Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kadaise linksmai analizavęs gretimo tinklaraščio dramas (net patekusias į alfą) bei maniškiame gvildenęs dramblių mėlynumą, poetas R. Medinis grįžta su nauju kūrinėliu, kurį pristato taip:
„Kadangi visų visuomenės ir valstybės bėdų pagrindinė priežastis yra abejingumas, abejingumas šalia esančiam žmogui, bendrapiliečiui, abejingumas bendruomenei ir t.t., visus kviečiu kilti į kovą su šiuo žalingu reiškiniu. O tai reiškia ne tik pačiam būti aktyviu, pilietišku visuomenės nariu, bet savo teigiamu pavyzdžiu patraukti paskui save draugus, pažįstamus ir aplinkinius. Čia gali prireikti visų įmanomų agitavimo formų, tame skaičiuje ir literatūrinių…“
KREIPIMASIS Į ABEJINGĄJĮ DRAUGĄ
Nelįsk šiandien į akis
Neduok kvailų klausimų
Netrypčiok – aš susinervinęs.
Nenoriu aš nieko žinot
Neduosiu tau nieko, atstok
Neerzink – aš susikrimtęs.
Man rūpesčiai slegia pečius
Aš Lietuvą gelbėt ruošiuos
Nepertrauk – aš susijaudinęs.
Nei dirbt negaliu, nei miegot
Man šalį vėl reikia dabot
Ar supranti? – aš įsiaudrinęs.
Tėvynė vėl šaukia vaikus
Į kovą prieš pančius sunkius
Ko stovi čia toks išsičiustijęs?
Strategiją, viziją klok
Daryk ką nors – nemiegok
Nors kartą padėk nesismulkinęs.
Rašyk komentarą, net du
Paskubėk – nebūk dunduku
Palengvės – būsi kaip išsituštinęs.
Paskambink į radiją, į TV
Paaiškink, kaip daugiau negali
Kad tu – visas toks pasipiktinęs.
Mokesčius mažint!
Pensijas – kelt!
Biurokratus – į gatvę!
Oligarchus – sodint!
Biudžetą po lygiai
visiems padalint!
Ech, darbo turiu per akis
Tad teks vakarot naktimis
Tu suprask – aš toks susirūpinęs…
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
romas lapkričio 19th, 2009, 1:41 am
Kasdien savo dvasią peniu
Pačiu įvairiausiu menu.
Gerai rodos viską suvirškinu,
Bet nupenėt negaliu.
Žvelgiu į dvasios gelmes
Ir matau gelmėse pilna šūdo
Lyg man kartu su menu
Į dūšią prišikęs kas būtų.
Ligita lapkričio 19th, 2009, 1:58 am
romai, na va
Šiaip aš R. Medinio eiles su šiokiu tokiu humoru priimu. Nežinau kaip jūs. O pratęsiant:
„Į dūšią prišikęs kas būtų.”
Lelijomis ir rožių žiedlapiais x))
romas lapkričio 19th, 2009, 2:00 am
Aš tai dažnai su humoru priimu ir išleidžiu.
Galvojau eilėmis reikia komentuoti
Ligita lapkričio 19th, 2009, 2:04 am
Galima komentuot ir eilėmis
)
Dienomis, naktimis
Padrikomis, rimtomis mintimis
Įsikandus idėjos dantimis
Ar išleidžiant ją pro duris…
romas lapkričio 19th, 2009, 2:12 am
Einu padėti galvą ant pagalvės, kad išsimiegotų
o pabudusi rytoj dar pakomentuotų
Maras lapkričio 19th, 2009, 2:18 am
Kodėl gi, mielas drauge,
Burnoj tau neskanu?
Reikėtų liautis valgius
Iš įvairių meniu.
Taipogi mažiau
Aš patarčiau
Į dūšią saviškę veizėt.
Lengviau į artimą savo:
Čia galima juoko apturėt.
Taipogi pamokymo rimto,
jei rimtai nori žiūrėt.
Maras lapkričio 19th, 2009, 2:19 am
Čia buvo romo pirmąjam eilėr. ats.
bang lapkričio 19th, 2009, 9:26 am
Marai !
Šiuo savo neeiliuotu įrašu
beprasmės prozos į poemą įnešei.
bang lapkričio 19th, 2009, 9:31 am
Prisiek – „daugiau taip nedarysiu”.
Kitaip pakviesim meistrą Džiudžitsu.
. lapkričio 19th, 2009, 9:52 am
R.Medinis mūsų kietas,
Pasižymi, kaip pojetas,
Mintys jo aukštai,
Kalba – visada rimtai…
romas, pasirinkęs keistą,
Tik gurmanams skirtą maistą,
Dvasią penintį meniu,
Stebisi dabar- kad neskanu…
O naivioji Ligita,
Pasijuto apgauta,
Nes ne rožėmis kvepėjo,
Žodžiai seno niekadėjo.
Tiktai Maras nemarus,
Renka dar istorinius faktus,
Kada nors jis parašys,
Net istorija nušvis…
Senas diedas nebrandus,
Mano žarstąs čia perlus,
Žodžiams jo, kur teška
Stovi apmūsijęs taškas.