Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Šiemet mano pavasaris buvo ypatingas. Prieš kelerius metus nė nebūčiau pamaniusi, kad su gyventojų ir būstų surašymu turėsiu galimybę susipažinti iš taip arti – dirbdama surašinėtoja. Nors iš tikrųjų įvairiausių dalykų negali nuspėti, jie kartais tiesiog įvyksta ir tiek. Tai va, kaip jau tąsyk įraše minėjau norėdama užfiksuoti įspūdžius – vykdydama surašymą sutikau nepaprastai šaunių žmonių. Vienas susitikimas bepildant lapus netgi išsirutuliojo taip, kad buvau pakviesta į renginį! Renginį, kuris Sereikiškių parke įvyks vos po keleto dienų – rugsėjo 4-ąją dieną ir kuriame dėl apsigyvenimo Airijoje visgi negalėsiu sudalyvauti. Kažin koks ten stebuklėlis? Ogi pati tikriausia raudonplaukių diena arba jei vadintume iškilmingiau – raudonplaukių festivalis. Olandijoje jau penktuosius metus sėkmingai atšvęstas renginukas (2011-aisiais bus visi šeštieji) iniciatyvių žmonių dėka pagaliau atkeliauja ir į mūsų šalį. Prisipažinsiu – prisimindama homoseksualų eitynes, atskleidusias ne patį tolerantiškiausią tautiečių požiūrį į šiuo bei tuo išsiskiriančius žmones, truputėlį nerimavau, na, kaipgi bus reaguojama į šėlstančių raudonplaukių minią (būtent jos ir laukiu, ne poros smalsuolių), tačiau, kaip žinia, tolerancija ateina mokantis, tad viliuosi, kad praėjus daugiau nei metams po eitynių, visi gerokai ūgtelėjo vidumi ir maniškiai bus priimti labai labai palankiai. Taip, maniškiai – ir aš priklausau raudonplaukiams. Ech, gaila, kad negalėsiu kartu su visais pademonstruoti savosios ševeliūros, niekada man neleidžiančios kur nors įsmukti nepastebėtai, mokykliniais laikais kėlusios liūdesį, dabar pasididžiavimą (pasaulyje mūsų telikęs vienas procentas!):) Užtat nė neabejotina, kad savo mintimis būsiu ten. Ir jei šiuo įrašu deleguosiu dar bent vieną ar du raudonplaukius, jausiuos kone koją įkėlusi. Bet visvien nepamirškit smulkiai papasakoti kaip sekėsi!!
Šaltiniai: nuotrauka – www.facebook.com
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 12:59 pm
Šiek tiek pakeitus prasmę, galima sutikti su tokiu teiginiu: „aš nemėgstu, kai žmonės eina į filharmoniją save parodyti, o ne muzikos paklausyti. Geriau pabandytų suprasti (tinka ir pačirpinimas smuikeliu)”.
Juk daugumai tas krepšinis iš tiesų nėra toks įdomus, kaip gali pasirodyti iš visuotinės isterijos. Tiesiog jei nori „neiškristi iš konteksto”, turi žinoti, kaip vakar sužaidė, kas kiek įmetė ir kad xxx buvo nepakeičiamas, o yyyy geriau būtų ant atsarginių suolelio sėdėjęs. Ne sportas čia svarbiausia.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 1:01 pm
Kvaila yra teigti, kad vienu metu tamsta gali ir sportuoti ir žiūrėti TV. Beje, šios skirtingos veiklos nėra jokios sąlygos viena kitai. Tiesiog skirtingos sporto formos: kaip centralizuota ir kontroliuojama, žiniasklaidos porcijuojama/pardavinėjama, arba kaip laisvalaikio leidimo būdas dalyvaujant sporto veikloje asmeniškai. Raginčiau mažiau plautis smegenis sporto kaip verslo propaganda, dažniau atsipaipalioti pačiam jame dalyvaujant – ramiau, paprasčiau, be pompų. Tai ir viskas, mano šioms mintims netrūksta jokios tamstos, Valentinai, pagalbos, ačiū už rūpestėlį
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 1:04 pm
Ir, beje, klasikinė muzika kaip daugmaž visuotinai paplitęs dalykas mirė kartu su mėgėjiško šeimyninio muzikavimo namuose tradicija. Taip kad ryšys yra, nors ir netiesioginis.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 1:16 pm
Įdomi evoliucija, Marai – suglebus šeimai, nebeliko ir pačios pakeitusios tradicijos. Kas liko? Prekyba muzika, mainai į pinigus. Galiausiai, su Internetu, net iš esmės nemokama, viso ko pilna erdvė suvalgė pinigų darytojus, bet muzikos sąvoka tam laikui deformuota siaubingai. Teoriškai, atgaiva dvasiai per garsus tebėra, bet praktiškai… tik katastrofos nuojauta, jei dar nevadiname katastrofa to kas yra dabar.
