Nuo tada, kai tapau mama, prigalvojau ir prikalbėjau dalykų, dėl kurių vėliau jaučiausi kalta. Tokių dalykų, kuriuos pripažinti dabar man sunku. Paprastai tai nebuvo tikri mano jausmai, o tiesiog tą akimirką išlieta frustracija dėl dar vieno suknisto maitinimo naktį arba vaiko, protestuojant parkritusio ant žemės. Įsikarščiavę visi prikalbame to, ko paskui gailimės, taip ir aš apie savo berniukus esu prišnekėjusi daug visko, ko iš tiesų nemanau. Niekada nesu to išrėkusi tiesiai jiems (nebent skaičiuosite keiksmus, kai jie dar buvo kūdikiai ir, esu tikra, nieko nenuvokė) – dažniausiai tai būdavo skirta Džeimsui arba niekam, nes grieždama dantimis spoksodavau į lubas. Tai būdavo žybtelėjęs įtūžis ir apmaudas ne tiek dėl to, kad turiu vaikų, kiek dėl to, kad štai sėdžiu visa apvemta, suplukusi iš nuovargio ir morališkai bandau nusiteikti pasiūlyti antrą krūtį.

Šmaikšti, žavingai atvira knyga apie mamos kasdienybę mano rankose atsidūrė tada, kai paskubomis nulėkiau į bibliotekos naujų knygų skyrelį ir greitai, pernelyg nesvarstydama iš ten išsirinkau visas knygas. Būna, kad knygas renkuosi kruopščiai apgalvodama. Dar namie apsvarstau tuo metu dominančias temas ir po to atidžiai skaitau ta tema rastų knygų aprašymus, kad paskui beliktų bibliotekoje tas knygas susirasti ar pavadinimus išpyškinti kantriai bibliotekininkei ir jas pasiėmus laimingai keliauti namo nekantraujant patirti dar vieną neįtikėtinai smagų skaitymo potyrį. Tačiau šįsyk taip nenutiko.

Saulėto miesto saulėtos gatvės ir šiokie tokie reikalai traukte traukė atgal į lauką, tai per daug nesismulkinau ir tiesiu taikymu guviai nušuoliavau į naujausių knygų skyrių, kur tik pagal knygų viršelius, pavadinimus ir kelis paskubomis perskaitytus sakinius išsirinkau skaitinius. Juk žinojau, kad namie atradus laisvą minutėlę tikrai norėsis paskaityti. Ir pasirinkusi knygą apie mamos kasdienybę išties neapsirikau. Ją skaitydama ne kartą kvatojausi iš įvairių gyvenimiškų situacijų ir pastebėjimų, geriau pažinau kitų žmonių patirtį ir ne kartą pagavau save pačiai sau mintimis sakančią, kad štai dar vienas skyrelis ir dabar jau tikrai dedu knygą į šalį. Ir taip tris ar keturis (jei ne daugiau!) kartus, o vis tiek niekaip nesugebėdavau liautis skaityti.

Apie dviejų berniukų mamą, kuri nebijo prisipažinti, kad jos gyvenime būna šūdinų dienų, apie tai, kad būdama bevaikė ji viską, kas susiję su motinyste, matė ir suprato kiek kitaip nei jau susilaukusi vaikų, apie mamos laiką, kuriame reikia tiek daug sutalpinti, na, ir apie dar daug visko, apie ką skaityti verta.

Jaučiuosi visapusiškai praturtėjusi.

283 puslapiai, vertė Inga Stančikaitė

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“ 

Šaltiniai: nuotrauka – www.knygos.lt, ištrauka - Sarah Turner – Motinystės „atostogos“. Kaip išgyventi chaotišką mamos kasdienybę