir tvindymu daromi reti produktai, o ir tiems galima rasti savo vietą, jei sudėtis gera – tarkime, girai.
Gardžiausia duona, kokią tenka valgyti, yra tokių ūkininkų Baristų Kuršėnuose kepama duona, kuria prekiaujama ir plačiau Lietuvoje, ji jau darosi žinoma. Jei matysite kokiame turguje ar pan. – nepraleiskite progos susipažinti su tikra duona. Uošvijoje, ir iš jos grįžę, vis ja pasidžiaugiame. Kitas geras ir parduotuvėse aptinkamas produktas – „Šventinė duona”, ją perku „Utenos duonos”, nors matau apdovanojimus pelniusi yra ir to paties pavadinimo „Joniškio duonos”. Reikėtų kada paragauti ir šios, bet labai jau pasitikiu atrasta Utenos kepyklos, vis nesinori mesti kelio dėl takelio. Neblogų duonų aptiksite ir kepant Biržuose. Visas jas perku ir matau „Norfose”. Derėtų paskaityti duonos gaminių sudėtį – ne kiekvieno ji sukels apetitą, nors iš prekinės išvaizdos to nepasakytumėt.
Na, o „Vilniaus duonos”, kaip ir dažnas kitas Vilniaus kilmės maisto produktas – labiau komerciniai produktai, jų pirkti dabar jau ir vengiu. Pvz. „Vilniaus paukštyno”, okupavusio net turgaus prekystalius, produktai turėtų būti pavyzdžiu koks prastas gali būti lietuviškas maistas, kai jo gamyba perimama godžių komersantų. Klausiu turgaus prekiautojų – kam tokį šlamštą pardavinėjat, sako: tai, kad pigiausia. Ir nereikliam pirkėjui, žiūrinčiam vien kainos, ir prekiautojui užtikrinti pardavimai. Deja, už borto tuomet lieka geras, tik šiek tiek brangesnis, maistas.
Maras lapkričio 7th, 2009, 4:58 pm
Karde, o neatrodo, kad Fredis Tavo lūposna įdėjo savo Valentino nuotraukos vertinimą specialiai, kad nereiktų tiesiai sakyti savo nuomonės
?
Prie duonų dar paminėčiau Radviliškio „Šventinę duoną” (tokie gigantiški kepalai po pusantro kilo). Tiesa, jų skonis labai įvairuoja – tai rūgštesnė, tai saldesnė. Irgi „Norfose” būna. Dabar valgau Biržų „Biržų senolių duoną”. Joniškio ‘Šventinė” tai kvietinė duona, bet aukščiau minėtoms nusileidžia – jau kažko pridėta, ko neturėtų būti. Šiaip duonų pasirinkimo atžvilgiu „Norfa” tikrai geriausia.
Auksinis kardas lapkričio 7th, 2009, 5:25 pm
O žinai, Marai, gal Radviliškio ir valgau – dabar išsibaigė, etiketės neberandu, kad tiksliai prisiminti, o tinkle panašiausias pasirodė Utenos variantas, jie irgi tokią turi – gal per anksti apsidžiaugiau radęs, perkuosi iš to keleto gamintojų.
Būtent tas milžiniškas sunkus kepalas, kurio dažniausiai pasiimu pusę. Ji puikiai išsilaiko, berods tik vieną kartą teko pjaustyti pelėsį – bet jas ir tampausi keliaujant, būna nekokios sąlygos. Šios išskirtinis bruožas – gausokas prieskonių kiekis, bet kartu dėl to ji gardi, burnoje taip ir stovi skonis, ši duona tanki, sunki.
Baristų duona – puresnė, lengvesnė, bet ne taip, kaip tie visi žaisliukai, duonos gaminukai; jų duonos skonis gilus ir ramesnis, čia kokio prieskonio nepritrūksta. Kepalai stambesni gal ir už tos Radviliškio. „Senolių” Biržų pirkdavau irgi kartais, kol neužėjau „Šventinės”. Tai, pasirodo, panašias duonas valgom.
Anądien užtaikiau pasivaikščioti „Rimi”, kai „Norfos” nebedirba, bet didesniame centre duonos pasirinkimas prastesnis, vargais negalais išsirinkau kažkokią „Mentoros”.
O Fredis – ką aš žinau, priskreto, kaip beržo lapas prie vienos vietos, bet argi pirmas kartas. Įdėjo jis mano žodžius į mano lūpas, bet iš visai kito komentaro. Tokio delikataus humoro suprasti nepajėgiu, tad ateityje tiesiog ignoruosiu jo nesuvokiamą išradingumą. Ciao, Fredi, tau skrenda dar vienas atsisveikinimo bučinys.
Šrekis lapkričio 7th, 2009, 5:59 pm
Fredis daug praras. Akivaizdu. Neteisinsiu savotiško Fredžio elgesio, tačiau kitus niekalais pavadint gali tik auksiniai žmonės. Karde, jeigu tai sau leidi matyt esi vienas iš tokių.. Neginčysiu užtarnauto vardo vadintis vienu įdomiausiai komentuojančiu, pats laukiu ir skaitau tuos komentarus. Taip pat suprantu, kad tai suteikia tam tikras teises, tačiau juk galima jomis ir nesinaudoti..
WU lapkričio 7th, 2009, 7:46 pm
Fredi, netekai Račo, dabar Auksinio Kardo. Matai, kas dabar vyksta? Siūlyčiau labiau mane vertinti
Bo greit liksiu vienintelis tavo internetinis draugas..
Auksinis kardas lapkričio 7th, 2009, 8:31 pm
Šreki, imtis metodiškai kerštauti be jokio tam didesnio pagrindo, su nuliu išradingumo – tuščia. Juo labiau čia, tokioje kamerinėje kompanijoje, kur galime aštriai blizgintis savitumais, bet vienas kitą stengiamės (ir tuo užsiimti – gera) gerbti. Tiesą sakant, tik šio vieno asmens tikrovėje niekuomet nenorėčiau sutikti, nes būtų garantuotai nyku ir net nesmagu. Bet kiekvienam savo. Šiuo atveju ne aš pradėjau, ir ne aš jam pirmas, darau tik tai, ką tokiu atveju, manau, turėčiau.
Valentinas lapkričio 7th, 2009, 8:38 pm
Kertam lažybų iš to ar Fredis atsiprašys. Aš statau už.
romas lapkričio 7th, 2009, 8:48 pm
Nebloga apžvalgėlė. Įdėmiau pasižiūrėjau Valentino rudeninį fotoderlių. Mano kukliu pastebėjimu, Valentinas gerai komponuoja, turi spalvos pojūtį, gerai atranda daugiaplaniškumą ir atspindžius, bet tikru foto menu galėtų būti tik ši nuotrauka:
http://fotofragmentai.shutterfly.com/390.
Jei kitose nuotraukose yra daugiau formalizmo, tai šitoje atsiranda šiek tiek literatūros ir emocijų. Turiu nuojautą, kad nuotrauka gerai žiūrėtųsi dideliame mastelyje (jei pikselių užtenka). Galima būtų pažaisti ir su filtrais, kad asfaltas įgautų labiau nespalvotos nuotraukos įspūdį, o medžiai liktų auksiniais. Daug kitų nuotraukų yra taip pat geros ir labai tiktų puošti buto sienas.
Mėginsiu sutaikyti Fredį su Auksiniu kardu (nors jie greičiausiai tik kibirkščiuoja kol kas). Jei priimi nuostatą, kad pasaulis yra reliatyvus, galima pradėti gyventi žymiai darnesnį gyvenimą. Reliatyviame pasaulyje niekas nėra absoliučiai teisus, o vertinimai priklauso nuo atskaitos sistemos. Kol gyvenimo įvykiai kruvinai nepaliečia asmeninių interesų, galima kibirkščiuoti saikingiau:) Nežinau, ar yra geras ir blogas menas. Kaip ir visose žmogiškosios kultūros srityse, mene turėtų jaustis intelekto jėga, kad jis įgautų vertę. O smerktino meno visai nėra. Tik kiekybė gimdo kokybę, o verčiausi atrandami lyginant.
WU lapkričio 7th, 2009, 8:56 pm
Mano tai tokia teorija, kad kai Fredis neteko galimybės išsikrauti ant Artūro, pradėjo ieškoti kitų trumpalaikių taikinių. Fredžiui trūksta savo socialisto
Juokingiausia šioje istorijoje tai, kad Artūrui nemažiau trūksta Fredžio.. Tai galima pamatyti iš kas 3-4 jo įrašo.. Įdomiausia, kuris pirmas nusileis..
romas lapkričio 7th, 2009, 9:05 pm
Fredžiui ir Auksiniam kardui reikėtų pažiūrėti filmą „Babelis”. Jį neseniai rodė per LTV , todėl galėjo matyti. Bet kuriuo atveju, siūlau pasižiūrėti dar kartą. Puikus filmas apie nesusikalbėjimo ir pykčio šaknis
bang lapkričio 7th, 2009, 11:46 pm
Jei čia apie pirmą komentarą, tai nesuprantu dėl ko pykti.
Musė lapkričio 8th, 2009, 9:38 am
O žinote kodėl aš mėgstu šaipytis ir kabinėtis prie visų itin korektiškų ir mandagių komentatorių? Todėl, kad jie po savo mandagumo kauke paprastai slepia itin įžeidų ir nepakantų charakterį;)
Beje, pradėjo irgi nuo praktikanto ar asistento.
„Babelis” geras filmas, aš mačiusi. O šiaip norėjau pareklamuoti naują kino teatrą „Pasaka”, jei dar nebuvę – puiki atsvara popkorniniam Forumui.
WU, nereikia lia lia, mano klasiokas dirba Lawine, tai vargo tikrai nemato
Fredis* lapkričio 8th, 2009, 9:43 am
Laba diena, pirmiausia išsiaiškinkime ką mes čia veikiame. Mano supratimu tai yra nuobodžiaujančių kontorinių žiurkių realybės šou, vienas laisvalaikio praleidimo, saviraiškos, savirealizacijos būdų, o taip pat sprendžiamos bendravimo problemos su nepažįstamaisiais ir vyksta siauro žmonių rato, pasivadinusio pseudonimais, susiformavusios savotiškos mažos bendruomenės nuomonių, patirties, nuotaikų ir iššgyvenimų pasikeitimas. Vieni rašytojai šiam reikalui skiria daugiau jėgų ir energijos (Valentinas, Auksinis kardas) kiti yra tik skaitytojai ir simuliuotojai (pavardžių neminėsiu), rašo čia ne maži vaikai, nesubrendę asmenys, o suaugę moterys ir vyrai. Man labai keistai atrodo kai viena kaukė supyksta ant kitos. Fredis* yra pati bukiausia ir primityviausia, o Auksinis kardas – labaiusiai subtili ir socialistiškai išmintinga. Jei vakar puikiame realybės šou šokių projekte „Šok su manimi” per TV3 J.Smoriginas pabučiavo V.Pauliukaitį į skruostą, tai aš bučiuoju Auksinį kardą į abu, tvirtai apkabinu per pečius ir dar trečią kart pakšteliu lūpomis į kaktą.
Zita lapkričio 8th, 2009, 10:18 am
Labas!
Fredi, aš apakus
dar norėjau paklausti, čia tie simuliuojantys skaitytojai, kaip suprantu ir aš tarp jų patenku:)
Beje, šitoj komentatorių bendruomenėj man labiausiai trūksta Ligitos. Ją pavadinčiau režisiere, kuriai, kartais tenka suvaldyti įsikarščiavusias kaukes. Gerai, kad Fredis pereina prie bučinių;)
Fredis* lapkričio 8th, 2009, 10:22 am
Didžiausi simuliantai : Zita, mdxacuk (tik skaitytojas), o romui ir Musei periodiškai užplaukia aktyvumo priepuoliai, kažkokie nestabilūs, nesubrendę asmenys.
Zita lapkričio 8th, 2009, 11:28 am
Fredi, kai man užplaukia su kuo nors pasikapoti, gaila kad tavęs kaip tik nebūna šalia
Gerai, geros visiems dienos, o aš „varau į trasą”.
WU lapkričio 8th, 2009, 11:28 am
Judo bučinys..
WU lapkričio 8th, 2009, 12:07 pm
Muse, o tu ką po savo kauke slepi?
)))
TipasK lapkričio 8th, 2009, 3:57 pm
apie Fredį
anksčiau galvojau, kad Fredis nacizas po kauke, sąmoningai visais būdais provokuojantis save kaip dėmesio objektą. Yra ir to, bet ne tiek daug, kiek maniau pradžioje, dabar atrodo, kad jis tiesiog pramogauja. Ir ne visiems tai priimtina. Štai jo paralelė su Smorygino bučkiu Pauliukaičiui rodo Fredžio pramogos aukštą pilotažą, kuris kai kuriems sunkiasvoriams komentatoriams nesuvokiamas arba nepriimtinas. Žinia, kai esi daugiažinis intelektenciklopedtrafaretuniversalas ir varai gilią savo įvaizdžio vagą sunkiai ir kantriai klampodamas paskui jaučių užpakalius, Fredžio mestas smagus akmenukas, tik skambiai palietęs arklą, gali pasivaidenti Puntuko dribtelėjimu į dailiai išvagotą arimą.
Todėl kvailas (pardon) atrodo Auksinio kardo „konfliktas“ į Fredį, dar nesuprantamesnis Artūro rūstis į Fredį. Aš dar neatsisakau Artūro ir Fredžio susitarto reklaminio projekto minties, kas būtų ir profesionalu ir žaisminga, nors kai kurie Artūro netikėti ir ne jo intelektinio lygmens išpuoliai tas ribas lyg ir peržengdavo.
Labai išmintingai bando Fredis sudėlioti – susitarti, ką mes veikiame tuose bloguose. Jei per keletą metų šitas Blogų judėjimas – bendravimo forma neišnyks, tokie susitarimai turės atsirasti vardan nesusipratimų išvengimo. Tokią klaidą, kaip jau rašiau, buvau padaręs ir aš, manydamas, kad galėsiu divertismentiškai žaismingai katinėlio mąstymu bloge paišdykauti. Pasirodo, nei velnio. Perdaug skirtingi visų norai, tikslai, susireikšminimai, savo asmenybių sutapatinimai su „nickais“. Ko gero vienintelė Ligita buvo nusiteikusi palankiai, o štai Musė (tikiuosi, netikra musė?:), sau leidžianti labai daug kitų adresu ir turinti iš to nemažai pasidžiaugimo, negalėjo to paties stiliaus leisti tikram katinui.
Aš nesureikšminu Fredžio, bet nesuprantu, kodėl daugumai periodiškai jis tampa pykčio objektu. Man atrodo, kad jis to nesiekia. Antra, kiek stebėjau, jis niekada (na, beveik) neperžengia tolerancijos ribų. Net pas Artūrą. Nors kitiems kažkodėl atrodydavo kitaip. Ar aš klystu?
Fredis* lapkričio 8th, 2009, 4:10 pm
Ryte dar nebuvau gerai pramerkęs akių, padailinu TikuiKą patikusį sakinį:
Mano supratimu tai yra nuobodžiaujančių kontorinių žiurkių realybės šou, vienas iš laisvalaikio praleidimo, saviraiškos, savirealizacijos būdų, o taip pat sprendžiamos bendravimo problemos su nepažįstamaisiais ir vyksta siauro žmonių rato, pasivadinusio pseudonimais, susiformavusios savotiškos mažos bendruomenės narių nuomonių, patirties, nuotaikų ir išgyvenimų pasikeitimas.
Fredis* dabar valgys kepsnį (dar nežinau kokį) užsigerdamas raudonu vynu, Zitai gerų įspūdžių trasoje, tikiuosi bus įrašas bloge.
Zita lapkričio 8th, 2009, 4:22 pm
Cha, mat ko užsimanei, įrašų iš mano trasos. Nieko nebus Fredi, tai tik mano
Maras lapkričio 8th, 2009, 4:51 pm
Fredis tiek čia, tiek Artūro bloge atlieka triksterio [velnio - pašaipūno] funkciją. Susireikšminusiems, įsivaizdinusiems, pernelyg glotniai susišukavusiems lietuviams tai suvis nepriimtina. Išvis mūsų kultūroje toks juokavimas ir netgi toks herojus nėra būdingas [net tautosakoje kažkaip ne itin dažnas svečias, bet čia galiu ir klysti].
Triksteris šaiposi iš visko, visuomet ir, kaip tikras velnias, dažnai ne tik šiaip linksmai ar sarkastiškai, bet ir piktai, skaudžiai, nepelnytai ir be jokio pagrindo. Tipinis triksteris – filmo „Kaukė” herojus, kai užsideda kaukę, nors ten jis parodytas iš gerosios pusės. Absoliučios, jokių ribų nepaisančios laisvės, kiek beprasmiškos [pramogaujančios, taip] simbolis.
Pyktį kelia tiek jo nepelnytos pašaipos, kartais – pelnytų nesupratimas. O dar svarbesnė priežastis – pavydas. Žmonės ilgisi tos beribės laisvės, o palei akis šmėžuojantis laisvas objektas kelia susierzinimą primindamas, kad pats toks būti negali. Tuo jis ir traukia, ir atstumia.
O koks yra Fredis po kauke – jokio skirtumo. Labai gali būti, kad tai tylus ramus žmogus, niekuo per daug neišsiskiriantis. Bet nebūtinai.
Tiesa, visi kažkodėl labai mėgsta kaukės metaforas. Tačiau žmogaus kaukė yra jo dalis, neatsiejama ir nedaloma. To, ką tu rašai kokiame nors bloge „pasislėpęs” nuo visų slapyvardžiu, neatsisakysi, neatskirsi nuo savęs tarsi kaukės pasibaigus maskaradui. Tai yra tavyje, tai yra tavo dalis.
Tiesa, TipaiK, ginant vieną nebūtina „važiuoti” ant kitų. Žmonės skirtingi – šią banalią tiesą paskutiniame komentare užmiršai. Patinka triksteriavimas – valio, būk triksteriu, jei sugebėsi priimti pasekmes [atrodo, nesugebi, jei taip kliūva Musės reakcija]. Bet kiti bus kitais personažais, kurie jiems artimesni, kurie yra juose.
Fredi, prisimink, kodėl Bulgakovo Begemotas turėjo visus juokinti
.
TipasK lapkričio 8th, 2009, 5:06 pm
Paprastai į ginčus nesileidžiu, bet sugriešysiu:)
Nemanau, kad Fredis taip vadinamas „triksteris”. Man jis ne toks (kaip aprašė Maras) beveik nei vienu parametru. Bet čia Frdžiui pačiam spręsti:)
Absoliučiai ant Musės „nevažiuoju”. (Muse, nei važiuoju, nei lipu nei dar kaip:) Kategoriškai ne. Tik ramiai konstatavau.
Maras lapkričio 8th, 2009, 5:14 pm
Ne ant Musės, o ant Kardo, TipaiK.
Fredis nėra grynasis triksteris, bet piktų komentarų pas Artūrą yra buvę nemažai. Šitas užvažiavimas ant Auksinio Kardo [pirmas komentaras šioje temoje] atrodo buvęs tik tam, kad užvažiuoti. Kitaip kaip triksteriavimu to nepaaiškinsi. Nes šiaip Fredis tikrai neatrodo piktas ar tuo labiau kvailas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 5:19 pm
Triksteris gali būti ir šiaip juokingas. Jis nėra piktybinis, bet jo juokai gali baigtis labai liūdnai. Viską rašiau iš atminties, tai pridedu nuorodą į Wiki [be tarpo, nes Ligita retai prie kompo būna]:http://en.wikipedia.org/wiki/Trickster
TipasK lapkričio 8th, 2009, 5:35 pm
http://www.youtube.com/watch?v=KnJWtUfHH-o
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 6:48 pm
Maras teigia, kad Fredis reprezentuoja Juodario archetipą. Gal būt ne visai su tuo sutikčiau, bet išvardinsiu dar keletą archetipų ir galime apsvarstyti, kuris personažas, kokį reprezetnuoja archetipą:
Karys, Valdovas, Išminčius, Juokdarys, Maištautojas/Griovėjas, Nuotykių ieškotojas/Tyrinėtojas, Meilužis, Savas Vaikinas, Kūrėjas, Rūpestingasis, Magas/Burtininkas, Nekaltasis.
Man asmeniškai Fredis yra Maištautojas/Griovėjas. Auksinis kardas Išminčius su Valdovo aspiracijomis. Ligita – nekalta mergelė. Aš – tyrinėtojas. TipasK Rūpestingasis. Musė – Nuotykių ieškotoja
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 6:49 pm
O kas Maras?
WU lapkričio 8th, 2009, 7:05 pm
Maras – maras. Reiškinys..
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:05 pm
Aha, man irgi įdomu, kam aš čia priskirtinas
? Valentinai, pasistenk.
Vis tik Fredis panašesnis į triksterį nei į maištautoją: per daug ironijos ir per mažai tikslo, kad būtų maištininkas (tie dažniausiai labai rimti būna). O triksterio vienas pagrindinių bruožų yra ribų (esminių) laužymas, nepaisymas – va ir griovėjas. Todėl jo ir neverčiu Juokdariu – labai supaprastina lietuviškas pavadinimas.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:12 pm
Maras ir Romas – Magai. Paprastai mokslininkai būna magais.
Wu – karys.
WU lapkričio 8th, 2009, 7:17 pm
Kodėl karys?
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:18 pm
Man taip atrodo. To užtenka. Toks Stalonės tipo didvyris
WU lapkričio 8th, 2009, 7:19 pm
Hah.. Linksmas tu, Valentinai..
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:23 pm
Pažiūrėjus Jester aprašymą ir Trikster, Fredis iš tikro ir yra panašesnis į Trikser. Tačiau manau, kad archetipas Jester savyje talpina ir Trikster savybes. Galū gale, archetipai yra toks efemeriškas, neapčiuopiamas dalykas be aiškių ribų.
WU lapkričio 8th, 2009, 7:23 pm
Beje, tavo pasakymas: „Man taip atrodo. To užtenka.” parodo, kad pats į valdovą linksti.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:24 pm
Galų
TipasK lapkričio 8th, 2009, 7:24 pm
Noriu labai trumpai sureaguoti į sakinį „Fredis nėra grynasis triksteris, bet piktų komentarų pas Artūrą yra buvę nemažai”.
Fredis – Artūras. Arba tiksliau Artūras – visi kiti. Artūras yra viešas žmogus. Na taip, ne politikas. Bet komentuoja politiką ir politikus. Jo kontora (nežiūrint formalaus apolitiškumo) yra politinė, tarnauja visų pirma politikai, paskui verslui, gal dar kam?:) Taigi, noriu pasakyti, Artūras yra viešas žmogus. Antra, savo viešumą sąmoningai stiprina blogu. Tai yra jo įvaizdis, politika, pozicija, populiarumas, pripažinimas ir daug ko kito.
Kaip jis organizuoja savo blogą? Kokią surastą informacijos sraute citatą, kartais papozicionuotą savo komentaru numeta gaujai šakalų. O tie sutaršo. Taip blogas surėdytas, čia nuomonėms, diskusijai vietos praktiškai nėra. Čia tik taršymas ir svarbiausia tik to, ką pasiūlo šeimininkas. Šakalai susigrupavę. Vieni pezėtojai intelektualai tai daro ilgai, sudėtingai, nukrypdami nuo temos, bet napamirštantys savo išskirtinumo. Kita grupė naivių, uolių dalyvių, kurie daugiau amsi nei kanda, yra laukiančių Artūro žvilgsnio, kad tik galėtų pavizginti jam matant, yra prakeleivių, yra retkartinių ir yra smaguoliai. Tai Fredis, Musė, Lida, dar keli. Tai tie smaguoliai ne tiek taršo, kiek turškiasi, smagiai leidžia laiką ir kartais apsirinka pagalvodami, kad jei šeimininkas siūlo kramtyti kitus, tai gal galima ir jį krimstelt? Juk viešas žmogus? Ir apsirinka. Artūras viešas, bet ne viešas. Jam galima, o jo negalima.
Manau, apsirinka ir Artūras, nes pats sukūrė blogą, kuriame visus galima, reikia, būtina. Na, tiek to, ne visus, tuos kuriuos pasiūlo šeimininkas, bet daugelis pamano, kad visus, vadinasi demokratija! Ir apsirinka.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:25 pm
Ne, tiesiog tai parodo, kad archetipų teorija yra visiškai laisva, nenormuota ir kiekvienas gali tai interpretuoti kaip patinka. Man patinka tave interpretuoti kaip didvyrį
WU lapkričio 8th, 2009, 7:28 pm
Na aš, kol kas, niekaip nesijaučiu didvyriu jokia prasme. Nors mano pagrindinis tikslas – būti geriausiu savo srityje.
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:30 pm
TikpaiK, Artūro blogo analizei visiškai pritariu. Aš taip gerai sau neišsianalizavau, bet tą negerą tendenciją nesunku pajusti net ir nesuvokiant iki galo. Užtat ir džiaugiuosi pabėgęs.
Bet Fredis ir čia kartais gana piktai įkanda. Ne tik Kardui. Ir man yra vienareikšmiškai pareiškęs, kad aš blogas istorikas
. Bet iš tiesų ant triksterio negalima pykti – jis tiesiog toks yra. Tuo ir įdomus.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:31 pm
Didvyris ir karys archetipine prasme. Žmogus einantis į mūšį. Tavo praktikuojamas sportas prie tavo įvaizdžio prisiduria.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:33 pm
Susirūpinęs galvoju kurs TipoK tipologijoje esu aš? Nejaugi tarp nusipezėtojų ;(
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:33 pm
Valentinai, dėl kokių priežasčių laikai WU kariu? Vis tik turi būti kažkokie priskyrimo kriterijai. Aš kažkaip nelabai matau tokių bruožų. Va koks Mokinys [yra toks archetipas?] tai jis galėtų būti.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:35 pm
Jaunas, energingas, stiprus vaikinas kovojantis už teisybę. Kas gi daugiau jei ne karys?
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:36 pm
Valentinai, labai panašu, kad teisingai būsi įsivardinęs
. Aš, beje, irgi prie jų priklausyčiau, kiek suprantu.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:38 pm
Išprotėję mokslininkai yra pasakose ir mituose vaizduojamų Burtininkų/Magų ainiai
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:39 pm
Nors, istorikui gal geriau tinka tyrinėtojo (Explorer) archetipas.
TipasK lapkričio 8th, 2009, 7:40 pm
Gerbiamas Marai,
. Bet iš tiesų ant triksterio negalima pykti – jis tiesiog toks yra. Tuo ir įdomus”.
citata: „Bet Fredis ir čia kartais gana piktai įkanda. Ne tik Kardui. Ir man yra vienareikšmiškai pareiškęs, kad aš blogas istorikas
Negaliu susilaikyti: o kodėl manai, kad Fredis pačiam įkando ar pajuokavo?:):):)
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:40 pm
Pavėluotai supratau, kad Maras rašė apie nusipezėtojus.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:42 pm
Esu įsitikinęs, kad Fredis nepiktybinis. Žmogus, Ligitos metų vaikščiojęs pakrantėmis su Literatūra ir menas pažastyje, negali būti blogas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:45 pm
Valentinai, taip, apie nusipezėtojus
. Dėl išprotėjusių mokslininkų tai visiška tiesa.
TipaiK, todėl, kad jis išvadą padarė neskaitęs nė vieno mano mokslinio darbo. Va jei būtų sukritikavęs mano straipsnį, tai jau ir diskusija galima. Bet triksteris nediskutuoja
.
.
Šiaip neatmetu galimybės, kad esu prastas istorikas. Tam tikros savybės leidžia tai teigti, bet tesprendžia kolegos ir skaitytojai
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:46 pm
Valentinai, triksteris gi ir nėra piktybinis. Tai ir esmė. Artūras to kažkodėl nepamatė. Gal nesutapo archetipai? Beje, kas būtų Artūras? Kovotojas su stipriai išreikštais Valdovo bruožas ar Valdovas su Kovotojo bruožais?
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 7:51 pm
Aš irgi manau, kad tau reikėtų mesti istoriją ir pereiti prie socialinių mokslų. Istorijoje žūsta tavo potencialas.
TipasK lapkričio 8th, 2009, 7:54 pm
Marai, aš tik juokavau, nesusilaikiau nuo galimybės pažaisti žodžiais:) Nepriimkite taip rimtai, tik pajuokavau.
Aš irgi neskaičiau Jūsų mokslinių darbų ir todėl tikrai nesakau, kad esate blogas istorikas. Nors kukliai manau, kad mokslinio kelio pradžioje istoriko kokybę vertinti neatsargu. Tai vienas tų mokslų, mano kukliu galvojimu, kurio tikrumą ir kokybę tikrina laikas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 7:55 pm
Nu ne, aš taip nemanau. Man patinka atskirybės, nesušukuotumai, kuriuos soc. mokslai užgniaužia. Be to, istorijai soc. mokslai gali nemenkai padėti išsikapstyti iš dabartinės ne itin geros mokslinės padėties
.
Maras lapkričio 8th, 2009, 8:01 pm
TipaiK, nesijaudink, mano mintys apie mano, kaip istoriko galimą prastumą buvo gimusios iki šių žodžių. Tai kiekvieno mokslininko [turbūt] mąstysenos dalis: ką aš darau, ar ne š. Savianalizė ir savikritika yra būtina, kad neužsiciklintum.
Šiaip su patirtimi ir branda tikrai turėtų gerėti darbai, bet tarp Lietuvos istorikų esama nemažai ir atvirkštinių pavyzdžių.
O istorija kaip mokslas išvis yra pražūtingas mokslininko išlikimui: po 100 metų absoliučios daugumos istorikų niekas neprisimins ir neminės, nes jų darbai bus visiškai pasenę.
TipasK lapkričio 8th, 2009, 8:06 pm
Tuomet gal sunku tokius vadinti istorikais? Gal moderniais adaptyviais istorijos aiškintojais?
Maras lapkričio 8th, 2009, 8:08 pm
Kokius sunku vadinti? Kurių neprisimins, ar kurie prastėja einant laikui?
TipasK lapkričio 8th, 2009, 8:10 pm
„O istorija kaip mokslas išvis yra pražūtingas mokslininko išlikimui: po 100 metų absoliučios daugumos istorikų niekas neprisimins ir neminės, nes jų darbai bus visiškai pasenę.”
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 8:11 pm
Gal gali patikslinti ką reiškia atskirtybės ir nesušukuotumai? Visada galvojau, kad istoriai ieško bendrų tendencijų. Atskirtybės istorikui – viso labo istoriniai anekdotai.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 8:16 pm
Lietuvos talentų finalinis turas, kurį rodo dabar, vyksta akademiniam dramos teatre, kurio vadovas yra Večerskis. Korupcija ir interesų konfliktas.
WU lapkričio 8th, 2009, 8:24 pm
Privačių ir privačių interesų konfliktas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 8:24 pm
TipaiK, ne. Tiesą sakant, atvirkščiai – iki šiol leidžiami būtent geri pasakotojai (Carlyle, Gibbon), o visi tie, kurie atrado kažkokius naujus duomenis, sukūrė naujas teorijas – jie užmirštami. Aišku, jei kažkas surinko visą informaciją apie kažkokią temą, tai jis naudojamas, bet kaip šaltinis, o ne kaip istorikas
.
Valentinai, aš jau nebesuprantu: tai siūlai palikti istoriją vardan soc. mokslų, tai laikai istoriją soc. mokslu
. Jei ieškoma bendrybių, tai jau daugiau sociologizuota istorija. Vakaruose ji, kiek suprantu, vyrauja (na, koks Braudelis ten). Tačiau klasikinė istoristinė istorija (Ranke) yra papasakoti „taip, kaip buvo”, smulkiai ir su anekdotais nieko per daug neteoretizuojant, nes teorija iškraipo realybę.
Bet šiaip tai istorijos mokslą po sociologizacijos ištiko „identiteto krizė”: kuo jis skiriasi nuo istorinės sociologijos, jei naudoja sociologinius metodus ir pan. Jei nenaudoji jokių metodų, gaunasi anekdotų pasakojimas ir sociologai į tai žiūri kaip į ne mokslą. Savų tyrimo metodų nėra. Vienžu, blogai
.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 8:51 pm
Klausimas Wu arba bang. Ar TV3 laida ekstrasensų mūšis nepažeidžia nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo? Ten, kiek pamenu, rašoma, kad negalima rodant paranormalius reiškinius sudaryi įspūdį, kad jie yra tikri.
WU lapkričio 8th, 2009, 8:57 pm
Nepažeidžia, nes įstatymo pataisos dar neegzistuoja ir mes negalime remtis neegzistuojančiu teisiniu reguliavimu. Kiek žinau, jos įsigalioja kovo mėnesį ir jau dabar buvo kritikuojamas Europarlamente bei Prezidentes. Apie įstatymą buvau pareiškęs savo asmeninę nuomonę pas Artūrą ir sakiau, kad jis per daug abstraktus ir neaišku kam bus pavestas jo vykdymas bei laikimosi kontrolė
Galiu lažintis, kad jis bus keičiamas iki įsigaliojimo..
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:01 pm
O prie ko čia pataisos? Juk pataisos susijusios su informacija apie homoseksualumą. Pats įstatymas šiuo metu juk galioja?
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:02 pm
Marai,
Ne iki galo suprantu skirtumo tarp istorijos ir socialinių mokslų. Negi istorinių anekdotų pasakojimas gali būti laikomas mokslu? Pasakojimas taip kaip yra gali būti vadinamas žurnalistika, o ne istorija.
WU lapkričio 8th, 2009, 9:03 pm
Ne. Aš nepamenu lyginamojo varianto tiksliai, bet keistas visas antras (ar kuris ten straipsnis). Supranti, yra tokie principai kaip teisinio tikrumo ir man visiškai neaiškus įstatymo įgyvendinimas ir nenorėčiau, kad vykdomosios institucijos galimai pradėtų vykdyti masine cenzūra.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:06 pm
Grinevičiūtė pasirodė pas Račą. Fredis pasius iš pavydo, negalėdamas jai skirti keleto eilučių
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:08 pm
Valentinai, negi nesi skaitęs lietuvių istorikų darbų? Na, Merkio, Tylos ir pan. Ar jie nepasakoja anekdotų? Labai plačių, į storas knygas surašytų ir nejuokingų?
Aišku, dažnai jie turi koncepcijas ir tuo skiriasi nuo žurnalistų. Bet tos koncepcijos dažniausiai nepagrįstos jokiais moksliniais (soc. mokslų) instrumentais – teorijomis ir tuo skiriasi nuo soc. mokslų.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:10 pm
Gal pradėsi manęs nekęsti, bet neskaičiau. Neįdomu.
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:17 pm
Khm, khm, žinai, aš irgi
. Nebent reikia darbui. Užtat įdomu, ką esi skaitęs iš lietuvių istorikų.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:19 pm
Lietuvių istorikų neskaičiau. Lietuvos istorija nelabai domiuosiu. Žinau iš bendro išsilavinimo. (Fredis manęs jau nekenčia).
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:20 pm
Nė vieno? Bet tai palauk, o bendras išsilavinimas iš kur? Negi iš mokyklos?
O tai nelietuvių istorikai kokie skaityti?
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:23 pm
Nors šiaip, turiu pasakyti, nėra neįdomių istorijų, yra neįdomūs istorikai
.
WU lapkričio 8th, 2009, 9:24 pm
Tai visada nuo sugebėjimo pasakoti labai daug priklauso.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:32 pm
Bendras išsilavinimas iš mokyklos, populiarios literatūros. Taip pat žiūrėdavau Būtovės slėpiniai.
Šiaip, neatsimenu, kad specialiai skaityčiau kokią nors knygą, kurios pavadinime yra žodis „istorija”. Išskyrus Herodotą. Dar skaičiau Skandinavijos istoriją ir Mischel Foucoult „Seksualumo istorija”, nors tai jau ne istorijos mokslo knyga.
Apskritai, ko tu tikiesi iš vidutinio vadybininko!