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 1:33 pm
Man jūsų abiejų pozicija primena elitistinį snobizmą. Galime keturi variantai:
1. Žmogus mėgsta sportuoti pats (sveikatinimas) ir žiūrėti aukštąjį sportą (intelektualinė veikla)
2. Žmogus mėgsta sportuoti, bet nemėgsta didžiojo sporto žiūrėti (jam neįdomi ši intelektulinė veikla)
3. Žmogus mėgsta žiūrėti sportą, bet nemėgsta sportuoti.
4. Žmogus nemėgsta sportuoti ir nemėgsta žiūrėti sporto.
Galimi ir įvairūs tarpiniai variantai. Šioje vietoje kalbėti apie tai, kad sportas su žiūrėjimu kaip nors susiję (tai yra renkiesi tą arba tą), o dar ir ištraukti nepaneigiamą marksistinį argumentą apie „sporto propagandą” yra kliedesys. Aš mėgstu daryti ir tai ir tai, bet jokiomis aplinkybėmis man neateina į galvą mąstyti: „ką dabar veikti, pabėgioti ar pažiūrėti bėgimą?” Lygiai taip pat ir Maras, kiek suprantu, nežiūri nei sporto nei pats sportuoja, bet man neateina į galvą generalizuoti tai ir įstatyti Marą į kokią nors lentelę. Jam tiesiog neįdomu ir viskas. Jei Auksinis Kardas gyvena tokiame pasaulyje „nežiūrėsiu Giro de Italia nes tai yra centralizuota ir kontroliuojama, porcijuojama žiniasklaidos ir verslo formos propoganda” vietoj to geriau pavažinėsiu dviračiu”, man kyla klausimas apie AK intelektualinį adekvatumą ir tampa šio žmogaus gaila.
Labai primena situaciją su Račo komentaru. Įsitikinimas, kad kavinės savininkas pakėlęs kainas „mausto”, o mano pasišaipymą iš šio naivaus Račo komentaro pavadina „Vilniaus trolinimo tradicija”. Man neateina į galvą Auksinio Kardo snobizmą vadinti „klaipėdietiška snobizmo tradicija”. Klaipėda ne prieko, tai tiesiog šio konkretaus žmogaus bėda.
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 1:37 pm
Hm, net nepagalvojau, kad čia šeimos apirimas prisidėjo. Šiaip siejama daugiau su radijo paplitimu, kai žmonės vietoje to, kad patys dainuotų, pradėjo klausytis radijo ir įrašų. Bet ir šeimos silpimas vyko paraleliai, tai gal ir prisidėjo.
Na, aš katastrofa to nepavadinčiau vis tik. Tik šimtą metų užsitęsęs ir dar nesibaigęs virsmas į kažką. Kiekvienas gali rinktis nuo dainavimo pačiam prie laužo, dainuojamosios poezijos iki pačių įvairiausių stilių, visų – ir praeities, ir dabarties. Blogoji to pusė – nebėra to, kas jungia kultūrą ir jos muziką. Viskas subyrėjo į gabalus, dažnai net prieštaraujančius vienas kitam. Išcentrinės jėgos pradeda vyrauti kultūroje. Gal iš čia katastrofos nuojauta, tokia stipri jau šimtą metų. Tiesa, jungia popkultūra, bet ji dažnu atveju, kaip ir visais laikais, yra labiau pasekmė nei kultūrą varančioji jėga, o ir pati susiskaidžiusi be galo.
.
Galima įsivaizduoti, kad gyvename 476 metais, tik barbarai – mumyse
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 1:39 pm
Jau ne kartą esu sakęs, kad burbėjimas, kad dabar yra katastrofa, o anksčiau buvo geriau yra senas kaip pasaulis užsiėmimas. Konfucijaus sistema pagrįsta sėmimusi stiprybės iš senų laikų. Tą patį galima pasakyti apie bet kurių laikotarpių verkšlenimus. Ignoruojamas faktas „dabar yra geriau, negu bet kada anksčiau”. Kodėl taip vyksta? Manau, kad toks verkšlenimas yra vienintelis kai kurių tapatybės įtvirtinimo būdas besikeičiančioje realybėje.
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 1:46 pm
Valentinai, aš rašiau, kad sąsaja egzistuoja, bet nėra tiesioginė. Tavo noras visur įžiūrėti elitizmą yra smagus, bet kiek varginantis savo vienodumu ir neteisingumu dalykas.
O kad tai, kas vyksta dabar (ir ne tik) Lietuvoje su krepšiniu, yra propaganda – akivaizdu. Visa ta ekstatiška euforija dėl dalykų, kurie su konkrečiu žmogumi nėra NIEKAIP susiję… Kai ką labai primena.
[Tik nereikia įsivaizduoti propagandos kaip kelių žmonių uždarame kambaryje sukurto plano kaip praplauti smegenis. Tai be galo sudėtingas procesas, ypač demokratinėse šalyse. Man rodos, jau esu rašęs.]
