Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kambarys. Vienuma. Ant stalo krūvelė šviežiai iš bibliotekos parsineštų knygų. Baigiu lengvą skaitalą, kuriame yra įdomi istorija, tačiau pernelyg nuslystama paviršiumi, ir nusprendžiu imti į rankas Samuel Beckett kūrinį „Molojus“. Pirmąjį išleistą lietuviškai, pirmąjį iš visos trilogijos (kitos dvi dalys atskiromis knygomis – „Malonas miršta“ bei „Neįvardijamasis“). Juolab, kad perskaičiusi įvairių atsiliepimų, jau kurį laiką apie jį galvojau.
Ir jeigu tik pradėjusi skaityti „Molojų“ norėjau jį mesti, tai dabar nekantraudama žvalgausi į antrąją trilogijos dalį „Malonas miršta“.
Kodėl mesti? Šioje knygoje ypatingai atvirai analizuojamos tamsiosios žmogaus prigimties pusės ir dėl to ją gali būti sunku skaityti, o linkusiam į negailestingą saviplaką visai neįmanoma. Nors po minėtojo skaitalo skaityti tikrą literatūrą – naudinga. Konkrečiam vertės palyginimui. Iš tiesų, jei S. Beckett įvardijamas antiromano pradininku, tai savo mintis, kuriomis bandau kažką apie jo kūrybą pasakyti, galėčiau įvardinti antiapžvalga, nes… Nieko nepasakysiu. Nieko, kas leistų ją suprasti pačiam neatsivertus. Apie kai kurias knygas kartais galbūt užtektų paminėti – tu negali to neperskaityti.
Jo erdvė buvo labai striuka. Laikas jam irgi buvo atmatuotas. Jis skubėjo be paliovos, tarsi apimtas nevilties, į be galo artimus tikslus. Čia jis kalinys, mesdavosi prie nežinia kokių siaurų ribų, čia, persekiojamasis, ieškojo prieglobsčio centre.
Fiziniai trūkumai, senatvė suintensyvina pirmosios knygos dalies antiveikėjo Molojaus mintis. Vyras jaučia, kad kūnas jam nebepriklauso. Atrodytų, kuo aštriau, smulkmeniškiau jis gilinasi į daiktus, pakeliui (kelionė pas motiną, kurią vargiai bepasieks ir abejotina, ar iš tiesų jos reikia) sutinkamus žmones, tuo pasyvesnę tikrovę tai reiškia.
Sūnus buvo nepagarbus su manimi, tačiau dabar buvo ne laikas priversti jį tai pripažinti. Sustingęs koridoriuje išgirdau, kaip kažkas nukrito ir dunkstelėjo. Kitas, mažiau gebantis tvardytis nei aš, būtų įsikišęs. Bet man toli gražu nebuvo nemalonu, kad sūnus išliejo savo skausmą. Tokie dalykai apvalo žmogų. Mano nuomone, nebylaus skausmo reikia bijoti labiau.
Antroje dalyje veikiantis agentas Žakas Moranas į Molojų panašus tuo, kad yra valdomas. Molojų valdo negalėjimas laisvai judėti, Žaką – pamaldumas ir principai. Kita vertus, tas pamaldumas daugiau žodinis, nes veiksmais visų pirma jokiu būdu neišsižadama savo nepalaužiamų įsitikinimų, kurie neretai susikerta su tikėjimu ir žmogiškumu. Beje, pastarieji labiausiai išryškėja keliaujant, kai patiriama dvasios transformacija ir dingsta bet koks iki tol vyravęs pakantumas. Būtent kelionės motyvas jungia pirmąją ir antrąją knygos dalis. Artimumas tarp jų sustiprinamas ir veikėjų tapatumu. Morano sūnus – liguistas, lėto mąstymo, minantis už kelis svarus nupirktą padėvėtą dviratį – susitapatina su antiveikėju Molojumi, kuris taip pat nepaleido iš rankų dviračio.
Ši knyga įtraukia savo gelme. Prisipažinsiu, jau pradėjau skaityti „Malonas miršta“.
Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė, 226 puslapiai.
Šaltiniai: nuotrauka – http://iknyga.lt
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras birželio 15th, 2010, 3:57 pm
Visi leidžiasi į gelmes, vis gilesnes ir tamsesnes, bet kuo giliau leidiesi, tuo labiau tolsta dugnas. Ar ne nuo besileidžiančiojo priklauso, ką jis gelmėje ras?
Tauragienė vertė – kokybės ženklas.
Aurimas birželio 15th, 2010, 5:50 pm
Ligita,
O esi visą perskaičiusi klasikinę literatūrą?
Valentinas birželio 15th, 2010, 6:32 pm
Ligita, per kiek laiko perskaitai tokią knygą?
Rolandas birželio 15th, 2010, 7:01 pm
Ligita,stipriai.Patiko.
. birželio 15th, 2010, 9:11 pm
Beketas vasarą. Keistas, bet pagirtinas pasirinkimas.
Genpre birželio 16th, 2010, 3:17 am
Gal kas parekomenduotumėt tikrai dėmesio vertą knygą?
Valentinas birželio 16th, 2010, 7:18 am
Mandagumo ABC
. birželio 16th, 2010, 10:00 am
Remarko „Trys draugai” – knyga, paprastai skaitoma paaugliškame amžiuje.
kreivarankis birželio 16th, 2010, 10:41 am
Milorad Pavic „Chazarų žodynas” – labai įdomi ir neįprasta knyga.
Ligita birželio 16th, 2010, 3:07 pm
Aurimai, tikrai ne, dar bus progų tai padaryti, nors jau dabar retsykiais čiumpu kokią nors klasikinę knygą, juk ir kadaise „Pasaulinės literatūros biblioteką” apžvelgti žadėjau.
Valentinai, savaitės neužtruko, nes kai įtraukia, stengiuosi vos ne vienu įkvėpimu perskaityt Šiaip manau, kad ir vėliau ją skaitysiu, nes tokia daugiasluoksnė, begalė neaiškumų liko.
Marai, žinoma, neabejoju, jog kiekvienas skaitytojas savaip suformuoja kūrinį, kuri skaito, išryškina jam pačiam svarbius dalykus.
Dėkui Rolandai, Taškai už pagyrimus, o Genpre nė neįsivaizduoju ką galima rekomenduot, kai jo mėgstamų nežinau. Valentino pasiūlymas patiko ;DDD
Maras birželio 16th, 2010, 4:52 pm
Ligita, ne knygos skaitymą turėjau omeny. Aš apie gilinimąsi į žmogaus prigimtį. Ar nėra taip, kad ieškodamas žmoguje blogio, jį ir surasi?
Genpre birželio 16th, 2010, 5:57 pm
Valentinai,
Tu kaip visada paskubi su išankstinėm išvadom-leptelėjimais.
Matai, per savo daugiametę skaitovo praktiką įsitikinau,- rimti ir tikrai verti dėmesio skaitalai būna mažiausiai 400-700 psl apimties.
Valentinai, žinau žinau, kai kada knygos storis nesisieja su kokybe, išlik ramus, kvėpuok giliai ))
Ligita,
Rimti žmonės rimtas knygas skaito. Nesvarbu, kas tai būtų,- autobiografinės, psichologinės, mokslinės, istorinės, – siūlykit viską, viską „ryju”.
Beje, imant kaip trilogiją – užmesiu akį, įtikinai
Genpre birželio 16th, 2010, 5:58 pm
Taške,
Šį kartą apsimesiu nieko nepastebėjęs.
. birželio 16th, 2010, 9:31 pm
Netikėtai vėl nustebino A.Užkalnis. Šį kartą maloniai. Su didžiausiu malonumu skaitinėju „apie tuos žmones ir jų šalį”
Valentinas birželio 16th, 2010, 9:53 pm
Užkalnis vienas iš progresyviausių mūsų žurnalistų. Nieko nuostabaus
. birželio 16th, 2010, 10:30 pm
Tai čia tas pats, kur reiškėsi (keistokai) pas Račą ir čia?
Ligita birželio 17th, 2010, 12:13 am
Genpre, tu kažkoks besiblaškantis =) Vienam komentare dvi skirtingos pastabos: esą verti dėmesio skaitiniai turi būti mažiausiai 400-700 psl. apimties, o jau kitam sakiny teigi, kad vis dėlto knygos storis nesisieja su kokybe. Ir suprask kaip nori. Šiaip nemanau, kad nuo apimties kokybė priklauso, tačiau tarkim noveles, kurios gana nedidelės apimties, nelabai dažnai skaitau, nes įsijausti labiau patinka į romanus. Jėga, kad įtikinau trilogijos įdomumu, bent man tai vieni įspūdingiausių iš pastaruoju metu skaitytų kūrinių, tačiau negrūmok, jei skaitant tavęs taip nesudomins kaip manęs!