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:32 pm
Tiesa, romantinės nepriklausomybės laikais skaičiau Šapoką
TipasK lapkričio 8th, 2009, 9:40 pm
O aš skaičiau Račo blogą. Iš tiesų švystelėjo Rūta, bet ir girdėtų pseudonimų ten netrūksta. Ir pasakykite, ar neteisus Rolandas, pasakydamas: „Kitas klausimas ar būtina į šio tipo pliurpimą reaguoti. Juk jam tik to ir reikia. Paskui skaito jūsų atsikirtimus (o dar tokius nevykusius) ir žvengia su chebra susiriezdami…Juk durnumu jo vistiek nenugalėsite, todėl ir sakau, kad geriau patylėkite, jei nemokat gerai atsikirsti”
Tai ir yra Artūro blogo fenomenas: visi daro tai, ko nori Artūras. Tiesiog sunku susilaikyti ir visi dalyviai tampa veiksmo, verpeto, jei norite mechanizmo dalimi. Taršo.
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:44 pm
Iš vidutinio vadybininko, kurio skaitytinos literatūros sąraše įrašytas Max Weber, kuris žino, kas yra Proppas, aš tikiuosi daug
.
Istorinių knygų pavadinimuose žodis „istorija” gi nebūtinas. Šiaip „Skandinavijos istorija” vertinama gana prastai.
Šapokos, beje, aš taip ir nepaskaičiau, nors stovi kažkur.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:50 pm
TipaiK.
Manau, kad ne iki galo įvertinate blogų svarbą. Tinklaraščiai yra puikus visuomenės autorefleksijos įrankis. Visuomenė privalo nuolatos apmąstyti save ir žiniasklaida yra vienas iš efektyviausių būdų. Tačiau blogai šitai daro dar geriau, nes suteikia galimybę pasireikšti ne tik specialistams, bet ir aktyviems mėgėjams. Šia prasme, Račo blogas yra vienas iš geriausių pavyzdžių. Žinome, kad jį skaito vyriausybėje, prezidentūroje (pavyzdžiui Grybauskaitė žodis į žodį atkartojo kai kurias mano mintis apie motinystės atostogas). Todėl visuotine prasme, darome naudingą darbą. Per mus visuomenė apmąsto save, ieško sprendimų, generuoja idėjas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:51 pm
TipaiK, ar ne ta galimybė pataršyti ir lemia tokį didelį to blogo populiarumą – gali išlieti savo juodžiausias emocijas lyg ir kultūringai?
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:52 pm
Nors Valentinui taip pat turiu pritarti – ir ši blogo funkcija yra svarbi.
Musė lapkričio 8th, 2009, 9:53 pm
Man patiko : „Kai geri žmonės nelaimingi, jie groja bliuzą, o kai blogi žmonės laimingi – kantri
Valentinai, o ten tikrai buvo Dramos teatras, aš kažkaip neatpažinau.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:53 pm
Paskutiniu metu mane domina lektūra, kurioje nagrinėjama visuomenės funkcionavimo ir žmonių elgesio motyvacijos mechanizmai. Prieš tai, kokius 5 -6 metus knygų neskaičiau, išskyrus vadybines.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:54 pm
Muse,
Aš tai sprendžiu iš geltonų plytų.
TipasK lapkričio 8th, 2009, 9:58 pm
Sutinku ir su Valentinu ir su Maru.
Maras lapkričio 8th, 2009, 9:59 pm
Na, tokiu atveju mano diseris turėtų būti įdomus bent jau pagal temą
.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 9:59 pm
Marai,
Išduosiu paslaptį. Ar žinai, kad ten kur negeri žmonės siunčiasi muziką, galima atrasti ir knygų? Paieškos tipą reikia nustatyti „documents” ir .pdf formatu gali rasti pačių įvairiausių, kartais net labai gerų knygų. Nerekomenduoju niekam to daryti, nes tai yra nelegalu.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 10:00 pm
Kokia tema?
Musė lapkričio 8th, 2009, 10:03 pm
Marai, jau Šapoką tai net aš neskaičiau, nors istorijoje esu nulis
Valentinai, kad Dramos teatre man rodos nėra tokių balkonų, ten greičiau koks Pramogų bankas.
Ir kodėl aš nuotykių ieškotoja? Ir čia gerai, ar blogai?:)
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 10:03 pm
Marai, dar klausimas. Kiek teko skaityti, susidarė įspūdis, kad pasakų tyrinėjime Greimas žengė tolesnį žingsnį nuo Proppo. Tai gal sakau, reikia imti Greimą už ragų ir nereiks kankintis su Proppu?
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:06 pm
Valentinai, jei turi omeny visokius torrentus, tai aš jų nenaudoju ;P. Esu geras žmogus, chi chi.
„Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu”. Problema: kodėl ir kaip prisitaikė, vidinės (t. y., ne tik režimo spaudimas, nors apie jį, aišku, daug) prisitaikymo priežastys.
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:08 pm
Valentinai, argi čia klausimas – taigi pasiūlymas. Gal ir reikėtų. Bet kad mano struktūralizmas kol kas labai vaikiškas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:10 pm
Ir Musė skaitė Šapoką, va tai tau, o aš neskaičiau. Ir neskaitysiu – neįdomus baisiai.
O nuotykių ieškotoja – nieko blogo. Nors nežinau, ar kuris nors archetipas yra blogas.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 10:24 pm
Marai,
Tarp to ką sakai ir ką darai yra prieštaravimas. Prisitaikymas įvyko todėl, kad kitaip negalėjo ir būti. Dauguma visada ir visur pristaiko. Jei ieškai atskirtybių ir nesušukuotumų, turėtum nagrinėti ar buvo neprisitaikiusių ir kodėl jie neprisitaikė.
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:29 pm
He, taigi nuo to ir pradėjau – bakalaurinis apie savilaidą [pogrindinę spaudą]
. Bet iškilo problema: kodėl tiek mažai besipriešinusių intelektualų pas mus. Rusijoje akademikai, mokslininkai buvo disidentais, o pas mus – ne. Net estai aplenkė šiuo požiūriu.
Todėl prireikė aiškintis prisitaikymą. Negalvok, yra ten įdomių dalykų.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 10:35 pm
Spėju, dėl to, kad esame valstiečių tauta?
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:42 pm
Oi ne, tokių toli einančių priežasčių net nepaminėjau. Ir nežinau, ar tai galima kaip nors įrodyti.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 10:51 pm
Labai paprasta.
Įrodai, kad valstietiškas mentalitetas atmeta politinio pasipriešinimo galimybę. Valstiečiui svarbu žemė ir galimybė ją dirbti. Jam yra tas pats kas sėdi miesto valdžioje.
Tada įrodai, kad kultūrinis elitas yra pirma karta nuo žagrės.
Ir viskas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:54 pm
Nu ir kaip tai įrodyti, jei partizanų absoliuti dauguma – valstiečiai
?
Maras lapkričio 8th, 2009, 10:55 pm
Beje, socialinio mobilumo skatinimas, karjeros galimybių atvėrimas iš tiesų prisidėjo prie prisitaikėliškumo stiprumo.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:05 pm
Tada atvirkščiai. Valstiečiui svarbu galimybė dirbti žemę. Sovietai atėmė tą galimybę. Todėl jie išėjo į miškus.
Tačiau kultūriniam elitui, pakilusiam nuo žagrės, žemė nebuvo labai svarbi. Todėl jie susiviliojo miesto teikiamais malonumais – karjera, šiltomis voniomis ir t.t.
Valstietis atėjęs į miestą, praranda šaknis, tačiau neįgauna miestietiškų privalumų, t.y. laisvo ir nepriklausomo, atviro mąstymo. Valstiečiai yra konservatyvūs, reakcingi, siauros pasaulėžiūros, politiškai neartikuliuoti žmonės. Todėl ir prisitaikė. Paprasta
WU lapkričio 8th, 2009, 11:07 pm
Valentinai, siūlyčiau paskaityti paralelinį tinklaraštį.
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:10 pm
Valentinai, bravo.
.
Va todėl aš į teorijas žiūriu atsargiai
romas lapkričio 8th, 2009, 11:11 pm
Visos Europos tautos yra iš žemdirbių. Dar visai neseniai didelė dalis europiečių dirbo žemės ūkyje. Kažin, ar mentalitetas formuojasi vien tuo pagrindu. Reikia žiūrėti į lietuvių populiaciją, kaip į biologijos objektą, kurį veikė atranka (šiuo požiūriu mes nuo musės CC mažai skiriamės). Kurios savybės leido lietuviui išlikti šioje žemėje?
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:14 pm
Bet kitų tautų kultūrinis elitas yra ne iš žemdirbių. Kiek metų Sorbonai?
romas lapkričio 8th, 2009, 11:22 pm
Estai ir suomiai visai neturėjo elito taip pat. Jie irgi buvo imperijos dalimi, irgi buvo neišsilavinę prasčiokai savo laiku. Ir kaip skiriasi mūsų, estų ir suomių istorija. Skyrėsi ir elito elgesys.
WU lapkričio 8th, 2009, 11:22 pm
Valentinai, Italijos laisvieji miestai turėtų būti vertinami kaip išimtis iš taisyklės.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:24 pm
Romai,
Jei žiūrėtume į tautos populiaciją kaip į biologinį objektą, kuo lietuviai skiriasi nuo estų? Absoliučiai vienodos eksperimento sąlygos ir skirtingi biologinės evoliucijos rezutatai
romas lapkričio 8th, 2009, 11:26 pm
Nesutinku dėl vienodų sąlygų. Mes turėjom kunigaikštystės pasekmes.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:26 pm
Wu,
Ten kur žmonės pradeda gyventi iš protinio darbo, ilgainiui susiformuoja laisvas ir atviras mąstymas. O tai įvyksta miestuose.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:27 pm
Kaip kunigaikštystės pasekmės galėjo įtakoti didesnį konformizmo lygį?
WU lapkričio 8th, 2009, 11:30 pm
Apskritai negalima lyginti lietuvių ir estų. Vien pradendant nuo finougrų ir baltų skirtumų (čia Maras galėtų plačiau pakomentuoti). Vėlesniais laikais estams didžiulę įtaką padarė Kalvinizmas, o šią protestantizmo formą leisčiau nors ir hiperbolizuotai, bet palyginti su laisvosios rinkos ekonomikos ir kapitalizmo užuomazgom.
romas lapkričio 8th, 2009, 11:30 pm
Aktyviausi ir šviesiausi visą laiką tapo lenkais:)
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:33 pm
Manau, nuklydot. Jei jau žiūrėti į prisitaikymo priežastis ilgąjame laike [Braudel], tai LDK čia kažin ar kuo dėta. Esminis – XIX amžius: netekome politinio elito (bajorija, LDK tradicijos tęsėja atitolo ir buvo atstumta); kitaip nei Latvija ir Estija, kultūrai didžiulę žalą padarė spaudos draudimas; baudžiava panaikinta irgi vėliau – atitinkamai valstiečiai kitokie, jų mažiau miestuose; bent jau Ryga – trečias miestas Rusijos imperijoje – tai negalėjo nepaveikti latvių, kurių ten, kitaip nei lietuvių Vilniuje, buvo daug. Taip kad eksperimento sąlygos toli gražu ne vienodos.
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:36 pm
Estijoje, man rodos, liuteronybė, kaip ir Latvijoje. Ji ne tokia kapitalistiška. Bet taip, religiniai skirtumai labai svarbūs. Neužmirškim, kad Vokietija vis tik Vakarų Europos šalis, o per vokiečių kultūrą – ir latviai su estais (ir Mažoji Lietuva – mano prosenelis mintinai namuose deklamuodavo Schillerį). Mes gi Lenkijos – Vakarų Europos periferijos – periferija.
Valentinas lapkričio 8th, 2009, 11:37 pm
Marai, bet tu pats išdėstei mano teoriją.
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:40 pm
Tai aš apie kultūrinį atsilikimą. Bet jis nepaaiškina nei savanorių gausos Lietuvos kūrimosi pradžioje, nei pokario partizanų (apie kolchozus dar nė kalbos tuomet nebuvo, iki 1946 m. jų galimybė neigta įnirtingai).
WU lapkričio 8th, 2009, 11:41 pm
Marai, dabar neturiu kuo pagrįsti tuoj eisiu miegoti, bet tikrai lažinčiausi, kad pas estus paplitęs kalvinizmas.
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:44 pm
WU:http://countrystudies.us/estonia/12.htm
WU lapkričio 8th, 2009, 11:47 pm
Aa.. Nu gali būti, žinau, kad dabar liuteronai, bet kažkaip susišvietė, kad kalvinizmas buvo paplitęs..
Maras lapkričio 8th, 2009, 11:52 pm
Aš tai žinau, kad ten stačiatikių nemažai (garsusis kompozitorius A. Paertas irgi stačiatikis). Apie kalvinistus kažkaip neprisimenu. Bet mažai ir žinau.
romas lapkričio 8th, 2009, 11:52 pm
Marai, ir savanorių gausą, ir pokario partizanus paaiškintų būtent LDK romantizmas. 1918 m. Lietuva buvo atkurta po tautinio atgimimo judėjimo. O pokario partizanams turėjo reikšmės smetoninės Lietuvos dvasia. Lietuviui žmūdzinui visą laiką nesinorėjo lietuviu būti. Jis mielai papildė lenkų, vokiečių genofondą, paskui mielai emigravo į Ameriką bei Argentiną, dar vėliau į tą pačią Ameriką, Kanadą ir Australiją. Savinieka, nepilnavertiškumo kompleksai neapleidžia ir dabar. Mes mielai tampame airiais, britais ir ispanais šiandien. Manau, kad lenkai panašų geną yra gavę iš lietuvių. Jie yra viena iš labiausiai emigruojančių tautų pasaulyje:)
Maras lapkričio 9th, 2009, 12:01 am
romai, kažkaip nedera LDK patriotizmas su nenoru būti lietuviais (ir net lenkais). Šiaip dėl savanorių ir partizanų tai sutinku. Tiesa, dėl savanorių tai čia klausimas, kiek paprastus valstiečius paveikė tas atgimimas.
Savinieka lenkams šiaip jau nelabai būdinga – jie iš bajorijos perėmė garbės ir savigarbos, dažnai hipertrofuotos, jausmą (iš čia kildinami solidarumai jų iš dalies). Išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių, bet ar tampa ispanais, nežinau. Lietuviai bajorijos neperėmė, garbės taip pat, tai čia galima sutikti.
WU lapkričio 9th, 2009, 12:10 am
Aš kaip suprantu, lietuviai bajorai norėjo virsti lenkais dėl pripažinimo, vis dėlto mūsų pavardės katalikiškos Europos mastu nereiškė nieko. Dėl to ėme pavardes su visom privilegijom. Be to, ten vadinamiems šlėktom su karinę tarnybą paprasčiau buvo ar kažkas tokio, nepamenu. Taigi kokių Oginskių šeimos herbą galėjai rasti pas imperatorių rūmuose..
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 12:12 am
Atsakymų apie lietuvio būdą (pasipriešinimą-prisitaikymą) galima gauti iš paprasto šių dienų pavyzdėlio: koks nors nusmurgęs prasčiokas, neturintis didelių moralinių vertybių, vengiantis mokėti mokesčius, visais įmanomais būdais besistengiantis apgauti valstybę, daužantis Seimo langus ir apmėtantis Zuoką kiaušiniais vykstant Europos arPasaulio krepšinio čempionatui neužmirš prie automobilio stiklo pritvirtinti valstybinę vėliavą. Savo viduje vis tiek esame tėvynės mylėtojai, tautosakos būdu iš kartos į kartą mums kraujyje įrašyta galinga, didinga valstybės praeitis. Bent jau už latvius, estus – tikrai didingesnė.
Paaiškinimas kodėl sovietmečiu išoriškai buvo mažai matyti disidentų galėtų būti toks – taip praktiškiau, suveikdavo savisaugos instinktas, niekas nenorėjo būti areštuotu, persekiojamu, iš okupantų ir koloborantinių pakalikų represinių struktūrų patirti įvairias sankcijas, represijas (neįsidarbinimas, negalėjimas studijuoti aukštojoje mokykloje), bet tai nereikšdavo, kad žmonės neburbėdavo prieš valdžią savo virtuvėse, nesiklausydavo Amerikos balso, nelaikydavo prieš sovietus akmens užantyje. Neužmirškime, kad represijos, persekiojimai buvo totaliniai, žiaurūs, žudantys, traiškydavo žmones, jų likimus negailestingai.
Anekdotinis dantistų, odotologų pasakojimas iš sovietmečio laikotarpio: po šv.Kalėdų net labiausiai užkietėjusio komunisto tarpudančiuose būdavo pristrigę aguonų.
Maras lapkričio 9th, 2009, 12:23 am
Patriotizmas tautosakos būdu? Įdomiai čia sugalvota
. Deja, turiu nuvilti – iki Basanavičiaus (na, Daukanto, tik kiek jį skaitė) valstiečiai apie savo didingą praeitį nelabai ką žinojo – viskas lenkiškai ir bajorams. Tautosakoje beveik nieko nėra apie LDK didingą praeitį (išskyrus dainą apie šaunų Katkų [Chodkevičių] ir Kauno pilies išgriovimą). Visi vytautai kęstučiai – tautinio atgimimo laiku pas valstiečius atėjo.
O tai manai, kad Rusijoje disidentus švelniau baudė, kad mažiau bijojo
? Rusų inteligentija, atrodo, garbingesnė (ir, aišku, su gilesnėmis tradicijomis) nei lietuvių. Apie virtuvinę rezistenciją gerai Putinaitė parašė – paskaityk.
O pasakojimas neblogas, man patiko. Jei neužmiršiu, studentams papasakosiu
. Ačiū.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 12:30 am
Jeigu bernai tarpusavyje susimušdavo iš gretimų kaimų, tai kaip jie turėdavo neapkęsti atklydėlių iš labai labai tolimo kaimo Rusijos, kurie čia įvedinėjo savo tvarką ir net draudė kalbėti savo gimtąja kalba. Tik beprotis, visiškas niekšas, paliegelis ar parsidavėlis („šūdaėdis”, dzūkų autentiškas žodis, Balkūnai) galėdavo nesiburti į XIXa. valstiečių sukilimus ar nors morališkai jiems nepritarti.
Maras lapkričio 9th, 2009, 12:40 am
Fredi, nedarom vienos paplitusios klaidos: niekas lietuviškai kalbėti nedraudė, buvo draudžiama rašyti lotyniškomis raidėmis lietuvių kalba [kirilica - prašom, ir Valančius buvo su tuo sutikęs, beje].
Sukilimai, beje, buvo ne valstiečių, o bajorų, valstiečiai jų dažnai nepalaikydavo ar bent jau neutraliai laikydavosi. Yra Žemaitės „Atsiminimuose” vaizdelis, kaip po kautynių valstiečiai aplinkiniai valstiečiai apiplėšinėjo žuvusių sukilėlių lavonus. Marodieriavo, kitaip sakant.
Bajorai buvo priešiškiau nusiteikę caro valdžios atžvilgiu nei valstiečiai, kuriems caras žemės davė.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 12:47 am
Marai, tu kaip ir Valentinas labai neromantiškas ir idėjiškai silpnas.
Išlikome kaip tauta, pakankamai agresyvi, žingeidi, kūtybinga su maksimaliai įmanomų teritorijų kiekių, gal tik iš baltarusių pusė apkramtyti – tai svarbiausia, ką mes dar turime įrodyti?
Labanakt
Maras lapkričio 9th, 2009, 12:52 am
O va įrodinėt tai nieko nereikia. Nes įrodinėja tik tie, kurių savigarba silpna, kaip mūsų kelių ereliai. Būti lietuviu yra tokia pat garbė, kaip ir būti lenku, rusu, amerikonu ar vokiečiu beigi japonu.
Labanakt.
romas lapkričio 9th, 2009, 9:20 am
„romai, kažkaip nedera LDK patriotizmas su nenoru būti lietuviais (ir net lenkais). ”
Marai, tie prašviesėjimai būna laikini. Galim prisiminti Sąjūdžio laikus. Aš esu tikras – panašūs jausmai vedė savanorius. Pokario partizanams rastis turėjo įtakos nepriklausomybės laikotarpis. Žmonės buvo ideologiškai pakrauti LDK didybės – jautėsi esą karžygių ainiai, statė paminklus Vytautui ir mylėjo Lietuvą. Daugelis turėjo žemės, planavo ateitį ir negalėjo sutikti su viso to pabaiga po karo. Nepasitenkinimo Smetonos laikais irgi buvo. Neretas prarado žemę, neturėjo darbo ir Amerika buvo išsigelbėjimas. Aš pastebiu lietuvio savybę lengvai palikti savo kraštą. Nėra kraujyje ieškoti ir verstis čia. Taip pat mums būdinga lengvai pereiti nuo entuziazmo prie nevilties.
O dėl lenkų aš kažkiek ir juokauju:) Gal lenkai su lietuviška genetika irgi lengvai palieka gimtąsias vietas?
romas lapkričio 9th, 2009, 9:44 am
Ir dar. Manau, Marai, mane neteisingai supratai. Nenoras būti lietuviu atsiranda jau emigrantų tarpe. Tai pasireiškia antroje trečioje kartoje. Ispanais pomidorų skynėjai netaps tikrai:) Sulenkėjimas irgi neįvykdavo per dieną – ryte atsikėlus su mintim tapti lenku.
Šrekis lapkričio 9th, 2009, 9:47 am
Karde, pirmiausiai noriu pasakyt, kad mano kuklūs pamąstymai (nuoširdžiai) tikrai nesuteikia man teisės patapti mokytoju, o tau mokiniu (šiuo atveju). Yra 180 laipsnių atvirkščiai ir vargiai ar su tokiomis skirtingomis gyvenimo patirtimis, sugebėjimais pajausti gyvenimo skonį ir sugebėjimais imti iš jo kuo daugiau bent 10-čia laipsnių į kitą pusę kada nors bus kitaip. Šiuo atveju man pasirodė, kad apibendrinimas „niekalas” tik parodė tavo susierzinimą ir momentinį silpnumą kurio iš esmės Fredis ir siekia. Tikrai taip tu jam ne pirmas ir ne paskutinis. Mano manymu Fredis tai savotiškas iššūkis (kas jo sulaukia) kūrybiškumui, tolerancijai, kažkuria prasme žmogiškumui. Galima priimt iššūkį, galima jo atsisakyti, būna, kad su tuo iššūkiu akivaizdžiai nesusidorojama. Tau tas neįdomu ir tai visiškai suprantama. Bet pasitraukti galima ir nepralaimėjus..
Valentinas lapkričio 9th, 2009, 10:19 am
„Fredis – iššūkis žmogiškumui!”
Šrekis
Man patiko. Topinė frazė per daug mėnesių. Ligita būtinai turės įdėti sekančią apžvalgą.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 10:32 am
„Su tokiu mąstymu tu niekur net nevažiuoji, o stovi vietoje. Stovintys vietoje beviltiškai atsilieka nuo tų kurie eina.
”
Šiaip tai ši savaitė yra puiki – pilnatis, atslinkęs anticiklonas iš Grenlandijos, lengvas šaltukas, jokių rūkų ir šlapdribų, bet pesimizmas ir nihilizmas matyt palaužė klaipėdiškį beviltiškai ir labai seniai. Gaila stovinčio vietoje lietuvio, eik, jei gali, su einančiais
Už šį sakinį Auksinio kardo vietoje sutikęs Fredį* išdaužyčiau jam snukį.
Šrekis lapkričio 9th, 2009, 12:25 pm
Fredi, bet tu iš tikrųjų stovi vietoje. Turi rankose susenusią liniuotę pagal kurią matuoji tariamą socializmo lygį ir viskas.. Kas naujesnio, Fredi? Tavo startas buvo ryškus, sužibai kaip tinklaraštijos žvaigždė, pažibėjai, pažibėjai ir viskas.. Ir tas tavo vardo raudonumas kažkoks keistas.. Alfa.lt.. Tinklaraštijos vartotojai vis tikisi iš Fredžio kažkokio progresyvumo arba tiesiog paprasto logiško žingsnio kai išvarytasis iš vienos vietos susikuria savo nuosavą.. O dabar? Gyvenamosios vietos akcentavimas, trumpos orų ir mėnulio fazių apžvalgos, lengvas paflirtavimas su merginomis ir pamąstymai potencijos tema. Ar visa tai verta potencialiai galingo internetinio prekinio ženklo Fredis*? Man rodosi, kad prarandi tu tą žvaigždutę
R.Medinis lapkričio 9th, 2009, 1:18 pm
Jo, Fredi – atimsim iš tavęs žvaigždutę ir atiduosim Šrekiui.. Šrekis* – o ką, visai neblogai atrodo…
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 1:31 pm
Šreki, tavo didžiam liūdesiu netolimoje ateityje žadu prisisegti dar vieną žvaigždutę.
Dėl tinklaraštijos žvaigždžių – siūlau atkreiti dėmesį į mūsų padangėje sužibusias pirmo ryškumo žvaigždes Marą su Valentinu. Maras įdomus tuo, kad būdamas tikru profesionalu labai apibrėžtoje srityje nesibodija diskutuoti su istorikais profanais-mėgėjais ir net sugeba nusileisti iki kvailiuko lygio, skatina savo pašnekovus su juo diskutuoti, pametėti jo rašomai disertacijai idėjų, įžvalgų ir t.t.. (ar galite pagalvoti, kad tokią išmintį ir toleranciją galėtų demonstruoti koks nors aikštingas blogeris-žurnaliūga?)
Ypatingai žavus yra Valentinas. Būdamas visiškai nykus ir neišvaizdus tipas, baigęs VU ekonomiką, jis demonstruoja mums žmogaus gebėjimą neužsisklęsti siaurame savo gildijos (vidutinių vadybininkų) rate ir demonstruoja plačiąjai lietuviškos tinklaraštijos auditorijai stulbinačias žinias iš muzikinio, fotografinio pasaulio, yra perskaitęs gal 20 gerų knygų, todėl dar yra puikus filologas, istorikas, sociologas ir psichologas. Silpnas tik politologijoje, ką aš jam nuolat pabrėžiu ir kur akivaizdžiai suklumpa – pataisau, čia jau mano sritis, kaip ir vyriškos potencijos, mėnulio fazių išmanymas ir geros geografinės žinios ( ne kartą esu buvęs Klaipėdoje, trys paralelinės gatvės pagal jūros krantą).
Maras lapkričio 9th, 2009, 1:31 pm
romai, bet tai visas tautas galima kažkuo pakrauti. Suomiai neturėjo valstybės (beveik), tuo labiau didingos – pasikrovė mitais – Kalevala karo su sovietais metu.
Antroje – trečioje kartoje visų tautų atstovai nutautėja, nebent jiems tai neleidžiama iš išorės, yra pernelyg dideli kultūriniai, civilizaciniai skirtumai (ir tai) arba jie yra žydai (ir tai).
Savybė lengvai palikti kraštą nulemta ne tiek tautos, kiek ekonominės padėties, manau. Lietuviai niekuo pernelyg neišsiskiria, išskyrus itin prasta ekonomine padėtimi štai jau pusantro šimto metų.
Maras lapkričio 9th, 2009, 1:38 pm
Na va, Fredžio stichija – trumpos įžvalgos apie gyvenimą. Su mano apibūdinimu nelabai išėjo, bet Valentinas aptartas puikiai, pabaiga – klasiška
.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 2:02 pm
iš Žemaitės „Atsiminimuose” pavaizduoto valstiečio portreto kaip morodieriaus, apiplėšinėjančio bajorų sukilėlių lavonus, negalima teigti, kad jie nebuvo savo krašto, tėvynės mylėtojais (patriotais), neužmirškime, kad Žemaitė buvo socialistė, o jos kūriniai – grožinė literatūra. Be to nurengti lavoną buvo įprasta visose epochose, tai labai praktiška, jokie moraliniai svertai čia neveikia kai pirmutinis uždavinys yra išgyvenimo klausimas.
Susiskaldymas „runkeliai” (prasčiokai, plebėjai), „elitas” (klanas, sistema, buržujai, oligarchai, monopolistai, LLRI ir t.t.) ir sovietmečio ilgesys yra ir dabar, viskas kaip ir valstiečių sukilimų epochoje XIX a.
romas lapkričio 9th, 2009, 2:04 pm
Šiek tiek pasimetėme atskirose lietuviškos istorijos aplinkybėse, kurios gali būti įvairiai traktuojamos. Mes, Marai, labiau kalbamės apie vietinę populiaciją ir jos istoriją. Aš tiesiog siūlau nekildinti tautų bruožų iš tam tikro gamybos būdo. Žmogaus elgsena priskiriama fenotipui, kuris kyla iš genotipo. Vyraujantis gamybos būdas yra tik viena iš sąlygų verčiančių prisitaikyti ir formuojančių fenotipą. Mūsų charakteriai yra tiek aplinkybių pasekmė, tiek priežastis tolesniam tautos gyvenimui. Tai, kas iš tautos lieka yra rezultatas to, ko tauta vienaip ar kitaip netenka. Aišku, į mūsų genofondą mažomis dozėmis įsilieja ir kitų populiacijų atstovai, bet praradimai yra vyraujantys, mano nuomone.
Be jokios abejonės, visi emigrantai yra panašūs, išskyrus žydus, gal, kurie nelinkę identiteto prarasti.
Šrekis lapkričio 9th, 2009, 2:11 pm
Medini, mano klaida vardas iš š raidės ir dar didžiosios Š.
Kokios ten žvaigždutės, nepadės jos, jau ir taip blogai atrodo.. Tuo labiau dar ir Fredžio žvaigždutę man prikabintu..
Ligita lapkričio 9th, 2009, 2:26 pm
Labas
Ką veikiat?
Net nežinau nuo kur čia pradėti savo nuomonę skelti
Tiesa, vakar turėjau unikalią galimybę stebėti kaip… Vagiamas mano dviratis! Rimtai. Grįžtu iš tam tikros vietos, belieka vos 10-15 metrų, tik žiūriu – kažkoks vyrukas bando nusivaryti ne savo nuosavybę. Nesiartinu. Baisu, kad smogs ar ką. O jis… Pasidairo, pasidairo… Dar kartą timpteli ir… Nueina. Gal nebuvo pasiruošęs arba pamatė, kad nėra jokio stebuklo (sparnas nudaužtas, šiaip visas apibalnotas) :OO
Šrekis lapkričio 9th, 2009, 2:41 pm
Ką veikiat?
Ir įsivyravo tyla..
..
Kad labai nieko ir nenuveikėm, suplėšėm porą pagalvių ir žodžiais kaip plunksnomis nuklojom Ligitos tinklaraštį.. Truputi prikomentavom, bet čia Fredis pradėjo.
Ligita lapkričio 9th, 2009, 2:45 pm
Šreki, tai nepriimsi R.Medinio iššūkio užsidėti Fredžio žvaigždutę?
) Atsimenu kaip pas Artūrą kadaise ir aš su žvaigždute buvau
Valentinas lapkričio 9th, 2009, 2:51 pm
Fredi, man norisi paverkti ant tavo peties. Ar matei kaip mane socialistai skriaudžia paraleliniam tinklaraštyje? Puolė prasivardžiuoti, visaip niekinti. Būdamas visiškai nykus ir neišvaizdus tipas, nebepajėgiu kovoti vienas su tais talentingais, žaviais, eruditais socialistais. O dar tas ideologinis silpnumas! Gink mane Fredi! Sutaršyk Regį. Jei nori ką nors pasakyti Austrui, perduok per Marą. Imkis žygių. Būk mūsų vadas!
romas lapkričio 9th, 2009, 2:56 pm
Valentinai, buvau parašęs keletą komplimentų tavo fotografijai, bet labai ilgai įrašas legalizavosi, kol Ligitos nebuvo
Jei dar yra ūpas, gali perskaityti beveik visai viršuje.
Šrekis lapkričio 9th, 2009, 2:57 pm
Tas jūsų vadas dabar kaip tik renkasi antrą žvaigždutę. Netrukdyk
Fredi, siūlau rinktis iš šių variantų:
© ® arba ° ² ٭
R.Medinis lapkričio 9th, 2009, 3:01 pm
Valentinai, įžeidei garbų indėnų vadą, o dabar prašai pagalbos? Kaip tai kaubojiška…
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 3:09 pm
Valentinai, laikausi tos nuomonės, kad kuo žmogus yra labiau kritikuojamas, užgauliojamas ir visaip kitaip taršomas, tuo jis labiau tobulėja ir tampa stipresniu ( dėl socialistų išpuolio prieš tavo asmenį gretimame bloge ),
čia gi tau buvo pažerti vieni komplimentai išskyrus tai, kad nesi gražus (vyrui grožis nėra būtina, svarbiau intelektas, humoro jausmas ir sugebėjimas pasirūpinti šeima).
Socialistus kritikuoti nuo pirmadienio vengiu, nes jie yra labai užgaulūs ir įžeidūs, vienas klaipėdiškis jau dingo.
Musė lapkričio 9th, 2009, 3:19 pm
Valentinai, matau smaginiesi pas Račą, nemanai, kad kartais tu pats tampi tuo triksteriu?
Jaučiasi, kad tau tuo linksmiau, kuo socialistams pikčiau:)
Aš jau rašiau, man iš visų nuotraukų irgi įstrigo ta 8224, visa kita – tiesiog miela. Bet vienas toks geras kadras atperka viską.
Fredi, iš kur tu ištraukei, kad Valentinas „nykus ir neišvaizdus tipas”? Aš suprantu, kad tu norėtum, kad taip būtų:)
romas lapkričio 9th, 2009, 3:21 pm
Fredi, prastas humoro jausmas ir įžeidumas yra Lietuvos bėda. Kažin, ar tai yra tik socialistų bruožas. Žiūrėk, kaip visuomenė susipriešinusi – ir tai katalikiškame krašte, kur turėtum mylėti artimą, kaip pats save. Tiesa, gal dažnas savęsi nemyli, todėl ir kito nekenčia:)
Maras lapkričio 9th, 2009, 3:26 pm
romai, gal svarbiau, kad savęs negerbia. Nors, aišku, mylėti save ir save gerbti – labai susiję dalykai.
Fredis šiuo požiūriu yra termometras – jei žmogus labai ant jo pyksta, vadinasi, kažkas negerai su to žmogaus savimeile ir savigarba.
Muse, Valentinas turi triksterio bruožų, nors iki Fredžio jam toloka
.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 3:28 pm
R.Janutienė pasakė, jog A.Ramanauskas-Greitai jai primena gyvuliuko kalbėjimą per Kalėdas ir visi socialistai sužviegė kaip gyvuliukai iš pasitenkinimo už labai taiklią repliką.
Socialistai jei galėtų, tai sutryptų, uždaužytų spragilu Algį kaip kokią žiurkę svirne. Nematau aš čia artimo meilės nors tu ką. Socialistai yra veidmainiai ir apsišaukėliai – nemyli paprasto vaikino Algio.
WU lapkričio 9th, 2009, 3:28 pm
Valentinai, aš nesuprantu, iš kur pas tave tiek laiko darbo dieną, kad gali tiek susirašinėti? :O Tu meluoji dėl vidutinio vadybininko, nes turėtum dirbti kaip bytutė…
Musė lapkričio 9th, 2009, 3:56 pm
Marai, o jeigu aš ant Fredžio visai visai nepykstu, tai reiškiasi, pas mane su savimeile viskas tvarkoje, ania?
Musė lapkričio 9th, 2009, 3:58 pm
WU, tiesiog Valentinas labai gerai moka planuoti savo laiką
Kai tu užaugsi, irgi išmoksi:)
. lapkričio 9th, 2009, 4:09 pm
WU
„nes turėtum dirbti kaip bytutė…”
Taigi, Valentinais ir dirba, kaip bytutė, t.y. n kartų geriau negu bitutė.
Kadangi čia renkasi Algio Greitai fanai, tai jo…, pardon, Jo stiliuje – kalbininkas Ulvydas atsako į klausimą, kaip taisyklingai rašyti:
bybis – tai, kai penis normalus
bybys – tai, kai vertas dviejų ilgųjų.