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 1:53 pm
Valentinai, Tu su savim, kaip matau, pradėjai šnekėtis. Aš tikrai nesakiau, kad dabar yra katastrofa. Auksinis kardas kalbėjo apie katastrofos nuojautą.
Kultūra kardinaliai keičiasi, tai yra radikalus lūžis ir manyti, kad „dabar yra geriau, nei bet kada anksčiau”, atleisk, bet kvaila. Galbūt (šį žodį reikėtų pakartoti dar keletą kartų) lūžis įvyks teigiamas, jei galima įvertinti lūžį. Netgi – turbūt. Tačiau lūžis tam ir yra, kad sulaužytų. Ir jis laužys. Jau laužo.
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 2:25 pm
Marai,
Reagavau ne į tavo, o į AK teiginį, kad katastrofa jau galbūt atėjo. Aš neneigiu, kad krepšinis yra propaganda. Bet kaip tai trukdo sportuoti tam, kuris nori sportuoti?
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 2:34 pm
Vakar transliacijos metu ėjau iš baro į barą, viename jų net išgėriau 0.3 litro bokalą alaus prieš tai nepasidomėjęs kiek jis kainuoja. Įspūdžiai tokie: lietuviai nuoširdžiai domisi krepšiniu, visur sausakimša, merginos klykė po kiekvieno pataikyto metimo, gražaus prasiveržimo ar atkovoto kamuolio, rankose turėjo fotoaparatus ir viena kitą ryškiai fotografavo, matyt tuo pačiu šventė studijų pradžią rugsėjo 1-ąją. Jau beveik vidurnaktį lengvai apgirtęs sėdau į automobilį ir namie per VISAT Baltic dar kartą pasižiūrėjau efektingiausius ir svarbiausius rungtynių lūžio epizodus. Beje, kol čia diskutavote padariau gerą treniruotę. Labai jau Jūs čia painiai viską diskutuojate, žiūrėkite į daugelį dalykų paprasčiau.
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 2:48 pm
„Jei Auksinis Kardas gyvena tokiame pasaulyje “nežiūrėsiu Giro de Italia nes tai yra centralizuota ir kontroliuojama, porcijuojama žiniasklaidos ir verslo formos propoganda” vietoj to geriau pavažinėsiu dviračiu”, man kyla klausimas apie AK intelektualinį adekvatumą ir tampa šio žmogaus gaila.” Aš tai sakyčiau, labai sveika pozicija, laikosi jos Kardas ar ne.
). Kai žaidi pats, patiri dalyvavimo džiaugsmą, dalyvavimo azartą. Kai žiūri, patiri pseudodalyvavimo euforiją – propagandos produktą. Man atrodo, kad daug vertingiau yra dalyvauti, nei stebėti. Su muzikos klausymu yra kiek kitaip – ten dažnai būtinas ir klausytojas.
. Bet Kardas taip ryškiai ir nesusiejo, kaip Tu kad išvedei iš jo žodžių. Kalba ne apie trukdymą, o kad daugeliui užtenka tiesiog „pasirgti” ir jie jau krepšio žinovai. Ir tokių tikrai daug.
Yra vienintelis būdas kovoti su propaganda – nusišalinti ir/ar patirti kažką tiesiogiai. Propagandos nelieka, kai važiuoji dviračiu – tiesiog patiri dviračiu važiavimo džiaugsmą (arba skaudamą subinę, bet tai irgi ne propaganda
Vienas kitam netrukdo, žinoma. Jei nebūtų krepšinio propagandos, tiek kašių nebūtum prifotkinęs
Tiesa, kažkada pas save klausiau: „O kodėl pasaulio pabaiga turi būti pastebėta?” Pasirodo, tą patį sakė ir aforistas S. Lecas: „Nesitikėkite per daug iš pasaulio pabaigos”.
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 3:01 pm
Visuomenių gyvenimuose žaidybiniai ir pramoginiai elementai vyraus vis labiau ir labiau. Tokios tendencijos. Žmogus vis mažiau dirba, gamina, kovoja dėl pragyvenimo, o žaidžia, linksminasi, pramogauja. Pramogavimas irgi yra žaidimo forma, tai galima daryti labai kūrybiškai.
Kol žmones linksminę profesionalūs žaidėjai ilsisi – pramogas stebėję žmonės kaupia jėgas naujoms pramogoms išeidami pasportuoti : plaukioti ežero paviršiumi, minti pedalus, pabėgioti miško takeliu, pamėtyti kamuolį į krepšį ir t.t..
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 3:12 pm
Tendencijos tokios. Man jos nepatinka. Vengiu jų ir šalinuos, panašiai kaip Horacijus kad vengė tamsios minios (ji man irgi nepatinka). Kardas, atrodo, daro panašiai. O toks neabejotinai protingas žmogus, kaip Valentinas, laiko tai intelektualiniu neadekvatumu ir dar gailisi.
. Aš tai čia visiems ko nors švelniai pavydžiu
.