Marai, čia ilgai svarstyti galima būtų. Pavyzdžiui, esu skaičiusi interviu su Haruki Murakami ir pasirodo jam romanų rašymas iš dalies padeda pajausti savo tamsiąsias asmenybės puses. Pamanyk tiktai. O ir šiaip blogybių kiekviename daugiau ar mažiau galima atrasti, kita vertus, pasitaiko ir jų įžvelgiančių ten, kur nėra. Beje, savo tinklaraštyje pats esi rašęs: „Žmogus yra bedugnė. Todėl geriau į jį nesigilinti, jei bijai aukščio.“ Šiuo atveju, spėju, visai tinkama.
WU birželio 17th, 2010, 12:15 am
Ligita, kokios tavo tamsios pusės?
Ligita birželio 17th, 2010, 12:28 am
Polinkis į despotizmą, liūną ir agresyvų elgesį su aplinkiniais. Nors iš tikrųjų yra tokia ryški savybė, kuri kartais gera, kartais bloga. Atsižvelgiant į situaciją. Žinoma, nesakysiu.
Maras birželio 17th, 2010, 12:47 am
Ligita, viena yra bijoti aukščio, kita – tamsos . Bedugnė asocijuojasi su tamsa, bet mes gi ne po kalnus laipiojam. Iš širdies, dvasios gelmių kyla ir pačių gražiausių poelgių. XX a. pernelyg susidomėjo tamsa žmoguje. Visi tie „atviro nervo krapštymai” kažkuo primena „medicininius” nacių eksperimentus su žmonėmis. Pvz., žmogų mirtinai nušaldydavo ir stebėdavo kūno reakciją, pjaudavo rankas ir kojas. Vienžu, šiurpokus dalykus darydavo. Ir vis mokslo labui. Kuo nuo tokių fizinių eksperimentų skiriasi žmogaus dvasios mėsinėjimai ieškant tik juodulių? Man net kyla klausimas – kurie blogesni, kurie labiau pakenkė. „Eksperimentatoriai” fiziškai sunaikino savo „pacientus” (dažniausiai), o juodulių ieškotojai? Ar nenaikina jie dvasios, tikėjimo gėrio pradu žmoguje? Ir jų poveikis tai masinis. Viena yra, kai tokios idėjos sklinda tik intelektualų tarpe, bet visai kas kita, kai jos paplis visuomenėje. Ji tiesiog suirs, susinaikins.
Nesinori karksėti kaip kokiai davatkai (matau aš puikiai, kiek žmoguje blogio). Tiesiog naikinimo kelias niekur neveda. Tai matė ir Camus, bent jau aš taip perskaičiau „Krytį”, jo kova su absurdu yra etinis įsipareigojimas, todėl iš esmės jo kūryba – šviesi. Deja, daugelis absurdistų buvo apsėsti manijos dekonstruoti, ištraukti į paviršių visą mėšlą, kuris yra mumyse. Sako, tai turėtų padėti, nuskaidrinti. Deja, katarsis yra daugiau estetinis dalykas, ne etinis.
Fredis* birželio 17th, 2010, 12:47 am
Pedantiška sadistė?
Ligita birželio 17th, 2010, 2:11 pm
Marai, o iš kur žinai kas po ką laipioja? x) Manau, kad juodulių ieškotojai nenaikina dvasios, tikėjimo gėrio pradu žmoguje. Kaip ir sakiau – labai daug priklauso nuo skaitančiojo, t. y. ką pasiims ir kam apskritai teikia prioritetą. Beje, netikėčiau, jog jau taip pagrindinis absurdistų tikslas yra dekonstruoti. Tai juk literatūra, kurį perteikia gyvenimą estetizuotai. Aišku, ne visa. Sakykim William S. Burroughs
„Nuogas kąsnis“ – http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=740 Skaitei? Adatos, dūriai, vėmimas ir pan. Va, šiuo atveju galima paklausti – kam to reikia? Perskaitai, daugiau nieko nesinori, tik eit gult. Kita vertus, pristatyme teigiama: „Nuogą kąsnį privaloma perskaityti visiems, kurie negali atsikratyti iliuzijų; kaip sakė autorius: „Ištrinkime pasaulį“.” Taip, ištrinkime. Per skrodžiančią literatūrą tampa aiškiau iš kur tiek visokios beprotybės aplink, tačiau nenorėčiau sutikti, kad ji prie to beprotybės kūrimo būtent ir prisideda.
Fredi, tai gal vis dėlto ne! =)
Maras birželio 17th, 2010, 6:12 pm
Va būtent, labai daug priklauso nuo skaitančiojo. Manęs niekada neveikė šleikštuliai nei filmuose, nei knygose. Bet jei jautresnį žmogų paveiks? Kaip sužinoti ir atskirti? Dar yra toks dalykas, kaip pasiruošimas priimti, suvokti ir apmąstyti. Aš, pavyzdžiui, džiaugiuosi, kad paauglystėje neperskaičiau Nietzschės. Žinant mano psichologinę sanklodą, jo idėjos galėjo paveikti neigiamai. Ir matau žmonių, kuriuos paveikė (atsirado panieka „paprastiems” žmonės, pavyzdžiui). Atsirado iš nesuvokimo, iš nepasiruošimo, dėl įvairių psichologinių problemų etc. Hitleris va pasiskaitė . O dabar jau pamažu jaučiuosi pasiruošęs jį skaityti ir net kažkiek suprasti.
O literatūra, perteikianti gyvenimą estetizuotai, negali dekonstruoti? Taigi ji labiausiai ir dekonstruoja, tiksliau, jos dekonstruojamasis poveikis yra daug didesnis, platesnis nei kokio Foucault, kurį skaito mažuma.
Ačiū kad parašei, „Nuogo kąsnio” neskaitysiu . Nematau prasmės. Tegul tie skaitytojai ir rašytojai pasivaikšto po onkoliginę ligoninę, narkomanų landynes – ten tas pats, jei ne dar baisiau. Ir ten gyvenimas, o ne „estetizuojanti literatūra”.
Matai, net kai rašoma apie dūrius ir vėmimus, lieka skaitytojo distancija nuo to, ką jis skaito. Tu skaitai ir žinai, kad tai netikra. Todėl „ištrynimas” neveikia, jis netikras. Bet kada gali padėti knygą į šalį. Tiesiog sočiai pavalgęs, saugiai gyvenantis ir aštresnių pojūčių užsinorėjęs pilietis, nebeturintis galimybės (beveik) pažiūrėti kruvinų gladiatorių kautynių, paima tokią lektūrą, pasišiurpina. Patogiai. Ir viskas. Pasaulio ištrynimo neįvyksta.
Yra jautrių žmonių (kaip supratau, Tu tokia), kuriuos tai paveikia. Bet ką Tau davė ši knygą („Kąsnis”)? Sužinojai, kad pasaulis beprotiškas? Nu taigi yra senas geras filmas „Tas beprotiškas, beprotiškas, beprotiškas pasaulis” . Jei rimčiau, tai atsiversk Bibliją, Jobo knygą – ten tas pats parašyta. Ir šiaip – pilna Biblija tos beprotybės pavyzdžių. Ir pasakyta aiškiai – dėl ko: prigimtinė nuodėmė. Ir kodėl ji atsirado – taip pat pasakyta. Galima interpretuoti religiškai, galima – filosofiškai.
Ir nieko per daug naujo visokie kąsnių autoriai neprigalvojo. Baisiausias kino kadras žinai kada sukurtas? 1928 m. (kaip perpjauna akį). Nu tikrai šiurpu žiūrėti. O visos tos kartotės ir kartočių kartotės („Pjūklai”, pavyzdžiui) skirtos šokiruoti, o dar baisiau – mėgautis žiaurumu. Ir uždirbti pinigus iš šokiravimo. Labai dažnai tai – ne menas. Nes talentas negali tik neigti – jis taip susinaikina, ne veltui tai vadinama kūryba, o kūryba reiškia priešingą dalyką, nei griovimas. Ir patys didžiausi, kad ir kiek jie dekonstravo ir gilinosi, kažką dar ir teigė. Camus – kūryboje, Sartre – gyvenime (absoliučiai nesėkmingai su savo komunizmo nusikaltimų nutylėjimu, todėl man jis kaip žmogus yra nepriimtinas ir… kvailas. Camus iš kompartijos pasitraukė, kai tik suprato, kas tai per dalykas. Beje, ar ne todėl, kad Camus kūryba yra gerokai šviesesnė, jam nereikėjo stabų tikrovėje, į kuriuos jis galėtų atsiremti? Sartre kūryboje kažkaip nesimato tos šviesos (nors aš jo labai mažai skaitęs), gal todėl jam prireikė kažkuo tikėti gyvenime. Ironiška, bet tikėjo jis siaubūnu, naikinančiu žmogaus laisvę. Tą laisvę, už kurią Sartre lyg ir kovojo.)
O rašytojo intencijos manęs nedomina. Gali jis sakyti, kad nori ištrinti pasaulį, kad nori apvalyti, bet tai tebus reklaminės kalbos. Jis gal tiesiog nori savo vėmalus išversti ant skaitytojų galvų ir taip išspręsti kokias nors savo psichologines problemas. Dar gerai, jei tai daro talentingai ir su skoniu. Be to, tas žmogėnas, kuris su susidegino su šimtu ar daugiau savo pasekėjų, manau, irgi tikėjo einantis į dangų ir gelbstintis savo pasekėjus. Ir Hitleris tikėjo, ir Stalinas. Intencijos – ne rodiklis.