Valentinas lapkričio 9th, 2009, 4:10 pm
Wu,
Šiaip aš komentuoju tik per kavos pertraukas ir kai vakare migdau vaikus. Kartais prasiveržia ir darbe, bet po to gailiuosi, nes nespėji nudirbti darbų.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 4:12 pm
Valentinai, tu neprivalai teisintis, puikiausiai žinome, kas ir kaip yra.
Maras lapkričio 9th, 2009, 4:13 pm
Muse, nebūtinai – kai nepyksta užgaunamas. Kažkaip Fredis Tavęs stipriau neužkabina, bent jau nepastebėjau
.
Maras lapkričio 9th, 2009, 4:14 pm
Valentinai, kad vaikus ilgai migdai, tai nieko. Bet kavos tai daug geri
.
. lapkričio 9th, 2009, 4:17 pm
P.S. Jeigu žvaigždėtasis socialistų baubas būtų bent ketvirčiu amžiaus jaunesnis, būtų jau prieš pusvalandį pasigavęs Regio nejučiom paleistą – vidutinį vabybininką …
P.P.S. (Žiurkių)
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 4:17 pm
Marai, nėra žmogaus kurio aš nemylėčiau, o Musei, kaip ir lygia greta Ligitai ir Zitai – ypatingai šilti jausmai, kodėl aš turėčiau ant ko nors „važiuoti”, „užkabinti”?
Maras lapkričio 9th, 2009, 4:20 pm
Aš tai ir sakau, Fredi
.
WU lapkričio 9th, 2009, 7:27 pm
Taške, užskaitau humorą
. lapkričio 9th, 2009, 7:28 pm
Pravartu ne tik Fredžiui*, kuris vis tiek apsimes nė neskaitęs, kaip ir t2:
http://www.lrytas.lt/-12576691621257443763-socialinis-tinklalapis-facebook-tarsi-liga.htm
TipasK lapkričio 9th, 2009, 9:36 pm
Negalėjau nepasiūlyti mieliems kolegoms:
http://www.youtube.com/watch?v=tlDAZGXwRzs
Valentinas lapkričio 9th, 2009, 10:14 pm
Vat lyginu Marą su Austru ir kažkaip pliusus dedu Maro pusėje. Ne todėl, kad jis yra mūsų prisijaukintas istorikas (kai kas sako, kad Maro buveinė yra KGB rūsiuose paslėptas karstas iš kurio jis išlenda tik suskambus atitinkamai Bruknerio simfonijai), o todėl, kad Maras skleidžia daugiau gyvenimiškos išminties ir pažiūrų platumo. Ar čia kaltas Brukneris su Monteverdžiu ar interesų sritis peržengianti istorikui būtiną kompetenciją, bet Maras visada amortizuoja kritiką ir paverčia ją prasminga diskusija. Oponento mintis jis kontrapunktuoja, kaip koks Bachas.
Tuo tarpu, Austras iš karto puola demonstruoti revoliucinį įkarštį ir intelektualinį nepakantumą. Matyt Marksas daugiau žaloja sveikatą nei Weberis.
Maras lapkričio 9th, 2009, 10:27 pm
Valentino odė Marui (gerai, kad ne marui)
.
.
Na, Austras yra doktrinierius ir revoliucionierius pagal charakterį, o aš toks nesu. Čia ir visas skirtumas. Bruckneriai, monteverdžiai ir weberiai su marxais – tik antstatai.
Nors, aišku, Bachas yra visa ko pagrindas
Maras lapkričio 9th, 2009, 10:49 pm
Austras gyvena ne toje epochoje. Jam reikėjo gyventi darbininkų kovos už egzistenciją ir savigarbą laikais, organizuoti nelegalias profsąjungas ir tikėti, kad ateis diena, kai darbo liaudis išsilaisvins iš savo grandinių. Deja, tikėjimo nėra, masių kovos nesimato – vadovauti nėra kam. Gaila – žūsta užsidegimas, kuris galėtų būti panaudotas kovojant su monopolistų diktatu darbuotojams, su šių pažeminimu. Bet viskas klimpsta postmoderniame posovietiniame tąsiame mėšle kai nelieka net sienų, į kuras būtų galima daužyti galvą.
Valentinas lapkričio 9th, 2009, 11:13 pm
Liūdniausia, kad ši energija galėtų būti panaudota konstruktyviam sienų statymui iš postmodernistinio mėšlo. Vietoje to, girdime tik nuolatinį verkšlenimą ir skundus dėl tėvelio pensijos.
TipasK lapkričio 9th, 2009, 11:19 pm
Negalėjau nepasiūlyti mieliems kolegoms:
http://www.youtube.com/watch?v=tlDAZGXwRzs
Jūsų komentaras laukia administratoriaus patvirtinimo.
Maras lapkričio 9th, 2009, 11:23 pm
Taip, konstruktyvumo trūksta, kaip ir nemažai daliai inteligentijos ne tik Lietuvoje – visame postsovietiniame regione.
Blogai – tos pačios virtuvės, kuriose sovietmečiu iki užkimimo aptarinėti pasaulio gelbėjimo planai nesiimant jokių konkrečių veiksmų. Nes TAISYKLĖS yra žinomos ir jų laikomasi. Tiesa, Austras šiek tiek veikia, negali sakyti.
Fredis* lapkričio 9th, 2009, 11:47 pm
Šiomis dienomis Europoje pažymimas epochinis įvykis – Berlyno sienos griuvimo 20-ios metinės. Per Panoramą rodė vaizdus iš saugyklų apie slaptus, konfidencialius prancūzų diplomatų dokumentus, kuriuose užfiksuoti įspūdžiai apie Margaret Thatcher (dešinioji politikė, konservatorė!) ir iš dalies F.Mitterrand nesuvokimą kas vyksta, jų skeptišką požiūrį į Berlyno susijungimą. Pagalvojau, kad viena laimė, jog Berlynas buvo padalintas, vokiečiai tą nesąmonę matė savo kieme daug metų, jei sienos nebūtų, tai H.Kohl, vokiečių tauta taip pat būtų neperpratę sovietų, mūsų išsivadavimas būtų labiau komplikuotas ( Europos sąjunga – tai visų pirma Vokietija), nors be jokios abejonės lemiama buvo JAV bekompromisinė pozicija Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos nepripažinimo klausimu.
Gorbomanija, rusofilija buvo ir yra totalinis reiškinys, čia, Lietuvoje – ne išimtis. Gretimo tinklaraščio su labai mažomis išimtimis komentatoriai ir pats autorius yra tipiški socialistai rusofilai. Kažkaip net nejuokinga. Kažkokia masinė, sveiku protu nepaaiškinama beprotystė, psichozė.
bang lapkričio 10th, 2009, 12:03 am
Taško bajerio (turbūt) nesupratau (tikrai). Gal WU paaiškins.
Maras lapkričio 10th, 2009, 12:06 am
Fredi, tik nereikia nukrypti į rusofobiją. Tauta su didžia kultūra ir didžiais nusikaltimais (kaip ir Vokietija). Užtenka žinoti tai.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 12:19 am
Kultūrą palikime šone.
Jie (sovietai) daužo tau su buože per galvą, o tie durneliai tiesia į savo budelį rankas ir kvaila veido išraiška šypsosi bedante šypsena (dantys iškulti buože). Jų keiksmažodis yra JAV, Amerika, labiausiai užkietėjusių – Landsbergis.
A:G: lapkričio 10th, 2009, 12:26 am
„romas
November 9th, 2009, 3:21 pm
Fredi, prastas humoro jausmas ir įžeidumas yra Lietuvos bėda. Kažin, ar tai yra tik socialistų bruožas. Žiūrėk, kaip visuomenė susipriešinusi – ir tai katalikiškame krašte, kur turėtum mylėti artimą, kaip pats save. Tiesa, gal dažnas savęsi nemyli, todėl ir kito nekenčia:)“
Super, kaip daznai. Bet cia aplamai, neturiu omenyje kam parasyta.
A. G. is svetur.
Maras lapkričio 10th, 2009, 12:30 am
Hm, neina man taip atseparuoti kultūrą nuo viso kito. Be to, dabar rusai su buože lyg ir nedaužo – labiau patys sau, vieni kitiems. Bet kai tikrai daužo su buože, tai apie kultūrą kalba, aišku, neina.
Na, JAV man – dar viena imperija, šalia tos pačios Rusijos. Mums ji naudingesnė, tai tiesa, bet stabo iš jos daryti irgi nereikia – Lotynų Amerika nuo jos nemažai prisikentėjo. O egiptiečiai labiausiai pasaulyje apverkia SSRS žlugimą – nes gaudavo didžiulius pinigus už JAV nerėmimą. Toli nuo SSRS Egiptas, tai sovietinio valdymo saldybių egiptiečiai nepatyrė. Tas pats mums su JAV – gerai, nes toli.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 6:18 am
Marai,
Pademonstravai ideologinį silpnumą ir neatsparumą. Gal gali išdėstyti Imperijos požymius ir argumentus kodėl JAV juos atitinka?
Pagrindinė Pietų Amerikos bėda ne JAV, o jų pačių nesugebėjimas orgnizuotis plius per didelė meilė komunizmui.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 6:23 am
Fredi, matei kaip mūsų Lida kirto socialistui Austrui? Iš karto jaučiasi klasė.
R.Medinis lapkričio 10th, 2009, 8:32 am
Mūsų Lida? Oho.. Mes ir jie.., Šviesa prieš tamsą; kas ne su mumis, tas prieš mus; mes laimėsim, o jie pralaimės; mūsų reikalas teisus ir mes nugalėsim – visų šalių vadybininkai vienykitės!
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 9:35 am
Važiuodamas sugalvojau anekdotą.
Ateina DDR Stasi saugumo agentas pas tėvą ir klausia:
– kur jūsų sūnus?
Tėvas: – nežinau, vakar išėjo iš namų ir negrįžo.
Saugumietis: – ir negrįš, mes jį nušovėme.
Čia priėjo Maras ir tarė: – tik nereikia nukrypti į rusofobiją. Tauta su didžia kultūra ir didžiais nusikaltimais (kaip ir Vokietija). Užtenka žinoti tai.
Valentinai, paiiškink tu šitam išplautasmegeniui, kad nepakanka žinoti.
Su sovietofilų banditų mylėtojais kažkodėl visada tokiais atvejais diskusija pakrypsta idiotiškai, šizofreniškai – kuri pusė turi daugiau juozų naujalių, anželikų cholinų, juozų tuminų, eimuntų nekrošių, konstantinų čiurlionių, tačiau iš tikrųjų viską lemia ne šios figūros, o kuri pusė turi daugiau branduolinių galvučių, įprastos ginkluotės vienetų, kurios šalies didesnis BVP.
Socialistai tikrai nėra pacifistai, jų požiūriu šalių tarpusavio santykius apsprendžia branduolinių galvučių kiekis.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 9:48 am
. lapkričio 10th, 2009, 11:07 am
bang
Taško bajerio (turbūt) nesupratau (tikrai). Gal WU paaiškins.
Ir aš nesupratau bang sakinio.
Pabandysiu nuodugniai – metodu DOT – paaiškinti savąjį:
-brandaus socializmo laikais kalbininkas Ulvydas užkniso lietuvių kalbos pamokymais, nes dažnam paaiškėdavo, jog jos visai nemoka.
Kaip reakcija atsirado gana fainų anekdotų serija, kaip taisyklė – seksovų.
Pvz. apie nutrintukę (moters gaktos plaukus, o jei pagal Algį Greitai – kūšį) ir penio rašybą (bibis, bybis, bybys – ilgųjų ir trumpųjų raidžių žaismas)
-gretimame tinklalapyje Regis sąmoningai ar ne, rašydamas apie vidutinį vadybininką Žiurkių, sumaišė raides ir atrado naujadarą – vabybininką į ką Valentinas atrašė, jog prasivardžiuoti negražu.
-Fredis* to aiškiai nepastebėjo, nes būtų nepraleidęs tokios progos eilinį kartą papi3,14zdavoti vidutinį
-Suprantu, jog mano „humoras” panašus į paprastą prastą jumorą, bet jis tikrai Algio Greitai stiliuje.
- 3.14 tai raidė „pi”
P.S. Atsiprašau tų, kuriems Algio Greitai „jumoras” prastas.
bang lapkričio 10th, 2009, 11:19 am
Ir aš nepastebėjau to pokyčio „vadybininke”
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 12:10 pm
Keista, bet ir aš nepastebėjau. Manau Regis perdaug doras, kad būtų sąmoningai sugalvojęs tai.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 12:10 pm
Taške, šiaip viskas pakankamai aišku išskyrus vieną dalyką. Ar 22 m. filologės tinklaraštis tinkama vieta tokiems komentarams? Suprantama Ramanauskų Algio tema „karšta” ir aktuali, bet gi nebūtina su š.. batais čia prasieiti? Aš pavyzdžiui gerbdamas Ligitos atliktą ir atliekamą darbą, naudoju kitą vardą ir temų stengiuosi nedubliuoti, kad nedaryti šio tinklaraščio A.Račo tinklaraščio filialu. Tik su Fredžiu tokia vat delikati situacija, kad neturi galimybės pasidalint savo mintimis tenais..
Beje šie komentarai po įrašu „virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 22″, nei apie Greituką, nei tuo labiau apie .. nei žodžio. Logiškas klausimas prie ko tokie komentarai? Gal Ligitai vertėtų pagalvoti apie Greitajobo vardo humoro skyrelį, akivaizdu tam yra poreikis. Tuo labiau, kad čia yra tokį humorą vertinančių. Pageidaujantys pademonstruoti savo sugebėjimus turėtų vietą
.
p.s. dėl tų visų vadybininkų (vidutinių ir ne) tai aš čia šiaip, nerimtai. Tiesiog norėjau, kad būčiau Valentino ir kitų intelektualų išgirstas. Abejoju ar tas įvyko. Ir vėl tas pats per tą patį – kairieji dešinieji. Aš kažkaip galvojau, kad vidinės kultūros lygis nepriklauso nuo politinių pažiūrų, tačiau stebint kaip tradiciniai dešinieji karštai gina tą veikėją pradedu tuo abejoti..
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 12:17 pm
R.Mediniui, lida (tikras vardas Lidija, išsiaiškinau) yra mūsų, nes mes su Valentinu gražesni ir nupirktume jai paskutinio modelio laptopą, o ne pasenusį iš kokios nors ten supirktuvės Žukausko g. 43 ir apvilktume puikiais sabalo kailinukais. Nė vienas jūs tai negalėtumėte padaryti !
romas lapkričio 10th, 2009, 12:22 pm
Šreki, Maro įrašas buvo apie kai kuriuos tabu kalboje ir raštijoje. Tie tabu yra kiek ir išsigalvoti. Jei nebūsim tokie katalikai ne vietoje, tai taps tiesiog kalbos prieskoniais:) Ant įdomios minties užvedė Kreivarankis, pastebėjęs interviu su Ališausku lietrytyje (nuorodos nedėsiu, nes ilgai kabos komentaras, o kas norės ras). Jei tam tikros kalbinės kultūros dalies neeksponuosim rašto pavidalu, mūsų ainiai susidarys apie mus neteisingą nuomonę. Negražu meluoti savo vaikams:)
. lapkričio 10th, 2009, 12:36 pm
Šreki,
koks sutapimas- ir aš manau, kad Ligitos tinklyčioje ne viskas tinka ir nors atsiprašiau, vis tiek jaučiuosi, kaip chamas įgoglinęs mėšlynais batais į švarutę, nušveistą ir kvepiančią klėtį.
Iš tikro taip ir yra.Ir jokie atsiprašymai čia nepadės – mano batais užneštas kvapas liko ilgam – kaip „paraša”.
Dar tik išversiu iš rusų kalbos, kurios dauguma čia besilankančių jaunų žmonių jau nežino, tokį žodį – „job”.
Bet ne, patys išsiverskit, IŠSILINKSNIUOKIT ir jums bus taip pat nesmagu, kai įsiskaitysite.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 12:42 pm
Romai, nesu specialistas, neturiu netgi šios srities išsilavinimo, kad protingai paaiškinti, tiesiog intuityviai jaučiu skirtumą tarp pvz. einam pasidulkinti, einam pasi…, einam pasibarškinkim, einam pasimylėsim arba tiesiog aš labai labai tavęs noriu.. Visa tai apie vieną ir tą patį norą atlikti lytinį aktą (pavadinkim taip). Betgi pasiūlymo formose yra skirtumas? Ar ne? Intuityviai jaučiu, kad tokia A.R.G. humoro forma tiesiog parodo dalies mūsų visuomenės nežinau kaip geriau pavadinti – debiliškumą/buduliškumą? Taip pat tai rodo mūsų humoro lygio provincialumą. Nesugebėjimą iš autorių pusės pateikti tas pačias aktualias problemas subtiliai, ne atvirai, ne vulgariai. A.R.G. tiesiog „kala tiesiai į klyną”. Toks savotiškas kaimietiško alaus ir pilstuko mišinukas. O juk yra ir kitokie gėrimai pvz. vynas.
Beje nesiginčysiu dėl A.R.G. humoro veiksnumo. Taip tai tikrai veikia. Bet tai kas iš to? Ką tai keičia?. Kam reikalingas toks humoras, kam jis aktualus?
. lapkričio 10th, 2009, 12:43 pm
P.S. Linksniavimas:
Darbas,
Darbo,
Darbui,
Darbą,
….
…..
Aš dirbu,
Tu dirbi,
Jis, ji dirba
Čia ASMENAVIMAS ? Tą rusišką žodį- dėl pilno vaizdo – reikia ir išasmenuoti, prisiminti sudurtiniuose etc.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 12:52 pm
Taške, Greitajobas tai tiesiog mano pasiūlymas kaip vadint tą veikėją. Išvesta iš: Greitai + kalbajobas. Nieko sudėtingo ir nieko nepridėta iš mano pusės. Ir pakankamai tikslu ir sąžininga. Bent jau jo stiliuje.
romas lapkričio 10th, 2009, 12:54 pm
Manyčiau, žodžiu kalbajobas Algis Greitai sužaidė dviprasmiškai. Didelė dalis moraliai nesugadintų žmonių šį daiktavardį supranta kaip „kalbos darbininkas”. Bet štai tokie, kaip Taškas, mėgina suvulgarinti žodžio reikšmę, kildindami prasmę iš rusų kalbos. Bet neskubėkim teisti Taško. Štai šitas negražus žodis kilo iš slaviško „bitj”, kas reiškia mušti. Todėl galime traktuoti žodį „kalbajobas” kaip pavadinimą asmens, turinčio destruktyvų santykį su kalba. Taigi, šis dviprasmiškumas lieka mįsle – ar kalbajobas yra teigiamas personažas, ar ne.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 1:01 pm
Romai, ne „bitj”, o „jabatj” arba „jobarj”. „Dalbajob” – „dalbit” ir „jabat”. Kalbajobas kaip aš suprantu Kūrėjo mintį, tai žmogus kuris kalbos pagalba tarkim „knisa smegenis”. Greitajobas išvestinis iš kalbajobas, greitas ant „jabat” arba greitas „jobarj”.
p.s. Ligita, greičiausiai rusų kalbos nesupranti, tai geriau nesiaiškink ką tie žodžiai reiškia (jeigu nesupranti). O visus tokius komentarus mesk kur nors..
romas lapkričio 10th, 2009, 1:08 pm
Šreki, pirmykštis žmogus nesugalvodavo kiekvienam daiktui ar veiksmui atskiro žodžio. Yra toks mokslas – etimologija, kuris nagrinėja žodžių kilmę. Štai šitas negražus žodis [:)] turi kilmę iš savokos mušti, smūgiuoti – dėl veiksmo panašumo, matyt.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 1:18 pm
Gerbiamieji,
Laikas suprasti, kad Greitajobas yra ne humoristas, o visuomenės kritikas. Todėl, jei jis vaizduotų neigiamą, atgrasų personažą, iš jo lūpų iš tikro nuskambėtų „einame pasip@@@st. Tai ir simbolizuotų to personažo moralinę degradaciją. Negi taip sunku suprasti, kad Greitai mums rodo mus pačius. Jei kas galvoja, kad jie nėra tokie – pažiūrėkite į kaimynus.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 1:20 pm
Romai, iki mušti, smūgiuoti buvo kitas veiksmas, jis pirmesnis. Rusų nenorminėje kalboje iš esmės viskas labai paprasta, gera dalis keiksmažodžių kilusi iš to pačio esminio veiksmo apibūdinimo.. Beje savus kalbininkus kurie puoselėja (gal kartais per uoliai, nesiginčysiu) būtent gimtąją mūsų lietuvių kalbą pavadint (tiksliau išvadint) sudėtiniu žodžiu susiejus jį su rusišku keiksmažodžiu irgi kai ką pasako apie Kūrėją. Nors gal šis žodis kalbajobas ir ne jo išmislas, kas ten žino.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 1:26 pm
Valentinai, nesiginčysiu, kad jam pačiam aš jokių didelių pretenzijų neturiu. Jis yra toks koks yra. Visa problema kaip žmonės reaguoja į tokius dalykus. Visiškai sutinku tokio humoro tolerancija charakterizuoja būtent mus. Man tai iš esmės ir užkliūna / nepriimtina. Apie save galvot man nereikia, o apie kaimynus galvoju (tuos pačius komentatorius).
romas lapkričio 10th, 2009, 1:27 pm
Ir štai kaip yra įdomu – žiniasklaida kovoja su negražiu Greitai kalbėjimu, bet yra už to, apie ką kalbama, rodymą nepilnamečiams. Štai Marija Aušrinė irgi, matyt, uždraustų klausytis Ramanausko, bet mielai leistų „Kuprotą kalną” viduryje dienos per TV:) Logika, kaip tos dvi sesutės (akys), per kalnelį nesueina.
. lapkričio 10th, 2009, 1:29 pm
romai,
tekstas 12:54 pm – viršūnė.
Abiem atvejais:
- jei tai sarkazmas
- jei tai parašyta rimtai.
Dabar darbų esu priverstas iki vakaro pasitraukti, susirasčiau net ČIA mano įkeltą tarp kitų nuobodybių ir A.S. Puškino eiles to žodžio tema.
Ligita lapkričio 10th, 2009, 1:35 pm
Šreki, gali būt ramus, dar šiek tiek rusiškai suprantu…:)) Žinau, ką reiškia „zajabala”, tai maždaug įsivaizduoju ir panašiai skambančių žodžių reikšmę.
Tiesa, visiškai nesuprantu kodėl WU užskaitė Taško atrastą pokštą. Pavyzdžiui, man žymiai juokingesnė nežinia iš kur „parauta” Valentino mintis: „kai kas sako, kad Maro buveinė yra KGB rūsiuose paslėptas karstas iš kurio jis išlenda tik suskambus atitinkamai Bruknerio simfonijai”. Dėl ko? Na, pats Maras kadaise save su giltine susiejo. Viskas sutampa
romas lapkričio 10th, 2009, 1:37 pm
Šreki, leksikos nenormiškumas yra paveldas iš krikščionybės. Humanizmo epochos mąstytojai šiuo klausimu teorijos neturi. Bet matome vis didėjančią seksualinę laisvę, kuri irgi buvo užgniaužta, kartu su leksika. Ar nebūtų verta atsikratyti viso beprasmiško paveldo viename pakete?
Musė lapkričio 10th, 2009, 1:42 pm
Aš tai tokių visokių „pikantiškų” žodelių vartojimą pateisinu vieninteliu atveju – kai tai daroma išties taikliai ir juokingai, kai tie žodeliai padeda sustiprinti personažo įtaigą, pabrėžti mintį (Borato, to paties AG atveju). Bet jei čia šiaip gromuluojam keiksmažodžius ir parodom, kas jų kiek moka, tai nežinau…
Ligita lapkričio 10th, 2009, 1:46 pm
Cha cha, na kas kiek kokių keiksmažodžių mokat?
Šiaip pastebėjau, kad publikai tokio pobūdžio (na, šitie rusiški) žodeliai patinka.
Ligita lapkričio 10th, 2009, 1:47 pm
Tiesa, turėjau omeny ne čia besilankančius, o šiaip piliečius!
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 1:53 pm
Kitas požiūris į Algį Ramanauską-Greitai.
Nereikia iš A.R.G. lipdyti didelio mąstytojo, jis aktualus nebent besikaunantiems jaunuoliams Vilniuje ir Klaipėdoje su vietiniais rusiukais morozais „litovcais”.
Nežinau kokioje oazėje augo Šrekis ir kokiomis dabar vaikščioja gatvėmis, turbūt kasnakt nakvoja akademinėje paunksmėje M.K.Sarbievijaus kiemelyje po beržu, tačiau pav. Žirmūnuose po 21 val. geriau nesirodyti – siautėja gaujos „litovcų”, niekam nerekomenduoju vakarais vaikščioti pėsčiomis išsiblaškiusio menininko išvaizdos su ilgu šaliu per petį, nes gausi į snukį su kastetu ar peiliu į plautį. Morozų Vilniuje yra kaip musulmonų Prancūzijoje ar Olandijoje. Algis R.-Greitai augo, susiformavo kaip asmenybė naujuose Vilniaus rajonuose kasdien matydamas morozų buitį ir papročius, tarp kitko jo mama yra ukrainietė, taigi, slavišką kalbą, tarmę jis girdėjo nuolat dar būdamas mamos įsčiuose. Tai ką jis kalba jam yra labai natūralu, tokia jį supa aplinka.
Kodėl jūs taip jį sureikšminate? Jis demonstruoja vieną iš mūsų subkultūros rūšių, kurią būtina pažinti, žinoti kokie mes esame. Algio Greitai uždrausti neįmanoma, kada tai supras visokie šventuoliais apsimetinėjantys socialistai?
Algio Greitai keistumas, neįsipaišymas į rėmus yra tik tame, kad jis nėra kairysis liberalas. Amerikoje visokios holivudinės pop-porno žvaigždės kaip taisyklė yra demokratai ir balsuoja B.H.Obamą, jiems keismažodis yra G.W.Buch ir karas Irake.
romas lapkričio 10th, 2009, 1:53 pm
Muse, kam reikalingas toks mūrinis komentaras:) Aš irgi manau, kad žodžiai turi būti naudojami reikalo esmei nusakyti, o ne šiaip sau. Daugelis keikiasi tik dėl kvėpavimo funkcijos sustiprinimo (per atvirą burną oras išteka greičiau, nei per nosį). Aš esu prieš tokias lengvatas.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 1:57 pm
Muse, aš tau pritariu – kvietimo forma nesvarbi, svarbu kas kviečia. Ir nesiginčysiu ne visi tokie taiklūs. Bet mes čia apie ką kita – Greitojo taiklumas yra pamėgdžiojamas ir užkrečiamas. Štai pvz. aš visai to nenorėdamas vadybininkus negražiai išvadinau. Ir gailiuosi.
Ligita, iš esmės tikrai taip beveik visi rusiški žodžiai su šaknimi „jab” ar „job” tikrai nusako ne mušimo veiksmą.
R.Medinis lapkričio 10th, 2009, 1:58 pm
Fredžiui apie grožį. Gi pats kažkada sakei (pataisyk, jei klystu), kad Valentinas nors ir apdovanotas visakokiais talentais, yra negražus… Tai suprantu Jūsų bendrą grožio sumą nulemia (nusveria) paties nenustelbiamas puikis, taip kad jo užtenka abiem. Aš irgi pritariu – dviese jūs tikrai sužavėtumėte Lidą – Valentinas savo protu, erudicija ir iškalba kompensuotų partnerio tos srities chm.. trūkumus, o Fredžio grožis – atitinkamai atvirkščiai. Per abu žiūrėk ir piniginėje šis tas susikrapštytų, ir svoris (abu sudėjus) solidesnis būtų…
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 2:21 pm
Fredi augau ir aš naujame Vilniaus rajone. Ir mačiau daug ką. Tiesa tėvai ir giminė visa lietuviai tačiau su rusų kalbos grožiu ir „grožiu” susipažinęs išsamiai.
Pati problema, pasinaudosim perspektyvaus socialisto Nerijaus mintimi, tai „spuogas ant kaklo”. A.R.G. kaip veikėjas, jo gyvenimo vingiai iš esmės nėra svarbūs. Mane daugiau neramina tas A.R.G. „kūrybos” aktualumas. Tai, kad tas 90-jų metų spuogas niekaip nenunyksta, maža to panašu dar ir gerokai pūliuoja. Tai rodo, kad šaknys tam spuogui maitinti yra pakankamai gajos. Tipinis delfinis komentaras, nulįsk kada pasiskaitinėk. Ką ten delfi, lrytas, 15min. rodo IP adresus ir tas nesulaiko. Kol tokie kaip A.R.G. nebus viešai, parodomai suvaryti, tol nesikeis kas nors iš esmės bendravimo, diskutavimo kultūroje. Taip manau. Gal esu idealistas. Gal neturėdamas daug darbo įžiūrėjau horizonte vėjo malūną. Nežinau. Pats žinai kaip metodiškai su pačiu kovojau dėl naudojamo ad hominem puldinėjimo. Rezultatai kažkokie yra. Ir štai vieną gražią dieną tas Greitajobas parašo laišką. Atkreipk dėmesį kas pas A.Račą komentaruose darysis artimiausias savaites. Dėsningumai egzistuoja. Neabejotinai.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 2:36 pm
Medini,
Aš į Fredžio fantaziją su Lida žiūriu santūriai. Vien todėl, kad Lida pati nusipirktų dar puikesnius kailinius.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 2:44 pm
Valentinai, man tavęs nuoširdžiai gaila. Moteriai kailinius turi pirkti vyras, nesvarbu ką ji pati sau gali leisti nusipirkti.
Musė lapkričio 10th, 2009, 2:54 pm
Fredi, reikia kur nors užsirašyti šiuos tavo žodžius
Dar į taško pasiūlytą temą, man patiko:
http://www.youtube.com/watch?v=xCckz5loLKE
WU lapkričio 10th, 2009, 3:03 pm
Valentinai, nerijus vėl atsimušė „netolerancijos kitaminčiams” korta..
WU lapkričio 10th, 2009, 3:11 pm
Ligita, aš įtariu, kad tu nesupratai pokšto. Aš parašiau apie Valentiną, kad jis turėtų dirbti kaip „bYtutė”, o iš tiesų turėjo būti „bItutė”. Šioje situacijoje Taškas ištraukė paralelę, kada tas kitas žodis rašomas su Y ar I ir pasakė, kad jeigu normalus, tai su I, o jeigu su Y tai dvigubai didesnis. Iš čia gaunasi analogija, kad pagal mane Valentinas turėtų dirbti kaip dvi bitutės, nes parašiau kaip bYtutė.
bang lapkričio 10th, 2009, 3:12 pm
Jau Šrekis nerijaus mintis cituoja. Toli eis vaikis (nerijus).
WU lapkričio 10th, 2009, 3:25 pm
bang, ačiū už pagalbą…
bang lapkričio 10th, 2009, 3:33 pm
Kokią ?
WU lapkričio 10th, 2009, 3:37 pm
Man reikėjo tavo patvirtinimo, kad ginčas dėl servituto nustatymo yra neturtinis ir moki 100 ltl žymini.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 3:40 pm
Šrekiui skaudu, kad A.R.-Greitai kovoja savo mažus karus su Vilniaus marozijos armija? Čia tik tau atrodo, kad tai maži karai, o Algiui, kaip matome, tai tapo gyvenimo tikslu. Armijos neišsilavinusių, bukų, kastetuotų jaunuolių Algis su savo partneriu Justu Mamontovu iš ctv.lt niekaip kitaip negali nugalėti kaip tik juos išjuokdamas, pavaizduodamas jų primityvumą. Jų ginklas yra ne peilis su kastetu, o humoras.
Dėl tokio humoro auditorijos. Vilniaus darbininkija po darbo tikrai nežiūri L.Donskio laidų, beje, jį socialistai kaip ir Kuolį išgrūdo iš LRT (nėra ką žiūrėti!), o prie alaus butelio vakarais žiūri krepšinį, lošia kortomis, pasakoja vieni kitiems anekdotus ir pasižiūri ką nors vulgaraus. Niekaip man neįrodei, kad darbininkija, plebėjai negali turėti savo pomėgių ir atsipalaidavimo formų. Beje, mąstantatiems, ne primitiviems plebėjams toks humoras yra didaktinis, auklėjamojo pobūdžio, vienas kitas net atpažįsta save ir lengvai išrausta susigėdęs.
Maras lapkričio 10th, 2009, 3:50 pm
Valentinai, JAV imperija dėl ekonominio ir politinio dominavimo didelėje pasaulio dalyje, dėl kišimosi į kitų šalių vidaus reikalus, dėl karinių bazių visame pasaulyje (skaitosi JT kariai, bet…) skirtų „ginti taikai/ kovoti su terorizmu” (visos imperijos kovojo už taiką, Romos, pavyzdžiui, su piratais), dėl imperinio mąstymo (mes geriausi), dėl siekio nešti ir diegti visiems savo pasaulio supratimą etc., etc., etc.
romas lapkričio 10th, 2009, 3:57 pm
Šreki, nenorėjau ginčytis, kol nepasitikrinau. Yra toks slavistas Mokijenko (В. М. Мокиенко), kuris nagrinėja nenormatyvinę slavų leksiką. Aš rėmiausi jo nuomone, kalbėdamas apie žodį, įvardijantį lytinį aktą rusiškai. Plačiau galite paskaityti vikipedijoje (Ненормативная лексика) arba galite pasikrauti jo knygų iš interneto:)
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 3:59 pm
Marai,
Pavarei kaip Nerijus, iš tavęs tikėjausi rimtesnių argumentų. Liūdniausia, kad kartoji rusiškų profesionalių kovotojų su Amerika ir Europos socialistų – profesionalių antiamerikanistų argumentus.
Maras lapkričio 10th, 2009, 4:03 pm
Man nesvarbu, ar mano pavarymas panašus į Nerijaus ar į Valentino. Tokia mano nuomonė. Turi kitą – paneik.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 4:03 pm
S.Lavrovas mums sako tą patį ką Maras – nebūkite Amerikos satelitais, turėkite savo nuomonę.
Maro piešiama dviejų imperijų priešprieša, kurių atžvilgiu mes turėtume laikytis neutraliai yra iš esmės įdinga.
Valentinai, tu mane maloniai stebini
Maras lapkričio 10th, 2009, 4:06 pm
Fredi, kur Tu matai politikos siūlymus mano nuomonėje apie JAV? Anksčiau rašiau, kad ji yra geresnė nei Rusija, nes ne tokia grėsminga. Bet dėl to jos idealizuoti nesiruošiu.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 4:17 pm
Kalba, diskusija prasidėjo nuo, jog švenčiame epochinę sukaktį – Berlyno sienos griuvimą. JAV suvaidino labai didelį vaidmenį nugalint fašizmą (nacionalsocializmą) Europoje, o su komunizmu kovoti sekėsi sunkiau, darbą po ilgos ir sunkios kovos, ir tai ne iki galo, tai atliko R. Reagan.
Ataskykime į klausimą kas yra JAV. Mano nuomone tai yra pati didžiausia laisvų piliečių, Homo sapiens populiacija Žemėje, jų sukurtą laisvą, demokratišką valstybę lyginti, statyti vienoje gretoje su post sovietine Rusija yra demonstarvimas neišpasakyto bukumo. Marai, tai yra nepadoru, nedovanotina! Gaila Vilniaus universiteto
Maras lapkričio 10th, 2009, 4:44 pm
Gaila Dailės akademijos
.
Žinai, buvo tokia Persijos imperija. Darijus ten, Kserksas kur grandinėmis mušė jūrą, kad buvo pernelyg audringa ir trukdė kariuomenei keltis. Tai va, jos etninio branduolio tauta – persai – nemokėjo jokių mokesčių, buvo laisvi žmonės. Demokratijos nebuvo, bet vis tik. Už juos dirbo kiti. Romos piliečiai, kaip žinai, Imperijos laikais irgi nebedirbo, buvo už dyką maitinami ir spoksalu aprūpinami.