Beje, tas račiškas „gailestis”, Valentinai, nu taip neskaniai man atrodo, kad nors tu ką. Nu toks iš kiemo pacanų su cepūrom, tik dabar jau su kostiumais, ale mąstymas tai nelabai pasikeitęs. Tu man į tokį nepanašus. Suprantu, nepatinka Tau Kardas dėl „elitizmo”, kurio aš jame nematau. Kardas Tavęs irgi nelabai dėl skirtingų vertybių. Nu bet jau tikrai nematau nieko, dėl ko mes čia vieni kitų turėtume gailėtis
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 3:17 pm
Radijas, ko gero – šitas irgi sužaidė. Nors jo tikras populiarumas ir didelė įtaka man rodos parėjęs po duobės, labiau istorinės plotmės, kurioje atsidūrė daugelio šeimų su visais muzikavimais tradicijos. Atsistatymas pokariuose buvo jau kitokio šeimos pobūdžio. Šiuolaikiškesnei šeimai muzikavimas nekibo, viskas supaprastinta. Užtat radijas, įrašai – ant bangos. Tik, vėlgi, kitoks muzikos supratimas: ir tas vis paprastesnis.
„pavadina “Vilniaus trolinimo tradicija”” – Valentinai, jau ir atskirai sakiau, čia tavo pavadinimas, išsigalvojai būtent šitaip, nelabai ką supratai, o žiaumoji ir pasakoji kaip kažko gailiesi. Na, aš savo ruožtu tavęs gailiuosi, ir kas toliau, kokias šiam reikalui matai perspektyvas? Jei nesupratai kas pasakoma, tai ir baigiam. Maras suprato, paaiškina, bet turbūt ir jo nesupranti, turi savo vizijas. Tiek jau to.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 3:22 pm
Su pavydėjimais yra taip: visi turime rinkinukus problemų ir privalumų. Aišku, kad labiau linkę esame pasakoti ne apie problemas. Tai gal vaizdas dėl to kitame krante ir patrauklesnis.
Reikia mauti laukan, liga kažkokia leisti gražių dienų laiką maigant plastmasiukus šitus.
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 3:31 pm
Raijas ir jo populiarumas kaip pasekmė? Hm, įdomi mintis. Išpopuliarėja tai, ko visuomenei reikia. Reikėjo radijo, nes šeima nusilpo. Sunkiai įrodoma, bet visai įmanoma.
Iš mamos pasakojimų, tai Klaipėdos krašte pas vietinius kaime nebuvo namo, kur nebūtų koks instrumentas kabėjęs (gitara, mandolina, armonika, net pianinų buvo). Ir daugelis mokėjo jomis groti. Nežinau, kaip Didžiojoje Lietuvoje tuomet, o būtų įdomu palyginti. Gal čia vokiškos kultūros įtaka?
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 3:51 pm
Žmogus veikla Žemėje turi pradžią ir pabaigą, yra baigtinė. Žingeidūs ir smalsūs individai nori patirti daug įspūdžių, išbandyti save įvairiose srityse. Elitiškumą ir buvimą tamsia minia galima suderinti, juk ir gamtoje taip: šviečia saulė (elitiškumas), tačiau kartais užslenka ir juodas debesėlis (tamsi minia). Trumpą laiką pabuvus tamsioje minioje labiau įvertini elitiškumą, buvimą elito atstovo vaidmenyje. Kaip sužinosi kas yra šviesa?
Maras rugsėjo 3rd, 2011, 3:56 pm
Fredi, patikėk, aš ir visiškai nesistengdamas beveik kasdien patiriu, kas yra tamsi minia
.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 4:04 pm
Šio krašto sodyboje rastos senos plokštelės mane nustebino – tai tikrai buvo ne dainuškos. Bažnytinė ir rimtoji muzika. Panašiai su knygomis – aptikau ir „Die Reise nach Tilsit”, iškilesnį vietos kultūrai veikalą. Iš to spėju, kad ir aplinkui kultūros kartelė buvusi išties nežemai. Ar būta tame ir rimtesnio muzikavimo? Neatmesčiau. Tik spėju, bet lietuviškoje kultūroje didesnis dėmesys galėjo tekti armonikai-polkutei, valsui, populiaresnėms išraiškoms, kaip kad labiausiai ir dabar tarpukarius atsimename, net paminklus statome Dolskio restoraniniam repertuarui… Deja, tas primityvumas gali būti tikresnis, nei norėtume. Tiesa, kažkur dar slapstėsi sutartinių grynuolis.
