011Šį antradienį, kaip ir praėjusią savaitę tuo pačiu metu, turėjau paskaitą „Teksto rašymas“. Joje dalyvavo kviestinis svečias – iliustruoto kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis.

 

Kone valandą trukusioje diskusijoje (kalbino dėstytoja Audinga Peluritytė Tikuišienė) buvo atskleisti įvairūs dalykai – pagrindiniai „Naujosios Romuvos“ akcentai (praeitis, platus temų spektras, išskirtinė knygų apžvalga), darbo pobūdis bei specifika.

 

 Po to vyr. redaktorius trumpai užsiminė apie finansavimą: „Gyvename projektais, kad gautume paramą“ ir pabrėžė, jog norint būti pastebėtiems reikia įtikinti, jog jų siūlomas dalykas vertas dėmesio (pastaba – šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas VšĮ „Naujosios Romuvos“ projektui „Kuriančiai būtybei – ugdančią ir įkvėpiančią kūrybinę atmosferą“ skyrė 88000 litų. Palyginimui – „Naujoji Romuva“ išeina 800 vienetų tiražu, naujas jų kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė“ taip pat leidžiamas to paties SRT fondo lėšomis. Neseniai išėjo pirmasis numeris 1000 vienetų tiražu. Gal kas žinote kokia šių žurnalų kaina knygynuose? Tiesiog įdomu, ant viršelio kainos nenurodytos).

 

Kaip patekti į žurnalo „Naujoji Romuva“ rašančiųjų gretas? Viskas paprasta kaip du kart du. Juokauju, tiesiog man įstrigo išsakyta mintis, kurią suformuluočiau daugmaž taip: „Nereikia sakyti – rašysiu, paprasčiausiai reikia parašyti, o tada jau tinka arba ne.“ A. Konickis patikino, kad savo tekstus siūlantys autoriai dažniausiai žino ką reikia siūlyti, tad taip ir vyksta bendradarbiavimas, o ilgainiui susidaro savotiškas darbuotojų ratas.

 

Kaip rašomos trumpos knygų recenzijos žurnalo paskutiniuose puslapiuose? Vyriausias redaktorius atskleidė, kad gauna iš leidyklų dovanų, taip susidaro krūvelė knygų. O tada jau griebiamasi įžvalgų, kurias rašo ir pats Andrius Konickis. Smagiai skamba, kad kartais knygoms aprašyti nereikia jų nė skaityti. Neva užtenka peržvelgti kelis puslapius, originalesnius sakinius. Tada sugebėt „užkabint“ būsimą skaitytoją. Hm…

 

Antroje paskaitos dalyje svečias šiek tiek papasakojo apie atsineštas lietuvių autorių knygas. Jas vėliau mums paliko. Galėjom neštis nors ir namo. Nesinešiau. Pasiėmiau tiktai „Naująją Romuvą“ ir „Pašvaistę“. Per kitą paskaitą grąžinsiu. Nėr čia ko pernelyg įsijaust.

 

Apibendrinant galėčiau pasakyti, kad šiame susitikime įžvelgiau tiek pliusų, tiek minusų. Kai kur mano ir vyriausiojo redaktoriaus požiūris išsiskyrė. Žiūrėsim kas bus toliau.  

Šaltiniai: VU filologijos fakulteto paskaita „Teksto rašymas“, nuotraukoje Andrius Konickis – http://www.filosofija.vu.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“