JAV savo gyventojams sukūrė demokratiją ir gana nemažą laisvę. Na ir? Manai, tai paneigia jos imperiškumą? Baik juokus.
Palyginkim. Visa Europa (ir JAV) kovojo su naciais (mesk šalin tą fašizmą – nebuvo jo Vokietijoje). Nežinia, kaip būtų buvę, jei ne SSRS. Už jos indėlį SSRS buvo gerbiama ir netgi garbinama. Indėlis svarbus, bet jis nepanaikino jos imperiškumo.
Beje, aš niekur nelyginau JAV ir SSRS – nereikia išskaityti to, ko nesakiau. Tai skirtingi režimai, bet abi šalys – imperijos. Beje, dabartinė Rusija turi imperinių ambicijų, tačiau ar ji imperija – dar gerokai abejotina.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 5:08 pm
Šiaip tai yra istorijos skyrelio tema. Pradėkime nuo apibrėžimų iš Wikipedijos:
An empire is a State with politico-military dominion of populations who are culturally and ethnically distinct from the imperial (ruling) ethnic group and its culture[3] — unlike a federation, an extensive State voluntarily composed of autonomous states and peoples. As a State, an empire might be either territorial or a hegemony, wherein the empire’s sphere of influence dominates the lesser state(s) via divide and conquer tactics, i.e. “the enemy of my enemy is my friend”, (cf. superpower, hyperpower).
Toliau, konkrečiai apie Ameriką
American Empire; identifying the USA’s American Empire, by its international behavior, is controversial. Stuart Creighton Miller posits that the public’s sense of innocence about Realpolitik (cf. American Exceptionalism) impairs popular recognition of US imperial conduct. Since it governed other countries via surrogates — domestically-weak, right-wing governments that collapse without US support.[9] G.W. Bush’s Secretary of Defense Donald Rumsfeld said: “We don’t seek empires. We’re not imperialistic; we never have been” — directly contradicts Thomas Jefferson, in the 1780s, awaiting the fall of the Spanish empire: “. . . till our population can be sufficiently advanced to gain it from them piece by piece [sic]”. Which indicates that countries goals can change over 200 years. [10][11] In turn, historian Sidney Lens confirms Jefferson, noting that, from its British imperial independence, the US has used every means to dominate other nations. [12]
Mano požiūriu, kuris panašus į Fredžio, Amerika yra stipri šalis, kurios draugystės nori kiti. Iš to ir atsiranda visokios bazės ir t.t. Taip, ji yra padariusi klaidų, bet nurodykite man nors vieną šalį, kurioje yra Amerikos bazė ir iš kurios ji nepasitrauktų, jei vietiniai paprašytų. Visur kur yra jų bazės, jos skirtos ginti šalims, kurios negali apsiginti pačios ir kurios pačios prašo, kad jos būtų. Blogiausia kas gali atsitikti, jei Amerika pagalvos, kad užteks čia visus gelbėti ir susilaukti tik kaltinimų imperiškumu ir nebedalyvaus pasaulio reikaluose. Neužilgo rusų tankai jau būtų čia.
Buvimas stipriu reiškia atsakomybę. Jei stotelėje iš vaiko atiminėja mobilų telefoną, stiprus ir atsakingas suaugęs privalo įsikišti. Reikia tik džiaugtis, kad Amerikai vis dar nenusibodo būti atsakingu už pasaulinę tvarką suaugusiuoju.
Ligita lapkričio 10th, 2009, 5:12 pm
WU, aš tavo užskaitymo lygmens nesupratau. Galvojau, kad arkliškai iš kitko juokiesi.
Maras lapkričio 10th, 2009, 5:39 pm
Čia tie skyreliai tai susimaišę.
. Aš lenkiu į tai, kad Tu ir Fredis viską norit suskirstyti į juoda – balta. Negeras dėdė iš vaiko atėmė mobilų ir gerasis dėdė vaikui padėjo. O padėjęs liepė rengtis, valgyti ir elgtis taip, kaip dėdei atrodo geriau. O gal vaikas žydas, o dėdė nepaiso košerio?
wiki kaip šaltinis tai ne pirmo patikimumo. Bet tebūnie. Pateiktos citatos neneigia JAV imperiškumo, tik parodo, kad netinka idealiai. O kam tinka? Čia dar apie kolonijas neparašyta – Britų imperija gi buvo vienos kolonijos.
Sakinys „visi daro klaidų” labai tinka į Putino, kalbančio apie Staliną, lūpas
Klaidos ne tik Irakas, kuriame jokių atominių ginklų nerado, Afganistanas, ir toliau kenčiantis nuolatinį karą (ir vis dėl dviejų imperijų politikos) [nors ten gal ir buvo kažkoks terorizmo centras. Beje, nežinai, kaip ten su Sudanu, kurį bombino kažkada? Suverenią, priminsiu, valstybę. Nesigirdi ko tai apie talibus ar bombas jame]. Panamos valstybė, sukurta tam, kad JAV galėtų iškasti kanalą. Kažką labai primena, kažką tokio raudono ir didelio.
Bazės. Parodyk man soclagerio šalį, kuri paprašė išvesti SSRS kariuomenę iš jos (beje, ne visose ji ir buvo). Vengrija, tiesa, 1956. JAV išvestų, bet niekas neprašys, nes yra priklausomi ekonomiškai, politiškai ir dar visaip kaip. O ir tos bazės tėra daugiau simbolinis galios demonstravimas (vėlgi, būdingos imperijoms). Tu pats parašei – ginti sąjungininkėms. Visos imperijos buvo apsuptos sąjungininkų, kurių palaikymas buvo perkamas pinigais, ginklais. Lenkijos tiesiog begėdiški reikalavimai ginklų labai panašūs į įžūlius sąjungininkų reikalavimus visais laikais. Nes imperija yra priklausoma nuo sąjungininkų taip pat ir visada buvo – patogi geografinė padėtis, žaliavos etc. (Turkijai leista įsiveržti į kitą valstybę ir padaryti ten „tvarką”, nes ji svarbus vasalas-sąjungininkas, o ir į demokratijos pažeidimus joje labai dažnai užmerkiamos akys).
O kalbos apie atsakomybę. Nu siaubas, taip nekritiškai perimti pačios JAV leksiką. Tai aš irgi galiu pasiskaityti Putino patarėjų kalbų, nuo ko Rusija siekia gelbėti. O SSRS tai išvis rojų siūlė. Ir ką? Nei ta, nei kita jokio rojaus neatnešė, SSRS sugriuvo iš esmės pati [gal tie "Žvaigždžių karai" ir pagreitino, bet būtų sugriuvusi ir taip], JAV, priminsiu, Lietuvą pripažino viena paskutinių, po beveik visų Europos šalių.
Visos imperijos vadovaujasi šūkiu: „Nėra amžinų sąjungininkų, yra amžini interesai”. Interesai pasikeis, Lietuvos nebereikės – nė nemirktelėjusi JAV atiduos mus Rusijai ar Kinijai. Gal kiek paverks, kai kas piktinsis, bet atiduos. Kaip Muenchene Europa atidavė Čekoslovakiją dėl savo interesų. To nematyti, kalbėti apie JAV misiją, atsakomybę – reiškia užsidengti akis, ausis ir sakyti – to nėra.
Ir dar kartą pabrėžiu – kol kas JAV mums yra geriausia išeitis. Kol Europa yra silpnas JAV satelitas, bandantis rodyti ožius.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 6:26 pm
JAV yra padori tiek, kiek yra (gali) būti padorus laisvas ir savarankiškas žmogus.
Dėl šiandieninės Rusijos. Britai labai pagrįstai mano, jog jų pilietį A.Litvinenką Londono centre visuomenei labai pavojingu būdu nunuodijo Rusijos specialiosios tarnybos. Neištirta visa virtinė gyvenamųjų namų Volgodonske ir kitur sprogdnimų, kurie apkaltinus čečėnus tapo pretekstu pradėti antrąją invaziją į Čečėniją. Iš esmės tai yra banditiška, mineralines žaliavas eksportuojanti branduolinė valstybė, kuri turi keletą pasaulinio garso meninkų, kūrėjų. Maras iš kart suskubo mums tai priminti kodėl mes turime gerbti Putino/Medvedevo režimą, lyg mūsų V.M.Putinas su savo romanu „Altorių šešėly” nusileistų kokiam nors L.Tolstojui.
R.Medinis lapkričio 10th, 2009, 6:29 pm
Marai, šaunus komentaras. O tai ta saldžioji porelė (Fredis + VVV – Vidutinis Vadybininkas Valentinas), kažkodėl viską kreipia ultradešinėn pusėn. Iš pradžių maniau, kad tai tyčinė pozicija diskusijom sukelti, bet dabar pradedu įtarti, kad tai nuoširdu.
Maras lapkričio 10th, 2009, 6:35 pm
Fredi, esi neblogas demagogas, bet aš tingiu rašinėtis aiškindamas, kad Rusijos gerumo/blogumo aš net neminėjau kalbėdamas tik apie imperiškumą.
R.Medini, aš vis dar abejoju. Ypač, tiesą sakant, dėl Fredžio.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 6:42 pm
R.Medinio ir kitų sovietofilų ypatybė yra ta, kad jie iš viso negali artikuliuotai suformuluoti minties, mes su Valentinu nors stengiamės savo žodžiais pasakyti tai kaip suprantame mus supantį pasaulį. Na, aš irgi jau tingiu rašinėti, ate!
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 6:45 pm
Marai,
Tavo tekstas yra siaubingas reliatyvizmo pavyzdys. Tačiau gyvenimas yra toks, kad prasikapstę po postmodernistinio reliatyvizmo mėšlą anksčiau ar vėliau, turime pradėti konstruoti normatyvumą, nes normatyvumas yra tvirtas, jis neleidžia nuskęsti mėšle. Reikia susitarti dėl pamatinių vertybių kas yra gerai ir kas yra blogai. Jei nepavyksta susitarti, tada nėra jokio tikslo toliau diskutuoti. Taigi aptarkime keletą normatyvių vertybių.
Laisvė yra gerai.
Laisvas žmonių pasirinkimas yra gerai.
Laivas žmonių pasirinkimas kurti valstbę – yra gerai
Valstybė, kuri valdoma laisvų žmonių, laisvu sutarimu yra gerai.
Nelaisvė yra blogai.
Autoritarizmas t.y. kelių primesta valia visiems yra blogai.
Kuo daugiau laisvės – tuo geriau.
Kuo daugiau autoritarizmo – tuo blogiau.
Laisvė, kaip teisioji pusė turi teisę ir net privalo stabdyti autoritarizmo plėtrą. Tai yra jos pareiga.
Pradžiai tiek Ar yra prieštaraujančių šioms tezėms?
Maras lapkričio 10th, 2009, 7:16 pm
Reliatyvizmas? Hm, lyg niekur moralinio reliatyvizmo neteigiau. Jei Tau politinių subtilumų ir daugiauprasmiškumų parodymas siejasi su reliatyvizmu, nesusišnekėsim. Tuomet Tau tiesus kelias pas komunistus, kurie matė tik vieną – jų – tiesą ir visa kita buvo juoda.
Tu prirašei gražių lozungų be turinio. Galiu sudėti turinį, tiesiogiai jiems prieštaraujantį.
Lasivė žudyti yra blogai, nebaudžiamumo laisvė yra blogai.
Laisvas žmonių pasirinkimas, pažeidžiantis esmines moralines normas, yra blogai (Hitlerio išrinkimas, pvz.).
Laisvas žmonių pasirinkimas primesti kitiems savo valią ir nuostatas kuriant valstybę yra blogai (SSRS).
Tiesą sakant, nelabai suprantu, kokie čia laisvi žmonės turimi omeny. Politiškai laisvi? Bolševikų vadai buvo tokie (juk valdoma visada per elitą). JAV vergiją iki kada buvo? Tai, kad dabar vergija persikėlė iš JAV į kitas šalis (tik taip įmanoma išlaikyti auksinį milijardą), nieko nepakeitė – romėnai irgi buvo laisvi – kol buvo pakankamai vergų ir dirbančių nepiliečių.
Nelaisvės blogumą sunku paneigti, kaip ir autoritarizmo. Aš vis tik nepritariu, kad autoritariniais būdais kovojama su grėsmėmis. Bet tokia situacija įmanoma.
Beje, JAV tą ir daro – niekas Irako, Afganistano žmonių neklausė, ar jie sutinka būti bombinami, ar Husseinas toks blogas. Tai autoritariškai nusprendė JAV ir jos satelitai.
Tu darai gudrų manevrą – nori mane priversti kalbėti apie pačios JAV santvarką. Ir aš vos nepasimoviau. Bet iš tiesų man tai nesvarbu. Tai ką ji daro su kitomis, yra imperinis ir nedemokratiškas elgesys. Ji primeta nelaisvę ir autoritarizmą (Lotynų Amerikoje – tiesiogiai, iš Tavo pateiktos nuorodos matosi). JAV pasakė, kad Husseinas blogas ir jokios demokratijos bei laisvės nepastebėjau. Nejau būsiu pražioplinęs?
Tokie JAV veiksmai laisvės nedidina, o Lot Am pavyzdžiu – ir mažina. (tik nereikia apie gerąjį Pinočetą – prieštarausi savo paties pateiktiems lozungams).
Nematau, kurioje čia vietoje sustabdė autoritarizmo plėtrą? Irake jis buvo ir tebėra, Afganistane jis buvo ir tebėra. Demokratijos tose šalyse niekada nebuvo, todėl jų autoritariniai režimai jokios autoritarizmo plėtros nerodo. Irane, kurio kol kas JAV dar nepuola, vyksta rinkimai ir jie yra gerokai demokratiškesni, nei vykstantys kokiame „geruose” [nes JAV satelitai] Egipte ar Sirijoje su 99 proc. nugalėjusių. Jei užpuls – garantuoju, kad demokratijos ten tikrai gerokai sumažės.
Apie pareigą – dar kartą perskaityk apie interesus.
Maras lapkričio 10th, 2009, 7:23 pm
Beje, Fredi, dėl padoraus laisvo žmogaus esi teisus. „Aš nežinau, kokia yra niekšo siela, bet manausi žinąs, kokia yra padoraus žmogaus siela. Ir ji man kelia siaubą.” Kuris kraštutinis dešinysis XIX a. tai pasakė – vis užmirštu.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 7:31 pm
Malonu, kad radome sąlyčio tašką
aš visą laiką apie tai norėjau pasakyti jau gal metus laiko čia rašinėdamas – šast, ir Maras iškniso mano credo !
Maras lapkričio 10th, 2009, 7:34 pm
Deja, tai kiekvieno protingo (ir nesiseiliojančio) žmogaus credo. Bent jau man taip atrodo.
Ligita lapkričio 10th, 2009, 7:36 pm
Mano credo visai netoks. Jo visam internete nerasit
)
Maras lapkričio 10th, 2009, 7:38 pm
Tai čia tas credo, kuris bendras. Būna dar ir atskiri gi
.
Ligita lapkričio 10th, 2009, 7:40 pm
Tai tada ramu. Aišku, aš saviškio nesakysiu, tik galiu patvirtint, kad jis tikrai nesiseiliojančio žmogaus
WU lapkričio 10th, 2009, 7:53 pm
Ligita… http://www.youtube.com/watch?v=C9w8YyZVnGo
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 8:03 pm
Taip ir galvojau, kad trasoje pasirodys Hitlerio, Afganistano, Irako ir kiti argumentai. Ir dar tariamas „auksinis milijardas” ir t.t. Pilnas rusiško, kairiojo pasaulėvaizdžio rinkinėlis. Šį kartą nepulsiu ginčytis su žmogumi, kuris nemato skirtumo tarp šalies užpuolimo okupaciniais imperiniais tikslais, ir tirono nuvertimo bei laisvės kurti savo šalį suteikimo tos šalies žmonėms. Tai, beje, darant be jokio pragmatinio intereso, aukojant savo šalies žmones ir resursus.
Keletas neseno imperinio elgesio pavyzdžių:
Kirgizija pasakė „Eikite nafik”. Amerikeičiai eina.
Panama pasakė „Eikite nafik”. Amerikiečiai eina.
Palinkėsiu tik Marui ramiai toliau dirbti istoriko darbą, nes jo asmeninį saugumą užtikrina prakeikta imperija. Taip pat nelinkiu, kad jo prakeikta imperija pradėtų mąstyti taip kaip jis, nes jie grįš namo, o tada galėsi studijuoti kultūrinio elito prisitaikymą gyvai.
Dar idėja tavo diserui. Kaip kultūriniam elitui su moraliniu reliatyvizmu? Gal pas jie irgi mąstė panašiai kaip tu ir į žodį laisvė dėjo jų prisitaikymą pateisinantį turinį?
bang lapkričio 10th, 2009, 8:53 pm
JAV gynėjus nuginkluojančią nuorodą pas Račą pateikė Auksinis Kardas
http://www.russkoedelo.org/mysl/miscellaneous/dulles_plan.php
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 9:29 pm
Gal kas žinote kas p. R.Janutienei atsitiko? Ko tai neprisimenu kito tokio kalibro žurnalisto taip radikaliai pakeitusio orientaciją. Visas Lrytas tiesiog nublanksta prieš paskutines jos laidas.. Fredi tu kaip prie alfos gal daugiau žinai negu mes čia sugebėtume prispėlioti? Žiūriu šiandien „paskutinę instanciją” negaliu patikėt – A.Maldeikienė, A.Akstinavičius tas pats K.Grinius apie vargšus prabilo..
romas lapkričio 10th, 2009, 9:40 pm
Šreki, nieko Janutienei neatsitiko. Ji visada dirbo Goebbelsu už pinigus. Kas išmano reikalą. tai žino, kad tikėti Janutiene galima tik 50 proc. Ja tikėti negalima net tada, kai yra malonu girdėti , tai ką girdi ir dvasiškai su tuo sutinki:)
. lapkričio 10th, 2009, 9:46 pm
Specialiai Musei – už tai, kad tik tokias mintis sukėlė mano be galo gilios mintys ir dar gilesni tarpai tarp jų (eilučių) – vietoj pvz, Gucci By Gucci :
Ir ėjo atsiskyrėlis Jonas dykuma visiškai nuogas., tik ant galvos devėjo skrybelę, bet ir tą – be dugno…
Ir sutiko jis dykumoj moterį, ir prisidengė jis ta skrybėle biblijos nurodytą vietą, ir pakėlė rankas į dangų…
ir įvyko stebuklas – skrybėlė nenukrito.
Maras lapkričio 10th, 2009, 9:48 pm
Valentinai, pirma įrodyk moralinį mano teiginių reliatyvizmą, tuomet bus galima šnekėtis toliau.
Mano diseriui labai geras pavyzdys esi Pats – žmogus, pateisinantis nemoralius dalykus vardan kažkokio tai tikslo (šiuo atveju – demokratijos). Taip ir einam nuo A. Venclovos ir P. Cvirkos…
romas lapkričio 10th, 2009, 10:12 pm
Marai, moralė yra netikras dalykas. Iš tikro yra tik savęs priskyrimas sistemai ir gyvenimas tos sistemos taisyklių rėmuose. Valentina yra teisus tuo, kad jis yra labiau nuoseklus. Negalima kritikuoti vakarietiškų vertybių ir kartu mėginti gyventi vakarų pasaulyje. Visus pasaulyje užjausti nėra pakankamai resursų. Aš suprantu, kad tarp humanitarų toks požiūris populiarus, bet materialiame pasaulyje mes vartojame materialiai ir tampame humanistais, būdami tik pakankamai sotūs:) Deja, demokratinių valstybių vadovai dažnai pasirodo prieš savo tautas netinkamai, nes garsiai propaguoja vertybes priešingas elgesiui nesusijusiose erdvėse. Bet jie tai yra priversti daryti. Demokratinės visuomenės nesutiktų su žemesniais gyvenimo standartais.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 10:13 pm
Marai,
Dviejų jėgų iš kurių viena yra substancialiai bloga, o kita yra substancialiai gera statymas į vieną gretą ir teigimas, kad tarp jų nėra esminio skirtumo, tik viena mums yra naudingesnė ir yra moralinis reliatyvizmas.
Tuo tarpu aš neteisinau nemoralių dalykų vardan kažkokio tikslo. Nemanau, kad Huseino nuvertimas yra nemoralus. Kišimasis ar nesikišimas į situaciją yra daugiaprasmis ir daugiareikšmis dalykas. Pavyzdžiui priekaištaujama Klintonui, kad jis neįsikišo į Ruandos genocidą ir jo nesustabdė. Šiuo atveju nesikišimas buvo nemoralus, nors tai ir būtų pažeidę kažkokias tarptautinės teisės normas. Lygiai tą patį galima pasakyti apie Somalio piratus. Somalio valstybės nėra. Šalį pasidalinusios gentys ir kriminalinės gaujos. Kriminalinis darinys kelia grėsmę. Tačiau Amerika nesikiša, nes nudegė Afganistane ir Irake, kai atstatai teisybę ir suteiki žmonėms šansą kurti valsytbę, vietoje dėkingumo sulauki tik pasaulinio pasmerkimo iš visokiausių kairuoliškų pacifistų. Pacifizmo (moralinjio reliatyvizmo) rezultatus matome Somalyje. Gal turtingi europiečiai pacifistai norėtų jachta pasiplaukioti palei Somalio krantus?
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 10:38 pm
Romai, patikėk manimi tai ką girdėjau bent jau man absoliučiai nemalonu girdėt. Ir žymiai mieliau klausyčiau kaip kas išgėręs kokių zbitkių pridirbo. Šiuo metu yra gerokai svarbesni klausimai kurių egzistavimas bent kiek sveikai mąstančiam žmogui kelia tik nerimą, o ne pasitenkinimą. Bet klausimas buvo ne apie tai. Mane domina (grynai iš techninės pusės) kas atsitiko žurnalistui kuris iš kart po rinkimų prisiekinėjo, kad iš visų jėgų padės naujiems valdantiesiems, jau po metų matome visiškai priešingus darbus. Iš principo nuo kada MG Baltic pradėjo pyktis su dabartine valdžia, nuo ko viskas prasidėjo. Bent jau aš tą momentą pražiopsojau. B.Lubio kompanija kiek suprantu dar priešingoje pusėje (L.Ž. ir BTV).
romas lapkričio 10th, 2009, 10:58 pm
Šreki, kad aš Grinevičiutės atsivertimais niekad netikėjau. Ji tiek yra visokia buvusi, kad sunku pasakyti, kokios jos pažiūros, jei ji jas turi. O katinas perbėgo dar nuo akcizų pakėlimo alkoholiui. Gal iš karto dar nepuolė, nes tikėjosi, bet dabar mato, kad nesusikalbės. Nors čia, greičiauisiai, yra primityvi versija. Verslas Lietuvoje buvo įpratęs prie malonių iš valdžios. Krizės sąlygomis tai pasibaigė. Kai žiniasklaidos grupės nedeklaruoja savo interesų stambiajame versle, mes esame akli.
Šrekis lapkričio 10th, 2009, 11:13 pm
O tai ką čia deklaruoti, priklausomybė koncernams aiški, koncernų veiklos sritys yra daugmaž irgi aiškios. R.Janutienės „paskutines instancijas” laiks nuo laiko pasižiūriu. Jau nustebino buvusi laida apie A.Kubiliaus šeimos rūpesčius įmant paskolas eurais ir statant už jas namus. Pagalvojau šiaip, pasitikėjimo (reitingų) didinimas. Šiandien gi, net K.Grinių privertė pakalbėt apie vargšus. Tai jau panašu į karą. Kyla klausimas nuo kada? Ir kas toliau?
Maras lapkričio 10th, 2009, 11:13 pm
romai, aš būtent vakarietiškomis vertybėmis ir remiuosi. 10 Dievo įsakymų. Neatmetu ir demokratijos kaip geriausios iš esančių – atvirkščiai. Valentinas gi remia Vakarų imperiją gyvendamas dargi ne joje – tai yra, svetimą darinį.
Valentinai, dabar man neaišku, kas yra substancialiai geras/blogas. Kas tai nustato? Valentinas? Bushas? Nobelio premijų komitetas?
ir kurdus, kuriuos, tiesa, JAV sąjungininkai irgi kaip reikalas pavanojo, bet jiems gi galima, be to, po pirmojo karo didžioji kurdai faktiškai buvo nepriklausomi).
Yra daugiau ar mažiau geri dalykai – dėl to mes sutinkame. Tikslas – demokratija ir komunizmas [pvz.]. Lyginam. KAIP TIKSLAI jie vienodai geri/blogi. Nes kaip tikslų jų nėra taip pat, kaip rojaus. Yra tik priemonės. Jos ir padaro SSRS nusikalstamu režimu, o JAV – ne.
Tiesą sakant, man visai vienodai, kad Husseinas buvo diktatorius. Visi Artimieji Rytai nėra demokratiški net jei yra rinkimai. Ar Husseinas nužudė daug piliečių, ar persekiojo? Kažkaip neprisimenu tokios informacijos (išskyrus karą su Iranu – bet kare gi galima viskas
SSRS mums irgi suteikė šansą eiti į komunizmą, o mes priešinomės. Nu nenori žmonės tos demokratijos ir tegul. Kokio velnio kaip kokiems riteriams eiti Kristaus grabo vaduot? Grabo tai nėr. Jokių bombų Husseinas negamino ir JAV valdantieji puikiai tai žinojo. Ką atnešė JAV Irakui – karą, sumaištį, skurdą, rietenas ir terorizmo padidėjimą, antivakarietiškumo sustiprėjimą musulmonų kraštuose. Tu tai įvardini kaip suteikimą šanso kurti savo valstybę. Taigi turėjo jie valstybę. Afganistane viskas dar sudėtingiau ir nesiimu spręsti, ar reikėjo. Kol kas nieko gero nesimato. Bet sukėlė karą SSRS, o palaikė kas – JAV. Ir taip trisdešimt metų žmonės gyvena kare, kurį sukėlė imperijos.
Ir beje, kaip ten su Sudanu?
Somalis. O nebuvo kartais ten JTO pajėgų – buvo (92-93). Ar jos neprisidėjo prie to, kas ten vyksta dabar? Nežinau, nesidomėjau, bet visko gali būti. Tai, kas ten dabar vyksta, yra dviejų imperijų tarpusavio kovos, kai buvo ginkluojamos kiekvienai palankios gaujos ir šalys skandinamos pilietinių karų kraujyje vien todėl, kad jos yra svarbiuose taškuose, padarinys.
Taip, JAV atsakinga, bet ne dėl kažkokios moralinės misijos, o dėl to, kad jinai kartu su SSRS sukėlė tuos karus ir sugriovė valstybę.
Niekada nesutiksiu pateisinti šitų nesąmonių, kad ir kokiais tikslais tai daroma. Karas yra baisus dalykas ir jei jo nėra, geriau tegul ir nebūna. Nebent karas vyksta ir jį galima numalšinti (tinka Ruandai). Kiek karų JAV numalšino? Ir vėl Afganistanas. Nors jei gerai prisimenu, karas jau buvo beveik baigęsis, kai JAV puolė.
„Atstatė teisybę”. Kokią, Valentinai, teisybę. Atstatė demokratiją, kurios niekada nebuvo? Lygias moterų teises (de jure ir parodomuoju būdu)? Afganistane vieną „išrinktą” (t. y., vienos genties) prezidentą? Va teroristų tai tikrai priaugino. Į Lietuvą 1940 m. irgi ėjo atstatyti teisybės, tiesa, socialinės. Labai džiaugėmės? Nepanašūs Tau šiuo požiūriu mūsų partizanai ir talibai? O man panašūs.
Mano moralė man sako, kad kištis galima tik dėl labai rimtų priežasčių. Vienintelę Tu paminėjai – Ruandos genocidą, kurį transliavo visas pasaulis. Ir nieko – pakalbėjo imperijos, paverkė minkštaširdžiai, ir nurimo. Nes interesų nėra. Va taip bus ir su Lietuva, jei ateis tokia diena. Garantuoju. Nematau čia jokių priežasčių ilgalaikiams JAV interesams, todėl ir apgynimo taipogi. Nori tikėti – prašom. Tarpukariu ir čekoslovakai, ir lietuviai tikėjo Europos demokratijom ir gavo špygą panosėn. Pasaulis – džiunglės, o ne gailestingųjų seselių prieglauda.
Bet mes nukrypom. Aš kalbėjau, kad JAV – imperija. Jūs tai neigėt. Bet visos Tavo kalbos apie misiją yra imperinės kalbos. Ir britai turėjo misiją – nešti kultūrą, neleisti vargšėms našlėms degintis mirus vyrui. Gražu, aišku, ir tikrai panaikino lyg šį paprotį. Tik visa tai priedanga.
Bet va, niekaip nesuprantu, kodėl Tau kliūva Rusijos ekspancionistiniai norai – juk irgi turi interesų. Ir žmonių kol kas nežudo. Kuo skiriasi nuo JAV? Tiesa, durniai vis dar nori teritorijų prisijungti, lyg naudotis sąjungininkų teritorijomis kada panorėjusi (kaip JAV Gvantanamo kalinius išsiuntinėdama). Bet jei Tau vienos imperijos politika tokia priimtina, tokia gera, tai kitiems gera kita imperija ir kita politika. Jūs vienodi. Jūs vasalai, kurie džiaugiasi galėdami jais būti ir tarnauja šeimininkui net jam neprašant.
O man vakarietiški demokratijos idealai yra svarbesni, nei jais pridengti JAV interesai. Vieną kartą, 6 deš. pradžioje JAV jau buvo palinkusi į totalitarizmą su visuotiniu komunistų valymu (dėl gerų tikslų – kad SSRS neprasiskverbtų). Bet kritikų, būtent kritikų dėka šis palinkimas buvo labai silpnas ir laikinas.
Dabar ir vėl kovos prieš terorizmą vardan priiminėjami žmogaus teises varžantys įstatymai. O sekti visus ir įgyvendinti Orwello 1984-uosius šiais laikais daug lengviau techniškai. Aš nenoriu gyventi tokioje šalyje net ir vardan pačių aukščiausių tikslų.
Maras lapkričio 10th, 2009, 11:27 pm
Ech, patetiškai gavosi. Arendt įtaka. Ir Camus
.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 11:30 pm
Marai, silpna vieta:
„O man vakarietiški demokratijos idealai yra svarbesni, nei jais pridengti JAV interesai”.
Maras lapkričio 10th, 2009, 11:32 pm
Kodėl, Fredi? Šiaip pati patetiškiausia, tas tiesa.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 11:36 pm
Gal Valentinas ryte geriau išlukštens, bet jei būtum nuoseklus (dvi imperijos, kurios yra viską gniuždantis, ekspansinis blogis), tau nederėtų kalbėti apie kokias nors vakarietiškas vertybes. Susitarkim taip: esame lietuviai ir mus rūpi lietuviškos vertbės, tačiau taip galima nusiristi iki kokio nors Pakso ar Uspaskich skleidžiamų idėjų, tiesų garbinimo.
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 11:38 pm
Fredi,
Na ir ką mums daryti su tuo savo prisijaukintu istoriku? Gryniausias socialistas. Porina moralinio reliatyvizmo pasakėles ir dar sugeba tuo apkaltinti kitus. Kaip koks Austras ar Chomskis.
Marai,
Vien tavo pasakymas, kad tau neaišku kas yra gera, o kas yra bloga parodo, kad gyveni postmodernistiniame moralinio reliatyvizmo (vos nepasakiau mėšle) dumble. O visi toliau dėstomi argumentai tik patvirtina tai.
Fredi,
Iš kur Lietuvoje tiek socialistų? Prarandu viltį dėl šios šalies, kaip kokia Maldeikienė.
Fredis* lapkričio 10th, 2009, 11:43 pm
Vakare pavarčiau Veido žurnalą, Valentinai su giliu liūdesiu turiu pripažinti, jog Vokietijoje, valdomoje krikščionių demokratų ir liberalų, yra progresiniai mokesčiai, nekilnojamojo turto mokestis. Maldeikienė tol daužys galvą į sieną kurių pas mus nėra, kol gyvensime taip kaip vokiečiai. Manau, jog Maras, nebūdamas ekonomistu intuityviai jaučia tą patį ką Maldeikienė. Mus socialistai įveiks, mes esame paskutiniai du mohikanai šioje LLRI, Lubio ir Maximos išterorizuotoje šalyje
Maras lapkričio 10th, 2009, 11:46 pm
Fredi, yra taip: vakarietiškos vertybės, Europa, Vakarų imperija (JAV), jomis besidangstanti. Deja, Europa kol kas yra JAV satelitas, nors ir labai stengiasi. Bet vertybės ir imperija – ne tas pats. Napoleono Prancūzija buvo imperija, prisidengusi revoliucijos idealais šimtaprocentinė analogija.
.
.
.
Valentinai, išgerk valerijonų ar česnakų pasikabink rinkę palubėje – gal socialistai nebesivaidens ant kiekvieno kampo
Šiaip gal ir akinius vertėtų nusipirkti ar stiklus pasikeisti, jei nežinojimas, kas yra „substancialus gėris/blogis” pradėjo reikšti nežinojimą, kas yra gėris
Šiaip yra dar ir afertorinis gėris, jei ką
Valentinas lapkričio 10th, 2009, 11:48 pm
Su mumis dar Ligita, Musė ir Lida. Visai neprasta kompanija.
Tiesa, romas vis dar neformalus mūsų lyderis ar ne? Kai jis pareiškė, kad moralė yra netikras dalykas pradedu abejoti.
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 12:00 am
Socialistiškumą neigiantis socialistas – pavojingiausias socialistas. Pavyzdžiui, Austras nepavojingas, nes atvirai deklaruodamas savo kairumą jis apsijuokia. Tuo tarpu Maras, su jam būdinga velniška argumentacija bando vaizduoti objektyvų. Visa tavo argumentacija atsiremia į pamatinių vertybių neigimą. Tavo pateikiami faktai kaip tik įrodo Amerikos neimperiškumą. Visa tai kairiųjų pacifistų interpretacijos norint pateisinti atsakomybės vengimą.
Einu miegoti, nes ir taip šiandien visokios Maldeikienės išnervino.
Ligita, turime 115 unikalių lankytojų. Komentuojančų gal 10. Mus kažkas stebi. Gal socialistai?
romas lapkričio 11th, 2009, 12:22 am
Valentinai, moralė turi sienas. Mūsų kultūrinės erdvės ribose tos normos galioja, o išplėsti neturim galimybių ir reikalo nėra:)
Maras lapkričio 11th, 2009, 12:29 am
Nebent ta pamatinė vertybė yra viena – demokratijos nešimas pasauliui. Tuomet taip, neigiu. Jei ne – patikslink.
Įtariu, kad imperiją mes suvokiame savaip. Nors pagal Tavo pateiktą nuorodą tai kažkaip viskas visai gaunasi.
romai, ne tik kad reikalo nėra. Tai savižudiška – jei galų gale ir įsigalėtų, tai žmonija nustotų vystytis, nes skirtingumai tai skatina.
romas lapkričio 11th, 2009, 12:47 am
Dėl Irako, Marai, su tavim nesutinku. Yra šalys pasaulyje, kai jų civilizacinis lygis neatitinka jų didelių galimybių, kylančių iš resursų valdymo. Labai svarbu, kur jos nukreipia savo finansinius srautus. Vakarai negali leisti, kad, už jų pinigus ir pasinaudojant jų technologijomis, būtų kasama kapo duobė vakarietiškai civilizacijai. Amerika yra pasaulio policininkas. Mums tas policininkas užtikrina įkandamus resursus savo kasdieniam gerbūviui. Konfliktas kyla iš nepasitenkinimo naudos pasidalinimu. Tokį nepasitenkinimą nuolat demonstruoja net Rusija (atseit, ją nori paversti vakarų žaliaviniu priedėliu).