Radijas išpopuliarėjo panašiai taip, kaip išpopuliarėjo kompiuteris – pradžioje buvęs retu, brangiu prietaisu, ilgainiui tapo visuotiniu: kiekvienas gali paskaityti ir parašyti, su viskuo, ką tai lemia.
kreivarankis rugsėjo 3rd, 2011, 6:17 pm
Krepšinio žaidimo kaip veiksmo priešpastatymas to paties krepšinio žiūrėjimui per teliką gal ir turi kažkiek racijos, bet man tai yra kažkoks dirbtinis „sukabinimas”, siekiant sukonstruoti kokį tai konceptą. Šiuo atveju tai turbūt būtų sveikos gyvensenos ir atsiribojimo nuo propagandos konceptas. Bet vėlgi, pasikartosiu, man jis atrodo labai sąlyginis ir dirbtinas. Čia panašiai būna kai mokykloje mokytoja prašo pasakyti antonimą žodžiui miestas. „Kaimas”,- sako mokiniai. „Šuo”,- sako mokytoja, „katė”, – atsako mokiniai. Ir taip galima tęsti be galo, pvz. – Landsbergis-Brazauskas, vyras-moteris, Račas-Užkalnis, valdininkas-pensininkas, JAV-Rusija, Ligita-Blondinė. Galima, bet ar verta?
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 6:21 pm
Man rodos, kad jūs nesuprantate apie ką ginčijamės. AK sako:
„Aš tai neutralus, bet geriau gyvas tinklinio žaidimas, nei stebimas ar apsergamas krepšinis. Kai pats kiek sportuoji yra absoliutus gėris.”
taigi čia priešpastatomas domėjimasis sportu realiam sportavimui. Aš teigiu, kad tai ydinga praktika, nes lyginami nesulyginami dalykai. Juos vienija tik bendras žodžio „sportas” naudojimas. Žmonės sportuoja ir žmonės domisi aukštuoju sportu visai dėl skirtingų paskatų ir siekdami skirtingų rezultatų. Tai tas pats kas priešpastatyti aukštosios muzikos klausymą pačio bandymui pačirpinti. Kalbame ne apie sporto ir kūno kultūros santykį biudžeto resursų įsisavinimo prasme. Čia galime tikrai daug diskutuoti kas labiau vertinga – investuoti į profesionalų sportą ar investuoti į sveikatinimą. Mūsų atveju kalbame apie inividualų žmogaus santykį su sportu ir su kūno kultūra. Kardo teiginys, kad geriau antras, negu pirmas yra ydingas, nes gerai yra ir tas ir tas jei žmogui patinka. Jie vienas kito NEPANAIKINA. Šis teiginys man pasirodė elitistinis. Tai yra mano subjektyvi nuomonė kaip ir tavo nuomonė Marai, kad krepšinis yra mados dalykas irgi yra subjektyvi ir pagrįsta tik tavo vieno pastebėjimais.
p.s. prašau nekalbėti netiesos. Man Auksinis Kardas patinka ir net labai. Nežinau kodėl su juo nuolat įsiveliu į kvailus ginčus. Gal koks Edipo kompleksas?
kreivarankis rugsėjo 3rd, 2011, 6:25 pm
Valentinai,
mes tave šiek tiek suprantam!
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 8:19 pm
Man šiandien toks truputį liūdesys, nėra krepšinio. Vakar buvo gerai – eini vakare miestu ir iš kiekvienos tarpuvartės spygauja, mūsiškiai įmetė. Pajunti, kad miestas yra gyvas organizmas, tikriausiai net Kristina Sabaliauskaitė yra patenkinta tokia situacija, kad mieste yra tikrų miestelėnų.
kreivarankis rugsėjo 3rd, 2011, 8:25 pm
Fredi,
pakentėk iki rytdienos – jei laimės netyčia prieš ispanus, tai atspygaus už šiandien dieną. Valančiūnui teks rytoj su Gazoliais pliektis, nes Petravičius baigė čempionatą
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 8:31 pm
Tai pati blogiausi žinia Lietuvai, prilyginčiau dešimties naikintuvų sudužimui. Šūdas.
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 8:36 pm
Keičiasi žaidimo taktika, turės žaisti uraganiniu greičiu, bėgti ir mesti. Gaila Pociaus, Kalniečio, Jasaičio, žaidžia ir taip beveik be keitimų, o dar dar ir labai greitu tempu reikės viską daryti. Ne krepšinis, o skalikų lenktynės – kas greitesnis ir ištvermingesnis.
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 9:28 pm
Maras, būdamas istorijos profesoriumi, giliai klysta teigdamas, kad krepšinio žiūrėjimas nėra elitiškas poelgis. Senovės Roma, Koliziejus… ar reikia priminti kas būdavo tokių reginių didžiausi gerbėjai? Lietuvoje didikai organizuodavo žvėrių tarpusavio pjautynes („Karališkųjų rūmų kieme buvo rengiamos ir gyvūnų kovos. 1711 m. karnavalo metu į kiemą išleisti du laukiniai arkliai, stumbras, dvi meškos, du šernai ir liūtas. Žvėrys visai nerodė noro kovoti tarpusavyje. Tik baigiantis renginiui meška puolė šerną, po kelių minučių kovos pargriovė jį ir suėdė”) http://www.museums.lt/Biblioteka/Snitkuviene.htm. Jeigu Maras būtų matęs kokia vakar buvo kova Panevėžyje, manau būtų likęs sužavėtas. Kaukėnas nokautavo turką, Jankūnas gavo su varžovu abipusę pražangą, Songaila – nesportinę. R.Kaukėnas: „Šį kart krepšinis buvo toks, kad net plaukai šiaušėsi”.