Kūryba neabejotinai prisideda prie pasaulio, koks jis yra, kūrimo. Jei kūryba naikinanti, tai ji naikina ir pasaulį. Logiška? Aš kaip istorikas matau, kaip dekonstruojanti kūryba veikia pasaulį jau daugiau nei šimtas metų. Iš pradžių – elitinė elitui skirta ir jo tesuprantama, vėliau – vis platesnei publikai prieinama, kol nusileido iki popkultūros. Toji, beje, dar laikosi ir palaiko tas visų taip išjuokiamas šeimyninės laimės, geros pabaigos, gėrio triumfo vertybes. Aišku, tai daugiau mitai, tačiau jie BŪTINI, kad visuomenė funkcionuotų. Žmonės turi tikėti, kad už gerą poelgį bus atlyginta, kaip ir už blogą – nubausta. Kai tikės, jie ir elgsis atitinkamai,o kai elgsis, tai ir gėris bus dažniau atlyginamas, ir blogis – nubaudžiamas. O kad jie „viduje” blogi, kad kiekvienas gyvenime yra bent ką pavogęs (nors sagą), norėjęs užmušti ar bent primušti etc. – tai iš tiesų nieko nereiškia visuomenės egzistavimui. Tai yra moraliniai dalykai, kurie su visuomeniniais niekada nesutaps.
Pasakysiu turbūt nenaują paradoksą: būtent todėl, kad žmonės yra blogi, jie turi tikėti gėrio pergale. Tie, kurie yra sąmoningi, ir taip bus geri. Bet tokių mažuma. O ta dauguma, kuri elgiasi taip, „kaip reikia”, elgsis geriau, jei žinos, kad taip reikia.
O dekonstruojanti literatūra griauna tokį žinojimą. Pabrėšiu – nekurdama geresnio, sąmoningesnio žmogaus. Nes netikiu, kad vėmalų demonstravimas gerina žmogų. Galbūt daro jį protingesniu, labiau reflektuojančiu. Bet protas ir moralė yra visiškai skirtingi dalykai. Kartais, netgi ne taip jau retai, savirefleksija naikina (ir tokių žmonių pažįstu). Burgess „Prisukamas apelsinas” apie tokius, intelektualius ir be moralės.
Gal aš senamadiškas, gal prisiklausiau per daug simfonijų, kuriose, kad ir į kokias gelmes nusileidžiama, kad ir kokie juoduliai parodomi, visuomet yra šviesos, daugiau ar mažiau (tiesa, ne visose šiuolaikinėse, bet tai terodo kultūros irimą). Iliuzijos? Tebūnie. Jei žmogus nori gyventi vėmaluose – jo teisė. Gal aš geriau gyvensiu viltyje. Kad žmogaus pastangos būti geram, kad ir kokios jos būtų absurdiškos žiūrint iš šalies, iš tolo, iš aukštai, yra vertos. Vertesnės už vėmalus.
Žmogus negali gyventi tamsoje.
Ligita birželio 17th, 2010, 11:38 pm
„Nuogas kąsnis” man ypatingai daug prie tobulėjimo neprisidėjo (nebent kai ką patvirtino), nes jau rašiau kokį pagrindinį poveikį sukėlė. Tačiau ir perskaičiusi nesigailiu. Nesutinku dėl to, kad tai skirta sočiam, tingiam piliečiui pasišiurpinti. Literatūra nėra toks lėkštas dalykas (jeigu ji ne visiškas niekalas). Tikrąją šiurpinimosi funkciją atlieka niekam tikę siaubo filmai (ir pats pavyzdžių pateikei) ar kriminalų skiltys portaluose – kvaili galūnių kapojimai, nervų tampymai ir pan. Romanai visai ne tai.
Viltyje gyvensiu (tiksliau jau gyvenu!) ir aš. Neabejotinai.
Genpre birželio 18th, 2010, 2:41 am
Ligita,
Ar taip ir nepalepinsi vyrų? Neparašysi nieko apie futbolą?
Neišbandysi savęs naujuose tyruose ir nepatikrinsi lankytojų tolerancijos?
Nagi, drąsiau, moterie !
Ligita birželio 18th, 2010, 2:57 am
Genpre, tai kad vyrai patys pasilepina… O futbolininkus aš kiekvieną dieną išėjusi pro laiptinės duris gyvai matau, nes stadionas kone po langais Kaip ir krepšinio aikštelė. Žaidžia net ir lietui lynojant! Anksčiau yra tekę pačiai kamuolį paspardyt. Aišku, tavo iššūkį gal būtų įdomu priimt, tik nesu tokia aistringa futbolo sirgalė kaip jūs.
Maras birželio 18th, 2010, 3:01 am
O kam tuomet skirtas, jei neprisidėjo prie tobulėjimo? Aišku, aš sutirštinau spalvas rašydamas apie sočius ir tingius. Bet tarp tokių ir alkstančių intelekto ar emocijų žmonių – jų priešingybės, yra daugybė visokių žmonių, kurie galvoja, bet neina iki galo, neturi laiko gilintis, bet turi noro patirti greitai, bet daugmaž giliai, šiurpiai etc. Tu rašydama apie kriminalines kronikas irgi sutirštini. Daugumai normalių žmonių jos nėra tokios jau svarbios. Rūpi pasikasti kiek giliau (bet ne per giliai). Va jiems dauguma tokių romanų ir reikalingi.
Be to, ar man atrodo, ar kažkuo ypatingu laikai romaną patį savaime? Yra tiek šlamšto prileista, kurie vadinasi „romanas”, kad siaubas. Literatūra, didžioji jos dalis, yra tarp visiško niekalo ir talentingų kūrinių. Va, manau, į tą gretą tas „Kąsnis” ir telpa ["Я "Доктора Живаго" не читал, но...." ]. Tiesiog pasitikėdamas Tavo skoniu ir matydamas, kad Tau nieko nedavė, sakau, kad tai yra vidutiniškas romanas. O jei vidutiniškas, vadinasi, skirtas šiurpinti ir tuo mėgautis. Intencijos, kaip jau sakiau, nesvarbu.
Dabartiniam žmogui, gyvenančiam itin saugiai, tiesiog reikia dirgiklių. Labai gerai tai parodo muzika. Viduramžių, Renesanso muzika yra neįtikėtinai rami, neįpratusiam – tiesiog monotoniška. Nes žmogui reikėjo paguodos, pasitraukti nuo itin žiauraus pasaulio, rasti priebėgą kad ir muzikoje. Muzika buvo tarsi dangaus, rojaus – ramybės – pakaitalas. XIX a. gyvenimas tapo vis saugesnis, o muzika – vis dirglesnė. Ta tendencija tęsėsi ir XX a. ir yra muzikos kūrinių, kurie tiesiog gąsdina savo netikėtais svyravimais etc. Labai panašūs dalykai vyko ir literatūroje: XIX a. atsiranda „gotikinis romanas”, frankešteinai, drakulos, Hoffmanno siaubakai. Vis labiau lendama į žmogaus tamsiąsias puses, XX a. tai tik dar labiau įsibėgėjo. Ir čia aš išskirčiau du lygius. Vienas yra elitinis. Jis aiškinasi skausmingai, patirdamas katarsį, siekdamas apsivalymo. Ne vienas tokių rašytojų pats nusižudė, neištvėrė vidinės įtampos. Kiti visą gyvenimą degė vos ne atvira liepsna. Dar kitiems pavyko rasti atsparos šaltinį (Camus – savyje, gamtoje, Sartre – komunizme, aš taip spėju). Bet yra kita kategorija (bet jie ne šlamštą rašo, tik ne pačio aukščiausio lygmens literatūrą). Jie perėmė tą elitinę madą ir ja pasinaudojo (nebūtinai sąmoningai). Jie rašo apie skausmą, nors jiems neskauda, jie išpila savo išmatas tik todėl, kad jiems nuo to palengvėja ir/ar dėl to, kad tai madinga.
Ir suranda dėkinga auditoriją, kuri irgi žino, kas dabar madinga, kuriai reikia pakutenti nervus, kuri skaitė Nietzsche ir Sartre, žino, kad žmogus yra blogas, bet kuriai tai iš esmės nerūpi [ir neturi rūpėti, pastebėsiu, bet tai jau kita kalba]. Tam tikros rūšies cinizmas ir tam tikras abejingumas, derantis su smalsumu – tokie jų bruožai. Jie ir yra tie, kurie vartoja tokią produkciją. Aš, pavyzdžiui, nežinau, kam skaityti tą „Kąsnį”, jei jis nieko neduoda, tik vimdo. Galbūt autorius iš tiesų degė. Bet degimas dar nereiškia, kad gimsta literatūra. Mūsų tremtinių poezija yra tokia iškentėta, bet ten vienas šlamštas meniniu požiūriu. Tačiau tikiu, kad žmonėms skaudėjo, kai jie rašė. Ir tame „Kąsnyje” žmogui gal skaudėjo, kad aprašė tokią patirtį. Laiko dokumentas? Taip. Meno kūrinys? Abejoju. Paulius ir Svajonė [!] Stanikai irgi siekia sukrėsti ir socialine prasme jų „menas” galbūt ir svarbus. Bet keraminių šūdų nuotraukos (turiu albumą su jų nuotrauka), atsiprašau, bet ne menas. Kaip ir vėmimų, narkašinimosi bei gyvuliškų sueičių aprašymai.
Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip suprasi, kas yra menas, literatūra. Jei tai yra estetinis dalykas, tuomet mano požiūris yra tiesiog neišvengiamas. Jei svarbiausia – socialinis poveikis ar koncepcija (ŠMC, nemaža dalis šiuolaikinio meno ir literatūros, muzikos taip pat), tuomet viskas yra menas. Vienas žmogėnas nuogas su šuns antkakliu gatvėse puldinėjo ir kandžiojo [taip taip!] praeivius. Tai vadino menu. Ir koncepcija, apie žmonių susvetimėjimą, apie santykių dirbtinumą, apie tai, kad po drabužiais visi mes žvėrys, kaip nesunku atspėti, turėjo. Filosofais rėmėsi. Skaičiau labai rafinuotų tokio jo hepeningo ar kaip tai vadinasi, interpretacijų. Tik va vienoje vietoje perskaičiau, kad viename interviu jis prisipažino: „o man už tokį šokiravimą gerai moka. Mamai reikia namo.” Va tau ir visa filosofija bei koncepcija.
Žmogaus blogis jau tapo kliše, visiškai nuvalkiota ir nebeįdomia. Tikras menininkas visuomet ieško naujų kelių, o ne eina tais pačiais, jau šimtą metų minamais. Ir yra daug menininkų (muzikoje bent jau – geriau gaudausi), kurie ieško tų kelių. Gal sunkiai randa, bet ieško. O tie, kurie vis dar iki šiol įsikandę to blogumo „demaskavimo”, nu, ne menininkai jie, ne pirmeiviai. Jie neturi ko pasakyti, nes tai, ką jie sako, jau šimtą metų kaip šnekama. Galbūt tai rodo kultūros išsisėmimą, naujų idėjų trūkumą. Bet bent jau muzikoje matau naujų kelių ieškojimą ir tai teikia vilties.
Užteks, ir taip jau pripyliau, nors kiek suveltai – reiktų plačiau šnekėti, bet ir laiko nėra, o ir skaitytojas vienas, tiksliau – viena .
Fredis* birželio 18th, 2010, 3:22 pm
Šią Maro mums pateiktą recenziją atsispausdinsiu ir gūdžiais rudens vakarais tarpuose tarp futbolo čempionatų gurkšnodamas mineralinį ar žolelių arbatą su medumi skaitysiu ir gerėsiuosi. Puikus įvadas į knygų, meno, apskritai į visaverčio gyvenimo labirintus pradedantiems mąstyti, analizuoti, gilintis.
P.S. už ką iš aikštės išvijo M.Klozę (pražiopsojau).
Valentinas birželio 18th, 2010, 4:05 pm
Fredi,
Belieka tik didžiuotis, kad privedėme Marą prie tokios kondicijos.
WU birželio 18th, 2010, 5:24 pm
Galima ir man šiek tiek pasišildyti svetimos šlovės spinduliuose?
Valentinas birželio 18th, 2010, 7:03 pm
Mielos malonios istorijos. Vakar Jutoje įvykdyta bausmė nusikaltėliui, kuris laukė jos vykdymo 25 m. Jis pasirinko bausmės būdą – sušaudymą. Penki savanoriai policijos karininkai gavo penkis šautuvus iš kurių tik vienas buvo užtaisytas tikrais šoviniais (taip bando išvengti sąžinės graužaties ir naktinių košmarų. Nepavyks, Dievui jokio skirtumo, kuris šaudė tikrais, kuris netikrais). Šaudyta iš maždaug 7 metrų. Ant juodų drabužių buvo pažymėtas baltas taikinys (nesupratau kur). Pranešime spaudai kalėjimo vadovybė sakė, kad visa procedūra atlikta profesionaliai ir išlaikant orumą ir pagarbą žmogaus gyvybei.
Pasidžiaukime visi už Jutos valstiją.
WU birželio 18th, 2010, 7:37 pm
Mormonai? Skaitei „kraujo spalvos etiudą”?
Valentinas birželio 18th, 2010, 7:40 pm
Nežinau ar mormonai ir neskaičiau. Tačiau šiaip įdomi pasirodė kaltės išvengimo technologija.
kreivarankis birželio 18th, 2010, 10:19 pm
Jau užkniso tie anglai. Nu sergu už juos ir kaip nieko taip nieko. O žvaigždžių pilna komanda. O labiausiai tai Bekhamas užknisa. Kas jis toks? Kodel jisai prie rinktinės žaidėjų su kostiumu, o ne žiūrovų tribūnose?
Valentinas birželio 18th, 2010, 10:38 pm
Tu jam pavydi Viktorijos.
Aurimas birželio 18th, 2010, 10:56 pm
O kodėl Bekchemas nežaidžia? Anglija! : ( Negaliu, aš verkiu, mano angliškasis pradas!
Kreivarankis geras yra kritikas, labai!
Fredis* birželio 18th, 2010, 10:59 pm
Bekhemas yra futbolo Dievas, dėl jo eina iš proto milijonai žmonių, moteriškos giminės, visame pasaulyje, ypač populiarus Japonijoje. Apskritai azijiečiai labai gerbia baltąją rasę, o dar toks baltapūkis gražuoliukas … na, tikrai gražus, o jeigu rimtai, tai Deividas yra žaidžiantis treneris, komandos siela. Anglų treneris Kapella yra italas – svetimas, svetimtautis. Šiaip anglai žaidžia neblogai, bet alžyriečiai irgi geri, neleidžia įmušti. Lygi kova.
Aurimas birželio 18th, 2010, 11:02 pm
Žaidžiantis treneris? Pirmą kartą girdžiu taip. O jis gali išbėgti į aikštelę?
Aš labai nusivylsiu, nes prarasiu savo priešpiečių pinigus, kuriuos man davė mama, o aš juk juos pastačiau į lažybų punktą.
Aurimas tiki!
Fredis* birželio 18th, 2010, 11:08 pm
Prieš pusantro mėnesio nusitraukė Achilo sausgyslę, operavo Helsinky, tokia trauma gyja pusmetį, laukia ilga reabilitacija, į aikštę neišbėgs.
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:16 pm
Nežinau, man tai tas Bekhemas tiesiog talismanas, bet jau pradėjęs įkyrėti. Panašiai kaip mūsų Ilgauskas – „amžinas potencialas”. O dėl tos jo Viktorijos, tai aš jo vietoje labai, labai rimtai būčiau pagalvojęs ar verta su ta rednecke susidėti. Nors mano galva, reikia pripažinti, dar nežinia kas kuriam padėjo virsti ikona. Bet šiaip jau užknisa anglai – pilna ikonų, pilna potencialo ir jokių rezultatų. Kažkuom primena pastarųjų metų Lietuvos krepšinio rinktinę. Dėl to už juos sergu ir dėl to jų nemėgstu tuo pačiu.
Aurimas birželio 18th, 2010, 11:21 pm
Anglai : ( Aš verkiu jau. Kreivaranki, kodėl galvoji, kad Ilgauskas yra potencialas? Jis jau dabar labai gerai žaidžia, itin gerai, sakyčiau.
Ligita birželio 18th, 2010, 11:22 pm
Mieliausieji garbaniai, sulaižytieji ir plikiai, suprantu, kad dėjot ant Samuel Becketto ir literatūra jums nėra tokia svarbi kaip man, tačiau gal malonėtumėte diskusiją apie futbolą tęsti bendro pobūdžio skyrelyje kaip buvo iki šiol? Su pagarba bei nuoširdžiausiais linkėjimais, Ligita.
Marai, veikiausiai taip yra todėl, kad rašyti apie gražius dalykus, šviesias žmogaus prigimties puses reikia didžiulių sugebėjimų, nes kitu atveju būsi tiesiog apšauktas banaliu. Reikia sugebėti perteikti viltį. Sutinki?
Aurimas birželio 18th, 2010, 11:24 pm
Ligita nemėgsta futbolo : D
Ligita birželio 18th, 2010, 11:25 pm
Aurimai, netiesa, tačiau man labai nepatinka, kai žmogus visiškai nepasisakęs į temą, staiga iš niekur nieko puola rašyti bet ką. Vertinu tikrus savo skaitytojus.
Fredis* birželio 18th, 2010, 11:27 pm
Aurimai, tu esi nugalėtojas.
Kiekvienas gimęs žmogus yra neapsakomai apdovanotas džiaugtis, mąstyti, gyventi, kurti, šioje Žemėje. Netekęs priešpiečių tu tik supratai, kad reikia būti atkaklesniu. Siekti priešpiečių reikia ne tokiu būdu, kurį tu pasirinkai (lažybų puntas). Mesk tą nesąmonę iš galvos, daugiau taip nedaryk, pabandei ir užtenka.