Maras lapkričio 11th, 2009, 1:02 am
Bet kuo Husseinas trukdė? Buvo embargo, kurio jis taip ir nepergalėjo. Šimto metų nebūtų nugyvenęs – pokyčiai neišvengiami. O dabar turim bombą. Kas bus, kai išeis amerikonai? Nemanau, kad prievarta sukurta ir sunkiai sulipdyta (žinant etninę ir religinę gyventojų Irako sudėtį) puikiai laikysis. Dar vienas Libanas? Per didelis ir per turtingas. Naujas diktatorius?
Kaip Irake buvo kasama duobė mūsų civilizacijai? Ir dar už vakarietiškus pinigus? Bandė ten prancūzai kažką, kiek prisimenu, bet ne itin stambiai gavosi lyg.
Tiesa, Valentinai, o kodėl auksinis milijardas – menamas? Be Europos, Š. Amerikos ir Australijos su Zelandija kur dar daugumos visuomenės pragyvenimo standartai tokie aukšti ir skurdo taip mažai? Wallerstein mintis man atrodo visai priimtina.
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 9:38 am
Marai,
Auksinį milijardą tu minėjai, kaip pavyzdį, kaip turtingi lobsta skurdžių sąskaita. Jei tai turėjai omenyje, tai yra netiesa. Tačiau kad apie milijardas žmonių gyvena pasiturinčiai lyginant su kitais yra tiesa.
bang lapkričio 11th, 2009, 9:55 am
raomai, apie ką nors kalbant, pirma reikia susitarti dėl sąvokų. Panašu, kad tu kalbėdamas apie moralę, ja laikai tik kaip tam tikras įstatymuose ar bažnytinese dogmose įtvirtintas taisykles, vektorius – link mandagaus elgesio, etiketo. Jei kalbėti apie moralę, kaip pamatines nuostatas kylančias iš žmogaus prigimties, tu neteisus. Konkrečios taisyklės turi sienas, prigimtinės – ne.
Fredis* lapkričio 11th, 2009, 9:58 am
Valentinai, paduok neišbalansuotą, isteriškąją Maldeikienę į teismą už panikos, suirutės, nepasitikėjimo savimi skleidimą ir tau artimų, brangių žmonių sveikatos gadinimą.
Kažką suvapėjo šiandien tau nerišliai, apsimetė durnele, bet televizijoje vaizduoja labai kategorišką kompetentingą visažinę. Nekenčiu socialistų !
romas lapkričio 11th, 2009, 10:35 am
bang, pasaulyje badauja daugybė žmonių. Jie dirba pačius pavojingiausius darbus kasyklose be jokių saugumo priemonių, pigiai augina žemės ūkio kultūras, patys nepakankamai ir nepilnavertiškai pavalgydami, teršia savo aplinką pavojingomis sveikatai ir gyvybei gamybos atliekomis, kad tik produktas išliktų pigus ir būtų mums, vakariečiams, masiškai prieinamas. Apie kokią moralę mes galim kalbėti, nesuprantu. Aš abejoju, ar tau stringa šokoladas gerklėje dėl susirūpinimo šokolado augintojų gyvenimo kokybe. Ar gal tau rūpi medvinės rinkėjų, dirbančių pesticidų dulkėse, sveikata? Ir visa tai – be jokio sveikatos aprūpinimo ir pensijos draudimo. Ir dar didesnis paradoksas yra tai, kad tokie verslai dažnai uždirba pinigus amerikono arba švedo pensijiniam fondui. Jei gerbiam žmonių prigimtines teises, atidarykim visas sienas ir suteikim lygias garantijas visiems. Europa savo turtus susikrovė plėšdama Afriką, Aziją ir Ameriką. Tegul dabar pasidalina. Tai ir būtų tikroji globalizacija:)
Ir dar vienas pastebėjimas – biologiškai teisūs yra išlikusieji. Visos priemonės, leidžiančios išlikti ir pratęsti, yra pačios teisingiausios. Visa kita yra poezija.
Musė lapkričio 11th, 2009, 10:49 am
Marai, E. Lukasas teigia, kad Irake visgi buvo masinio naikinimo ginklų, bet Rusija (kuri kaip visad smarkiai prisidėjo prie jų kūrimo) spėjo juos išvežti per Libiją prieš amerikiečių invaziją, tuo sukompromituodama JAV. Nežinau, kiek galima tikėti E. Lukasu, bet versija neatrodo visai visai beprotiška
romas lapkričio 11th, 2009, 10:57 am
Marai, amerikonai nebenorėjo kęsti Huseino politikos. Juk problemą reikėjo baigti spręsti kažkada. Huseinas buvo neamžinas, bet juk tuose kraštuose sostai yra paveldimi. Huseino jauniausias sūnus buvo ruošiamas tai rolei. Kol neišsispręs klausimas tarp Izraelio ir palestiniečių, Amerika politiką Artimuosiuose Rytuose reguliuos. Irakas buvo potencialaus didesnio konflikto židinys ir dabar jis tokiu nebėra. Situacija gal ir nėra labiau išspręsta, nei buvo, bet ji nėra blogesnė. Beje, per Iraką JAV net Turkiją ant trumpesnio pavadžio dabar gali laikyti.
romas lapkričio 11th, 2009, 10:58 am
Muse, yra įtarimų, kad ginklus išvežė per Siriją. Nors gal jie ten ir tebėra.
Musė lapkričio 11th, 2009, 11:00 am
Romai, dėkui, turėjau galvoje Siriją. Štai kas nutinka, kai vienu metu kalbi telefonu ir rašai komentarą
Šrekis lapkričio 11th, 2009, 12:26 pm
Fredi, šiaip įdomu ką galvoji apie tai:
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=25444979
aš pats tik dabar pastebėjau šį straipsnį. Gal tu jau buvai skaitęs.
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 1:18 pm
Fredi,
Turbūt turėjai galvoje nesubalansuotą Maldeikienę? Nes „neišbalansuota” Maldeikienė tai būtų viskas OK.
Fredis* lapkričio 11th, 2009, 1:32 pm
Teisininkai galėtų patarti ar įmanoma būtų iškelti ieškinį Maldeikienei.
Tarp kitko jos pasėta bacila apie beviltiškumą čia gyventi plinta kaip maras. Račas įkėlė kažkokį interviu su jJonavos mergaite ir į tekstą būtinai įpynė žodžius „ji užaugs ir jei liks Lietuvoje”, paskui pradėjo sniego kamuolį ridenti Šrekis „Ar žinot kodėl reikia remti motinas? Todėl, kad jos dirba eksportui..” ir iš kart aidu atkartojo kitas socialistas J.naivusis: „Geras. Neatremimamas argumentas. Nors liūdnas- beveik tragiškas”.
Socialistų fiesta, jie liūdi, nes mėlynanosis AMB jau seniai nuvirtęs iš balno, o Kirkilas pasirodo, kad neturi aukštojo mokslo diplomo.
Musė lapkričio 11th, 2009, 1:51 pm
Na taip, Kibilius irgi sakė „Savaitės panoramoje”, kad socialdemokratai pakilo į žūtbūtinę kovą, pasitelkę net savo paskutinį kozirį – AMB, nes pajuto, kad pokyčiai iš tiesų vyksta, ministerijos valomos nuo sovietinių bezdalių – nomenklatūrinkų, ir pokyčiai gali būti nebegrįžtami.
Šrekis lapkričio 11th, 2009, 2:27 pm
Ei tautiečiai jums viskas gerai? Koks dar AMB (tiksliau A.Brazauskas). Po velnių. Jus gal raudonus akinius vieną kart nusiimkit. Jums tikrai visos bėdos susiveda į socialistus ar tiesiog tingėjimas ar inercija trukdo žvelgt giliau? Suprantu šilta kontorose (pas mane irgi ne šalta), bet tai ne visur taip.. Kalbame, diskutuojame apie fundamentalius dalykus, o jie vėl tą patį per tą patį. Kiek gi galima?
Fredi, dėl masinės emigracijos tau tai naujiena? Beje ta emigracija prasidėjo gerokai ankščiau, nusiramink tai tikrai ne A.Kubiliaus nuopelnas.
„Kibilius” originalu..
. lapkričio 11th, 2009, 2:33 pm
Ne į temą – ryškiai. Taip gavosi, jog per LTV pasižiūrėjau „Talentų ringas” kartojimą. Kaifas kvadratu. Tiesiog neįtikėtinai šilta žiuri, kurioje arogantiškasis ‘gravel’as” Tomas Sinickas parodo gal tikrąjį savo veidą.
Fredis* lapkričio 11th, 2009, 2:39 pm
Šreki, tas tavo įrašas, kurį įkėlė Račas ir komentarai po juo yra tipiškas socialistų smaginimasis, folkloras dar nuo prieškario Respublikos laikų – visokie Žemaitės petrai kurmeliai ir P.Cvirkos Frank Kruk. Net juokinga kaip viskas kartojasi. Gali vienu sakiniu trumpai pasakyti ko jūs inkščiate, kas jums negerai? Sakai, kad šiltai sėdi. Turbūt Lietuvos gaila? Tai pagailėk, paverk.
. lapkričio 11th, 2009, 2:42 pm
Jei Fredis* būtų ne tinginys ir susirastų, kokie socialistai inicijavo pataisas – uždelsto veikimo bombas biudžetui:
- dėl motinystės išmokų- neadekvačias dydžiu biednai šaliai.
Jų dėka Baukutės vyras gauna iš manęs, Fredžio ir kitų berods po 4100 Lt/mėn.- nedirbdamas ir dėdamas…
-valdininkų atlyginimų padidinimą – nepamenu, kaip vadinasi, nuo jų skaičiuojama atlyginimai ir valytojai ir departamentų direktoriui, kurių 10 kart daugiau.
Musė lapkričio 11th, 2009, 2:43 pm
Šreki, nepyk, nesusilaikiau. Labai smagu erzinti, kai duodiesi erzinamas.
Musė lapkričio 11th, 2009, 2:48 pm
Taške, aš irgi žiūrėjau, man labai patinka toje laidoje „Gravelas”. Dar patiko, kai Meškėla talentingam jaunam vokalistui liepė – „paskambink man”. Dabar ne į temą pagalvojau, kad jei pasodintume jo vietoje Algį Greitai, galbūt irgi būtume maloniai nustebinti, nemanai?
. lapkričio 11th, 2009, 3:02 pm
Norėčiau, bet neįsivaizduoju- tai virš mano sugėbėjimų.
Nors po teisybei nei vieno, nei antro gyvo nesu matęs.
Kad Algis Greitai sugebėtų pagarbiai ir šiltai pabendrauti ne tik su aiškiai talentingu, bet ir aiškiu tinginiu ar net netikėliu mokinuku… Būtų fain.
Meškėla po to mano akyse – grandas. Rimtai, ypač jeigu tuo vaikiu iš tikro užsiims.
Maras lapkričio 11th, 2009, 4:15 pm
Valentinai, dėl auksinio milijardo atsakė romas. Mes kuo toliau, tuo labiau panašėjame į tuos gražuolius iš Wellso „Laiko mašinos”, kurie nieko patys nedirba, puikiai gyvena, o juos aptarnauja požemiuose gyvenantys baisingi padarai. Ir kartais užpuola bei pagrobia kokį gražuolį. Va Tau ir terorizmas su piratais. Už viską reikia mokėti.
Bet pastebiu Tavo ir Fredžio polinkį į erzinimą. Matyt darbas darosi neįdomus – reikia aštresnių pojūčių. Man tai nepatinka.
bang lapkričio 11th, 2009, 4:38 pm
romai, aš ir spėjau, kad kalbėdamas apie moralę kalbi apie jos atspindį bažnytinėse dogmose.
romas lapkričio 11th, 2009, 5:35 pm
bang, kad jokia moralė iš prigimties nekyla. Viskas ką turim užgimę, yra genai, kurie pasireiškia per kūno ir elgesio savybes. Moralė yra kultūros produktas, kylantis iš vienos kūno savybės – proto. Protas taisykles gali įvairias sukurti. Gali tai būti 10 dievo įsakymų arba komunizmo statytojo kodeksas. Jei mokysimės nuo mažumės, galim bet ko išmokti. Zeppelinus va buvo įdėjęs filmukų pas Račą, kaip vaikas musulmonas barzdotam dėdei galvą pjauna. Juk jis tai daro iš moralinių paskatų – kovodamas su blogiu žemėje:)
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 8:22 pm
Fredi,
Susidūrėme su „zajadlais” socialistais. Radau jų teoretinę kloaką, kurioje murkdosi visa eilė garsenybių, kurių pradžioje stovi leninas. Gina blogį ir nei tuo dižiuojasi:
en. wikipedia.org /wiki/World-systems_approach
Klausimas, ką darome? Likome vieninteliai, kuriems rūpi vertybės. Gal dar bang su mumis. Romas pasirodė beesąs biologinis deterministas ir jis pasakys, kad mažuma pati kalta, kad yra mažuma, todėl jei ir išnyks reiškia taip ir reikėjo.
Ką darome? Gelbėjam pasaulį ar žūstam socialistų pragare?
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 8:42 pm
Didysis blogio magistras yra toks Wallerstein:
en.wikipedia.org/ wiki/Immanuel_Wallerstein
Pasirodo jis dar ir taip vadinamo antiglobalistinio judėjimo įkvėpimo šaltinis ir pilkasis kardinolas. Žodžiu priešai yra stiprūs. Tačiau yra vilties:
Wallerstein’s theory has also provoked harsh criticism, not only from neo-liberal or conservative circles, but even some historians who have averred that some of his assertions may be historically incorrect. As well, some critics suggest that Wallerstein tends to neglect the cultural dimension, reducing it to what some call „official” ideologies of states, which can then easily be revealed as mere agencies of economic interest.
Bet, deja, marksososai dominuoja Vakarų universitetų aplinkkoje ir kova bus nelengva.
romas lapkričio 11th, 2009, 9:05 pm
Valentinai, aš esu idėjinis konservatorius su liberalizmo niuansais. Į pasaulį žiūriu kritiškomis akimis, todėl idealizmo manyje mažai. Šiandien skaičiau Rudzkio straipsnį Delfyje ir galvojau, kad man viskas patinka, ką jis sako. Neturi būti populizmo politikoje. Manau, visokios kalbos apie moralę ir principus yra labiau psichoterapija. Užuojauta, rūpestis visuomene yra tik žodžiai, negalintys realiai nieko pakeisti. Užjausim savo pensininkus šiandien – sumokėsim rytoj. Tokia pozicija yra sąžininga, nes neveidmainiška. Vertybės visada turi būti tikros ir grįstos resursais. Galėtų visuomenėje būti išpažįstamos ir krikščioniškos vertybės. Tik tai turėtų būti grįsta tikėjimu. Žmogus yra toks gyvis, kai jis be argumentų taisyklių nesugeba laikytis. Todėl, jei jau nesame katalikai, dedam viską į šoną ir nieko nevaidinam. Tada bent jau visuomenė bus lengviau prognozuojama:) Aš neįsivaizduoju Račo atsisakant savo kasdienio pakelio cigarečių vardan pietų ubagui. O jei priimtum įstatymą, kad alga Lietuvoje negali būti didesnė už seimo nario algą, langų seimui daužyti ateis visi, kurie iki šiol kovojo už tų algų mažinimą:) Lietuva yra džiunglės ir ją išgelbės godūs egoistai, kurie, pradėjus kilti ekonomikai, samdys vis daugiau bedarbių, kad uždirbtų nepadoriai daug ir nusipirktų naują 7 klasės BMW, naują žmoną bei pasistatytų namą Laurų kvartale už spygliuotos tvoros visų pavydui:)
Maras lapkričio 11th, 2009, 9:23 pm
romai, populizmas ir politika yra neatsiejami. Dar daugiau, daugelis gerų dalykų (kaip ir dar daugiau negerų) buvo padaryta būtent dėl populizmo.
Šiaip galima būtų sutikti su tokiomis mintimis, bet vis tik istorija parodo dar ir tai, kad rūpestis kitais ir moralė veikia ir paveikia. Tegul labai lėtai, tegul nepakankamai, bet paveikia. Europiečiai dabar mažiau žiaurūs ir kietaširdiški artimui savo, nei buvo prieš 1000 metų ir tai yra būtent moralės diegimo (per tikėjimą) nuopelnas. Neatmetu minties, kad dėl savo „gerumo” ir liberalizmo Europa gali žlugti kaip tokia ar visiškai pasikeisti kultūriškai. Bet gal ir ne.
Nežinau, kas yra tikros vertybės. Svarbu, kad jos būtų pagrįstos veiksmais. tuomet ir bus tikros.
Musė lapkričio 11th, 2009, 9:25 pm
Aš kažkaip tikiu Rudzkiu, man jis atrodo protingas ir objektyvus, nesiekiantis savo pasisakymais jokios asmeninės naudos, populiarumo ar pan. Jis mano tėvų sodo kaimynas, ir dabar tebegyvena sodų bendrijoje sodo name, paprastas ir visiškai nepižoniškas bankininkas. Greičiau mokslininkas, nei bankininkas.
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 9:32 pm
Romai,
Už šiuos tavo žodžius:
„Ir dar vienas pastebėjimas – biologiškai teisūs yra išlikusieji. Visos priemonės, leidžiančios išlikti ir pratęsti, yra pačios teisingiausios. Visa kita yra poezija.”
konservatoriai tave paskerstų, o liberalai paprašytų garsiai apie tai nekalbėti.
Iš principo su tavimi nesutikti sunku, bet jeigu būtume nuoseklūs ir atsisakytume moralės ir principų, tai turėtume pripažinti, kad Lietuvos valstybė nelabai turi šansą egzistuoti, nes jos egzistavimas pagrįstas būtent mūsų visų pripažįstama trancendentine vertybe (gal kai kas pavadintų kolektyvine abstrakcija), kuri vadinasi Lietuva.
romas lapkričio 11th, 2009, 9:37 pm
Marai, gal ne visai taip supratai. Moralė žodžiais ir moralė sąskaita ateities, atidedant sprendimus, nėra jokia moralė. Visuomenėje krikščioniškos savitarpio pagalbos, gailestingumo normos nėra gyvos ir natūralios, todėl socialinis solidarumas yra neįmanomas. Kai į viską pasižiūri sąžiningai, gali priimti kad ir negailestingus, bet gerus sprendimus.
Maras lapkričio 11th, 2009, 10:10 pm
Supratau daugmaž teisingai.
Aš žiūriu kaip istorikas – iš ilgos distancijos perspektyvos, todėl požiūriai kiek skiriasi. Štai jei taip būtų mąstę žmonės prieš 1000 metų, ar nebūtume mes tokie pat – džiunglės. Aš suprantu, kad solidarumo su artimu Lietuvoje mažai (iš tiesų jo yra, tik niekas jo nereklamuoja, o ir reiškiasi jis „ne aukščiausiu lygiu” dažniausiai).
Kažkada reikia pradėti. Ar dabar pats nedėkingiausias metas? Nežinau. Lūžis, krizė yra geras laikas keistis ir keisti.
Ar iš tiesų nėra jokių kitokių rezervų, kaip tik pensijų mažinimas. Man atrodo, yra (kad ir tie, kurie gauna po keturias). Kiek valdininkų sumažinta? Lyg padidėjo. Ar vyksta struktūrinės reformos? Nematau. Rudzikis rodo, kad estai taupo. Bet betaupydami jie lyg neuždarinėjo bibliotekų kaimuose, kaip pas mus jau kiek metų daro. Tai gal kitaip galima taupyti? Jie betaupydami kompus žmonėms su internetu dalijo nemokamai. O pas mus uždarius biblioteką kaime liko tik „dėžė” smegenų plovimui. Todėl pensijų mažinimas (ypač kai pensininkai remia savo suaugusius vaikus – gėda būtų tarpukariu tokį dalyką kam ir pasakyti, o ir nebuvo to) nieko nepakeis. Po kelių metų vėl reikės kažką kirpti ir mažinti.
Kas kita, kad aš nematau jokių prošvaisčių. Galvojau, krikdemai apsitvarkys. Deja, jie neturi plano, o jei turi – nevykdo. Taupyt ir vykdyt struktūrines reformas jie sugalvojo uždarydami Mokslų akademijos biblioteką. Ot sutaupys. Tai tikrai belieka pakabint didelį užrašą ant Lietuvos: „žmonių gamyba pasauliui”, dar antrą – „pigiausių prostitučių kraštas” (Britanijoj berods pirmaujame pagal pagaunamų prostitučių kiekį tarp tautybių) ir vperiod į Lotynų Amerikos rojų su Laurų kvartalais ir lūšnynais aplink sostinę. Nes jei tie kvartalų gyventojai nebus stabdomi, kaip nebuvo iki šiol, tai Lietuvos jie neištemps, tik save. Jiems nereikia pramonės ar tuo labiau informacinių technologijų – jiems reikia galvijų, kuriuos gali spardyti kaip nori ir kur nori. nežinau, ar Estija turi milijardierių kaip mes Lubį, bet ji turi Skype. Bet mūsų Laurų kvartalo gyventojams to nereikia.
Tiesa, Rudzikio straipsnyje man pasirodė nepatikima ta Balcerowicziaus mintis apie Švediją. Ten socdemai dominavo valdžioje dar nuo tarpukario, todėl apie liberalistinį požiūrį į visuomenę kažin ar galima kalbėti ir iki ekonominio suklestėjimo. Kas kita, kad tokių idiotizmų, kaip mūsų motinystės pašalpos turbūt nebuvo.
Šrekis lapkričio 11th, 2009, 10:21 pm
Fredi, įsivaizduok – atsibundi vieną dieną ir nerandi nei vieno socialisto.. nei pas A.Račą, nei čia, nei Alfoje ar Delfyje. Tylu ramu, nei vieno nors mažiausio inkštimo ar cypimo.
Tu to nori? Ar kai ko daugiau..?
Pamąstyk apie tai o aš einu miegot. Užtenka šiandien tų įspūdžių ir taip. Pradėjau jau ir vakarais komentuoti, o tai jau negerai..
romas lapkričio 11th, 2009, 10:38 pm
Marai, struktūrinės reformos reiškia mokytojų ir švietimo sistemos darbuotojų skaičiaus sumažinimą, sumažinimą lovų skaičiaus ligoninėse ir atitinkamą sumažinimą sveikatos priežiūros specialistų bei ligoninių administracijos, sumažinimą gaisrinių, policijos skyrių ir atitinkamai vidaus reikalų sistemos darbuotojų, ypač iš aukštesniojo personalo. Tik tokios reformos leistų taupyti valstybės lėšas realiai. Ir reikia skaičiuoti, ar turėsim pinigų Sodroje bedarbiams pašalpas mokėti, ar vis dėlto mažinam pensijas. Kurie įsivaizduoja, kad Lietuvoje yra labai daug gaunančių dideles algas, gali pasižiūrėti į statistikos departamento lenteles. Realiai nėra labai iš ko atimti, kad kitiems duotum – Lietuva yra skurdus kraštas, deja.
Valentinas lapkričio 11th, 2009, 11:01 pm
Be to, Lietuva yra skurdus kraštas pripratęs gyventi ne pagal kišenę.
Praeivis lapkričio 11th, 2009, 11:07 pm
Čia Marui.
MA biblioteką uždarys ne krikdemai, bet liberalai, nes tai Steponavičiaus sfera. Ir greičiausiai uždarys ne tik šitą, bet ir Technikos, Medicinos ir kitas panašias kontoras, kurios seniai virto nomenklatūrinių pirdalų ir jų žmonų prieglaudom. Tarkim, yra tokia Medicinos biblioteka Kaštonų gatvėj, apie kurios egzistavimą retas iš viso girdėjęs. turi apie pusšimtį darbuotojų ir per dieną joj apsilanko keli (neperdedant, tiesiogine prasme keli) skaitytojai. Net ir labai norėdama ta biblioteka nepajėgi suteikti jokių šiuolsikinių informacinių paslaugų, nes neturi nei reikiamų resursų, nei fondų, nei technologijų – nieko absoliučiai. Palyginimui – KMU akademinė biblioteka su panašiu darbuotojų skaičium aptarnauja 2000-3000 skaitytojų kasdien. KMU biblioteka yra iš viso reiškinys, moderniausia Lietuvoj, atidaryta prieš porą metų. Pamatę jos technologijas, architektūrą, darbo organizavimą ir galimybes daugelis žagtelėtų ir nepatikėtų, kad tai yra Lietuvoj. Ten važiuoja ekskursijos kaip į Akropolį. Be juokų. O pagal įvairiausių įprastinių ir elektroninių paslaugų apimtis, informacinių duomenų bazių naudojimą ir t.t. ji lenkia MA biblioteką TŪKSTANČIUS kartų. Ir visa tai vien dėl to, kad reikalus ten stumia energinga jauna direktorė, mačiusi pusę pasaulio ir žinanti, kaip tvarkomi tokie reikalai. Aišku, ne be KMU valdžios paramos, bet ta valdžia irgi ne visokie nupirdę juodkos ir panašūs tarybiniai profesoriai, nemokantys naudotis kompiuteriu, o jauni profesionalai. Tarp kitko, KMU biblioteka buvo pastatyta už kokius 10-12 mln. kartu su visa įranga – kaip keli prašmatnesni viešieji tualetai.
Technikos biblioteka nedaug skiriasi nuo MA pagal savo veiklos prasmingumą. Ir netgi Nacionalinė su jos niekad nepabaigiamais remontais už dešimtis ir šimtus milijonų. Taip, bibliotekininkai nuolat verkia dėl dėl savo algų ir pan., bet ne kažin ko jie ir verti. Lietuvos bibliotekos, bent jau čia paminėtos, yra pačios tikriausios dinozaurų kapinės. Gėda ir pasakyt, bet Lukašenka pastatė savo naują Nacionalinę Minske, kokią rastum ne kiekvienoj vakarų sostinėj ir kokios Vilniuje dar nebus dar 100 metų.
Maras lapkričio 11th, 2009, 11:07 pm
Romai, mes skirtingai suprantame struktūrines reformas. Aš jas suprantu kaip keičiančias ekonominę ir socialinę visuomenės struktūrą ilgesniu laikotarpiu. Tu kalbi apie biudžeto subalansavimą. Jo reikia ir aš sutikčiau su Tavo pasiūlymais, jei šalia jų būtų ir kiti. Nes dabar nukirpus niekas nepasikeis. Nereikės kreiptis į TVF, valstybė nežlugs, bet tik tiek. Mes ir toliau būsim darbo rankų ir pučių [atsiprašau] tiekėjai pasauliui. Gaila, mažai žinau apie Estiją, tai neina lyginti, kur ir ką jie taupo.
Šiaip kad Lietuvai reikia ne daugiau 4 univerų, tai ir aklam aišku. Bet mes gi turime autonomiją. Nors šiaip švietimas man atrodo paskutinė vieta, kurią reikėtų kirpti. Vidurinis, turiu omeny. Kita vertus, aišku, koks skirtumas, ar mes gaminsim Europai nekvalifikuotą ir pigią darbo jėgą, ar kvalifikuotą. Lietuvoje gi ji vis tiek nepasiliks.
Praeivis lapkričio 11th, 2009, 11:21 pm
Dar Marui.
Kaip taupo estai?
2008 vasarą, kai Lietuvoj kirkilas „nematė jokios krizės, nes viskas tik augo ir klestėjo”, Estijoj buvo duotas nurodymas valdiškoms įstaigoms grąžinti į biudžetą 15 proc. jau gautų asignavimų. Grąžinti iš ko nori – iš algų, iš veiklos sąnaudų, bet grąžinti, nors krauju vemk. O tuo tarpu Kirkilas, pajutęs, kad auksinė burbulo višta jau dvęsia, permetė ar tik ne 200 mln. biudžeto plano dalį į kitą ketvirtį ir antrojo ketvirčio planas buvo viršytas 1 mln. Nors realiai jau buvo 200 mln trūkumas. Bet ant nosies buvo rinkimai.
Musė lapkričio 11th, 2009, 11:43 pm
Pastaruoju metu matyt per daug skaitau socialistų, jie man padarė blogą įtaką, aš idejiškai neatspari, kaip Fredis pasakytų. Aš nenoriu, kad mažintų pensijas. Man patiko, kad pastaraisiais metais pensininkus galėjai sutikti ne vien vaistinėje, ar maximoje, skaičiuojančius baltus centus sutriušusiose piniginėse, bet ir Filharmonijoje, teatre, net kavinėse. Nors ir sunkiai, susispaudę, bet jie jau galėjo pragyventi nekęsdami žeminančio, naikinančio orumą skurdo. Senjorai pradėjo kelti galvas, jie atsigavo, pradėjo viskuo domėtis, dalyvauti visokiose senjorų nemokamų arbatėlių ar pigių kino seansų akcijose. Aš nenoriu, kad tai vėl pasikeistų.
Ir sutinku su Maru, kad rezervų yra, jų visada yra, kai pasistengi jų ieškoti.
Kai A. Kubilius tvirtina, kad žūtbūt reikia kelti Sodros įmokas 2 proc., bo kitaip Sodra bankrutuos, o paskui pakalbėjęs su Prezidente nutaria, kad ieškos kitų variantų, mane tai nervina. Reiškia, kad tų variantų galima buvo ieškoti iš pat pradžių.
Ir nervina, kad elgiasi visiškai priešingai savo programai. Vienas pirmųjų prioritetų buvo švietimas. Dabar uždarinėja bibliotekas ir mokyklas. Visos programos vinis buvo šeimos koncepcija. Skatinti, remti, ugdyti stiprias šeimas, viskas šeimoms. Po rinkimų pats pirmas žingsnis buvo – nuimti vaiko pinigus. Sutinku, nuimti gal ir reikėjo, bet ar būtinai reikėjo pradėti būtent nuo vaikų? Ne nuo patentininkų, turginių, autorinių teisių, PVM , bet būtent nuo vaikų. Man tai neatrodo nei jautru, nei krikščioniška.
Arba tos motinystės pašalpos. Nesąmonė, aišku. Bet žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, kas yra svarbiau – ar ženkliai padidėjęs gimstamumas pastaraisiais metais, ar keletą metų didesnis nei įprastai Sodros deficitas? Pažįstu ne vieną šeimą, kuri apsisprendė gimdyti po 3 vaiką vien dėl palankių sąlygų. Ir nesvarbu, kad gali kažkas rėkti, kad vaikus reikia ne dėl pinigų gimdyti, kad tai egoistiška ir pan. Nesvarbu, kokie jų motyvai, valstybei turėtų būti svarbu vienintelis dalykas – kad jie gimdo. Ir tos aukštos lubos skatino gimdyti būtent dideles pajamas gaunančias šeimas, o ne asocialias. Būtų įdumu pasižiūrėti statistiką, kaip namų ūkius suskirsčius pagal pajamas, koks gaunasi prieaugis skirtingose grupėse ir kaip jis keitėsi. Esu įsitikinusi, kad vadinamojoje „viduriniojoje klasėje” prieaugis buvo nemažas.
bang lapkričio 11th, 2009, 11:49 pm
romai, pagrindinės moralinės nuostatos kyla iš prigimties, genuose. Apie moralę, kaip kultūros produktą aš ir sakiau – nesutarimai sąvokų suteikime. Tavo pavyzdys apie galvą pjaunantį vaiką ir patvirtina, ką jau minėjau – „kalbėdamas apie moralę, ja laikai tik kaip tam tikras įstatymuose ar bažnytinese dogmose įtvirtintas taisykles”, „kalbėdamas apie moralę kalbi apie jos atspindį bažnytinėse dogmose”. Tas pats su pavyzdžiais „10 dievo įsakymų arba komunizmo statytojo kodeksas”. Kalbant apie moralę ne kaip žmonių sugalvotus įstatymus, bažnytines dogmas, etiketo taisykles, kyla klausimas, kodėl jos būtent tokios, kodėl religijų pagrindines nuostas, įstatymus žmogus sukūrė iš esmės tapačius ?
Fredis* lapkričio 11th, 2009, 11:57 pm
Muse, pakalbėjai kaip socialistė, sėskis – du.
Maras lapkričio 12th, 2009, 12:01 am
O turiu sąjungininką
. Deja, atrodo krikdemai mus išdūrė: programa rašyta rinkimams, o ne darbams po jų
. Tiksliau, geriausiu atveju, surašyti visi geri norai nesitikint, kad juos bus galima įgyvendinti.
O kad vaikas turi būti gimdomas ne dėl pinigų – netikėk. Sociologinis faktas – daugiausia gimdo arba tie, kurių nė vienas vaikas nebaigs univero (tai yra, jiems vis tiek, kiek jų turėti), arba labai turtingi, kurie bet kokį kiekį išmokslins. Visi kiti skaičiuoja, kiek sugebės išmokslinti ir išauginti. Dėl pačių vaikų juk taip daro.
bang, genai, aišku, gerai, bet va įrodymų apie tą genetinę moralę kažkaip nesimato. Kai kuriose kultūrose kraujomaiša galima, kai kuriose nėra šeimų, valgomi žmonės, leidžima žudyti. Žmoguje tikrai yra gero – blogo skyra, bet konkretūs jų turiniai labai skiriasi.
. lapkričio 12th, 2009, 12:18 am
Pagalbon Fredžiui*, sudarančiam faktinį socialistų sąrašą:
Nr.1 – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas
Nr.2 -
romas lapkričio 12th, 2009, 12:18 am
Marai, struktūrinės reformos ir yra valstybinio sektoriaus efektyvinimas, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas ekonomikai. Skolintis reiškia atidėti problemas ateičiai. Jei ir skolinamės, tai turi tarnauti reformai, kai ekonominis efektas nėra įmanomas iš karto, bet reforma atsipirks ateityje. Dabar vyrauja mintis, kad valstybė gali kokiu nors būdu užkurti verslą. Taip yra todėl, kad tikrai buvo daug įmonių, besišeriančių iš valstybės kišenės. Dabar valstybė užsakymų neduoda ir biznis pasibaigė. Aš manau, kad buvo neteisinga taip perskirstyti pinigus, kai iš vieno verslo atimi ir duodi kitam. Todėl tai yra į gerą. Estai nuo lietuvių skiriasi tuo, kad jie seniai neturi biudžeto deficito. Tai reiškia, kad valstybės sektorius buvo tokio dydžio, koks yra Estijai pagal kišenę. Pas juos ir lovomis ligoninėje, ir su mokytojų skaičiumi, ir su algomis valstybės sektoriuje yra viskas gerai, nes taip yra seniai, o mums reikia daryti šuolį nuo nepamatuoto išlaidavimo iki diržų veržimo su tikslu skolas grąžinti. Esmė yra ta, kad mokytojai uždirba mažai ne dėl blogų mokesčių, o todėl, kad jų yra per daug, kad yra per daug pastatų mokykloms ir per daug administracijos tas mokyklas administruoti. Kiti sakys, kad mokytojų krūvis ir taip didelis. Bet ar geros yra mokymo programos, ar tikrai kiekviename dalyke turi mokytojas griežtai specializuotis, kai krūvio neužtenka provincijos mokyklose, ar tinkama yra mokytojų ruošimo sistema? Panašios problemos yra visuose valstybės sektoriuose. Taupyti – vienintelis būdas iš krizės išeiti. Galima svarstyti tik ką ir kokių būdu taupom. Sulaukti investicijų per krizę yra sunku. Bet mes turim rodyti potencialiems investuotojams ateityje, kad jų neprislėgs mokesčiai, kai gal būt sugalvos pas mus ateiti. O mokesčiai neprislėgs, jei valstybė nustos lįsti skolon.
. lapkričio 12th, 2009, 12:22 am
Nr.2 – Norvegijos karalius Haraldas V
Šiam Jo didenybei socializmą valstybėje sukurti padėjo pats ponas Dievas – pamokęs, kaip siurbti naftą iš jūros dugno.
Švediškajam Jo didenybei net ir to nereikėjo.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:30 am
bang, aš gi sakiau, kad moralė yra proto padarinys. Panašiai yra su bebrų užtvanka – ji yra bebro dantų padarinys. Žmogus yra bandos gyvūnas. Tai irgi yra genuose. Visi bandos gyvūnai pripažįsta hierarchiją. Moralė yra priemonė valdyti bandą. Kiekvienam atskirai individui moralė nėra įgimta. Jis jos turi išmokti. Kai atsiranda pranašai matosi – žmonių fantazija yra beribė. Galima pateisinti bet ką: dujų kameras, žudynes klasiniu pagrindu, kanibalizmą ir t.t.