. rugsėjo 3rd, 2011, 9:48 pm
Dėl raudonplaukių dienos pagooglinus išmetė 7 – tuoju įrašu (sic!) kažkur girdėtą LIGI DANGAUS
Gaila, spauda praktiškai ignoruoja… ten visokios zvonkės/dzonkės įdomiau. Na, ir toji „kašės” sureikšminta isterija… netgi čia…
kreivarankis rugsėjo 3rd, 2011, 10:11 pm
. ,
nei mes dėl to krepšinio isterikuojam, nei sureikšminam. Juk ne mes žaidžiam, galų gale tai tik žaidimas. Bet vistiek kažkaip azartas šis pagyvina mano kraujo apytaką.
be reikalo tu taip
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 10:35 pm
Nuotaika netekus Petravičiaus:
http://www.youtube.com/watch?v=68Dvk_2MwV0&feature=related
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 10:46 pm
Nerimas lietuvio širdy ir būsimos kovos nuojauta:
http://www.youtube.com/watch?v=7mM46lVVarg&feature=related
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 11:05 pm
Žaidimas prasidėjo, lietuviai bėga į puolimą, pradėjo sektis:
http://www.youtube.com/watch?v=hHZvMAJUN5g&feature=fvwrel
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 11:06 pm
kreivaranki, ant to azarto sukabinta daug komercijos. Per daug. Viskas tvarkoj, vis dar yra sava komanda, reikalas sportiškai laimėti ir pan. Bet. Kone kiekviena maisto prekių parduotuvė pasidarė sportinių motyvų persmelkta, ar jos prieigose, ar viduje – kažkokie sirgimo punktai, medaliai ir t.t. „beliberda”. Gersi fiziniam degradavimui gelbstintį alų, būsi labiau „prie sporto” – smegenaploviai, kur bedursi.
Imkime, pavyzdžiui, „profesionalaus” mūsų krepšinio praktiką nusipirkti komandai vieną-kitą amerikoną. Bliamba, čia gi gryniausia prekyba, komercija, o joks ne sportas! „Žalgirio” pakilimo laikais nušautų morališkai už vieną tokią mintį – prie ko mūsų komandoje kažkoks užjūrio pirkinys, žmonės? Ir visi tie perdėti, persūdyti reikalai nuo trispalvių Nike batelių po 550Lt iki dvigubos-trigubos-staiga kainodaros, mušančios kakton Račui ir Neračui, visa tai yra perversijos, kurių galėtų būti mažiau. Ar ko galėtų būti daugiau mainais? Kad tie patys žmonės, kuriuos dabar užsipuolė šito baisaus sporto svarbumo propagandos mašinerija, dažniau tinklinį ant smėliuko padaužytų, mano vaikystėje „bulvė”, „kvadratas” kiemuose, ledo ritulys, visokios „žopos-drygalkos” buvo kasdienis, normalus reikalas – matydavai vaikus ant dirvono su kamuoliu kiekvieną dieną, pastoviai. Badmintoną daužydavo kur bepažiūrėsi. O dabar daugiau perka ir daugiau parduoda sporto. Kuris jau ir ne sportas darosi, kaip sakiau, o įsismarkavusi komercija. Tai va, jeigu nebesueina jau net galai sporto profesionalaus ir sporto neprofesionalaus, tai matyt pavaryta jų tarpe skirtumo taip gerai, kad ir vaizduotė nebetraukia. Atitinkamai ir sakau: jei esi individas su kiaušais, pabūk labiau skeptiškas masinei reklamai, užtat labiau linkęs sportą palaikyti neprofesionaliai, bet tikroviškiau, dairykis verčiau progos pats pasportuoti, pagelbėk kitiems tai daryti, jei gali. Ir joks čia čirpinimas: tik nulipau nuo dviračio, smagiai praleidau laiką, tuo pačiu išsimaudžiau jūroje, jaučiuosi puikiau, nei būčiau tuo tarpu skaitęs visus lryto sporto žinių straipsniukus. Mažiau stebėti judėjimą, daugiau judėti – man galai visiškai normaliai sueina, ačiū už dėmesį.
. rugsėjo 4th, 2011, 8:08 am
Kreivaranki,
sutinku, net sakau, jog krepšinis vienija… pirkėjus.
Kadais – žaidžiant su CASK – vienijo tautą. Tada žiūrėjo ir sirgo visa Lietuva ir- be jokio ten ŠVYTURIO šviesaus. Arba – žiūrint ledo ritulį TSRS – Čekoslovakija.
Eilinis paburbėjimas, kad tada ir laiptai buvo ne tokie statūs?