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:28 pm
Dar norėjau paklausti čia besilankančių ekspertų – ką manote apie šitą bičą?
http://www.lrytas.lt/-12768639111276754209-%C5%A1e%C5%A1%C4%97lyje-veikiantys-neperka-valstyb%C4%97s-paslaug%C5%B3.htm
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:30 pm
Ligita,
nesiparink, aš pasisakiau į temą – parekomendavau knygą.
Ligita birželio 18th, 2010, 11:32 pm
„Parinsiuos”, gal rimtai man reikia kitą slaptą tinklaraštį susikurti.
Aurimas birželio 18th, 2010, 11:32 pm
Fredi,
Aš supratau, kad anglų pralaimėjimas yra tiesiogiai proporcingas mano anglų kalbos mokymosi motyvacijos sumažėjimui šiandien!
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:40 pm
Ligita,
a jo. Atsiprašau – einu į kitą skyrelį tavo analizė atvaizdavo … nu, žodžiu susidomėjau ir aš ta knyga. Beje Gedimino prospekte „Pegaso” knygyne jinai pardavinėjama su nuolaida.
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:42 pm
Aurimai,
nebesimokink anglų, mokinkis prancūzų ir važiuok į Alžyra, tik jokiu būdu ne į Prancūziją, nes ten su futbolu irgi blogai. Patarčiau elgtis kaip aš elgiausi – mokintis vokiečių kalbos, bet kad ir su tais vokiečiais nelabai kas…
Ligita birželio 18th, 2010, 11:50 pm
kreivaranki, ką jau ten atvaizdavo ar neatvaizdavo, tiesiog aš labai noriu dažniau rašyti apie literatūrą, tačiau abejingumas kaskart nusodina mano entuziazmą žemiau jūros lygio.
kreivarankis birželio 18th, 2010, 11:56 pm
Ligita,
žemiau jūros lygio tai dar visai normaliai. Jeigu tu labai nori rašyti apie literatūrą, tai labai negerai, kad apie ją rašai taip retai.
Fredis* birželio 19th, 2010, 12:01 am
Ligita, reikia rašyti ne apie literatūrą, o literatūrą.
Po Maro Nakties žodžio jau nebėra ką pasakyti mažiausiai porą metų.
Savo naujus planus aptark su WU, tada ir mums atskleisi.
Apie ką rašyti? Savo apibendrintus, išmąstytus pojūčius, patirtis iš gyvenimo. Tik nieko nerašyk apie savo daržą, vabaliukus, sirpstančias braškes ir t.t..
Aurimas birželio 19th, 2010, 12:05 am
Kreivaranki,
Be anglų kalbos aš esu tas pats, kas tu būtum be savo garsiosios filosofijos ir jų etiudų.
Aš dabar skaitau „Rūstybės kekės“. Rytoj, poryt žadu baigti, tad jei nepamiršiu, ką perskaičiau, bandysiu parašyti minčių. Beje, o tu skaitei šią knygą? Ji savotiškai įdomi, nors tau gali nepatikti ji.
kreivarankis birželio 19th, 2010, 12:14 am
Aurimai,
be savo etiudų aš dar esu žmogus, jeigu ką.
Ligita,
šiek tiek papildysiu Fredį ir pabandysiu tau šiek tiek įgelti. Fredis sako tau „nerašyk apie savo darža”, o ar iš tiesų – kai tu rašai apie kažką, apie ką tu rašai? Apie tą „kažką” ar tiesiog apie save? Tai tinka ir tavo rašymams apie literatūrą…
Aurimas birželio 19th, 2010, 12:16 am
Kreivaranki,
Koks gi žmogus būtum be savo pasiekimų ir gyvenimo supratimo, kurį dabar formuoja tau filosfonės žinios ir gyvenimo filmai?
kreivarankis birželio 19th, 2010, 12:18 am
Būčiau kitoks ir labai tikėtina, kad ir geresnis, ir protingesnis.
Fredis* birželio 19th, 2010, 12:19 am
Atspirties taškas visiems rašymams, neužmirškime nuo ko pradėjome:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/itin-slapta-kgb-sifravimo-aparatura-czv-gavo-is-lietuviu.d?id=33654593
Aurimas birželio 19th, 2010, 12:21 am
Kreivarnki,
Taip neįmanoma: be savo sugebėjimų nesuprastum taip pasaulio, kokį jį matai, observuoji dabar.
Tu nežinai, ar būtum protingesnis, nes juk dabar nežinai, koks tavo yra protingumo matas! : D
Ligita birželio 19th, 2010, 12:28 am
Fredi, manau, kad WU iš tikrųjų nelinkęs planų su manim aptarti. Murmtelėjo kažką apie komisiją ir pasiplovė. Pokštauja. Taigi veiksiu pati B) O daug savo patirčių iš gyvenimo neišeina rašyt, nes esu uždaroka persona. Be to, tam turiu popierinį dienoraštį! Ir kuo gi tie daržas, vabaliukai, sirpstančios braškės prasikalto, kad tapo neminėtini?
kreivaranki, mąstau, jog kai rašau apie literatūrą, norėčiau mažiausiai dėmesio skirti sau, tačiau esu gavusi kritiškų pastabų, kad tada manęs nelieka ir neįdomu. Sunkoka perprast.
WU birželio 19th, 2010, 1:45 am
Aš esu labai rimtai nusiteikęs dėl Wugitos. Tik ši komisija neturi rimto darbo. Be to, nesutiksiu su menkesniais įgaliojimais, negu yra nurodyti mano sumanyme. Šį kartą kirtį dėsime ant Wu.
Genpre birželio 19th, 2010, 2:23 am
Viename PAR kaime nesutarus dėl televizijos programų žiūrėjimo užmuštas žmogus. 61 metų vyras norėjo stebėti futbolo rungtynes, o jo žmona ir du suaugę vaikai – religinį gospelų šou, ketvirtadienį pasakojo policijos atstovas. Šeimos nariai susipešė dėl televizoriaus pultelio ir trinktelėjo tėvo galvą į sieną. Vyras buvo sunkiai sužeistas ir mirė. Trys įtariami šeimos nariai suimti.
Maras birželio 19th, 2010, 3:27 am
Ligita, aš būtent apie tai ir sakau – apie vėmalus rašo tie, kuriems neužtenka talento. Kam tokius skaityti?
Valentinai, Tu niekaip ir niekur manęs neprivedei .
Bet pastabą priimu: pamokslams nuo kalno čia nei vieta, nei auditorija netinkami, o ir pamokslininkas iš manęs prastas. Atsiprašau už sutrukdytą dėmesį ir dėl to praleistus futbolo epizodus.
Ligita birželio 19th, 2010, 3:40 pm
Marai, uh, net nežinau. Apie juos nesu daug skaičiusi, tačiau šiaip ar taip šiuo atveju bylojami tam tikri gyvenime egzistuojantys dalykai.
Gerbiamas WU, tikrai? Ką gi, turėsiu omeny.
Maras birželio 19th, 2010, 4:25 pm
Gyvenime egzistuoja daugybė dalykų. Egzistuoja ir dokumentika, žurnalistiniai tyrimai etc., kurie gali tuos gyvenimiškus dalykus ir eksponuoti. Kuo čia dėtas menas? Tik tuo, kad tai vadinama menu?
Estetika visų pirma yra grožis. Aišku, jei Tau vėmalai ir šūdai yra gražu, tuomet kita kalba, tiksliau, mes nesusikalbėsime.
N. B. Man patinka Šarūnas Sauka, nes jis bjaurastį perkeičia. Ir tai balansuoja ant kičo ribos. Ir menas gali vaizduoti bjaurastį, bet galutinis rezultatas turi būti… grožis.
Mes čia kalbame pernelyg supaprastintai (bent jau aš). Ir taip jau per ilgus komentarus rašau.
kreivarankis birželio 19th, 2010, 4:42 pm
Marai,
aš tau kiek vėliau atsakysiu. Šiuo metu nekaip jaučiuosi, gal nusnūsiu kiek, o po to gal reiks į Akropolį važiuoti pasižmonėti. Bet atsakysiu. Nežinau kodėl tu taip nusistatęs prieš tuos šūdus. Apie juos vieną karta jau rašiau (Filandras), dar ketinu parašyti apie tuštinimasį (Freudas). Taip pat kilo kai kurių minčių apie tokį tėvą Euzebijų…
Maras birželio 19th, 2010, 9:08 pm
Kreivaranki, mano požiūris į šūdus labai paprastas: kiekvienas daiktas turi būti savo vietoje. Šūdo vieta žemėje, po egle ar krūmu (žmonės ir namus iš jo statosi, ir šildosi juo, bet tai ne mūsų platumoms), o ne ant stalo ar porcelianinėje lėkštėje (filme „Salo” jis kaip tik taip serviruotas ir pateikiamas, bet ir režisieriaus tikslas atitinkamas). Tai tinka tiek tiesiogiai, tiek ir perkeltine prasme.