Maras lapkričio 12th, 2009, 12:50 am
romai, su viskuo sutinku iš esmės. skolinimasis nieko nepakeis. Bet jei nuimsim pensijas, tai irgi nieko nepakeis struktūriškai. Bijau, kad taupymas – irgi. Nes kol kas atrodo, kad einama lengviausiu keliu – pataupom pamažindami pensijas ir algas ir jokių reformų. Va jei kaip Tu sakai, tuomet suprantu. Bet to nematau. Jokios optimizacijos, biurokratijos mažinimo nesigirdi. Va prieš tokį taupymą tai aš nusiteikęs. Nes jis nieko nepakeis.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:46 am
Jei jau apie mokytojus prakalbote, tai papasakosiu šviežią istoriją. Yra Kaune Ugnė Karvelis gimnazija. Neseniai jos vadovu patapo žmogus, atėjęs iš verslo. Jis įvedė keletą naujovių.
Pedagogo darbo sutartis numato tam tikrą darbo valandų kiekį. Jis pradėjo reikalauti laikytis to. Pertrauka – mokiniams. Mokytojai per pertrauką privalo dirbti. Pasibaigus pamokoms, mokiniai namo, o mokytojai tęsia darba tiek, kiek priklauso pagal sutartį. Pamokos laikas 45 minutės. Jei pedagogas paleidžia vaikus anksčiau, pirmą kartą gauna įspėjimą, antrą kartą metamas iš darbo.
Atlyginimų lygis – 2-3 tūkst. Pagalvokime apie pedagogų sąlygas. Paprastai jie dirba iki pietų, ir eina namo. Už visa tai susišluodami tokius pinigus. Dabar prisiminkime, kaip reikia arti paprastam žmogui kokioje nors firmoje,kad gautų tuos pačius pinigus
Nepaisant to, minėtos gimnazijos pedagogai yra žiauriai pasipiktinę įvesta disciplina. Pripratimas prie patogumų yra nepaprastai stiprus. Ir maištaujanti dvasia. Kai direktoriaus nėra, mokinių paleidinėjimas iš pamokų anksčiau iš karto atsistato
Mano žinių šaltinis – vienas iš pedagogų, jei ką.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:54 am
Dėl struktūrinių reformų. Manau, kad krikdemai ne mus išdūrė, o pas juos tiesiog nėra intelektualinio potencialo ir politinės valios daryti reikiamus sprendimus. Nes reikia balansuoti ant valstybinio bankroto ribos, o tai yra tas pats kaip jeigu esi bomžas ir nenori mirti, privalai rinkti butelius ir knistis šiukšledėžėse, nors ir supranti, kad daug svarbiau imtis struktūrinių reformų – nusiprausti, įgyti profesiją, išsinuomoti kambarį ir pabandtyti susirasti darbą. Deja, tam reikia pinigų, o bomžai pinigų neturi. Plius, reikia labai norėti. Todėl akivaizdu, kad iš bomžo tapti normaliu piliečiu turi šansą tik labai talentingi ir valingi bomžai. Deja, tarp valdančių tokių nesimato. (tarp opozicijos taip pat).
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:06 am
Beje, noriu pasidžiaugti, kad valią keistis ir vykdyti reformas labiausiai demonstruoja liberalai. Steponavičius tikras vyras – op ir padarė reformą. Šimašius nuolatos padaro ką nors naudingo mums ir kenksmingo Wu. Čaplikas ruošia reformą. Kiti ministrai? Sunkiai.
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 8:39 am
Valentinai – pats nuostabiausias ministras yra Kreivys, Šimašius -tik antroje vietoje. Vakar Kubilius gerai padirbėjo nacionalinėje televizijoje propagandos srityje, aiškindamas ir įrodydamas socialistams, paksiečiams ir Zuoko liberalams, kad argumentai yra per silpni.
romas lapkričio 12th, 2009, 9:29 am
Valentinai, negalima reformų priskirti vienam ar kitam žmogui. Reformai reikia finansavimo, reikia pakeisti tarpžinybinius aktus, todėl prie reformų dirba visas kabinetas. Reikia neužmiršti, kad vyksta ir administracinė reforma. Tik Maras supranta visa tai paprastai – imi ir atleidi valdininkus. Tik kad valdininkas yra įstatyminė funkcija. Faktiškai, norint pakeisti situaciją, reikia perrašyti tonas įstatymų ir teisės aktų, kuriuos biurokratija pagamino per eilę metų. Taip pat būtų gerai sukurti naują efektyvų modelį ir užtikrinti visų teisės aktų suderinamumą, kad sistema veiktų efektyviai ir būtų mažai skylių neveikimui bei korupcijai. Toks darbas nėra padaromas per 100 dienų arba kad ir per 300. Gerai būtų, jei tai pavyktų per kadenciją. Pirmi rezultatai bus matyti po apskričių reformos. Ji jau greitai:)
bang lapkričio 12th, 2009, 9:48 am
romai, diskutuojam skirtingose plotmėse. Proto padarinys yra įstatymuose ir bažnytinėse dogmose įtvirtintos nuostos, tačiau pagalvok, kas tą protą paskatino tai padaryti ir kodėl būtent taip. Jei imti tavo pavyzdį su bebrais, tai pagalvok kas lėmė, kad tų bebro dantų padarinys yra užtvanka, o ne lizdas medyje.
Truputį keistai jaučiuosi kai kalbant apie moralės prigimtį man kaip neva įrodymą pateikiat kokį konkretų berniuką su peiliu ar Hutlerį. Lygtai tai būtų visuotinai priimtas elgesys, užmirštant genocido pasmerkimą visos žmonijos mastu. Taip galime girto santechniko Vasios padarytu pasmurtavimu įrodinėti moralės pradmenų nebuvimą žmogaus genuose. Tai dabar rungsimės, kas pateiks daugiau žmonijos ir atskirų asmenų moralumo ir nemoralumo įprodymų ?
Marai, įrodymai apie genetinę moralę yra aplink ir mes patys. Visose religijose, įstatymuose yra tapačios pagrindinės moralinės nuostatos – nevok, nežudyk. Kalbu apie moralę, ne kaip apie atskiras išgalvotas taisykles, o apie tai, kas paskatino visuose pasaulio kampuose jas sukurti iš esmės tapačias. Jūsų pavyzdžiai apie kraujomaišą, valgomus žmones – čia jau išgalvotos taisyklės, jų kraštutinė forma – golfo klubo etiketas. Aš kalbu ne apie tai, nesakau, kad A.Lydekos knyga yra jo genų rinkinio pasekmė. Ir tos tautos su kraujomaiša ir valgymu vienas kito turi tas pačias pamatines moralines nuostatas – nežudyk, nevok, mylėk artimą savo, kurios manau yra įgimtos. Tai ką tu apinėjai pavuzdžiuose, yra jau visai kitas lygmuo. Niekur neleidžiama žudyti be priežasties, garbinamos vagystės iš vienas kito.
romas lapkričio 12th, 2009, 10:07 am
bang, jei moralė būtų įgimta, niekam nereikėtų nieko sugalvoti. Pavyzdžiui: valgymo taisyklių nėra, nes žmogus žino, kad valgyti reikia ir žino, kas jam skanu. Moralė yra surišta su tabu. Religija yra argumentas, kodėl reikia būti moraliu, nes be jos žmogus prasmės nemato (prisiminkim Dostojevskio „Viskas galima, jei dievo nėra”). Dėl tos pačios priežasties pasaulyje yra teisė ir represinės struktūros teisei prižiūrėti. Moralės sistemų gali būti įvairių, kaip ir bebrų užtvankų:)
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 10:09 am
Romai,
Sutinku. Be to, valdininkas dar ir vartotojas. Paleidus valdininką sunkmečiu, jis neturės pinigų, jam reikės mokėti pašalpą, jis nebepirks sviesto. Valgys duoną sausą. Pieno žvaigždės nukentės.
bang lapkričio 12th, 2009, 10:56 am
romai, jūs apie batus, aš apie ratus. Tai todėl, kad dėl moralės sąvokos taip ir nesusitarėm. Jūs apie religiją, aš apie genetinį kodą, kuris įtakojo tos religijos atsiradimą, todėl šiuo atveju religija man ne moralumo argumentas, o instrumentas (ne priežastis, o pasekmė). Tai, kad mes savo genus dar perduodame, kad esame būtent tokie, kokie esame, kad kuriame būtent tokias taisykles, yra ne asmens sugalvotų taisyklių pasekmė.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 11:07 am
bangi,
Aš gi sakiau, kad romas yra biologinis deterministas. Gal netgi fatalistas : )
romas lapkričio 12th, 2009, 11:18 am
bang, aš sutinku tik su tuo, kad genotipas, esant panašioms sąlygoms, priveda prie panašių išorinių pasireiškimų. Bet tai priklauso tik nuo sąlygų, bet ne nuo genų. Ar vogti, ar nevogti, nėra genuose. Genuose yra: ar man apsimoka, ar ne. Todėl, jei apsimoka – aš vogsiu, o jei neapsimoka – aš nevogsiu. Net pati sąvoka „vogti” yra labai religinė. Mes tiesiog imame ko reikia, o kiti mėgina vertinti, ar imame atsižvelgdami į kitų ego. Visus tenkinančias taisykles galim parašyti kaip įstatymą arba galim būti gudrūs – sugalvoti antgamtines jėgas savo ego patenkinimui. Mums yra svarbu, kad nevogtų iš manęs asmeniškai ir kad manęs nežudytų. Jei užsitikrinsiu nebaudžiamumą, pačiam sau, tų taisyklių kitų atžvilgiu galiu ir netaikyti.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 11:24 am
Čia su Romu turiu sutikti. Pavyzdžiui, kai britai atsirado Havajuose, su vietiniais turėjo įdomių kontaktų. Jie atvesdavo savo žmonas, dukteris, seseris britams į laivus, kad šie pasilinksmintų, nes laikė baltuosius dieviškos prigimties.
Tačiau jiems būdavo normalu paimti bet kokį daiktą, kurį pamatydavo laive. Jei koks britas pradėdavo rėkti burtažodžius apie šventą nuosavybės teisę, havajiečiai labai nustebdavo ir nesuprasdavo apie ką eina kalba.
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 11:30 am
„Jei užsitikrinsiu nebaudžiamumą pačiam sau, tų taisyklių (pažabojančias vagystes, žudymą, prievartavimą ir t.t. – red.) kitų atžvilgiu galiu ir netaikyti”. romas
Šaunu
, liberalas Valentinas turėtų pritarti. Socialistai – nežinau, o krikščionys demokratai katiegoriškai prieštarauja.
Aš protestuoju !
romas lapkričio 12th, 2009, 11:43 am
bang, jei atsisakytume stereotipų, galėtume žmonėms su žemesniu intelektu, agresyviems mokėti pašalpą ir suteikti būstą komunose. Vistiek jie sėdi kalėjimuose beveik visą gyvenimą:) Tai leistų atsisakyti dalies teisinės sistemos. Taip pat galėtume kompensuoti pavogtą turtą iš valstybės lėšų ir neužsiimti brangiais ikiteisminiais tyrimais, teismais ir bausmės vietų išlaikymu. Žmogus vagia tik todėl, kad jam kažko trūksta. Duokim ir tai kainuos pigiau. Bet ne, būtinai prisigalvojam visokių moralės normų ir paskui sumokam už teisinę sistemą brangiau, nei vagis padaro žalos:)
romas lapkričio 12th, 2009, 11:50 am
Fredi, aš krikščionis demokratus palaikau, jei ką:) Esu prieš žmogaus tikėjimą savo tobula prigimtimi ir religijos atsisakymą. Vidutinis žmogus negali būti socialiai atsakingu, nes tai prieštarauja jo prigimčiai.
bang lapkričio 12th, 2009, 11:56 am
romai, kodėl žinote, jog taisyklių netaikymui jums reikia užsitikrinti nebaudžiamumą ? Todėl, kad savisaugos instinktas jums kužda, kad elgiantis priešingai, yra didelė tikimybė, kad savo genų neperduosite. Per daug agresyvus ir per mažai atsargus homo sapiens, savo genų neperdavė, nes buvo nudobtas nepatenkintų jo elgesiu. Taip ir formuojasi moralės vektorius genų lygmenyje.
Valentinai, jūsų pavyzdys yra daugiau, kaip minėjau apie girtą Vasią, jau nekalbant apie britų „dieviškumo” įtaką čiabuvių elgesiui ir paties fakto „normalu paimti bet kokį daiktą” atitikimą tikrovei.
bang lapkričio 12th, 2009, 12:02 pm
romai, „jei atsisakytume stereotipų”, yra taip kaip yra ne atsitiktinai. Nereikia bandyti žmonijos evoliuciją eigą pateisinti „panašiomis sąlygomis”. Beje, kol nevirtom gryna energija, evoliucijos procesas dar vyksta. Apsižvalgykit aplink ir pamatysite, kuria – maralumo, ar priešinga linkme. Tam tinka ir pavyzdys bausmių švelninimo ir kalinimo salygų gerinimo.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:12 pm
bang, čia yra idealizmas. Žmonijos istorija yra karų istorija, o išliko kaip tik tie, kurie nudobė kitą ir liko patys gyvi. Patiems sėkmingiausiems pavyko užvaldyti daugiau turto ir teritorijų su ištekliais. Vagystė yra, kai Petras iš Juozo vištą pavogė. Bet nusavinti pridėtinę vertę arba uždirbti iš skolinimo nėra vagystė, nes visa tai paslėpta po proto vingrybėmis, ne kiekvienam mirtingam suprantamomis. Mane nuo kitų homo sapiens gali saugoti ne tik kariuomenės, arba valstybės sienos. Mane gali saugoti informacijos apie mane neprieinamumas arba kitų nepakankamas nuovokumas.
romas lapkričio 12th, 2009, 12:26 pm
bang, įžvelgiu nenuoseklumą. Visa tai, apie ką kalbat, nėra moralumo vystymasis. Tai yra proto pažanga, o protas kuria vis daugiau taisyklių, kad uždaroms sistemoms būtų patogiau gyventi – t.y. prisitaikyti prie aplinkos. Religine prasme moralė yra universalus dalykas. Sekuliarumas veda prie taisyklių taikymo uždaroms sistemoms. Apsiėdusiam amerikonui „pamaitink alkstantį” reiškia numesti pinigų ubagui, bet ne atsisakymą tokio gausaus vartojimo Afrikos labui.
bang lapkričio 12th, 2009, 1:14 pm
romai, kalbate apie detales, bet nenorite pažvelgti giliau ir plačiau. Žmonijos evoliucijos metu susiformavo elgesio modelis nukreiptas į kūrimą, o ne naikinimą, žudymą. Susiformavo priverstinai, nes kiti elgesio modeliai pasirodė blogi ir juos turintys individai neišliko. Pats žmonijos egzistavimo faktas tai patvirtina. Karai – jau kita plotmė. Be to neteigsite, jog karai, holokautas, vienas kito naikinimas yra žmonijos tikslas ir pripažintas gėris. Vadovaujantis tokia logika, dar kiekvienas homo sapiens privalėjo pabandyti nudobti kitą iškart atsidūręs už šio nugaros.
romas lapkričio 12th, 2009, 2:25 pm
bang, pačia giliausia prasme, viskas yra absoliučiai beprasmiška. Yra negyva materija, kuri patiria entropiją ir artėja prie pusiausvyrinės ramybės bei išnykimo. Gyvybė yra reiškinys vykstantis virš tos negyvos materijos, arba gal joje. Skirtingai nuo kitos materijos, gyvai materijai yra būdingas energetinis atsistatymas ir priešinimasis entropijai. Visos gyvybės tikslas yra gauti energijos ir palaikyti materijos struktūrą, kuri padeda tos energijos gauti. Gilumine prasme, moralė yra pasidalijimas energijos ištekliais, kartais net savo išteklių pakankamumo sąskaita. Kai iškyla egzistenciniai klausimai, moralė yra pastumiama į šalį ir yra rūpinamasi tik savo išlikimu. Ypatingas moralės pasireiškimas yra pasiaukojimas kitų labui. Tik yra klausimas, ar tokie principiniai nedėsningumai atsiranda organizmuose savaime, ar jie būna instaliuojami kitų organizmų. Aš manau, kad savaime neatsiranda, todėl su prigimtine morale ir nesutinku.
Maras lapkričio 12th, 2009, 3:17 pm
romai, nereikia manyti, kad aš viską taip primityviai suprantu
. Valdininkai ir jų funkcijos – taip. Bet kad nesimato to intensyvaus darbo ruošiant reformą. Galbūt apie jį kukliai tylima, galbūt. Belieka to tikėtis. Bet aš negirdžiu skalambijant, kad reforma vyksta, kad kuriamas efektyvus modelis. Žinant poreikį girtis ir įprotį tai daryti net tuomet, kai girtis nėra kuo, galiu daryti kelias išvadas: reforma nevyksta; reforma vyksta, bet slapta, kad nesipriešintų biurokratija; ministrų kabinetas sudarytas iš durnių.
Valentinai, Steponavičiaus reforma, deja, nieko nepakeitė. MRU su berods 17 naujų grupių tai įrodo. Inercija yra milžiniška, mokėjimas apsukti sistemą – didžiulis, o tokio direktoriaus, kaip toje mokykloje, nesimato.
bang lapkričio 12th, 2009, 3:29 pm
romai, va čia kitas reikalas
„atsiranda organizmuose savaime, ar jie būna instaliuojami kitų organizmų” – aš manau, kad savaime niekas neatsiranda, organizmai įtakoja vienas kitą ir tokiu būdu keičiasi genetinis kodas.
Musė lapkričio 12th, 2009, 3:49 pm
Ligita, tu ką nors supranti, ką jie čia tauškia? Daryk tvarką savo tinklarašty!
romas lapkričio 12th, 2009, 4:10 pm
bang, genetinis kodas tokiu būdu nesikeičia Čia jūs darote tą pačią klaidą, kaip biologas Lamarkas (Lamarck), kuris manė, kad raumenų treniravimas teigiamai atsilieps palikuonių raumenų kokybei. Vaikus nuo mažens mamos moko, kas yra gerai, o kas ne. Pačios mamos yra kultūros įtakotos ir moko to, ką pačios mano esant teisinga. Tas, kas kokią normą sugalvojo, gali būti miręs prieš 5000 metų, bet informaciniai kultūros vienetai (memai) gyvena žmonių smegenų terpėje ilgai ir būna perduodami iš kartos į kartą, kol nebūna paneigti. Aš nežinau, kas yra moralė, jei pradėsim kalbėti apie prigimtines žmogaus savybes. Juk jei žmogus nieko neužmušė ir neapvogė dar nereiškia, kad jis yra moralus. Galima kelti klausimą, ar moralu yra gydyti beviltiškus ligonius, arba infekcines ligas antibiotikais. Ir tikrai nėra vienareikšmio atsakymo į tokius klausimus, nes argumentų būtų galima rasti įvairiomis kryptimis. Parinkę skirtingas vertinimo sistemas, galėtume mūsų visuomenę traktuoti tiek kaip moraliai žlugusią , tiek kaip labai moralią.
bang lapkričio 12th, 2009, 4:36 pm
romai, tik pabandėte pažvelgti giliau, ir vėl nusiritote į buitinius pavyzdžius-įrodymus:)
romas lapkričio 12th, 2009, 4:52 pm
Ne, bang, aš vis noriu pasakyti, kad žmogui moralė nėra įgimta, kad viskas, ką mes dabar laikome moraliu, yra išgalvota ir neslypi jokiuose genuose. Genuose slypi tik protiniai gebėjimai, o protas gali sugalvoti visokių konstrukcijų: tiek sutampančių su tuo, ką laikome moralės normomis šiandien, tiek ir visai nesutampančių. Jei žlugtų civilizacija katastrofos pasekmėje ir išliktų tik laukinės džiunglių gentys, jos besivystydamos nebūtinai sukurtų tokias pat moralines sistemas, kokios pripažįstamos šiandienos civilizuotame pasaulyje.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 5:03 pm
Muse, teisingai sakai. Pakalbėkime apie lūpdažius.
romas lapkričio 12th, 2009, 5:04 pm
Ir staiga man toptelėjo, mes kalbame apie moralę, kaip apie realiai esantį dalyką. Realiai tai yra tik proto konstrukcija. Atsikratykim sąvokos ir problemos neliks:) Žmogus nėra kuo nors ypatingesnis gyvis už kitus. Apsieina be moralės visas likęs gyvasis pasaulis, gali ir žmogus.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 5:15 pm
Muse,
Tu kaip bendraujanti su Laučiumi ar Valentinavičiumi gal gali paprašyti, kad jie šiame bloge perskaitytų Maro neo-marksistinį pasaulėvaizdį ir negrįžtamai suvarytų? Man reikėtų kokius porą metų studijuoti socialinius mokslus, kol perskaityčiau visą tą Wallersteinerizmą ir jo kritiką. O Laučius su Valentinavičiumi tą jau neabejotinai padarė. Iš manęs šampanas
bang lapkričio 12th, 2009, 5:53 pm
romai, „Jei žlugtų civilizacija katastrofos pasekmėje ir išliktų tik laukinės džiunglių gentys, jos besivystydamos nebūtinai sukurtų tokias pat moralines sistemas” – na bet kokiu atveju mano naudai kalba jau vienas realiai įvykęs bandymas – rezultatatą dabar turime
romas lapkričio 12th, 2009, 6:15 pm
bang, mes turime rezultatą su gausybe represinių struktūrų. Kam viso to reikia, jei tokia puiki žmogaus prigimtis? Ir dar man tai pasakoja teisininkas:)
Maras lapkričio 12th, 2009, 6:19 pm
romo – bang diskusijoje iš esmės pritariu romui. Su viena išlyga. Moralumas, gėrio – blogio skyrimas yra žmoguje. Bet tai, kas priskiriama gėriui ir blogiui, jau yra kultūros produktas.
. lapkričio 12th, 2009, 6:21 pm
Keista, nėr cicilikų žvaigždėtojo skaičiuotojo Fredžio*.
O kaimyniniame tiklaraštyje kaip tik įvardyti du tokie, būtent nuo jų prasisdėjo kelias į tą duobę, kur esame šiandien.
Vieno vardas Gediminas, bet ne K., kitos – Elvyra, bet ne Madigan, deja.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:27 pm
Marai,
Tu ir negali nepritarti romui, nes vadovaujiesi nenormatyvine doktrina. Romo – bango ginčas yra beprasmis, nes labai abstrahuojantis tai yra ginčas „yra dievas ar nėra”. Jei dievas yra – teisus bang. Jei dievo nėra – teisus romas. Puikiai žinome, kad atsakymo išginčyti neįmanoma. Todėl visiems patariu elgtis pagal tokią maksimą:
„Ko gero dievo nėra, bet dėl visa ko elgiuosi taip tarsi jis būtų”
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 6:30 pm
Romai,
Jei sugalvotume nusipirkti ramybę ir visus nenorinčius dirbti nemokamai maitintumėme rezultatas būtų toks:
Daug išlaidų jų išlaikymui ir lygiai tiek pat išlaidų kovai su jų nusikaltimais. Neužsidirbta gerovė tvirkina. Prisimink Europos ūkinkus, kurie gauna didžiauias išmoas ir vis tiek reguliariai protestuoja prieš per mažas supirkimo kainas.
Maras lapkričio 12th, 2009, 6:35 pm
Valentinai, jei bang pateiktų mokslinius įrodymus apie moralės geno egzistavimą, tuomet ginčas būtų ne religinis. Kol kas, taip, ginčas yra dėl tikėjimo.
bang lapkričio 12th, 2009, 7:25 pm
romai, nesąžiningai dabar rezultatą pradėjai vertinti savo naudai, prieš tai sakydamas, kad civilizacijai reiktų išnykti ir pabandyti iš naujo
Be to, tos represinės struktūros yra instrumentai skirtos tavo suprantamos moralės gynimui, o absoliučiu dydžiu yra uodas prieš religijos ir įstatymų nuostatų dramblį.
au naudingai neteisingai bang, mes turime rezultatą su gausybe represinių struktūrų. Kam viso to reikia, jei tokia puiki žmogaus prigimtis? Ir dar man tai pasakoja teisininkas:)
bang lapkričio 12th, 2009, 7:34 pm
Marai, netvirtinu, kad yra „moralės genas”
Mano logika paprasta, gyvūnų elgesys didžiąją dalimi yra nulemtas jų genetikos ir tas elgesio vektorius nėra nukreiptas į savo atrtimo sunaikinimą. Visos iki šiol išlikusios populiacijos to įrodymas, o kurių – elgesys buvo nukreiptas ne ta linkme, išnyko kartu su savo genų rinkiniais. Kadangi žmogus išliko, vadinasi turi reikiama linkme orientuotą genetiką. O visos žmonijos protu sukurtos taisyklės įstatymų ir religinių dogmų pavidalu – tai tik genų lemtos elgesio krypties įforminimas.
Maras lapkričio 12th, 2009, 7:48 pm
bang, šia prasme žmogus yra tiek pat moralus, kiek ir banginis ar vilkas – jis siekia išlikti. Savų nežudymas – to priemonė. Su tuo galima sutikti. Bet ar verta tai vadinti morale? Gal tai tiesiog instinktas? Išlikimo (individo ir rūšies) instinktas. Šia prasme jūs su romu vienos nuomonės
.
Man moralė yra būtent tos kultūrinės normos ir taisyklės. Manau, romui irgi. Matyt, tiesiog terminai skirtingai suprantami.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:48 pm
Buvo kažkoks lietuvių tarpukario filosofas, kuris postulavo „Rūšies tarpusavio neagresyvumo principą”. Įrodinėjo, panašiai kaip bang, kad tai yra natūralu, jog rūšis nenaikina pati savęs. Todėl ir žmonės turėtų taip elgtis.
Bet kai paskaitai, kad liūtas, išvaręs seną liūtą, pirma užmuša senesnio liūto vaikus, tai pradedi abejoti, kad toks principas yra universalus. Pavyzdžių, kai rūšis naikina pati save yra daug. Kad ir krokodilai, kurie valgo savo vaikus ir t.t.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 7:50 pm
Tačiau jūs visi atmetate, kad moralė yra universalija turinti trancendentines šaknis. Mielieji, kai moksliškai paaiškinsite gyvybę ir protą, tada galėsite atmetinėti trancendenciją.
Šrekis lapkričio 12th, 2009, 7:52 pm
Muse aš apakęs. Ne dėl tariamo socializmo, o dėl kritinės nuomonės..
Taške, ačiū
. lapkričio 12th, 2009, 7:55 pm
romas
„Apsieina be moralės visas likęs gyvasis pasaulis, gali ir žmogus.”
Na, ir suprask kur čia rimtai, kur tik poza- patraukt per dantį…
Juk šitai ne tik buvo, bet dar ir yra:
Pasaulį seną išardysim,
Iš pačių pamatų ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim–
Maras lapkričio 12th, 2009, 8:00 pm
Valentinai, apie transcendenciją nėra ko kalbėti – ji neįrodoma, neapčiuopiama ir nesuvokiama. Reikia turėti tikėjimą ir to užtenka. Todėl aš apie ją ir nešneku.
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 8:10 pm
Moralė ir yra trancendetinė kategorija. Be trancendencijos kalbėtume ne apie moralę, o apie susitartų taisyklių rinkinį. Tiesa, romas su bang apie tai ir kalba.
romas lapkričio 12th, 2009, 8:15 pm
bang, tos represinės sistemos yra skirtos išgalvotai moralei ginti. Daugelis žmonių sutinka, kad tas vertybes reikia ginti, ir moka mokesčius, nes yra indoktrinuoti. Tai nėra prigimtinės vertybės. Dabar pilna visokių judėjimų, kurie mėgina moralės ribas pakeisti. Aš pvz. irgi nesuprantu, koks nusikaltimas yra nenormatyvinė leksika viešumoje, prostitucija arba poligamija. Tai yra tiesiog požiūrio klausimas. Visa bėda, kad vienu įsakymu požiūrio nepakeisi. Bet tai vistiek nerodo, kad pakeisti neįmanoma. Pavyzdys – požiūris į homoseksualistus.
O Valentinas klysta. Aš nesu ateistas, kaip ir nesu religingas. Abiems įsitikinimams man trūksta įrodymų:)
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 8:15 pm
Ligitos dienoraštis yra puikus pavyzdys kaip gali gyvuoti tinklaraštis be autorės ir įrašų. Svarbu raketai duoti startą ir ji pati sklendžia pasirinkta, užduota trajektorija
Maras lapkričio 12th, 2009, 8:17 pm
Būtent – pasirinkta, bet ne ta, kurią nurodė autorė
Valentinas lapkričio 12th, 2009, 8:18 pm
Marai,
Be to, ar Brukneris su Bachu tau nėra trancendencijos įrodymas? O tu pats?
Romai, žinau, kad tu agnostikas, kaip ir aš
Maras lapkričio 12th, 2009, 8:19 pm
romai, tikėjimui įrodymų nereikia. Tikėjimui tereikia tikėjimo (WU, žinau, rato klaida, bet ką daryt
). Jei Dievo buvimas bus įrodytas, tikėjimas juo nebebus religija, nes nebebus tikėjimas
. Bus žinios, kaip mes žinome, jog yra oras jo nematydami. To gi nepavadinsi tikėjimu. Nors kai kurie vadina.
Fredis* lapkričio 12th, 2009, 8:20 pm
Jūs čia visą dieną ginčijatės, tikrai neturėjau laiko skaityti, dabar pasakysiu taip: kiekvienas remiasi savo asmeniniu pavyzdžiu ir patirtimi ir visos šios patirtys yra skirtingos.
Aš kartais būnu Valentino pusėj, o kartais romo.
Šiame laikotarpy svarbiausia įsistatyti geras šarvuotas duris, elgtis neiššaukiančiai, važinėti neprabangiu automobiliu ir tikimybė, kad tave nudobs koks nors kitas homo sapiens gali būti minimizuota.
. lapkričio 12th, 2009, 8:20 pm
Tik info – seimūnė Donalda per LNK dabar
Maras lapkričio 12th, 2009, 8:21 pm
Valentinai, apie įrodymus jau parašiau.
Tikinačiam žmogui viskas yra Dievo buvimo įrodymas – net mažiausia dulkelė.
O aš tiesiog neturiu tikėjimo, todėl irgi esu agnostikas.
romas lapkričio 12th, 2009, 8:29 pm
Bang, esi neteisus dėl gyvūnų, atseit „elgesio vektorius nėra nukreiptas į savo artimo sunaikinimą”. O patinų kovos dėl patelės, o krokodilai ryjantys krokodiliukus, o liūtai pjaunantys liūtukus, o plėšrūnų kova dėl teritorijos? Faktiškai testosteronas yra ne tik vyriškas hormonas, bet ir medžiaga didinanti agresyvumą. Nereikia suabsoliutinti iki: arba yra taip, arba taip. Žmogus nežudo į kairę ir į dešinę, bet jam yra būdinga žudyti – tai nėra jokia sensacija. Esant aplinkybėms žudyti gali beveik visi. Apmokyti žudyti ypač lengva yra vaikus. Ir tuo naudojasi. Kariauja vaikai Afrikoje, Afganistane, o raudonieji khmerai vaikai pasižymėjo ypatingu žiaurumu.
bang lapkričio 12th, 2009, 10:37 pm
romai, aš netgi žinau pavyzdžių, kad ir žmogus užmuša žmogų. Ir šiaip sau, o ypač kovodamas dėl išlikimo. Bet nekalbėkime apie ekscesus arba situacijos butinybę. Nėra abejonės, kad gali nužudyti, bet ar visada to sdiekia ? Apie apmokymą pavyzdys tavo pozicijai kaip ir netinka, nes juk kalbėjau ne apie tai ko galima išmokyti, pats įrodinėjai, kad mokyti kaip tik ir nereikia. Jei prigimtimi būtų nulemtas poreikis žudyti, tada, kaip jau minėjau, kiekvienas stengtųsi nužudyti kiekvieną. Bet jau pradedame kartotis.
. lapkričio 12th, 2009, 11:22 pm
Musės Donalda per pusmetį pasikeitė neįtikėtinai.
Algis Greitai, bendraudamas su veik tuzinu dailių pašnekovių, iš kurių ne visos vištelės, gal tik kokį kartą leido sau pabūti savimi.
Pažanga.
Ligita lapkričio 12th, 2009, 11:59 pm
Bet kiek jūs daug prikomentavot
) Suk jį griausmas.
romas lapkričio 13th, 2009, 12:16 am
bang, neiškreipk:) Žmogus mažai ką turi gimęs smegenyse, todėl tiek žudyti, tiek elgtis moraliai jį galima išmokyti. O nemokytas jis gali pasielgti įvairiai. Jei nedraustų įstatymas, galėtume padaryti eksperimentą: auginti žmones izoliuotus nuo visuomenės rezervate ir nieko jų nemokyti. Esu tikras, kad užaugusius juos būtų labai pavojinga išleisti į visuomenę.
Maras lapkričio 13th, 2009, 12:18 am
Nu tai yra gi vilkai išauginę. Tik nežinau, kaip ten buvo su morale.
bang lapkričio 13th, 2009, 9:41 am
romai, „mažai ką turi gimęs smegenyse” – būtent, bet juk dabar nepradėsi teigti, kad instinktų neturi, jei smegenys dar tuščios. Taigi apie genetiką, prigimtį kalba, o ne apie išmokymą.
Dėl eskperimento. Tu jau siūlei „Jei žlugtų civilizacija katastrofos pasekmėje ir išliktų tik laukinės džiunglių gentys, jos besivystydamos nebūtinai sukurtų tokias pat moralines sistemas”. Aš sakiau, kad „mano naudai kalba jau vienas realiai įvykęs bandymas – rezultatatą dabar turime”. Tu šį rezultatą bandei traktuoti savo naudai kalbėdamas apie represines stuktūras. Dabar vėl siūlai „auginti žmones izoliuotus nuo visuomenės rezervate ir nieko jų nemokyti. Esu tikras, kad užaugusius juos būtų labai pavojinga išleisti į visuomenę”. Kažkodėl būtum tikras, kas būtų, bet užsispyręs nenori pamatyti kas yra – didžiausio, koks tik gali būti, eksperimento rezultato, kurį turime dabar – žmonija yra, kokia yra, bandymai rezultatą paneigti kokiu holokaustu ar buitiniais pavyzdžiais, „nepastebint” visuotinio pasmerikmo, yra apsimestiniai. Taigi, kartojamės.
. lapkričio 13th, 2009, 11:58 am
Marui – vos ne opusas, gal kaip istorikui ne visai nuobodus
Pakutiniame Lietrydžio „Gyvenimo būde” yra straipsnelis apie „Neringą”. Keista, jog Laima.Lavastė ir Ligita (sic)Valonytė neužsiminė apie šios kavinės sąsajas su Josifu Brodskiu. Manau, jog tai nedovanotina, todėl įdedu
originalą:
Кафе „Неринга”
Время уходит в Вильнюсе в дверь кафе,
провожаемо дребезгом блюдец, ножей и вилок,
и пространство, прищурившись, подшофе,
долго смотрит ему в затылок.
Потерявший изнанку пунцовый круг
замирает поверх черепичных кровель,
и кадык заостряется, точно вдруг
от лица остается всего лишь профиль.
И веления щучьего слыша речь,
подавальщица в кофточке из батиста
перебирает ногами, снятыми с плеч
местного футболиста.
O čia – G. Patacko vertimas, gaila ne visas:
Laikas įeina į Vilnių pro kavinės duris,
lydimas tarškesio indų, peilių ir šaukštų
ir erdvė, prisimerkusi kaip tvarkdarys,
nužvelgia jo pakaušį iš aukšto.