Nevisai.
Kažkas atsitiko mums:
Mano tėvynė –
Širdis prie širdies,
Mano valstybė-
Vagis ant vagies.
Vytautas Ciniaukas, poetas-tremtinys, taip parašė apie Antrąją LR
Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2011, 8:48 am
Beje, tas pats „Švyturys” yra pavyzdys kaip „išradingieji verslininkai” lengva ranka iššvaisto užvaldytus gerus dalykus, paverčia juos paskutiniais spekuliavimais praeities prekių ženklais. Kadaise galėdavau pasigirti, kad turime tokią daryklą, dabar čia liko tik maksimos lėkštumo gėda, besikeikiantys pavymui gėrėjai, jau ir gaminimo talpas išmontavo ir išvežė, vis „optimizuoja pelną ekvilibriumais”. Ciniškų atseit optimistų problema ta, kad jiems net neduota suvokti ką jie kilbasina savo veikimu pasaulyje, kaip jį bjauroja – veiksmais ar pliurpalais, taip pat nelengva jiems pripažinti ką paliko po savęs, nesvarbu ar susirinkę maksimizuotus banknotus ar net ir be to.
Fredis* rugsėjo 4th, 2011, 9:32 am
Auksiniui kardui ir taškui karnavalinis renginys nepatinka, nes krepšinio turnyras jų manymu yra pernelyg komercionalizuotas, o Marui – neelitiškas prasčiokėlių (tamsios minios) užsiėmimas.
Argumentaciją dėl renginio komercionalizavimo galima atmesti kaip nesusipratimą, mąstymo rudimentą. Komercija apibūdinama kaip verslas. Iš esmės visos su komercija
susijusios sąvokos siejasi su veikla siekiant pelno. Klasikinės muzikos, šaškių, taekwondo, futbolo gerbėjai ir Maras tikrai nesutiktų, kad mokesčių mokėtojai krepšinio čempionato organizatorių išlaidas dengtų visu 100%, nes universitetų dėstytojų atlyginimai nėra dideli, Vilnius neturi futbolo stadiono, o Lietuva nuo šios savaitės turi vienintelį naikintuvą ir nei vieno povandeninio laivo.
Dėl elitiškumo. Vakar bandžiau Marui įrodyti, kad karnavalų ir turnyrų tradicijos yra turi labai senas istorines ištakas, dvarų kompozitoriai apdainuoti turnyrus kūrė vargonų muziką, kuri buvo atliekama išimtinai bažnyčiose. Apie bažnyčios kaip institucijos veiklą viduramžiuose tikriausiai nereikia aiškinti.
Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2011, 10:24 am
Gal, sakau, pradžiai skirkime „organizatorių išlaidas” nuo pasipelnymo? Šitie bituminės dangos rulonai užkniso juodai.
Fredis* rugsėjo 4th, 2011, 10:31 am
Vakar labai planuotai, kaip visada, nuėjau į IKI parduotuvę, pirkau tris citrinas, arbatą ir t.t., prie kasos pardavėja maloniai padavė į rankas du įpakuotus žetonėlius. Viename buvo Javtoko atvaizdas, o kitas reiškė 2 bilietų laimėjimą į atkrentamąsias rungtynes Vilniuje. Jaunoji karta bus patenkinta, turės geras emocijas, gražų reginį. Saulė šypsosi danguje ryškiai apšviesdama elitinį turnyrą.
Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2011, 11:07 am
Dabar turite pilną komplektą savajai laimužei.
Valentinas rugsėjo 4th, 2011, 11:11 am
Burbėjimas, kad dabar „viską valdo pinigas” yra burbėjimo „dabar yra labai blogai, o anksčiau buvo geriau” viena iš versijų. Tai netiesa vien dėl to, kad „pinigas” valdė visada. Iš tikro tai žmogaus civilizuotumumas atsirado tada ir tik tada, kai vienas žmogus pardavė kitam kažką. Iki to laiko buvo ne žmonės o beždžionės. Taigi, galima perfrazuoti garsią frazę: „Parduoti, vadinasi esi žmogus”.
Todėl komercializaija reikia ne piktintis, ne elitistiškai smerkti, o priimti kaip žmogiškosios būties sąvastį ir džiaugti, kad kol turime vieni kitiems ką parduoti, tol turime šansų visi.
Auksinis kardas rugsėjo 4th, 2011, 11:47 am
Taip ir supratau.
kreivarankis rugsėjo 4th, 2011, 1:13 pm
Bet kaip gerai būtų jei šį vakarą ispanams malkų pakrautų
Valentinas rugsėjo 4th, 2011, 1:54 pm
Kreivaranki,
Aš bevelyčiau, kad pakrautų malkų ispanams finale. Jei laimėsime šiandien, ispanai turės papildomą motyvaciją atkeršyti už pralaimėjimą. O tris kartus iš eilės laimėti prieš ispanus mano nuomone yra neįmanoma. Jiems gali atsibosti pralošinėti.