O kad pavaizduoti šūdą estetiškai galima tiesiog puikiai, štai ir pavyzdys: http://www.youtube.com/watch?v=lCS2OI4j2LM&feature=related Daugmaž nuo 7 min. – šūdų tvanas, perkeltine prasme žinoma. Stalininio režimo triumfas, pergalė prieš žmogų – galima interpretuoti ir taip. Stalino laikais Šostakovičiaus 4-oji taip ir nebuvo atlikta. Čia kiek plačiau: http://www.youtube.com/watch?v=yfuh9F029UA&feature=related
Valentinas birželio 19th, 2010, 10:06 pm
Marai,
Nežinau ar sutiksi su manimi, bet tavo mintį, apie tai, kad estetika visų pirma yra grožis aš traktuoju plečiamai. Sakykime koks nors „mianinykas” nori padaryti meną ir tam naudoja „socialinius šūdus”, t.y. bomžus, prositutes ir pan. Mano požiūriu, socialinio šūdo iškėlimas taip dirbtinai forsuojant idėjinę kūrinio reikšmę nieko nesiskiria nuo materialinio šūdo estetizavimo.
Beje, čia kalbi apie filmą 120 Sodomos dienų, Antonionio?
Valentinas birželio 19th, 2010, 10:10 pm
Atsiprašau, Pasolini. Daug laiko praėjo kai mačiau paskutinį kartą.
Maras birželio 19th, 2010, 10:22 pm
Valnetinai, aš būtent tai ir turėjau omeny, kad estetiką paaukojus koncepcijai, socialiniam skambumui menui nelieka vietos (Stanikai mano minėti). Galbūt estetinis menas miršta, nors tikiuosi, kad ne.
Aha, tas pats Pasolinis.
Ligita birželio 21st, 2010, 3:34 pm
Marai, toks jausmas, kad taip vaizdžiai kai ką minėdamas pamažu perėjai prie vizualiųjų menų! Jeigu atsižvelgiant į tavo mintis, tai „Nuogas kąsnis” nėra estetiškas. Tačiau Samuel Becketto kūryba estetiška, nors ir joje kelis kartus buvo paminėtas žodis šūdas. Skiriasi, na.
Maras birželio 21st, 2010, 3:51 pm
Koks skirtumas – menas yra vienas.
Ligita birželio 21st, 2010, 4:04 pm
Tai jau galėtum ir išsamiau paaiškinti, nes taip net nesumojau.
Maras birželio 21st, 2010, 4:09 pm
Niekam tos mano paklodės nereikalingos.
Valentinas birželio 21st, 2010, 4:17 pm
Man reikalingos!
Maras birželio 21st, 2010, 10:13 pm
Vietoj visų tų paklodžių užtektų vienos minties, kurią visi vėmalų ekspertai beveik tiesiogiai neigia pabrėždami žmogaus blogumą, piktumą ir gyvuliškumą.
„Blogis pasaulyje beveiki visada randasi iš nežinojimo, ir geri norai gali pridaryti tiek pat žalos, kiek ir pikta valia, jei nėra išmanymo. Apskritai, žmonės greičiau yra geri, negu blogi; ir, teisybę sakant, ne čia klausimo esmė.” (A. Camus „Maras”)
Būtent, ne esmė tai, geras „iš tiesų” yra žmogus, ar blogas. Vėmalinis menas taip pat eina paviršiumi, kaip ir popkultūra, tik vaizduoja gelmę.
kreivarankis birželio 21st, 2010, 10:21 pm
Marai,
reikalingos tavo paklodės ir man. Beje šie Caumus žodžiai – „Blogis pasaulyje beveiki visada randasi iš nežinojimo, ir geri norai gali pridaryti tiek pat žalos, kiek ir pikta valia, jei nėra išmanymo.” Neatrodo, kad šioje vietoje Camus prieštarauja pats sau?
Fredis* birželio 21st, 2010, 10:23 pm
Blogis randasi iš gyvuliškos būties. Patenkinęs savo pirminius, pagrindinius poreikius (instinktus) žmogus tampa geru. Gerumas – tai sotumo, pasitenkinimo išraiška. Alkanas, apiplyšęs žmogus yra mažiausiai piktas, daugiausiai – žiaurus, kerštingas, ieškantis aukos agresijai išlieti.
Maras birželio 21st, 2010, 10:56 pm
Kodėl prieštarauja, kreivaranki? Kad rašo egzistuojant piktą valią? Gal ir pikta valia atsiranda dėl nežinojimo? Bet šiaip Camus mąstymo bruožas, kuris man iš esmės patinka, yra tam tikras nenuoseklumas. Kartais dėl gražaus žodžio ar stipresnio poveikio, tenka pripažinti. Bet daug svarbiau tai, kad ir žmogus nėra nuoseklus bei logiškas, todėl Camus nenuoseklumai neblogai jį atspindi.
Fredi, manai, kad šalyse, kurių gyventojų skurdo lygis yra neįsivaizduojamai žemas (badaujančiose, pavyzdžiui), žmonės yra neįsivaizduojamai blogi? Be to, teigi, kad žmonės tampa vis geresni ir geresni, nes vis geriau gyvena (bent jau Europoje). Sutik, skamba pokvailiai. Ir tarsi sovietinis pasiteisinimas: nesu geras, nes man nepakankamai gerai už tai moka (galiu vogti, pvz.). Be to, reikėtų atskirti socialinių normų švelnėjimą (Europoje akivaizdų) nuo blogio kaip tokio. Skonis keičiasi, o blogis išlieka.
O ir gnostinė skirtis tarp kūno kaip blogio šaltinio ir sielos manęs iki galo neįtikina.
Fredis* birželio 21st, 2010, 11:09 pm
Kolumbijoje, Afganistane pagrindinė problema yra narco-traffic. Gal ir geri jie žmonės, bet visuomeninė sankloda – labai primityvi.
Chrestomatinis sotaus, gero, labdaringo žmogaus pavyzdys – A.M.Brazauskas, Crowne Plaza viešbučio bendrasavininkas.
Maras birželio 21st, 2010, 11:17 pm
– čia dėl Brazausko. Bet, kaip ir maniau, Tu turi omeny socialinę sanklodą. Bet blogis gi žmoguje, o ne sanklodoje. Tai, kad narkobiznis panaudoja pigiai narkotikus auginančius žmones, kurie taip gali šiaip ne taip pragyventi, tų augintojų blogesniais nedaro. Ir, atkreipk dėmesį į Camus mintį apie nežinojimą. Ji čia kaip tik tinka. Ar Tu žinai visų savo veiksmų pasekmes?
Fredis* birželio 21st, 2010, 11:28 pm
Na, aš nesu intelektualas, o kaip ir A.M.Brazauskas – smulkaus šeimyninio verslo atstovas. Žinau, kad mes kartu su universitetų, koledžų dėstytojais ir gimnazijų mokytojais esame pagrindinė visuomeninė ląstelė, kurie kaip pelytės triūsia bendram gėriui. Mūsų veiksmai nukreipti viena linkme – kuriame visuomeninį gėrį, mūsų valstybė pasiima pridėtinės vertės dalį mokesčių pavidalu tam, kad net ir neigiantiems valstybę būtų gerai. Veiksmų pasekmės yra lengvai nuspėjamos.
Genpre birželio 21st, 2010, 11:39 pm
Marai,
ką tu čia dabar rašai?:”Tai, kad narkobiznis panaudoja pigiai narkotikus auginančius žmones, kurie taip gali šiaip ne taip pragyventi, tų augintojų blogesniais nedaro”.
Tai gal visi pasidarykim bloga nedarančiais „tik” augintojais?
Rolandas birželio 21st, 2010, 11:49 pm
Marai, paskaičius tave galima padaryti išvadą, kad egzistencija turi pirmenybę žmogaus prigimties, jo esmės atžvilgiu. Tačiau tas pats Camiu teigė priešingai.
Genpre birželio 22nd, 2010, 12:11 am
Rolandai,
Ką tu čia nesąmones svaičioji, Dieve šventas! „..egzistencija turi pirmenybę žmogaus prigimties, jo esmės atžvilgiu..”
Dar niekas nepasakė, kokia yra „žmogaus esmė”, kaip kad tu čia leidai sau išsireikšti.Buvo tik atskirų bandymų tą „esmę” atspėti. Bet tai darė žmonės, todėl objektyvumo čia nerasi nei per nago juodymą. Kol kas tiek.
Dabar,- „egzistencija” ir žmogaus prigimtis”. Žmogau, neklimpk į liūną, kur dugno tikrai nepasieksi. Čia tau ne Konstitucinę teisę citatomos kopinti ir pastinti.
Tačiau tavo „karštakošiškumas” man patinka.
Fredis* birželio 22nd, 2010, 2:33 pm
Genpre pagal Maro klasifikaciją yra daugiau blogas negu geras ir čia pasiremdamas A.Camus duoda atsakymą kodėl – „iš nežinojimo”. Kiti ir sužinoję, susipažinę vis tiek lieka su savo išmąstyta siaurakaktiška Tiesa. Ta Tiesa yra marginalizuota, miestelėniška. Su tokia Tiesa gyventi yra labai nekomfortabilu, nes žmonės kankinasi, nežinia kam tūžmingai grūmoja, juos supanti aplinka jiems atrodo labai nedraugiška ir jie nusprendžia pasitraukti į vidinę rezistenciją ir laikinai ar visam laikui tapti emigrantais, išrauti save iš savo buvusios terpės (Tėvynės) su šaknimis.