Nenoriu pikantiškių eilučių – apie padavėjos su bliuzele batisto, ne šiaip krutinančiai kojytes, bet kojytes, nukeltas nuo vietinio ‘futbolisto˙ pečių- cituoti iš skleroze pažeistos atminties, bet žinau, tas fudbolistas, tai Benjaminas Zelkevičius normalioje „patinų dvikovoje” paveržęs gražią paną iš būsimojo Nobelio laureato.
romas lapkričio 13th, 2009, 11:58 am
bang, mes nesusikalbame todėl, kad tu laikai visus žmones vienodais, o aš skirtingais. Kai suvidurkini iki statistinio vieneto, žmogus savo savybėmis yra šiaip sau. Bet visa laimė, kad žmogus yra protingas bandos gyvūnas ir pripažįsta autoritetus. Autoritetai, kurie paprastai būna patys gudriausi ir protingiausi, prigalvoja mums taisyklių ir sukuria mechanizmus taisyklių laikymosi priežiūrai. Todėl mūsų išlikimui daugiausiai reikšmės turi protas ir socialumas, kurie yra įgimti. Tik tai tikrai neturi nieko bendra su morale. Socialinės grupės su savo hierarchija susikuria net kalėjime. Ir tai yra tos pačios genetikos padarinys. Mes, kaip rūšis, pasiekėme nei kiek ne daugiau, nei melsvadumbliai arba tarakonai. Kadangi finalo nežinome, tai gali būti, jog tarakonai su melsvadumbliais pasiekė daugiau, nors nesukūrė nei moralės normų, nei religijos.
. lapkričio 13th, 2009, 12:01 pm
Ir dar – originalo pora J.Brodskio posmų apie mus:
Коньяк в графине – цвета янтаря,
что, в общем, для Литвы симптоматично.
Коньяк вас превращает в бунтаря.
Что не практично. Да, но романтично.
Он сильно обрубает якоря всему,
что неподвижно и статично.
. lapkričio 13th, 2009, 12:13 pm
Pabaigai Marui – maždaug tais laikais literatūrmeny ilgai virė beveik nuožmi tokia keista diskusija – ar grybauti yra miesčioniška.
Jos iniciatorius buvo profesorių stalelio (mažojoje pirmas iš kairės) amžinsėda chemikas Kazys Daukša.
romas lapkričio 13th, 2009, 12:15 pm
Jo, Taške, dabar niekas nebesupranta, koks menas būdavo stilingai prisigerti. Dabar dvasingumas ne tas:)
bang lapkričio 13th, 2009, 12:19 pm
„laikai visus žmones vienodais” – kalbant genų lygyje, kitaip ir neišeina. Eksperimento rezultatai tikslesni, nei grupę žmonių atskyrus nuo vuisuomenės džiunglėse.
Tame lygmenyje apie kurį kalbu, moralė neatskiriama nuo socialumo.
Dėl autoritetų-asmenybių, jau dešimtą kartą kartojuosi, ne apie tą lygmenįp kalbu.
„Todėl mūsų išlikimui daugiausiai reikšmės turi protas ir socialumas, kurie yra įgimti.” vs „Žmogus mažai ką turi gimęs smegenyse, todėl tiek žudyti, tiek elgtis moraliai jį galima išmokyti.” Bent gerai, kad socialumą pripažįsti įgimtu, o ne išmoktu
„kaip rūšis, pasiekėme nei kiek ne daugiau, nei melsvadumbliai arba tarakonai” – genu lygmenyje, moralės pasiekimai panašūs, žmogus tik juos įformino sukurtomis taisyklėmis, kas nei dumbliams, nei tarakonams dėl suprantamų priežasčių neįkandama.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 12:21 pm
romai, protingi žmonės tave lengvai sukritikuotų tavo teiginį, jog mes esame melsvadumblių ar tarakonų išsivystymo lygio.
Žmogaus smegenys yra ypač sudėtingas organas, mpokslinkai jo dar nėra iki galo ištyrę ir išsiaiškinę visus procesus, vykstančius juose, kaip ir žmogaus elgesio motyvų (linkimas save susinaikinti, egoizmas, kūrybiškumas), iš čia ir polinkis į realigiją, tai kas neaišku – nurašyti realigijai.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 12:36 pm
jei kalbėtume apie moralę, tai pasakysiu taip: kuo organizuotesnė visuomenė, individų sankaupa gyvena apibrėžtoje teritorijoje (dažniausiai tai vadinama valstybe), tuo žmonėms jų protas diktuoja, kad moralai elgtis labiau apsimoka.
Pavyzdžiui vienokia visuomeninė moralė ir papročiai vyrauja Rumunijoje, Bulgarijoje ir visiškai kitokie Danijoje, Švedijoje. Šias šalis skiria tik apie tūkstantis km, o visuomeninė organizacija, išsivystymas, vyraujančios moralės normų skirtumai – milžiniški.
Organizuoti individai seniai išsiaiškino, kad su kuoka vaikščioti visiškai neapsimoka, taip nusprendė beveik visi ir metė ją šalin. Tiesa, pistoletą dėkle po švarku dar kai kas (taksistai, inkasatoriai, tolimų reisų vairuotojai, verslininkai) dar vis nešiojasi, bet tai jau atgyvena.
Maras lapkričio 13th, 2009, 1:06 pm
Taške, ačiū už straipsnį – susiradau, yra internete. O apie diskusiją dėl grybavimo tai žinau. Įdomi buvo
. Bet ne tik apie grybavimą.
romas lapkričio 13th, 2009, 1:17 pm
Bang, mokytis valgyti , kad liktų gyvas žmogui nereikia. Taip pat nereikia mokytis turėti proto, būti savo lyties, turėti plaukus. Socialumas yra įgimtas ne tik žmonėms, bet ir delfinams, beždžionėms, vilkams ir daugeliui kitų gyvūnų. Nei vienos tų gyvūnų rūšies socialumas neveda prie religijos ir moralės. Iš viso yra klaida manyti, kad gyvūnai visada elgiasi taip pat. Jo elgesį lemia sąlygos. Todėl ir nusistovėjusi žmonių elgsena vienomis sąlygomis, radikaliai keičiasi sąlygoms pasikeitus. Toks universalumas ir leidžia organizmams išlikti.
Biologijoje neįmanoma pritaikyti šnekamosios kalbos logikos principų, nes kalbos logika nekyla iš mokslo, bet kyla iš stereotipinių proto konstrukcijų, lemiamų auklėjimo ir kultūrinės aplinkos. Kai kalbu apie vienodumą, reikia nuspręsti, kas tai yra. Jei kalbėsim apie medžiagiškumą, tai žmogus yra vienodas su tarakonu. Jei kalbėsim apie genetiką, lemiančią priklausimą rūšiai, tai visi žmonės yra vienodi. Jei kalbėsim apie genetiką smulkmeniškai, tai nėra pasaulyje vienodų genų komplektų. Jų nesurasim net tarp homozigotinių dvynių. O kur dar kiekvienam skirtingos egzistavimo ir vystymosi sąlygos. Kalbant apie moralę irgi reikėtų apsibrėžti, kas tai yra. Moksle yra tokia problema, nes kalboje ne visada užtenka žodžių, kuriais galima būtų apibrėžti esmę tiksliai. Dėl dviprasmiškumo, o ypač dėl daugiaprasmiškumo, galima nueiti klystkeliais. Mano supratime apibrėžimas galėtų būti panašus į šitą, imtą iš vikipedijos:
Pirmoji, nusakančioji (deskriptyvioji) reikšmė, apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas (moralės normas), kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė. Kitaip – tai doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės.
Nors nesiginčyčiau ir su šiuo:
Pagal antrąją, normatyvią universaliąją reikšmę, moralė (dorovė) nusako dorovingo elgesio idealą, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Šie idealai dažnai yra pakankamai bendražmogiški, mažiau priklausomi nuo bendruomeninių sąlygų.
Bet abu yra labai humanitariniai.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 1:33 pm
Manau Romas su bang tiesiog siekia ilgiausios diskusijos rekordo. Palaikykime juos
Ligita lapkričio 13th, 2009, 1:39 pm
Palaikom, palaikom
Reikia atsekti nuo kur viskas prasidėjo!
Maras lapkričio 13th, 2009, 2:35 pm
Valentinai, nemanau, kad jie bent jau kol kas pralenkė mūsų diskusiją apie muziką
.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 2:47 pm
Marai,
Tai tu palaikyk romą aš bang ir lai vyrai parodo ką gali
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 2:50 pm
Račas manęs niekada neatblokuos, nes visada aš jam įduriu į skaudžiausią temą – analfabetizmą. Visi jo pastarojo meto įrašai yra iš serijos „Meteoras nukrito Latvijoje, laikas devalvuoti litą”.
Kar ir šis apie recesijos pabaigą Europos sąjungoje Lietuvos ekonomikos augimo dėka…
Maras lapkričio 13th, 2009, 2:50 pm
Ai, tai kad tie vyrai tegul pirma susitaria dėl terminų. O tai dabar vienas apie ratus, o kitas apie ratlankius.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 2:56 pm
… dar labai įdomus įrašas buvo kaip prisiklausę LRT taryboje R.Paleckio pasakojimų jie du su Radzevičiumi norėjo gelbėti „Lietuvos žinių” žurnalistą M.Šivinską nuo piktojo V.Vasiliausko ir iš vis legendinis (topinis) įrašas buvo kai pernai susitiko J.Imbrasą su ryšulėliu morkų prie IKI parduotuvės ir paparašė, kad palygintų duobutes Pylimėlių gatvėje.
romas lapkričio 13th, 2009, 3:05 pm
Fredis su Raču nesusitaria dėl moralės, kaip mudu su bang:) Ir nenuostabu, nes Račas yra socialistas, o Fredis – krikdemas.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 3:24 pm
Fredi,
Siūlau sukurti savo tinklaraštį ir demonstratyviai užbaninti Račą. O su juo kartu ir Maldeikienę. Dar galima ir Regį, Marą ir Auksinį Kardą tuo pačiu užbaninti, nes šie irgi socialistai.
romas lapkričio 13th, 2009, 3:26 pm
Valentinai, krikdemus veda meilė žmogui ir jie nesielgia panašiai į socialistus.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 3:42 pm
Visiškai sutinku, ypač kai stebiu kaip Fredį veda meilė Račui
romas lapkričio 13th, 2009, 3:47 pm
Fredis yra neabejingas.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 3:49 pm
Jau abejingas, beje, mes šį penktadienį jau išsisėmėme, tik Maras – ne.
Šiaip visi vyrai penktadieniais eina į pabą, tik Valentinas namo.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 4:14 pm
Klysti Fredi. Penktadieniais, kaip ir pirmadieniais, bei trečiadieniais po darbo vežu dukrą į sportinių šokių būrelį.
Maras lapkričio 13th, 2009, 4:23 pm
Taške, Tavo pateiktas Brodskio eiles (Konjakas grafine) niežti rankos panaudoti disertacijoje
.
bang lapkričio 13th, 2009, 6:30 pm
romai, „socialumas yra įgimtas ne tik žmonėms, bet ir delfinams, beždžionėms, vilkams ir daugeliui kitų gyvūnų.” Socialumas yra elgesio būdas, grupėje lengviau išgyventi. Socialumas neįmanomas be tam tikrų taisyklių. Tos taisyklės ir yra moralė genetiniu lygmeniu, nes juk nesiginšysim, kad sociumas egzistuoja tikslu save sunaikinti. Taigi nelogiška manyti, kad socialumas yra įgimtas, o tos taisyklės – ne.
Nei vienos tų gyvūnų rūšies socialumas neveda prie religijos ir moralės”.
„Nei vienos tų gyvūnų rūšies socialumas neveda prie religijos ir moralės.” – sutinki, kad socialumas įgimtas, tačiau turiu pažymėti, kad jis taip pat neveda prie aukštesnės formos sociumo sukūrimo (pav. delfinų, beždžionių, vilkų tarybų valdžios) dėl visai suprantamų priežasčių
„Šie idealai dažnai yra pakankamai bendražmogiški, mažiau priklausomi nuo bendruomeninių sąlygų.” – jei gu mažiau, vadinasi ne visiškai, jeigu ne visiškai, tai nuo ko dar (be bendruomeninių sąlygų) ?
. lapkričio 13th, 2009, 6:50 pm
Marai, atsiprašau neįsidėmėjau disertacijos temos. Tai susiję su specializacija ?
Tame 1967 metų eilėraštyje ir tokios eilutės:
то в мире места лучше не найти
осенней, всеми брошенной Паланги.
Ни русских, ни евреев. Через весь
огромный пляж двухлетний археолог,
WU lapkričio 13th, 2009, 7:56 pm
Ar jums neatrodo, kad per daug nusifilosofavot? Tik ne taip nesupraskit klaidingai – man netrukdo
Tai jau vyksta kelias dienas ir nebesuseku diskusijos.
romas lapkričio 13th, 2009, 8:11 pm
Yra tokių mokslininkų, kurie nagrinėja teisingumo suvokimo klausimus. Aš kažkada, komentuodamas pas Račą, rėmiausi vienu iš tyrimų apie beždžionių teisingumo jausmą. Eksperimentas atrodė maždaug taip:
Už atliekamą užduotį beždžionėlė gaudavo agurko skiltelę. Ji mėgo agurką, bet vaisius mėgo labiau. Tos beždžionėlės akivaizdoje už atliktą tokią pat užduotį kita beždžionėlė gavo vaisių. Kai eksperimentinė beždžionėlė už atliktą užduotį kaip visada gavo savo tradicinio agurko skiltelę, ji sviedė supykusi tą skiltelę atgal, nors ji niekada nebuvo gavusi kitokio atlygio.
Taip, aš sutinku, kad teisingo elgesio su savimi noras yra įgimtas. Matyt, kad šis noras skatina suprasti kito norus ir, stengiantis gauti kolektyvinės naudos, į juos yra atsižvelgiama. Bet tai yra išskaičiavimas, o ne moralė. Toks asmuo bus „padorus” visų akivaizdoje, bet ne iš principo. Jėzaus žodžiai iš evangelijos pagal Matą:
„Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.”
Jau tada buvo suprantama žmogaus prigimtis:) Ir negali būti kitaip, nes gyvybės esmė yra egoistinė, o moralė – orientuota į altruizmą.
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:33 pm
Taške, tema – „Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu”. Kad prisigėrę pradėdavo priešintis – kaip tik tinka
. Dabar, beje, tas pats.
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:34 pm
Na, priešintis čia reikėjo į kabutes dėti turbūt
.
Ligita lapkričio 13th, 2009, 8:36 pm
Marai, o aš dar tau skolinga savo bakalauro darbo temą
)
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:44 pm
romai, žmogaus prigimtis buvo suprantama visada. Ne veltui gi apie išvarymą iš rojaus rašyta
.
.
Bet šiaip Tu jau kažką maišai. Tiksliau, ne maišai, o savavališkai dėlioji sąvokas. Juk moralė pagal Tave yra kai nesiekiama naudos už elgesį. Bet toks supratimas, sutik, yra tam tikros kultūros produktas (va ir pasirėmei esminiu kultūriniu tekstu). Moralė gali būti orientuota ir ne į altruizmą, o į tą patį teisingumą. Aš elgiuosi teisingai, nes taip reikia elgtis. Taip pat ir kovoju su neteisingumu savo atžvilgiu, kas yra egoistiška ir savanaudiška lyg ir
Maras lapkričio 13th, 2009, 8:44 pm
Taigi labai lengva šią skolą ištaisyti
.
romas lapkričio 13th, 2009, 8:55 pm
Marai, viskas teisinga, ką sakai, tik su vienu niuansu. Asmens moralumas yra vertinamas pagal jo paskatas elgtis moraliai. Mes kalbame apie patikimumą ir prognozuojamumą. Įsivaizduok, kad tau reikia eiti į kalnus ir reikia pasirinkti vieną kompanioną. Argumentas, kad žmogus padėjo kitam, matant dar dešimčiai asmenų, pačiam nebus pakankamas, nes tu turi būti tikras, kad kompanionas rizikuos gyvybe dėl tavęs lemiamą akimirką niekam nematant.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:04 pm
O kaip tas paskatas sužinot. Kartais nė tas, kurį vertini, pats nežino.
.
Dauguma žydų gelbėtojų nacių Vokietijoje taip elgėsi pirminio impulso pagauti ir vėliau neretas gailėdavosi to, ką daro.
Man atrodo, mėgsti viską apskaičiuoti. Bet su žmogumi tai neįmanoma.
Kai aš mėginu save pastatyti į tų, kuriuos tiriu, vietą, negaliu atsakyti, kaip elgčiausi pats, ar prisitaikyčiau, ar išduočiau pasitikėjimą. Manęs į kalnus turbūt neimtum
Todėl man labai įtartini atrodo patriotiniai klykavimai, aiškiai išreiškiamas patriotizmas kai niekas negresia.
. lapkričio 13th, 2009, 9:06 pm
Man ryškiausias pasipriešinimas gal teatre – Jurašo ir Sajos „Mamutų medžioklė” :
Po sceną ropoja kaip ir minia, ieškodoma FIESTOS, o tuos beropojančius ragina:
-Na, dar penki žingsniai, dar penki, dar septyni – salė pradeda ploti už superdrąsią aliuziją į penkmečius bei septynmetį ir fiestą -komunizmą.
Po to NEMUNAS išspausdino super foto – Jurašas stovi tarp žemėn sukaltų ir sulaužytų gelžbetonio polių.
Bet, jei rimtai- tai priešinosi prisitaikydami arba tik prisitaikydami. Tai dabar visi sako, kad kovojo prieš, čia, kaip komunistų veikėjo Zimano posakyje:
-Ui, iš kur prie Smetonos buvo tiek pogrindininkų – nebuvo gi tiek daug grindų.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:10 pm
Taške, geras Zimano posakis? Iš kur čia?
.
Pas mane vienas poskyris apie prisitaikymą kaip pasipriešinimą disertacijoje kaip tik.
Vertingas šaltinis esi
Tiesa, dar buvo viena Sajos frazė: „Į žvaigždę žiūrėjom, į šūdą įlipom”.
. lapkričio 13th, 2009, 9:25 pm
Iš „tautosakos”, matyt parteigenose išsiplepėjo. Jis buvo toks gudrus žydelis, kurį kietai laikė Sniečkus, beje iš dvarininkų.
Dar viena NERINGOS legenda- būk tai dailininkai, perdaug paėmę armėniškojo ararato nusuko Lenino prospekte KGB lentą. Buvo tokia standartinė, sunki. Nepamenu kas, berods tie augaloti -Bogdanas, Krasauskas, o gal kiti.
O jei rimtai, tai lietuviai priešinosi …vienybe. Ta prasme, kad žūk/pražūk, bet Lietuvos vardo svetur neapdirbk. Net vagys svetur laikėsi to.
O Lietuvoj- pabrėžtinai parodyk – čia daina „moj dom -eto ulica, moj dom – Sovietskij sojuz” netinka.
Sako Tbilysyje taip ir skelbdavo:
„Vnimanyje, otpravliajetsia pojezd Tbilisi – Sovietskij Sojuz”
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 9:34 pm
Keista, bet aš girdėjau, kad šį posakį pasakė Baltušis:
„Buržuazinės Lietuvos laikais aš plaudavau grindis ir galiu tiksliai pasakyti, kad tiek pogrindininkų nebuvo.”
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:34 pm
Ech, gerai būtų tokią sovietmečio tautosaką surinkus.
Tiesa, dėl tos lentos tai čia legenda. Iš tiesų tai ėjo pašventę studentai ir užsinorėjo kažką iškrėst. Rankos panižo. Tai nusuko lentą nuo Centrinio pašto. Pamatė milicininkas – vytis. Tie – bėgti link Žaliojo tilto. Lenta sunki, bet nemeta – įrodymas gi. Pribėgo tiltą ir numetė į Nerį. Bet ta užšalusi, tai lenta įsmigo ir nenuskendo. Studentus iš aukštųjų išmėtė (man rodos, ar tai VISI, ar Dailės instituto). Žinios iš archyvų ir iš dalyvius pažinojusiųjų pasakojimų.
Įdomu, kaip tikrovė pasikeičia legendose. Traukia mane į tą pusę, tyrinėti sovietmečio legendas.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:35 pm
Nu va, Valentinas kitą legendos variantą girdėjo
.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:37 pm
Tik va čia Ligitos prašyčiau kaip nors mano su Tašku ir susijusius komentarus iškirpt ir įdėt į drėbimo skyrelį, bo nerasiu. O informacija vertinga man, kaip mokslininkui
. Iš anksto dėkoju ir atsiprašau už papildomus rūpesčius.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:41 pm
Na, dėl Neringos, tai kaip čia pasakius, tai buvo kaip ir oficiali kultūrininkų išdykavimų ar pasiboheminimų vieta. Tikrosios menininkų tikro pasiboheminimų vietos buvo kitur. Neringa tokia pusiau snobiška, bet ir pusiau ne visiems buvo. Snobizmo dvasią išlaikė, snobiškų lankytojų būelį irgi. Nors maistas ten dabar tiesiog labai neskanus.
Apie tos lentos nusukimą neteko girdėti, bet šiaip jau sunkokai suvokiama, kad minėtieji taip būtų darę, na tiesiog sunku patikėti. O šiaip jau vienybės lietuviuose tais laikais tikrai netrūko. Ir tie visuotinai diegiami šnekalai, kad lietuviai skundikai ar džiaugiasi degančia kaimyno troba yra tikrieji KGB darbeliai. Reikėjo gi palaužti tą slaptą vienybę.
. lapkričio 13th, 2009, 9:41 pm
Toji savotiška kova reiškėsi ir … tautų draugyste.
Latviai, estai – savaime, bet tarpusavyje lenktyniavom, kas labiau vakarietiškas. Buvo labai nesmagu, kai rygiečiai pirmieji nudažė visų taksi (Volga M-21) stogus baltai, tada mes Kaune- bac- pirmieji – plafonus ant stogų ir pan.
Estai visiems parodė savo visai kitą kultūrą, 1980 m, OLIMPIADOS atidarymo Taline (buriavimas) ceremonijoje – dundėjo gal šimtas didžiųjų tantamų. Vien jie- grėsmingai, jungtinai, galingai…
Kaip taisyklė visos naujos sporto šakos prasidėdavo Pabaltyjyje. Ir ne tik sportas.
Armėnai, ne tik , kad jų Jerevanui 2000 metų (Urartu?), konjakas, bet ir dėl to, jog pas juos niekada nebuvo „trezvilkų” ir vaikų namų.
Gruzinai, gal todėl, kad buvo landūs, piningingi, mus gerbdavo.
Visi kiti – tai Sovietskij Sojuz.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:48 pm
Prisiminkime pramoginius. Jūratė ir Česlovas Norvaišos tada buvo ne mažiau keliantys dvasią nei kokie krepšininkai. O gruzinai iš pabaltijiečių ypatingai išskirdavo lietuvius. Teko patirti savo kailiu ir skrandžiu, kaip gruzinų broliui iš Europos.
Maras lapkričio 13th, 2009, 9:50 pm
TipaiK, aš parašiau, kaip iš tiesų buvo su lenta. Neoficialias boheminimosi vietas tai Kunčinas aprašė Šatėnuose „Dingusio pasaulio enciklopedijoje”.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 9:55 pm
Marai, pašto istoriją ir aš žinojau. Daug kas tada žinojo. Bet tai buvo adekvatu, kas ir KGB lentos nusukimas, kaip ir V.Kernagis, kai basas peršlepsėjo brodu, visas Vilniaus jaunimas legendomis pasakojo. Tai buvo baisus disidentizmas.
. lapkričio 13th, 2009, 9:57 pm
Baltušį du kart mačiau, koks jis talentingas šnekorius.
Pirmą kart, būdamas šešiolikos metų politechnikumo moksleiviu. Pradėjo būtent nuo grindų:
- Kaip jus, buvusi Aukštesnioji technikos mokykla galit salėje taip parketo grindis apleisti. Aš Muzikiniame teatre parketą taip išblizginau, kad generolas Raštikis paslydo ir nugriuvo.
Salėj buvom gal kokie 500 moksleivių, klausėm , plojom, prašėm dar- nors ir šokiai rūpėjo.
Antrą kartą – Medicinos instituto šokių vakare, ten rinkdavosi visų penkių Kauno aukštųjų studentai. Tik su pažymėjimais. Irgi – prieš šokius- privaloma paskaita. Baltušis tik ką grįžęs iš JAV.
Pasikartojo tas pats, tik gal 1000 jaunuolių plojo ir prašė pratęsti šokių ir panų / kavalierių sąskaiton.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:01 pm
Marai, tai aš irgi netikiu prigimtiniu moralumu, kaip ir tu, matau:)
. lapkričio 13th, 2009, 10:02 pm
Dar viena studentiška pasišėliojimo legenda TAURO bendrabutyje:
Keli studžiai laiptais užsivedė arklį į IV aukštą. O žemyn arklys nelipa, bijo gal. Tai tik gerokai pavargus atsirado susipratėlis užmauti maišą ant galvos, kad arklys pakopų nematytų
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:04 pm
Na, aš manau, kad gera – bloga skyrimas turbūt yra prigimtinis, instinktyvus. Bet tik tiek. Visa kita, kultūros dalykas. Man rodos, kad ir jūsu su bang panašiai ir galvojat, tik kažkaip neišsiaiškinant vis
.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 10:08 pm
Pagaliau jie suprato, kad kalba apie tą patį. Jūsų pozicijos praktiškai nesiskiria. Gėrio ir blogio kategorijas jūs priskiriate empirikai.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:11 pm
Valentinai, jie nesuprato, bent nesimato. O aš jau seniai tą patį sakau.
. lapkričio 13th, 2009, 10:16 pm
Marai,
jei pačiam pavyktų kada nors parašyti antRąją disertaciją – apie „slaptą lietuvių vienYbę” anot TipoK, surinkus begalę smulkių faktų/ faktelių…
Kažkaip sugebėjo lietuviai neapsidirbti nei tremty, nei DP stovyklose, nei emigracijoj, nei Karališose Britų Oro pajėgose, nei Tarybinėj armijoj galų gale. O ir namie buvo kokia tai nerašyta padorumo samprata…
Koks buvo šokas, kai mūsų jaunikaičiai 1991 ar 1992 sudaužė Londono Lietuvių Namus.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:17 pm
Taške, įdomi tema, įdomi. Nors aš nebūčiau toks optimistiškas, bet dėl to tema nėra mažiau įdomi.
Valentinas lapkričio 13th, 2009, 10:18 pm
O kam disertaciją? Knygą!
Nors kairiųjų pažiūrų istorikas rašantis apie lietuvių vienybę yra šiek tiek įtartinas.
. lapkričio 13th, 2009, 10:24 pm
Genis margs, gyvenimas margesnis. Buvo visokių ir daug prisitaikiųsių ir prisitaikėlių. Bet buvo ir ta slapta dvasia – spiritus moviens.
Tai dabar mes viską sudirbom. Savo rankom.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 10:27 pm
Šiaip kairių pažiūrų istorikui rašyti kairių pažiūrų disertaciją apie kairių laikų istorijas? Kad nesigautų disertacija „lieva”?:)
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:31 pm
Taške, va su tuo negaliu sutikt. Kad dabar sudirbom. Puikiai prisimenu, kaip vaikystėje, dar sovietmečiu, skaičiau „Moteryje” apie tai, kaip vaikai katiną prie medžio prikalė. Gyvą. O kiek daug ko neleisdavo rašyti cenzūra. Ir kunigą vieną labai žiauriai nužudė chuliganai. O 20 litrų gryno spirito ant kiekvieno Lietuvos gyventojo įskaičiuojant naujagimius?
.
Iš tiesų laisvė tik leidžia atsiskleisti tiek žmogui, tiek visuomenei. Taip, kaip komentatorių anonimiškumas. Vieni eina keiksmais, kiti kalba taip, lyg su pažįstamais. Taigi, atsiskleidėm.
Šitoks požiūris nuramins Valentiną – kalbu kaipo kairysis
Beje, disertacijoje yra šiek tiek apie vienybės vertybę. Bet šiaip reikėtų gal ir praplėsti.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:37 pm
TipaiK, dar klausimas, ar sovietmetis buvo „kairieji laikai”
.
. lapkričio 13th, 2009, 10:40 pm
Įrodymas, kad buvom KITOKIE labai paprastas – visa Sąjunga važiavo Lietuvon, kaip į užsienį – „v malenkuju Ameriku”
Nors galiojo tie patys įstatymai, pinigai, taisyklės etc.
Pamenu, kaip fain buvo skaityti IZVESTIJAS (vienintelis ne CK ORGANAS:) – jų naujas specialus korespondentas su pasigėrėjimu aprašė pas mus jau senokai įdiegtas vieningas atsiskaitymų už kompaslaugas knygeles.
Ir mūsų tie komunistų bonzos buvo truputį kitokie. Tas pats Sniečkus yra liepęs kažkiek sviesto perlydyti, kad neparodyti tikros apimties, nes padidintų „raznariadką” ir patiems truktų. O tai gana rizikinga, gi jo pavaduotojas – antrasis sekretorius – Maskvos gauleiteris.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:41 pm
Neįtikėtina, Marai, bet tie vaikinai buvo iš mano žmonos mokyklos. Nepasakysiu tiksliai,ar jie jau buvo studentai, bet buvo klasiokai. Prie progos paklausiu. Vienas iš tų vaikinų buvo mokytojos ir klasės auklėtojos sūnus. Mokytoją dėl to išmetė iš darbo. Vaikinus, atrodo, tampė po psichiatrines. Paskui jie visi išėjo į armiją ir vienas jų grįžo cinkuotam karste.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:44 pm
Taške, bet su kuo lyginam. Jei su kokiu Saratovu, tai manau, ir dabar pas mus geriau nei pas juos. O ir šiaip Rusijoje dabar ne pyragai. Dar galima palyginti su Afrika (Zimbabve, pavz.
), tai išvis rojus pas mus.
.
Tiesiog anksčiau lyginom su Rusija, tai buvom pasikėlę. O dabar lyginam su Vokietija kokia ir nėr kur keltis. „Pasikeitė vertybių matas” tiesiog, ir viskas.
Nereik nusimint tik
Ir dar viena legenda apie Sniečkų. Tokios negirdėjau. Kažin, kiek jose tiesos?
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:46 pm
Net tėvai nukentėjo? Oho, šito tai nežinojau. Ir svarbiausia, jokios politikos ten nebuvo visiškai, kiek pasakojo. Va apie ką galima filmą statyt tūkstantmečio proga, o ne dar kartą apie tą sušiktą [atsiprašau] Žalgirio mūšį.
. lapkričio 13th, 2009, 10:49 pm
Marai,
prikalė ne vieną katiną. Neidealizuoju. Visko buvo, net prievartautojas Ilgaitis 23 moteris nužūdė, šnapsą lakėm irgi kaip rusai, bet, manau MAŽIAU negu šiandien.
Buvo cenzūra, iš čia ir necenzūriniai žodžiai š… nūnai taip mėgiami. Visas cinkelis, kad pro ją tikri talentai pasakydavo tarp eilučių ir visi suprasdavo.
Bet dabar – iš Vakarų perėmėm visų pirmiausia būtent š…
Nors statyk paminklą -
PASKUTINIAM MOKSLEIVIUI, UŽLEIDUSIAM VIETĄ TROLEIBUSE
romas lapkričio 13th, 2009, 10:53 pm
Marai ir Valentinai, aš su bang nekalbu apie tą patį. Bang mano, kad jei žmogus žino kas yra geras elgesys su juo ir įvertina riziką elgtis blogai, tai jau jis žino, kas yra moralė, o aš manau, kad žmogus yra moralus, kai sugeba gerai elgtis su kitu visada. Taisyklės gimsta iš to, kad žmogus nori gero elgesio sau, bet ne kitiems. Kodėl žmogus negali būti teisingas kitiems, paprastai yra randama masė pateisinimų. Iš to pačio teisingumo jausmo kyla principas: akis už akį arba kaip tu – man, taip aš – tau. Taip pat tikėtinas pasiteisinimas gali skambėti: negaliu, nes man ir taip neužtenka; arba : būčiau padėjęs, bet negalėjau (nebuvau toj vietoj, tuo metu, man sutrukdė). Vien tai, kad aš nieko neužmušu, nevagiu ir neprievartauju, matyt, manęs dorovės etalonu nedaro.
romas lapkričio 13th, 2009, 10:55 pm
Tikrai politikos nebuvo. Viską padarė iš girtumo, o bareljefą išmetė pamatę milicininkus.
Maras lapkričio 13th, 2009, 10:58 pm
Kaip tik apie troleibusus buvo sovietinis Žilinskaitės apsakymas
. Tip top, kaip vietų neužleidžia. Be to, kiek tenka matyti, užleidžia, pasitaiko.
Dėl š. irgi nežinau. Tapome beveik normalia vakarietiška visuomene. Ten tas pats, pilna to šlamšto, yra sluoksniai, kurie neperima, yra, kurie perima. Pas mus tas pats.
Maras lapkričio 13th, 2009, 11:00 pm
romai, kaip sakė Puaro: „aš nugyvenau labai dorybingą gyvenimą, bet tai nereiškia, kad aš buvau dorybingas”
.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:07 pm
Galiu labai atsakingai pareikšti, kad sovietmetis tikrai nebuvo „dešinieji laikai”. Tai buvo toks marazmas, kad laisvesnės dvasios žmogui, kritiškesniam individui buvo labai tvanku, nepakenčiama, nepakeliama. Sovietiniame gyvenime buvo labai daug groteskiškų, tragikomiškų epizodų, visas visuomeninis gyvenimas buvo surėdytas neteisingai ir primityviai, galima, Marai, drąsiai teigti, jog visuomeninė sankloda turėjo kairuoliškų bruožų – lygiavos principas, nemokamas mokslas ir gydymas, simbolinis mokestis už kelialapius į polsiavietes.
Reikia atskirti du momentus: a) tuos žmones, kuriuos režimas tiesiogiai gniuždė, žudė, persekiojo, b) pilkosios masės egzistavimą, jos neturėjimą jokių perspektyvų. idealų, vizijų. Žmonės tiesiog primityviai, skurdžiai gyveno ir tiek. Jaunimas buvo išradingesnis. Buvo populiaru domėtis vakarietiška pop muzika, žmonės domėjosi menais, sportuodavo, lankydavo įvairiausius būrelius, šokdavo, dainuiodavo. Buvo gana stipri mokomoji medžiaga mokyklose, ypač tikslieji mokslai, atmetus ideologizuotą visuomeninį mokslą, istoriją, buvoabai ribota lietuvių literatūros kūrinių ir autorių atranka.
Dėl vizijos. Visdėlto ji buvo. Kas vaikščiojo po Vilnių 1987 metais ir vėliau – negalėjo nepastebėti kokios vizijos pleveno ore. Ji buvo nešiojama beveik visų žmonių širdyse, net ir daugumos komunistų, tik ne visų vienodai toli siekė mintys, vaizdiniai, įsivaizdavimai kaip turėtume gyventi, ką ir kaip reikėtų keisti.
Maras lapkričio 13th, 2009, 11:11 pm
Fredi, patvirtini mano įtarimus, kad esi vyresnis nei mano Artūras
.
.
Kairuoliškumo bruožų tikrai buvo, bet jų buvo ir nacių Vokietijoje, ir Švedijoje iki šiol. O visiškai skirtingos visuomenės. Ne kairuoliškumas čia esmė.
O šiaip aprašymas spalvingas, labai dera su „Afonia”
. lapkričio 13th, 2009, 11:19 pm
O kas čia teigia, kad sovietmetis dešiniųjų laika??? Absurdas tai būtų esant „proletariato diktatūrai ir darbo klasės hegemonijai”
Tame marazme nori nenori turėjom gyvent – jokio pasirinkimo.
Ir gyvenom skurdžiai, bet su anekdotais, idiotiškais draudimais, deficitais ir t.t.