Šios dienos tikslas, mano nuomone, integruoti į Valančiūną į komandą, pasiekti, kad jis įgautų pasitikėjimo. Jei jis sugebės pasipriešinti Gasoliams, jis sugebės pasipriešinti bet kam.
Valentinas rugsėjo 4th, 2011, 2:08 pm
Tęsiant krepšinio isterijos temą štai tokie skaičiai:
„Naujienų agentūra DPA savo susižavėjimą išreiškė skaičiais: apie 18 tūkstančių lietuvių žaidžia klubuose, dar apie 100 tūkstančių – neorganizuotai.
27 kartus didesnėje Vokietijoje krepšinio klubuose žaidžia 190 tūkstančių. Vadinasi, vos 11 kartų daugiau.”
Nežinau iš kur vokiečiai ištraukė šiuos skaičius, bet visai logiška manyti, kad nuolatinis investavimas į profesionalų krepšinį, investavimas į pergales duoda ir sveikatinimo rezultatų. Lietuviai noriai patys žaidžia krepšinį. Nežinau kaip ten pas juos Klaipėoje, bet pas mus Vilniuje vidutiniai vadybininkai masiški buriasi į kuopeles, nuomojasi sales mokyklose ir kelis kartus per savaitę žaidžia krepšinį. Taigi, „pinigas” duoda rezultatą
Fredis* rugsėjo 4th, 2011, 3:26 pm
Isterijos niekada nebus per daug, nes pasibaigus elitiniam turnyrui nebus apie ką kalbėti: futbolas – vangus žaidimas, penkiakovėje – kartų kaita, Alekna meta diską jau netoli, o Skujytė – stipri vidutiniokė. Galima būtų pakalbėti apie operos solistus, bet juos visus išpirko užsienio klubai ir Vitulskis dabar turi negro „Žalgiryje” statusą.
Šiandien Vilniaus dienose sutikau pažįstamą gydytoją, pagyrė, kad gražiai atrodau, ji visada mane sutikusi taip sako, nes esu jai naudingas, pirmas klausimas buvo: „kaip krepšinis, ar laimėsime šiandien prieš ispanus?”. Atsakiau, kad be Petravičiaus – vargiai, jai tai nebuvo naujiena ir kalba pasisuko apie ligas. Pokalbį teko skubiai baigti, nes nesu šios srities specialistas.
Valentinas rugsėjo 4th, 2011, 6:44 pm
Šiandien vykdžiau Auksinio Kardo priesaką. Bėgiojau miškais, mankštinausi. Grįžęs radau įsisiurbusią erkę. Bet nepulkite jaudintis ir mane laidoti. Esu priėmęs skiepų kompleksą ir turiu imunitetą erkiniam encefalitui 5 metams į priekį. Bet dar lieka Laimo liga…
Fredis* rugsėjo 4th, 2011, 7:39 pm
Auksinio kardo konceptuali mintis, kad pirkėjas turi daryti pardavėjui spaudimą yra teisinga, tačiau nereikia užmiršti, kad pirkėjas tuo pačiu ir pats yra pardavėjas – parduoda savo darbo jėgą, o gal pats turi įmonę ir kuria produktus, teikia paslaugas, kurias stengiasi parduoti kuo brangiau.
Spėju, kad AK labai spaudžia pirkėjai ir visą savo nepasitenkinimą Europos čempionatu ir brangiu alumi Jis išlieja čia. Beje, kaip ir užsakovų išmelžtas Tinklaraštinikas savąjame bloge. Visą laiką pasibaigus deryboms graužia sąžinė: kiek galiu nusileisti derybų partneriui, ar viską padariau, kad apginčiau įmonės ir akcininkų interesus, ar nebuvau per minkštas, gal nereikėjo skubėti ir derybas turėjau perkelti į rytdieną nesusitarus, juk aš esu geriausias ir Jis būtų sutikęs su mano pasiūlytomis sąlygomis?
kreivarankis rugsėjo 4th, 2011, 7:44 pm
Valentinai,
į tokius dalykus „kaip pralošti geriau dabar ir pasaugoti pergalę finalui” aš netikiu. Finalą pirma reikia pasiekti ir tai galioja ne tik lietuviams, bet ir ispanams. Štai ir sensaciją – turkai pralaimėjo lenkams. Taigi jei ispanai pralaimės lietuviams, tai kodėl jie negalėtų pralaimėti turkams, kurie po pralaimėjimo lenkams irgi bus motyvuoti. O kuo žemiau pabaigi grupės varžybas, tuo stipresnį varžovą gauni vėliau. Ta prasme, aišku, pergalė finale yra geriau, bet tos visos dėlionės kažkaip nelabai gražiai atrodo.
Fredis* rugsėjo 4th, 2011, 7:49 pm
Gera žinia yra ta, kad traumuotas Fernandezas. Bus apylygė kova, lietuviai jau išmoko kentėti.