RaudonplaukisŠiemet mano pavasaris buvo ypatingas. Prieš kelerius metus nė nebūčiau pamaniusi, kad su gyventojų ir būstų surašymu turėsiu galimybę susipažinti iš taip arti – dirbdama surašinėtoja. Nors iš tikrųjų įvairiausių dalykų negali nuspėti, jie kartais tiesiog įvyksta ir tiek. Tai va, kaip jau tąsyk įraše minėjau norėdama užfiksuoti įspūdžius – vykdydama surašymą sutikau nepaprastai šaunių žmonių. Vienas susitikimas bepildant lapus netgi išsirutuliojo taip, kad buvau pakviesta į renginį! Renginį, kuris Sereikiškių parke įvyks vos po keleto dienų – rugsėjo 4-ąją dieną ir kuriame dėl  apsigyvenimo Airijoje visgi negalėsiu sudalyvauti. Kažin koks ten stebuklėlis? Ogi pati tikriausia raudonplaukių diena arba jei vadintume iškilmingiau – raudonplaukių festivalis. Olandijoje jau penktuosius metus sėkmingai atšvęstas renginukas (2011-aisiais bus visi šeštieji) iniciatyvių žmonių dėka pagaliau atkeliauja ir į mūsų šalį. Prisipažinsiu – prisimindama homoseksualų eitynes, atskleidusias ne patį tolerantiškiausią tautiečių požiūrį į šiuo bei tuo išsiskiriančius žmones, truputėlį nerimavau, na, kaipgi bus reaguojama į šėlstančių raudonplaukių minią (būtent jos ir laukiu, ne poros smalsuolių), tačiau, kaip žinia, tolerancija ateina mokantis, tad viliuosi, kad praėjus daugiau nei metams po eitynių, visi gerokai ūgtelėjo vidumi ir maniškiai bus priimti labai labai palankiai. Taip, maniškiai – ir aš priklausau raudonplaukiams. Ech, gaila, kad negalėsiu kartu su visais pademonstruoti savosios ševeliūros, niekada man neleidžiančios kur nors įsmukti nepastebėtai, mokykliniais laikais kėlusios liūdesį, dabar pasididžiavimą (pasaulyje mūsų telikęs vienas procentas!):) Užtat nė neabejotina, kad savo mintimis būsiu ten. Ir jei šiuo įrašu deleguosiu dar bent vieną ar du raudonplaukius, jausiuos kone koją įkėlusi. Bet visvien nepamirškit smulkiai papasakoti kaip sekėsi!!

 

Šaltiniai: nuotrauka – www.facebook.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“