Bet teigt, kaip kad kai kurie aukteigia – Lietuvos nebuvo – gi irgi aiški nesąmonė.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:20 pm
O Fredis nors ir groteskiškai, beveik teisus. Subjektyviai teisus. Jei tokių subjektyvių tiesų daug sudėjus… gal ir tiesa susidėliotų. Bet būtina sąlyga – reikia sąžiningų subjektyvių tiesų.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:25 pm
Marai, prašau neįsižeisti, bet paties pasamprotavimuose ir ypatingai kai kuriuose bandymuose vertinti anuos laikus labai ryškiai išlenda dabartinis filtras, net sakyčiau pataikavimas (tikiuosi nesąmoningas) dabartiniam oficioziniam dešinuoliškam patriotizmui
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:25 pm
Musė rašė, kad – „kas yra dvidešimties ir nėra socialistas – tas neturi širdies, o kam per trisdešimt ir vis dar socialistas – tas neturi proto” ir paskui prisipažino, kad jai „pereinamasis laikotarpis” truputį, vieneriais ar dviem metais užsitęsė. Man lygiai tas pats dėl tinklaraštiniko 2008 spėjimo, bet esmės tai nekeičia. Kodėl aš tokiu globėjišku, nepagarbiu tonu kalbu su Valentinu ir Maru? kaip jums atrodo
tik romą matau sau lygų.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:32 pm
Marai, dar ne viską pasakiau:) Aš manau, kad paties tų laikų pažinumas kaip per „duršlioką”. Vaizdas lyg ir yra , bet daug trūksta. Visuma lyg ir yra, bet netikra.
Beje, Fredi, dieną kažkur mačiau diskusiją, kad pats nori vardą keisti? Tada neturėjau laiko, o paskui neradau tos vietos:( Tai kaip baigėsi su vardu?
. lapkričio 13th, 2009, 11:34 pm
Tas Musės pasakymas tėra kažkurio didžiųjų citata.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:35 pm
Taip, girdėta, bet panaudota buvo vietoje, kiek atsimenu. Tada skaičiau ir juokiausi.
romas lapkričio 13th, 2009, 11:36 pm
Marai, siūlau pažiūrėti Kreivarankio pasiūlyta pacifistinį filmuką. Aš primečiau, kad tie, kurie negyveno tuo metu, arba nebuvo suaugę, vargiai teisingai interpretuoja. Nesistebiu kairuoliškų pažiūrų vakariečių naivumu, vertinant SSRS. Buvo toks anekdotas.Amerikonas giriasi:
- Pas mus visiška žodžio laisvė. Aš galiu eiti į gatvę ir rėkti”šalin rankas nuo Vietnamo” ir man už tai nieko nebus.
Rusas atsako:
Pas mus irgi žodžio laisvė. Aš irgi galiu rėkti „šalin rankas nuo Vietnamo”.
Fredis* lapkričio 13th, 2009, 11:38 pm
Marai, skiriamoji linija buvo „suverenitetas TSRS sudėtyje” (komunistai, akademikų grietinėlė, Prunskienė) ir visiškos nepriklausomybės siekimas.
Labai nemalonus faktas yra tame, kad tarp tų siekusių visiškos nepriklausomybės dabar matome labai apsikiaulinusius, tokius kaip E.Klumbys ir kt., dalis jų tapo aršiais euroskeptikais, patys save izoliavosi, marginalizavosi, o tie siekę suverenieto TSRS sudėtyje mikliai susiorientavo ir sušoko į „šiltas vietas” valstybinėje tarnyboje, pradėjo savo verslus. Geros startinės pozicijos buvo Komlaunimo organizacija (Macaitis), Komjaunimo tiesos laikraštis (Vainauskai, Kumža) ir panašios struktūros.
TipasK lapkričio 13th, 2009, 11:43 pm
…Išėjo Brežnevas į žmones. Klausia vienas, kada bus komunizmas? Klausia Brežnevas žmogaus, kiek klasių baigęs? – penkias. Na, tai pasakysiu paprastai, kad suprastum. Matai, stovi Kosygino ir mano „Čaikos”? Kai tarp jų stovės tavo „Čaika”, bus komunizmas.
Klausia paskui draugas, kada gi bus komunizmas? Klausia, kiek klasių baigęs? – nei vienos. Na, tai tau dar paprasčiau paaiškinsiu. Matai, stovi tavo ir mano semečkų maišai? Kai tarp jų stovės Brežnevo, tai ir bus komunizmas
romas lapkričio 13th, 2009, 11:51 pm
Fredi, manau, kad viskas buvo kiek subtiliau. Buvo LKP pozicija „stepas po stepo”, buvo provokatyvi pozicija atvirai sakyti apie nepriklausomybės siekį ir buvo Sąjųdžio pozicija – siekti nepriklausomybės, bet garsiai apie tai nerėkti. Provokatyvi pozicija ir LKP pozicija buvo intuityviai artimos. Tą parodė ir tolimesnė istorija (kas geresnio premjere). Iš esmės takoskyra išlikusi iki dabar.
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:04 am
Fredi, apie kokius čia laikus? Sąjūdžio laikams tinka, o ankstesniems tai nelabai. Kur čia Landsbergis už nepriklausomybę kovojo knygas Maskvoj leisdamas?
Taške, neteigiu, kad dešiniųjų. Tiesiog neįmanoma pritaikyti tos kairumo – dešinumo skirties. Dar kartą sakau: SSRS, nacių Vokietija ir Švedija. Visos „kairiosios”. Na ir? Tarp jų skirtumų gerokai daugiau, nei panašumų.
TipaiK, labai gali būti, aš nepastebiu (tai neišvengiama) arba taip nėra. Ką nors konkrečiai nurodyk, tuomet bus aiškiau.
O su visumos matymu tai tą patį galiu pasakyti ir apie tuomet gyvenusius – jie mato per savo patirties ir atsiminimų prizmę. O kadangi dar ir gyveno tuomet, mano žiną, kaip buvo „iš tiesų”. Tuo galima suabejoti. Sovietmečio suvokimas nesibaigia žinojimu, kad sviesto pakelis kainavo 64 kap., jei gerai prisimenu.
romai, filmuką esu matęs ir anksčiau (bet ne labai seniai). Dvigubas ideologinis veikimas iš esmės.
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:05 am
Na, ir Sąjūdis nebuvo už nepriklausomybę. Tie dalykai vystėsi laike. Kartais sunku buvo suvokti, vakar mes šitą bijojome pagalvoti, šiandien garsiai sakom. Įvykiai buvo neįtikėtinai dinamiški, šuoliški, atsargiai katiniški, kartais drambliškai sunkūs, kartais neįtikėtinai „nagli”. Nepamirškime kauniečių, nepamirškime Terlecko, nepamirškime Cidziko ir t.t. Visi vienas kitą varė pirmyn. O žmonės kaip išbadėję informacijai visur su radijukais vaikščiodavo…
Fredis* lapkričio 14th, 2009, 12:06 am
Komunistų partija skilo į dvi dalis. Apie Burokevičių neklabėsime. Įdomesni yra „nepriklausomi”. Jų norai buvo gyventi laisviau, bet neprarasti turimų privilegijų, panašiai kaip dabar miestų ir miestelių ligoninių vyr gydytojai
Protu jie supranta, kad reikalinga sveikatos apsaugos reforma, bet tada jie neteks darbo, todėl sau ir pasiskyrę po 15-20 tūkst LTL atlyginimą, nes jaučia savo laikinumą, reikia užsidirbti kol gali, beje, laikinumas, neapibrėžta padėtis vis tęsiasi ir tęsiasi…
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:15 am
Marai, juk prašiau neįsižeisti, tas Tavo nežinojimas ir nesupratimas natūralus. Todėl ir sakau, kad reikėtų sudėti prisimenančių sąžiningas tiesas, gal kažkas gautųsi.
O akcentuoti norėjau, kad jaučiu paties norą pritempti informaciją iš tų laikų ant jau paties susiformuoto šiuolaikinio kurpalio. Vėlgi nenoriu įžeisti, bet man taip atrodo iš kai kurių anksčiau buvusių tavo pasisakymų, vertinimų ir pan. Bet gal taip reikia? Mokslas daromas dviem tikslais. Dėl diplomo, (kurio, kaip kažkas rašė popierius netinkamas) ir algos, arba dėl mokslinio darbo pradžios.
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:17 am
TipaiK, aš ir neįsižeidžiau. Man kritika patinka. Bet va norėtųsi konkrečių pavyzdžių – tuomet būtų galima paanalizuoti.
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:18 am
Nes čia vieni mane laiko kairiuoju, o TipasK sako, kad perimu dešiniųjų dominuojamą požiūrį. Šiaip man pačiam taip neatrodo, bet visko gali būti. Mat aš lyginu su tokiu sovietmečio žinovu kaip Gailius, kur neseniai apsigynė „genialią”, kaip kalbėta per gynimą, disertaciją.
Fredis* lapkričio 14th, 2009, 12:19 am
Landsbergis dėstė Konservatorijoje, nebuvo disidentas, apie knygų leidybą Maskvoje nieko nežinoma, kažkoks mitas, skaičiau būdamas jaunuoliu, vaiku Jaunimo gretose jo labai rišlius, logiškus tekstukus, jie nebuvo „raudoni”.
Mokslo akademijoe žymiajame, istoriniame steigiamąjame Sąjūdžio susirinkime jis kukliai sėdėjo niekuo neišsiskirdamas iš kitų, buvo pasiūlytas į iniciatyvinę grupę. VL pasižymėjo nepaprastu logiškumu, dalykiškumu, dėstomų minčių lakoniškumų, kalbėjo neatremiamai, fakytais, tiksliai kaip šachmatininkas. Tas jo logiškumas, lakoniškumas negalėjo nebūti pastebėtas ir jis tapo Sąjūdžio pirmininku, atrodo, kad net nebuvo net jokių alternatyvų.
Visa tolimesnė VL istorija ir jo nueitas kelias yra žinomi, tai mūsų šalies istorija
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:22 am
Fredi, koks mitas, pats rankose laikiau – Landsbergio apie Čiurlionį, leista Maskvoje. O gal ir daugiau.
?
Tai gal ir pats dalyvavai steigiamajame, kad žinai, kaip Landsbergis sėdėjo
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:23 am
Buvo metas, kad visi per radijukus laukdavo „ką pasakys Landsbergis”, kad žinotų kaip elgtis, ypač kai tankai važinėjo ir pan. O vėliau Landsbergis (mano asmeniniu manymu per pataikūnus) prarado viską, išskyrus istoriją
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 12:23 am
Pati pagrindinė kritika Marui, tai jo neo marksistinė pasaulėžiūra. Juk pagal pasaulio sistemų teoriją, kurią išdėstė Maras ir kuri teigia, kad tarp JAV yra imperija kaip ir Rusija, visas Lietuvos nepriklausomybės projektas netenka ideologinio pagrindo. Mes nepriklausomybės norėjome, nes mes galvojome, kad yra skirtumas tarp laisvos visuomenės ir totalitarizmo. Tačiau Maras išaiškino, kad skirtumo nėra ir mes esame viso labo kitos imperjos satelitas ir tuo paneigia pačią neprikausomybės ir laisvės idėją. Nafik reikėjo kovoti?
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:24 am
TipaiK, būtent todėl aš taip domiuosi atsiminimais apie sovietmetį – jie pasako tai, ką nutyli dokumentai (o šie nutyli daug). Ir pats renku. Tiesa, jau metai kaip nė vieno nepaėmiau, bet tikiuosi pratęsti.
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:25 am
nafik:)
Fredis* lapkričio 14th, 2009, 12:28 am
neseniai šventėm Sąjūdžio 20-metį, internete buvo daug visokios medžiagos, kažkur net padaryti garso įrašai, pilna dalyvavusių asmenų prisiminimų ir įspūdžių, reikėjo tik viską gaudytim ir fiksuoti. Landsbergis į tą susirinkimą atėjo pavėlavęs ir išėjo anksčiau, na, kaip visada – savo stiliuj
,
aš nedalyvavau, net nežinojau, kad toks vyksta.
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:30 am
Valentinai, Tu provokuoji arba Tu durnas
.
?
Visų pirma, žmogaus laisvei nereikia jokio ideologinio pagrindimo. Kad žmogus laisvesnis dabar, nei buvo sovietmečiu – faktas. Kaip ir tai, kad prisitaikymą prie ideologijos pakeitė prisitaikymas prie pinigų (Algis Greitai čia, beje, yra puikus tokio prisitaikymo pavyzdys). Tačiau galimybės laviruoti dabar yra gerokai didesnės, atitinkamai – sistema geresnė.
Kad imperija imperijai nelygu, man jau nusibodo kartoti.
O kur įžvelgei, kad aš sakiau, jog nėra skirtumo tarp laisvos visuomenės ir totalitarizmo, tai jau nežinau. Bene būsi mane su Foucault supainiojęs
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:30 am
O dabar rimtai Marui. Tikėtina, kad teisinga pasirinkti darbo „kampą”. Objektyvios tiesos neįmanoma padaryti, pasakyti, prisiminti. Tie laikai buvo tokie spalvingi, sudėtingi, įdomūs, turiningi, sunkūs, žiaurūs, dramatiški, kad pasirinkus tik vieną takelį, pvz. tų laikų bohemą galima suskirstyti į daugybę potakelių, vedandžių į solidžias disertacijas.
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:33 am
A, tai apie vėlavimus girdėjęs, Fredi. Šiaip įdomu, kiek žinojo. Nedaug, turbūt, nors salė ir pilna buvo.
TipaiK, čia kam ir kodėl ir apie ką
?
Fredis* lapkričio 14th, 2009, 12:35 am
palinkėkime Marui netapti antru Truska ir
vieni kitiems – labanakt
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:36 am
TipaiK, šitą tai aš žinau. Va todėl aš ir istorikas, o ne sociologas, kad mane domina visi tie nelygumai.
.
Bet pasakyk, būk žmogus, nors vieną vietą iš mano pamąstymų, kur užkliuvo kaip dešinės dabartinės apraiška. Nu suintrigavai
Maras lapkričio 14th, 2009, 12:36 am
Fredi, arba Batūra
. Labanakt.
TipasK lapkričio 14th, 2009, 12:41 am
Nu, jei Batūra:)!?!? tai labanakt visiems
Maras lapkričio 14th, 2009, 1:16 am
O ką Batūra, TipaiK
?
. lapkričio 14th, 2009, 11:15 am
Marai, pramanas, kad sovietmety viskas buvo pigu.
Sviestas 0,64 rb., bet tai nebuvo labai pigu.
Reikia susivesti EXELYJE lentelę ir paaiškės gana daug įdomių dalykų. Priimu vidutinį atlyginimą į rankas – 150 rublių tada ir 1500 litų dabar.
Imu prekės kainą ir išvedu, kiek tokių galėjau nusipirkti už 150 ir 1500:
benzinas 375 ltr 385 ltr
šnapsas 36 ltr 94 ltr
talonėlis 3750 750
už butą 5 2
kinas 333 100
televizorius 0,2 0,75
kava knaipėj 517 375
alaus bokalas 150 300
Aišku, kainas reikia tiksliau paimti, ne taip atsainiai, kaip aš.
Istorikui privalu tiksliau, galima net savotiškas tendencijas iš t o išvesti, būtina įvertinti ir pasaulines kainas – pvz. videomagas čia tai nesąmonė gautųsi – tada kainavo min 1000 rub. dabar berods keli šimtai litų. Televizorius spalvotas tada kainavo 700 rub.
TipasK lapkričio 14th, 2009, 11:31 am
Taip, labai įdomu, kai palygini. Bet reikėtų žymiai plačiau. Televizorių juk kasdien neperki. Tiesa tai, kad tada pirkti aparatūrą buvo tolygu investicijai, visada galima buvo parduoti brangiau, ypač importinę. Kažkada turėjau superinį boombox’ą sharp 777, net neima taisyti. Sakau, gal norite dovanų – ne. Nunešiau du videomagnetofonus pataisyti, nes noriu pervesti didelius kiekius prifilmuotų dalykų į skaitmeną. Senesnį pataisė, naujesnį, kokių septynių metų, nepataisė ir dovanų neėmė. Nereikia
Fredis* lapkričio 14th, 2009, 12:26 pm
Maras sovietmečiu būtų buvęs pirmas vaikinas savo kieme.
Keli argumentai kodėl. Komfortiškumo jausmas kyla iš to, kad visi žmonės gyvena labai panašiai skurdžiai, vienodai uždirba, ilsisi.
Komunistinės-sovietinės grietinėlės buitis ir šėlionės visuomenei nėra žinomos, nes spauda apie tai nieko nerašo, o ir komunistų fantazijų viršūnė buvo pirtyje prisigerti ir paištvirkauti su atvežtinėmis tam reikalui mergomis. Taigi, komunistai linksminosi labai primityviai.
Kitas argumentas kodėl Marui būtų buvę gerai – jo dabartinis pomėgis muzikai. Turėti keletą užsienietiškų diskų, jais keistis su tokiais pat prakutėliais buvo šaunumo viršūnė. Paprastam tarybiniam berniukui patekti į šį besikeičiančių diskais ir įrašais ratą nebuvo lengva, reikėjo turėti įtakingus tėvus ar pačiam užsiiminėti spekuliacijomis, būti labai landžiam, turėti charizmatinių charakterio savybių. Labai įtakingas postas-tarnyba sovietmety buvo pramoninių prekių bazės direktorius, apskritai priklausymas komunistinei nomenklatūrai. Kitas kelias prie gėrybių – jūrininkai, įvairūs turgaus prekiautojai ir t.t.. Klaipėdos jūrų uostas ir Lenkija (kelias sausuma) buvo langas į Vakarus. Marai, vis tiek visi žiūrėjo į Vakarus !
romas lapkričio 14th, 2009, 12:54 pm
Taške, toks lyginimas yra beprasmis, nes rinkos sąlygomis yra įvairios kokybės prekių, o socializmo sąlygomis nėra rinkos. Neteisybės jausmas dabar atsiranda todėl, kad galimybės įsigyti prekes yra nevienodos. Užtektų palikti tik patį pigiausią prekių segmentą rinkoje, įperkamą visiems, ir būtų visi laimingi. Daugiausiai uždirbantys nebematytų prasmės būti turtingais, nes nebūtų kur pinigų išleisti. Vistiek tai būtų geriau už aną socializmą, nes planinė ekonomika mėgina pagaminti tik tiek, kiek reikia, o kiek reikia nepataiko ir būna prekių deficitas. Čia aš biškį juokauju, aišku, bet tokia juokinga yra socializmo esmė.
Maras lapkričio 14th, 2009, 1:27 pm
Joj, dar Šapoka už 200 rublių
. Šiaip palyginimas visai įdomus, nors ir kiek iškreiptas dėl reguliuojamos rinkos. O jei įskaičiuoti juodąją rinką su tirpia kava, džinsais ir pan.
, tai išvis kosmosas.
Taip atsiranda ir įvairios kokybės (greičiau – kilmės) prekių.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 1:27 pm
Marai,
Sutinku, kad aš durnas. Nes visą savo neo-marksistinę pasaulio santvarkos teoriją išdėstei taip, tarsi nebūtų skirtumo tap Rusijos ir Amerikos. Pats sąvokos „Imperija” vartojimas Amerikos atžvigiu ir yra lygybės ženklas tarp Amerikos ir Rusijos. Tau nėra aišku kas yra gera ir bloga, nepripažįsti universalių moralinių kriterijų. Reiškia moralė iš tikro yra reliatyvus dalykas priklausantis nuo aplinkybių visumos ir susitarimų. Reiškia negali būti ir universalaus principo apibrėžiančio laisvę kaip pamatinę, neginčijamą, bekompromisinę vertybę. Tu tai puikiai atskleidi suteikdamas „laisvei” turinį, kuris ją tariamai kompromituoja (hitlerio rinkimai ir panašiai). Reiškia universalios, metafinės idėjos Lietuva, Lietuvos valsytbė, lietuvių tauta, yra tik mūsų išsigalvojimas arba kolektyvinės abstrakcijos. Reiškia gali egzistuoti aplinkybės, kai neprkilausoma Lietuva gali būti ir nereikalinga jei tai neatitinka kokių nors pragmatinių ar savisauginių kokių nors jos gyventojų interesų. Reiškia nėra čia ko „voznikalinti”, gyvenk, gerk konjaką Neringoje ir būk laimingas, kad gavai paskyrimą Žiguliui.
Beje, šios savaitės žurnalas Žmonės pateikia tavo disertacijai naudingos informacijos. Restoranui Neringa – 50 metų. Buvo susirinkęs buvęs ir esamas kultūros elitas.
. lapkričio 14th, 2009, 1:39 pm
romai, lyginimas ne beprasmis, tik reikia lyginti palyginamus dalykus. Vienas mano draugas tada turėjo AKAI aparatūrą, vertą Žigulio tuometinės „rinkos” – turgaus kaina – 12 tūkst.rb.
Mane piktina, kai sako – o kava tada kainavo tik 29 kap.,juk primetus – kavą kanipėje aiškėja, kad už vid.atlygį galėjau nusipirkti „NET” 517 puodelių, bet tai beveik tas pats, kas 375 puodeliai po 4 , čia ir arkliui aišku- kokybė, aplinka etc.
Įdomiausia ir svarbiausia, kad benzas kainuoja tiek pat. Paradoksas. Sutapimai?
Ryškiausias skirtumas su troleibusų talonėliais, va, čia jau reikia gylintis.
Dėl turtinės nelygybės manyčiau, kad tada bent galėjo tas nabagas biedniokas pasiskųsti -apskųsti kad ir anoniminiu skundu. Todėl tie turčiai nebuvo tokie arogantiški ir nespjaudydavo viešai ant visų likusių.
Paradoksas, bet planinė ekonomika dar atsigaus, tik ne ta, kurią matėm. Nobelio premijų kvailiams neduoda.
Maras lapkričio 14th, 2009, 1:42 pm
Velntinai, Tu neskaitai to, ką aš parašiau. Aš nežinau kiek kartų rašiau, kad Rusija ir JAV skirtingos imperijos. Galiu pasiūlyti palyginti SSRS su Britų imperiją 1900 metais ir su Sasanidų imperija jos klestėjimo laikotarpiu, gal tuomet bus aiškiau. Aš tiesiog tingiu rašyti tą patį per tą patį. Ypač kai žmogus nenori girdėti ar girdi tik tai, ką nori išgirsti.
Sakaisi esąs netikintis. Deja, be transcendecijos jokios vertybės neįmanoma pagrįsti nepaneigiamai. Žmogaus laisvių ir teisių deklaracija pagrindžia pati save ir visi bandymai pagrįsti nepaneigiamai yra neskėmingi. Paskaityk Arendt, kurios neapkaltinsi kairuoliškumu ar simpatijomis SSRS, politinės filosofijos darbus (žmogaus būklė, tarp praeities ir ateities). Galų gale viskas baigiasi tikėjimu. Bet jei Dievas miręs, kuo tuomet tikime? Savimi, žmogumi? Nematau pagrindo. Metafizikai reikia Dievo, Valentinai. Kiek matai tų, kurie tapo Nietzsches antžmogiais? O tai turbūt vienintelis kelias, jei jau mes užmušėme Dievą.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 1:47 pm
Būtent Marai, tu bandai įteigti, kad JAV yra mažiau bloga imperija, nei Rusija. Pats priėjimas yra principialiai neteisingas, nes pagrįstas neteisingomis prielaidomis. Jei vienas tavo kaimynų yra banditas o kitas yra policininkas, tarp jų negalima dėti lygybės ženklo, nors abu turi ginklus ir pajėgumo tave nuskriausti.
Maras lapkričio 14th, 2009, 1:54 pm
Man įdomesnis būtų Tavo atsakymas į antrąją mano samprotavimų dalį.
O policininkas… Lietuvos kelių policija labai jau dažnai lyginama su reketininkais. Dar prisimenu Europos žandarus (-tie patys policininkai) XIX a. Kažkaip ne per geriausi atsiminimai apie juos.
Be to, policininkas šiaip yra apmokamas pareigūnas, paskirtas tam įgaliotos institucijos. Jei kažkas pasiskelbia policininku, tai dar nereiškia, kad jis toks yra. Juo ir banditas gali pasiskelbti. SSRS JTO saugumo taryboje sėdėjo, tai pagal Tave išeina, kad buvo gerasis policininkas? Nu nu.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:09 pm
Štai ir vėl prasideda moralinis reliatyvizmas. Juk sakiau, kad pagrindinis dalykas dėl kurio nesutariame tai dėl takoskyros gera/bloga universalumo. Jei gera/bloga yra reliatyvu priklausomai nuo galios santykių, tu visiškai teisus. Tačiau, jei gera/bloga yra universalu, kažkas pamatinio, peržengenčio empiriką, tai teisus aš. Tavo pozicija mane gazdina todėl, kad atsisakydamas pripažinti gėrio/blogio universalumą, nuosekliai mąstant tu turėtum pripažinti ir Lietuvos kaip valsytbės nebūtinumą.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:10 pm
Perfrazuosiu Dostojevskį:
Jei dievas mirė, tai ir Lietuvą okupuoti galima?
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:15 pm
Specialiai Taškui, Radzichovskio interviu ištrauka:
С.БУНТМАН: Ну не бывает пустоты.
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: Бывает. После того, как умерла Ахматова, через 10 лет помер Бродский, в общем, такая, совсем большая литература в России кончилась.
С.БУНТМАН: Ну, не через 10.
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: В 90-м году, короче говоря.
С.БУНТМАН: Через 30.
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: Какие 30? Ахматова в 66-м померла.
С.БУНТМАН: А он в 97-м.
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: Да? Ну, может, ошибся. Неважно.
Maras lapkričio 14th, 2009, 2:23 pm
Valentinai,
Nusiimk akidangčius,
Atsimerk -
Pasaulis serga.
Ligą reikia ne neigti, o išmokti su ja gyventi.
Dievas nužudytas, vadinasi – viskas galima.
Nes neįmanoma įrodyti moralės universalumo remiantis tik žmogumi, kultūra ir pan.
Ir taip, Lietuvos nepriklausomybė nėra nei Dievo duota, nei kažkaip kitaip įrodoma. Didžiulė kurdų tauta iki šiol neturi savo valstybės ir JAV imperija nesiruošia jos suteikti, nors ir pripažįsta tautų apsisprendimo teisę. Afrikos valstybės visos yra padalintos ne etniniu pagrindu, o pagal buvusias kolonijines sienas. Ir? Kuo Lietuva geresnė?
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:28 pm
Įrodynėti ir nereikia nes niekas neįrodo ir priešingai. Tereikia žinoti.
Kurdai valstybę sukurs tada, kai jie panorės. JAV čia ne prieko. Tęsi rusų propagandistų tradiciją dėl visų pasaulio bėdų kaltinti JAV. O juk rodos protingas žmogus …
Maras lapkričio 14th, 2009, 2:34 pm
Ukrainiečiai po revoliucijos irgi labai norėjo valstybės. Ir? Yra istorinės aplinkybės ir viena jų JAV nenoras pyktis su stipria sąjungininke, veltis į galimus teritorinius konfliktus (dar ir Irane kurdų gyvena, jie, beje, lyg buvo sukilę ir sukūrę savo valstybę kažkada – žiauriai numalšinti). Tibetiečiai nenori valstybės, sakai.
Beje, Ruandos genocidas kaip tik dėl europiečių sukurtų sienų ir kilo.
Dėl žinojimo – taip. Bet aš gi rašiau – serga
.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:36 pm
Čia Marui apie kultūrinį elitą:
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: Собственно, я почти все сказал. Я хочу просто сказать, что вот когда говорят о роли науки, «знание – сила», «математика – гимнастика ума» и так далее, есть еще все-таки в науке такая функция. Это одна из, может быть, немногих институтов, носителей интеллектуального и человеческого достоинства. Это довольно часто совпадает, хотя и не всегда. Вот когда человек твердо верит в логику факта, его сбить невозможно. Ну, конечно, когда его пытать будут, он скажет, что Земля плоская, она не крутится и так далее. Но сейчас такие приемы не применяются. Это вот действительно – достоинство личное и интеллектуальное иногда совпадают. Это очень высокая степень очищения воздуха вокруг себя тогда происходит. В сущности, я думаю, что когда Сахаров, например, стал диссидентом, это во многом было продиктовано тем, что он своим умом дошел до каких-то простых вещей, и насиловать свою логику – как в каком-то знаменитом американском фильме сказано: «не оскорбляй мой разум» – вот насиловать свой разум такие люди не любят. Они могут ошибаться, и тогда они это признают открыто: я ошибся, я был не прав. Кстати, Гинзбург тоже об этом иногда говорил: «Я старый дурак» – это у него тоже выскакивало. То есть он совершенно спокойно…
С.БУНТМАН: Кокетства в этом не было.
Л.РАДЗИХОВСКИЙ: Абсолютно. Не свойственно это этим людям. Они слишком глубоко думают и слишком ценят свои мысли. Вообще, физики же себя ранжируют. Кстати, я вот читал, что Ландау, например, ранги вводил. На первом месте Эйнштейн, Ньютон, рангом ниже Бор. Себя он ставил в третий класс. Гинзбург себя считал ниже Ландау. Ну и так далее. Есть школа Боголюбова, Ландау – это один уровень, Гинзбург – другой. То есть это действительно такая потребность в интеллектуальной опрятности. Иногда, далеко не всегда, но иногда интеллектуальная опрятность совпадает с опрятностью человеческой, моральной, психологической. То есть люди, которые привыкли ясно думать и опираться на факты, логику и на свое собственное понимание, это все-таки – опять же, говорю, что это не общий не знающий исключений закон, но это все-таки, как правило, интеллектуально и морально более опрятные люди, чем в среднем.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:43 pm
Prie ko čia JAV?
Aš nesakau, kad Amerika yra nereikšminga šalis. Tai yra didelė, galinga šalis, siekianti didinti įtaką, plėsti rinkas, savo ideologiją ir t.t. Bet tai nėra imperiškumo dalykas. Mes irgi plečiame savo įtaką Latvijoje. Ar Lietuva nuo to jau imperija?
Esmė tame, kad Amerikos įtaka nėra didesnė nei konkrečių tautų apsisprendimas. Štai Amerikos pašonėje siautėja komunistai Čavesas ir Moralesas ir Amerika nieko negali padaryti. Dabar tarkime jie turi sąjungininką Kolumbiją. Bet jei ten atsiras komunistuojanti valdžia, tiesiog išvarys amerikonus ir tie paklus. Lygiai kaip ir Kirgizijoje ar Panamoje.
Maras lapkričio 14th, 2009, 2:43 pm
Oi, labai idealizuojantis požiūris. Nors būtent dėl tokio požiūrio ir atsirado Sacharovas. Lietuvoje, deja, to beveik ne.
Šiaip mano idealas va toks intelektualo elgesys, kaip čia aprašyta.
Maras lapkričio 14th, 2009, 2:46 pm
Prie to, kad valdo Iraką. Bet aš visiškai suprantu, kodėl jie nori išlaikyti Iraką – dėl to pačio, dėl ko nėjo iki galo 1991-iais. Ten etninė ir religinė bomba. Tai, ką jie bando daryti, turbūt yra geriausias būdas: sutaikyti visus. Bet neigti JAV įtakos tai jau tikrai neverta.
Valentinas lapkričio 14th, 2009, 2:55 pm
Aš neneigiu JAV įtakos, ar noro daryti įtaką. Tačiau tai yra normalus santykių modalumas. Visos valstybės bando daryti viena kitai įtaką. Visi žmonės bando daryti vieni kitiems įtaką. Esmė tame, kad:
a) didesnė valstybė turi daugiau resursų įtakai plėsti
b) mažesnė valstybė visada turi galimybę nepasiduoti įtakai.
Prancūžai riboja amerikietiškos kino produkcijos platinimą.
Po to kai amerikiečiai įvedė pirštų anstpaudų paėmimą aerouostuose (po rugsėjo 11) vienintelė Brazilija atsakė tuo pačiu. Ir kaip manai ką ta imperija padarė? Nieko. Nurijo.
Imperija prasidėtų tada, jei JAV okupuotų kokią nors Prancūzijos Karibų koloniją ir neatiduotų tol, kol prancūzai neberibotų Holivudo patekimo.
Amerikai Irako nereikia. Jie nori iš ten kuo greičiau išsinešdinti, palikę kiek įmanoma labiau savimi sugebančią pasirūpinti šalį. Irako užpulimas buvo ne imperijos agresyvi okupacija, klaidingai įvertinto priešo, kėlusio grėsmę pašalinimas. Lygiai tas pats su Afganistanu. Amerikos buvimas ten naudingas visų pirma Rusijai ir Europai (tame tarpe ir mums)
Maras lapkričio 14th, 2009, 3:00 pm
Ne, Tu neteisingai supranti imperijos terminą ir jos veikimą. Imperija negali elgtis kaip panorėjusi (okupuoti dėl įžeidimo). Čia ne „Marš marš tratata”
. Ji tai daro dėl interesų, kokie jie bebūtų. Ir išvis, aš imperijos nevartoju pejoratyvine prasme. Man patinka persų imperija ir kultūra (ir kodėl jie šachą nuvertė – taigi tūkstantmetį skaičiavo
). Tiesiog jei esi policininkas, tai ir imperija iš karto. Europoje policininko nėra – nėra ir imperijos.
Ligita lapkričio 14th, 2009, 5:12 pm
Marai, tai aš nežinau stebuklingo būdo tuos komentarus iškirpti. Manau, kad pavyks ir tau pačiam
O mano bakalauro darbo tema: „Retorinių figūrų paskirtis viešosiose politikų kalbose”.
TipasK lapkričio 14th, 2009, 5:16 pm
Ligita, labai įdomu, kokia prasme retorinių? Jūs gi literatūrologė? tai apie darbas? Kalbų, jų struktūrų ir pan analizė?
Ligita lapkričio 14th, 2009, 7:13 pm
Tipai, pasirinkau kalbos kryptį, tai literatūrinių paskaitų neturiu labai daug. Aš savaime į literatūrą linkstu
O retoriniai dalykai priklauso stilistikai. Ji bus nuo kito semestro. Šiuo metu skaitau knygas šia tema, nes pirmiausiai reikia įsisąmonint teorinius pagrindus, po to griebsiu konkrečias politikų kalbas. Būtina, kad jas rašytų pats politikas, o ne tam pasamdyti žmonės. Taigi gali būti, jog tyrinėsiu V. Landsbergį.
Maras lapkričio 16th, 2009, 5:50 pm
A, buvau praleidęs. Sakyčiau, politologinė tema tokia
. Beje, metodologinė pastaba. Nelabai suprantu, kodėl tyrinėjami tik tie tekstai, kuriuos parašė patys politikai. Šiaip jau jei tyrinėji viešas kalbas, tai svarbus yra jų poveikis. Poveikiui svarbu, kas pasakė ir kiek paplito (kas pasakė įtakoja ir paplitimo laipsnį), o ne ar iš tiesų parašė tas, kas pasakė. Pvz., Paulauskas kažkada pasakė, jog sovietmečiu visi buvo kolaborantai. Prieš tai tą mintį buvo pasakęs toks L. Dambrauskas. Tačiau Paulausko kalba iššaukė daug didesnį atgarsį nei Dambrausko nuomonė.
.
Be to, kaip nustatyti, ar politikas pats rašo savo kalbas. Na, žinom Landsbergį, o daugiau kas? Stalinas dar, tiesa, pats kalbas rašydavo, Hitleris lyg, Smetona tikrai. Griškevičius vieną kalbą pats rašė
Aišku, jei tai grynai retorinis tyrimas, kuriame nesvarbi socalinė kalbų funkcija, tai suprantu. Bet jei svarbi, tuomet aš rimtai pagalvočiau dėl tokio kriterijaus.
W. Benjamin: svarbu, ne ką tekstu norėjo pasakyti autorius, o kaip tekstas funkcionavo visuomenėje.
Ligita lapkričio 16th, 2009, 9:46 pm
Aj, va!
Maras lapkričio 16th, 2009, 9:47 pm
Aha, aš pats neseniai radau