Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Šiemet mano pavasaris buvo ypatingas. Prieš kelerius metus nė nebūčiau pamaniusi, kad su gyventojų ir būstų surašymu turėsiu galimybę susipažinti iš taip arti – dirbdama surašinėtoja. Nors iš tikrųjų įvairiausių dalykų negali nuspėti, jie kartais tiesiog įvyksta ir tiek. Tai va, kaip jau tąsyk įraše minėjau norėdama užfiksuoti įspūdžius – vykdydama surašymą sutikau nepaprastai šaunių žmonių. Vienas susitikimas bepildant lapus netgi išsirutuliojo taip, kad buvau pakviesta į renginį! Renginį, kuris Sereikiškių parke įvyks vos po keleto dienų – rugsėjo 4-ąją dieną ir kuriame dėl apsigyvenimo Airijoje visgi negalėsiu sudalyvauti. Kažin koks ten stebuklėlis? Ogi pati tikriausia raudonplaukių diena arba jei vadintume iškilmingiau – raudonplaukių festivalis. Olandijoje jau penktuosius metus sėkmingai atšvęstas renginukas (2011-aisiais bus visi šeštieji) iniciatyvių žmonių dėka pagaliau atkeliauja ir į mūsų šalį. Prisipažinsiu – prisimindama homoseksualų eitynes, atskleidusias ne patį tolerantiškiausią tautiečių požiūrį į šiuo bei tuo išsiskiriančius žmones, truputėlį nerimavau, na, kaipgi bus reaguojama į šėlstančių raudonplaukių minią (būtent jos ir laukiu, ne poros smalsuolių), tačiau, kaip žinia, tolerancija ateina mokantis, tad viliuosi, kad praėjus daugiau nei metams po eitynių, visi gerokai ūgtelėjo vidumi ir maniškiai bus priimti labai labai palankiai. Taip, maniškiai – ir aš priklausau raudonplaukiams. Ech, gaila, kad negalėsiu kartu su visais pademonstruoti savosios ševeliūros, niekada man neleidžiančios kur nors įsmukti nepastebėtai, mokykliniais laikais kėlusios liūdesį, dabar pasididžiavimą (pasaulyje mūsų telikęs vienas procentas!):) Užtat nė neabejotina, kad savo mintimis būsiu ten. Ir jei šiuo įrašu deleguosiu dar bent vieną ar du raudonplaukius, jausiuos kone koją įkėlusi. Bet visvien nepamirškit smulkiai papasakoti kaip sekėsi!!
Šaltiniai: nuotrauka – www.facebook.com
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 7:58 pm
Matyt, mažai čia raudonplaukių skaito
.
Bet kodėl mano klasėje aš neprisimenu buvus patyčių iš ryžų? Ar jų nebuvo, ar aš jų, kaip man neaktualių, nepastebėjau?
Auksinis kardas rugsėjo 2nd, 2011, 7:59 pm
Reikia persidažyti ir važiuoti.
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 8:20 pm
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 8:28 pm
Nors ne, nereikia nei dažytis, nei rengtis. Bent jau man. Taigi į mane ir taip nuolat atkreipia dėmesį, kad ir kaip būčiau apsirengęs. Matyt, žmonėms atrodau kažkuo išskirtinis. Jei jau laikyti ryžumą išskirtinumo simboliu, aš irgi ryžas. Širdyje
.
Auksinis kardas rugsėjo 2nd, 2011, 8:45 pm
Metas pradėti vadinti „krepšinio kamuolio spalva.”
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 10:00 pm
Kažkaip nemažai čia krepšio nemėgėjų susirinko: bent trys – Lietuvos mastais daug.
Auksinis kardas rugsėjo 2nd, 2011, 10:03 pm
Pala, kas trečias, jeigu aš antras?
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 10:06 pm
Tai dar Valentinas išreiškė nepalankų požiūrį į krepšiomaniją. Tiesa, santykio su pačiu žaidimu nedetalizavo, tai gal kiek pritempiau.
Užtat benderis net dreba po kiekvieno lietuvių laimėjimo.
Auksinis kardas rugsėjo 2nd, 2011, 10:36 pm
Kad Valentinas labai jau pergyvena, kad nerodo kašės per TV, nepanašus jis į skeptiką
Aš tai neutralus, bet geriau gyvas tinklinio žaidimas, nei stebimas ar apsergamas krepšinis. Kai pats kiek sportuoji yra absoliutus gėris. Nors dabar paskutinės minutės su Turkija visai gerai žiūrisi. Yra intriga.
Maras rugsėjo 2nd, 2011, 10:56 pm
Tai ir Pats žiūri, kaip matau
. Nežiūrėčiau, net jei turėčiau galimybę. Net nežinau, gal ir turiu. Tiesiog neįdomu.