Genpre birželio 22nd, 2010, 4:03 pm
Fredi,
Aha, kaip ten Valentina išsireiškė? – berods „Auka”. Atvirai, supratau tik tiek, kad esi Tiesos auka. Kokios tiesos ir kodėl iš T, nežinau. Liūdnai juokinga, kai žmonės, bijantys (nesugebantys, negalintys) keisti aplinką ima diskutuoti apie draugišką ir nedraugišką aplinką, vidinę rezistenciją ar net „rovimą savęs iš terpės-Lietuvos”. Su šaknimis. Iš pašaknų. ))
Emigravau, na, kas čia tokio. Puikiai leidžiu laiką. Buvau pub’e, tikrame (Fredi, matai, keičiu aplinką pakeistoje aplinkoje, paranormalu, bet faktas )) ). Niekam tūžmingai negrūmojau (anei man kas), šaknys iš vienos vietos nestyro, sėdėti netrukdo, palaužiau liežuvį angliškai airišku dialektu. Buvo faina.
Ko tu toks piktas, žmogau, atsipalaiduok. Viskas bus gerai.
Fredis* birželio 22nd, 2010, 9:04 pm
man visada daro įspūdį tai ką užrašo Maras.
Vėliau tris dienas apie tik ir galvoju.
Šį kart užrašyta mintis buvo tokia: blogumas – iš nežinojimo,
Sužinoti dabar yra daug galimybių. Pats įdomumas atsitinka tada kai sužinai, o geresniu, protingesniu netampi. Tik įsiunti, kad naujas sužinojimas prieštarauja ankstesniems įsitikinimams.
Mano Prosenelis, senelis, tėvas visada žinojo, kad Žemė yra kaip bulvinis blynas, lietinis, t.y. plokščia. Mūsų ramiame miestely kažkas netikėtai praneša, kad yra visiškai ne taip, tai Žemė sukasi apie Saulę, o ne atvirkščiai. Vargšelis, pranešęs šią žinią buvo sudegintas. Po kurio laiko aš padariau prielaidą, kad Žemė vis tik yra Kijevo (Astra, Jūratė „rimi”) kotleto formos. Tai mane trikdo, gerai tik, kad tas mane „apšvietęs” jau po velėna.
Rolandas birželio 22nd, 2010, 9:46 pm
Genpre, dėl teisės klausimų copy-paste, tai pričiupai mane. Dėl žmogaus esmės. Teigi, kad esą dar neaišku kokia ji, ta žmogaus esmė. Tačiau dar nuo Aristotelio laikų žmogaus, jo esmės, apibrėžimas yra sekantis: zoon logon echon arba lotyniškai -animal rationale-protingas gyvulys, o jei dar prisiminti senelį Marx`ą, kuris tvirtino, kad žmogus yra tik visuomeninės gamybos dalyvis, tai ir gauname pilną atsakymą, kas gi yra tas žmogus, jo esmė. Tarkime tu, Genpre, esi gyvulys. Racionalus ir protingas gyvulys. Sutik, kad dėl gyvulio įrodinėti nereikia, kadangi tai akivaizdus faktas. Kas liečia racionalus, protingas, o tavo atveju sakyčiau netgi kiek suktokas, tai įrodo tas faktas, kad sugebėjai ryžtingai emigruoti, tuo išvengdamas liūdno likimo palikti visuomeninės gamybos dalyviu (pagal Marx`ą) šioje fikcijoje, vadinamoje Lietuvos valstybe.
Genpre birželio 22nd, 2010, 10:20 pm
Rolandai,
Tu ir vėl suklydai. Ar tai būtų Aristotelio, ar senelio Marx’o laikai, visais laikais žmogus savo esmės ieškojo pagal savo laikmečio supratimą ir realijas, ir paieškos Prasidėdavo ir Baigdavosi spėjimo fazėje, ne daugiau. Todėl kaip ir iš kur gauni pilną atsakymą, kas gi yra tas žmogus, jo esmė matyt aišku tik tau, Aristoteliui ir tam seneliui. Pastarieji du A.A., tad gali jaustis Didis.
Sutinku, dėl gyvulio įrodinėti nereikia … O visgi pričiupau tave… Būdamas gyvuliu… Kas tada tu toks? Į gyvulius jau netinki. Gal ameba? ))
Man ameba skamba romantiškiau, nei gyvulys. Bet tavo karštakošiškumas man patinka
Nesu pranašas, bet lygtai artėjam prie kryžkelės. Tikriausiai dėl amžiaus skirtumo. Todėl nepykstu, nors tau būtų malonu, a?
Kitas dalykas, kaip Ligita, Valentinos paprašyta, pažiūrės į potencialų, tavo žodžiais kalbant, tvartą… ))
Lietuvos valstybę pavadinai fikcija. Kažkas naujo. Dar turi vidinių rezervų. Šaunuolis. Valentinai tai patiks… ))
Vidutiniškaigeros manieros emigravo su manimi, tavųjų lėktuve nepastebėjau, kur jos? ))
Genpre birželio 22nd, 2010, 10:38 pm
Fredi,
Kolegiškai noriu priminti, kad L.d.Vinčis pirmiausiai atrado Žemės apvalumus, o tik po to Kijevo kotletus. Kodėl tas didis žmogus nepasidalino su tavimi įspūdžiais? Štai kur klausimas.
„blogumas – iš nežinojimo”
„blogumas – iš kvailumo”
„blogumas – iš baimės”
„blogumas – iš bejėgiškumo” (Rolando pademonstruotas 9:46 pm)
mano mėgiamas – „blogumas – iš blogio”
Valentinas birželio 22nd, 2010, 10:52 pm
Vienintelis dalykas dėl kurio iš Lietuvos privaloma emigruoti, tai klimatas. Primenu, kad jau birželio 22, o vasara dar neprasidėjo. Šiandien šimtui procentų mano kraujasiurbių populiacijai diagnozuota angina. Ir tai vasaros vidury!
Atsižvelgiant į tai, vienintelis kriterijus keisti šalį yra klimatas. Genpre, tu toks nevykęs, kad nesugebėjai net teisingai emigruoti. Į Airiją, kur nešilta ir nuolatos lyja emigruoja tik visiški durniai. Tu ko nematęs pilko dangaus ar katalikų?
Ispanija, Italija (žemiau nuo Romos), Graikija yra tos šalys, kuriose verta gyventi.
Rolandas birželio 22nd, 2010, 11:01 pm
Genpre, tu ir vėl teisus, aš dažnai klystu. Sprendžiant pagal šypsenėlių kiekį tavo tekstuose, tau tas tikrai negresia. Tos šypsenėlės yra aiškus ženklas, kad tu žinai kažką daugiau nei aš. Dėl blogumo, tai sudominai. Antikoje blogybė buvo suprantama, kaip gėrio trūkumas, arba kaip klaidingai nukreipta valia, arba, kaip teigė Platonas ir Sokratas (priešingai nei Maras), kylančia iš pažinimo klaidos. Genpre, tikiuosi skirtingai nei koks Racas esi tradicinis krikščionis, tai žinai, kad krikščionių teologijos požiūriu blogumas kyla iš nuodėmės.Puikybė yra nuodėmė, o manyti, kad Valentinas yra boba, o tu tik vienas esi vyras, taip pat puikybė, tai yra nuodėmė, blogis. Bent jau paklausyk ką tau ką tik patarė Valentinas-judėk arčiau Romos.
Ligita birželio 22nd, 2010, 11:02 pm
Valentinai, nekritikuok Genpre dėl emigravimui pasirinktos šalies, nes bet kada gali sužinoti, kad į Airiją pasitraukė ir koks nors tavo geras bičiulis. Nors šiaip iš Genpre jaučiu neigiamas emocijas skleiste skleidžiamas aplinkiniams. Tai mane liūdina, norėčiau, kad jis taptų besišypsančiu (ne sarkastiškai) jaunuoliu.
Fredis* birželio 22nd, 2010, 11:04 pm
Žemiau Romos – skurdas, kaip mūsų Tauragė ir dar blogiau. Aukščiau Romos – Milanas, ten snobai, La Scala, rytų (šiaurės, vidurio) europiačiams ten nėra ką veikti, ten negerbiamas net E.Nekrošius.
Į lietingą klimatą reikia žiūrėti filosofiškai, jau seniai dėl tokių niekų nesinervuoju. Visose situacijose reikia matyti privalumus, o jų yra.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:08 pm
Valentina,
Jeigu mažiau vartotum žodelių „durnas”, „atraktyvi” ir panašiai, tikriausiai turėtum draugų, o tada tikėtina, kad tau į belangę ateitų „maliava” apie Airiškus orus šią vasarą. Žmogau, šiuo metu Airijoje VASARA! Kokios nebuvo jau senai. Tik durnas gali manyti, kad Airijoje vien katalikai ir pilkas dangus. „Pilkas Dangus” šiuo metu, kaip matau, tavo sieloje – rašyk apeliacijas ir gal išleis anksčiau )) O tada bus giedra, pasikviesiu, Airiją parodysiu, suprasi, koks buvai dur…. oi, suprasi, koks buvai nelaimingas ))
Ligita birželio 22nd, 2010, 11:13 pm
Genpre, baik, mano kantrybė senka… Valentinas nėra Valentina.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:19 pm
Rolandai,
Nuodėmė kyla iš sugundymo. Nuodėmė ir yra blogumas, todėl blogumas kilti iš nuodėmės negali. Sausa logika.
Be to aš nemanau, kad Valentina yra vienintelė boba, aš netgi slapta vyliuosi jį įrodant esąs vyras. Aš, Genpre, suteikiu jam šansą, o tai jau daug.
Su šiuolaikiniais romėnais nenoriu susitikti – nepataisomi plepiai. O štai naktinę Romą pamatyti dar kartą mielai sutikčiau. Bet mirti dar nesiruošiu.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:20 pm
Ligita,
O tegul ji įrodo ))
Fredis* birželio 22nd, 2010, 11:21 pm
Ligita, Genpre yra nerijus po penkiolikos metų.
Tegul rašo, gyva mintis.
Rolandas birželio 22nd, 2010, 11:23 pm
Ligita, jei tu, Valentinas ir WU, draugiškai apsikabinę ir linksmai klegėdami, žingsniuotumėte Vilniaus ar Rygos gatve iš diplomų įteikimo atšventimo, o kelią jums staiga pastotų baisusis Genpre, vilkintis airiško, latviško, o gal net ir lietuviško mento uniformą ir, pavadinęs nelaimėlį Valentiną boba, pagriebtų jį ir sugrūstų į savo juodą „katalaškę“, ar pultum ginti Valentiną ir spardyti Genpre, ar išsigandusi pabėgtum? Kiek tavyje Asmik?
Ligita birželio 22nd, 2010, 11:26 pm
Fredi, o man Genpre pasirodė tarpinis variantas tarp dviejų komentatorių, kurių esame netekę. Trigubų šypsenėlių gausa primena Virgį, kuris komentatoriaus karjerą užbaigė išrėžęs, kad visus žurnalistus reikia sušaudyti.
Beje, Maro įdėta A. Camus mintis lyg ir nėra tokia nenuosekli.
Rolandai, manau, kad pulčiau aiškintis. Nežinau ar garsiai rėkčiau, bet tikrai bailiai nepabėgčiau.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:27 pm
Ligita,
Jaučiuosi itin teigiamai. Kaip galiu skleisti neigiamas emocijas ?
Gal per rimtai į viską žiūri? Man Fredis, Valentina, Rolandas atrodo visai spalvingi, linksmai nuteikiantys personažai.
Kodėl vaikai laimingi? Nes daug žaidžia. Taigi, gerbiami save laikantys ir kai kurie tokie esantys suaugusieji – nepamirškit žaisti.
kreivarankis birželio 22nd, 2010, 11:29 pm
Genpre,
manau tu perdaug skiri dėmesio konfliktų eskalavimui. Manęs, aišku, niekas neklausia, bet mano akyse kol kas atrodai kaip durnelis, bandantis pačiam sau įrodyti, kad taip nėra. Užuot dalinęs šansus kitiems, geriau pasinaudok juo pats. Gana grubus ir užgaulus mano patarimas, bet slapta viliuosi, kad tai atsvers jo nuoširdumas. Ta nuoširdžia gaida ir atsisveikinu su visais šįvakarą. Labos nakties.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:34 pm
Rolandai,
Lietuvoje, Latvijoje gal ir mentai, o Airijoje, išdidžiai pristatau, – Garda. Tikri mandagumo ir tolerancijos etalonai. Vis dar svarstau galimybę stoti į jų Akademiją.
Beje, jeigu aš pasirodyčiau toje pačioje gatvėje kur Ligita, tu, Valentina ir WU, tai tu ir WU liktumėt be moterų kompanijos, – moterims su tikrais vyrais ir saugiau, ir smagiau. ))
Rolandas birželio 22nd, 2010, 11:38 pm
Genpre, jei tu ten įstosi, tai iš jų Gardos liks tas pats kas jau yra Latvijoje ir Lietuvoje.Nujaučiau, su tuo vaizdeliu gatvėje…
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:46 pm
kreivarankis – dar vienas nepriklausomybės dvidešimtmečio „vaisius”. Ir kodėl šiuolaikinis jaunimas baigia visiškai prarasti humoro jausmą?
Na gimėm lietuviškam šiukšlyne, na nėra ten nei per daug tiesos, nei gėrio, bet kam viską taip dramatizuoti. Buvau pavadintas 1.durneliu, 2. durnium, 3.gyvuliu; Viskas tvarkoje, kaip JŪS mokat, taip ir linksminatės – tai JŪSŲ problema
Kreivaranki, saldžių sapnų. Linkiu tau šanso gerai pailsėti ir ryte nubusti žvaliam. Ir jeigu tau gadinu kraują ir gyvenimą – ilgai neišsilaikysi ant šio svieto
Ligita birželio 22nd, 2010, 11:49 pm
Genpre, o tai tu savo ateitį tik su Airija sieji? Nebegrįši pas mus?
Beje, jau perskaičiau visas Samuel Beckett trilogijos dalis. Vis dėlto labiausiai man patiko pirmoji, nes į daugiausiai klausimų atsakė. Antrąją – laikyčiau niūriausia, trečiąją – kalbos požiūriu spalvingiausia, nors joje veikėjas pernelyg sulindęs į save.
Genpre birželio 22nd, 2010, 11:53 pm
Ligita,
Suintrigavo,- o kas tie du komentatoriai ir kodėl jų netekot?
Genpre birželio 23rd, 2010, 12:00 am
Taip Ligita.
Šiuo metu pardavinėju turtą Lietuvoje(velniškai nepalankus metas), kad neliktų papildomų rūpesčių (pvz NT mokestis ) Airijoje. Didesnių planų su Lietuva nebesieju. Gyvenimas – įdomus reikalas, niekada nežinai kur likimas nublokš. Gal tiksliau,- niekada nežinai, kur kaprizai nuves
Kai Artūras Račas bolotiruosis į Prezidentus – organizuosiu Airijos Lietuvių Bendruomenės paramą. Būtinai. Kad tik „nesusiteptų” iki to momento.
Genpre birželio 23rd, 2010, 12:05 am
Rolandai,
Jei aš įstosiu, atsiras daugiau tvarkos lietuvaičių keliamame „bezpridiele” Airijoje. Ar žinai, kad čia vis dar „gyvas” reketas – mūsų bendratautiečiai saviems (o kam gi daugiau) net legalius atlyginimus „apmokęstina”. Nūnai tai vadinama – „bachūravimu”.
Genpre birželio 23rd, 2010, 12:28 am
Nieko nėra baisiau už nevykusius gerų knygų tęsinius. Na, nebent gerų knygų ekranizacijos.
Todėl kas dar neskaitė, kviečiu perskaityti J.Erlicko viską. Bet kokia eilės tvarka. Geros nuotaikos ir optimizmo linkiu kreivarankiui ir visiems!
Valentinas birželio 23rd, 2010, 11:29 am
Tautiečiai reketuojantys savus užsieniuose yra puikus agresyvios miestelėnizmo psichologijos pavyzdys, kurios atstovas esi ir tu. Didelio skirtumo tarp tavęs ir reketininkų nėra, yra tik laipsnio skirtumas.
Užuojauta Airijai, nes be blogo oro, jai dar kliuvo pačių blogiausių lietuvių priėmimo našta. Sveikinu Lietuvą. Viduramžiais, kai vyko kryžiaus žygiai, karingi riteriukai savo neišnaudotą libido išejakuliuodavo Rytuose. Dabar, nevykėliai, nesugebantys įsitvirtinti gimtinėje ir kaltinantys dėl to ne save, o gimtinę, savo libido ejakuliuoja Airijose ir kitur. Lietuvai nuo to tik geriau.
Genpre birželio 23rd, 2010, 1:48 pm
Valentina,
Subanalėjai iki delfi’nių lygio. Atsipeikėk. Tavo problema ima aiškėti,- tu neturi nei kuo išejakuliuoti nei kur. ))
Matau, tu kaip reikiant įsitvirtinusi gimtinėje – nei komunalinių mokesčių, nei buitinių problemų ))
Ne, Valentina, aš iki tavo lygio niekada nenusirisiu.
Valentinas birželio 23rd, 2010, 2:51 pm
a”…aš iki tavo lygio niekada nenusirisiu” pasakė emigrantas ir grįžo prie kūrybingo darbo žuvies fabrike.
Genpre birželio 23rd, 2010, 3:15 pm
Valentina,
Užtat koks atlyginimas! ))
Beje, lietuviškai kalbančių Dubline daugiau nei Vilniuje
Vaidilė rugsėjo 5th, 2010, 9:48 pm
Daugelis nesusimąstome, kad linkėdami kitam sveikatos, nors jos tam žmogui nereikia, darome bloga patys sau… Nepamirškime, kad mintis – visagalė. O Camus čia pasakė daugiau negu daug…