Žiūrėti sportą galima, kai jis yra gražus. Nu futbolas, ten bent kokia estetika
Sportas, kai pats dalyvauji, yra tikras, o kai „dalyvauji” krėsle sėdėdamas…
Kažkaip silpnai šįkart pasveikino benderiai. Gal kad savaitgalis ir visi išvažinėjo.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 1:16 am
Pažiūrėjau paskutines minutes, smagu. Ypač kai laimėjo, tai ne visai veltui
Bet valandos jau būtų gaila. Kuriais metais prieš tai esu bent kiek žiūrėjęs, neprisiminsiu. Šiemet daugiau visko aplinkui užsukta – su vaiku dalyvavome kamuolio mušime, gana sėkmingai, nors į aptvarą nebeįleido (ir neskubėjau, jau matęs nesveikas eiles), bet netikėtai gavome kamuolius ir sudalyvavome laisvėje. Buvo gražių akimirkų, bet buvo ir negero jausmo – mat, veltui dalino daiktus, kur nesukils silpnesniems individams kolchozų švarinimo primityvai. Nabagai, taip ir dalyvavo, stebėdami palei tualetus ar tvorą sukauptas kamuolių krūveles. Kiti pilnai susitvarkė gerokai iki rekordo. Darbštūs mūsų krašto žmonės.
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 11:18 am
Lyginti realų sportavimą su domėjimusi sportu ir sakyti „aš labiau vertinu tinklinį pliaže, nei sėdėjimą prie televizoriaus” yra iš principo ydinga. Lyginami visiškai skirtingi, nesusikertantys dalykai.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 11:47 am
Susikertantys, susikertantys. Tą patį sporto trūkumą žmogus gali kompensuoti skirdamas dėmesį ir išteklius ne TV ar pamargintam sporto išgyvenimo per stebėjimą inventoriui, bet asmeniniam sudalyvavimui per inventorių aktyvesnį: bėgimo batelius, slides, dviratį ir t.t. Šalyje galėtų būti aukštesnė sporto garbinimo per dalyvavimą jame kultūra VIETOJE isteriško sporto garbinimo per stebėjimą. Taipogi aš labiau vertinu tai, ką sakau, neklausdamas kokie valentinai ką užskaitys „ydingu iš principo”. Toks gyvenimas mano, kiekvienas deramai pasirūpinkime gyvenimu savo bei visuotine sveikata, ir bus tvarkelė.
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 12:01 pm
Jaunuoliai vos spėja iš kiemų grįžti namo prie televizoriaus visą dieną prisilakstę su kamuoliu, kad pasižiūrėtų kaip šis žaidimas žaidžiamas tobulai tikrų profesionalų. Verpstė, du prieš du, kada švilpiami žingsniai, asmeninė gynyba, teisingai išmestas kamuolys sukasi aplink savo ašį ir t.t.. Tėvai, gi, džiaugiasi savo vaikais, nes žino, kad jie kieme sportuoja.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 12:05 pm
Tėvai džiaugiasi nepakildami nuo fotelio priešais TV? Įsijunkite transliacijos dažnį, Fredi*.
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 12:13 pm
Lietuvoje viskas sukasi aplink oranžinį kamuolį, o kitose šalyse dažniausiai dominuojantis futbolo kamuolys čia atsidūręs šešėlyje, teigia vokiečiai. Jie pasidomėjo ir mūsų krepšinio statistika. Pagal 2011 metų duomenis, 18 tūkst. lietuvių žaidžia 129 klubuose, o dar 100 tūkst. šia sporto šaka užsiima laisva forma. Vokiečiai šią informaciją palygino su savo šalies futbolo statistika: 27 kartais didesnėje šalyje futbolą žaidžia 190 tūkst. žaidėjų klubuose, o 500 tūkst. – laisva forma.
Vokiečiai tokia statistika nesistebi, mat Lietuvoje krepšinio lankų galima pamatyti visur, netgi ant kai kurių bažnyčių.
Nepastebėti neliko ir televizijos bokštas, virtęs 30 tonų krepšinio krepšiu, bei 2007 metais krepšinio istoriją įamžinantis, šios sporto šakos pagerbimui pastatytas paminklas. Jiems įstrigo ir paminkle pažymėtos Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio pavardės.
iš Lrytas
Fredis* rugsėjo 3rd, 2011, 12:14 pm
http://eurobasket2011.lrytas.lt/-13149466961313022943-vokie%C4%8Diai-%C5%BEavisi-nepaprast%C4%85ja-krep%C5%A1inio-pad%C4%97timi-lietuvoje-atranda-krep%C5%A1inio-ledus-su-l-kleiza-ir-giria-lietuvius-kad-jie-moka-angli%C5%A1kai-video-nuotraukos.htm
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 12:33 pm
Tai galvosime kaip padėti vokiečiams, užuot keitę visuotinę isteriją bent visuotine rytmetine mankšta? Įvertinsime vokiečių turizmo tradicijas sporto rėmuose, ar už jų ribų? Pist – ir pralenkėme vokiečius, ne kasdien taip būna… O jau oranžinio kamuolio atskaita, tai juk ir visai neprilygstami šimtmečiams į priekį. Galime pasėdėti, parūkyti. Fainei yr.
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 12:35 pm
„Aš nemėgstu klasikinės muzikos ir isteriško jos garbinimo. Beveik nežiūriu koncertų per televiziją. Žymiai vertingiau pačiam paimti smuikelį ir pačirpinti.”
Ta pati logika.
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2011, 12:44 pm
Pradėk, Valentinai, SAVO logiką taisyti nuo pabaigos: kas įvyks pasaulyje gero, kai paimsi ir pačirpinsi smuikelį?
Valentinas rugsėjo 3rd, 2011, 12:48 pm
Gal geriau Auksini Karde tu pradėk savo logiką taisyti nuo pradžių. Teigti, kad tai vienas kitą panaikinančios sąlygos – arba sportuoji pats arba žiūri per televiziją yra KVAILA.