Ligi Dangaus

Buvo katiniškas metas… Buvo rinkimai „Mano katinas gražiausias“… Buvo? Taip, nes dabar šuniukų ir šunyčių pasispardymas (tik dar žvilgtelkit į P.S.). Džiaugiuosi, kad nepaisant visokių nesklandumų (tingulį keliančių vasaros atostogų, nuotaikos liūnelių ir pan.) sulaukėme šitiek dalyvių. Taigi šypsodamasi nuo ausies ligi ausies skelbiu rinkimus „Mano šuo gražuolis“!!! Galite atiduoti balsus už tris savo favoritus. Balsavimas tęsis iki liepos 17-os dienos 20 h. Fantastika ar ne?:)

P.S. Tuo pačiu norėjau pakrykštauti, kad… Maniškė katytė (ne šunytė, bet vis tiek) Perla grįžo, Perla grįžo! Pabėgo pro balkoną, būtent po juo brolis ir išgirdo bemiaukiančią. Beje, ne taip ir seniai, prieš kelias valandas (07.10 apie 23 h)!!! Esu labai laiminga. Žinot, ironiška, kad ji nutarė grįžt, kai laikas skelbti šuniukų rinkimus. Galbūt ji norėjo pati sudalyvaut tokiam reginy-renginy ir pasakyt garsiai: šunys + katinai = draugystė?! Ech, gerai, jau tuoj į neaprėpiamas diskusijas leisiuos, tad stabdykite mane!

O dabar… Balsuojam balsuojam balsuojam;))

Klaidas

Toja

» Skaityti įvadą ir Tojos tekstą
Ogis

» Žiūrėti visas nuotraukas

Lordas

» Žiūrėti visas nuotraukas

Rudukas

» Žiūrėti visas nuotraukas

Auksė

» Žiūrėti visas nuotraukas

Tingis

» Žiūrėti visas nuotraukas

Papasakosiu jums vakarykštį savo nutikimą. Taigi… Taip kuičiuosi po visokiausius praeities daiktelaičius, kaip pasakytų Pepė – džiugenas, mėtau lauk ko nereik, kakta braukau rank…, tfu, ranka kaktą braukau net užkaitusi, tik žiūr vienu momentu: o kas gi čia?! Mažutėlis popieriaus kubikėlis (žr. nuotrauką) priraizgytas raidžių. Imu skaityt: „1. Atomo sandara: centre teigiamas branduolys, o jame protonai ir neutronai, aplink skrieja…“ Ei, brolyčiai, turbūt mokyklinių laikų „špargalkę“ būsiu atradusi! Ką ten turbūt?!! Iš tikrųjų! Įsigilinusi supratau, kad tai chemijos pamokai skirtas paruoštukas:) Prašau, tik nebarkit manęs stipriai. Formulėse ir atominėse reakcijose nesu labai didelė specialistė… Be to, aiškiai prisimenu, kad šitą spausdintą (!) gaminį man bendraklasė tąkart įdavė. Nors gal naudojaus aš juo… Bet šiaip, žinokit, galiu patikinti, kad nusirašinėdavau (ne) per dažniausiai. Štai vienintelį kartą, kai nusirašinėjau per istoriją, iki šios dienos prisimenu – maniau iš baimės virsiu bala. Gi sėdėjau pirmam suole tiesiai priešais mokytojos stalą! Per lietuvių kalbą nusirašinėti nereikėdavo. O ir nebūtų buvę įmanoma. Dievulėliau, kažkaip net tų laikų pasiilgau… Iš jų topų topas – bebėgant trenktis į matematikos mokytojo pilvą! Kas trenkėsi? Tai, žinoma, aš;))

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Kaip tam anekdote apie katinus: sušalo žvirblis, ėjo pro šalį karvė ir apši… Sušilo žvirblis, čirkšti ėmė. Ėjo pro šalį katinas ir suėdė žvirblį. Moralas: ne kiekvienas tave apšik… – priešas, ne kiekvienas iš šūdo ištraukęs – draugas.“ – Tipas Katinas, „Mieloji, mylėkite gyvenimą tokį koks jis yrrra. Žinokite – šitas gyvenimas yrrra vienintelis, kito nebus.“ – Katytės, „Reikia puoselėti savo kalbą, nes tai yra ne tik mus iš kitų tautų išskiriantis bruožas, bet ir mus pačius, kaip tautą jungiantis dalykas.“ – Zita

Labiausiai komentuotas įrašas: Lietuvių kalba graži

Atradimai: „Imam žemaitį. Užsispyręs kad ji kur… O užsispyręs, nes taip per amžius buvo formuojamas jo charakteris. Kai kas nors puldavo jam nebuvo kur trauktis – jūra gi, į vandenį nelipsi. Todėl tekdavo stoti į atvirą kovą. Ir, aišku, laimėti. Imam aukštaitį. Šitam priešai ėjo iš visų keturių pusių. Bet, ėjo ir praėjo. Vienus skilandžiu pavaišino, kitus naminuke ir, kaip sakant, „gero kelio“ palinkėjo. Sakysit prisitaikėliai. Ne. Politikos menas aukštaičių rankose.“ – Zita

Problema (-os): komentatorius Valentinas mane gerokai supainiojo. Visąlaik maniau, kad kalba gali būti graži, o pasirodo… Žodžiu, man susimąstymo periodas:) Nors labiau linkstu link savo varianto…
Be to, netgi viešai paskelbiau apie Perlos pabėgimą ir ji vis tiek nesiteikia grįžti namo.

Sprendimai: ? (siūlykim, diskutuokim)

Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 8: klausta: kiek žmogus gali būti laisvas? atsakyta: „norrrs ir tiek…“ – Katytės

Šventės, konkursai: liepos 4-ąją pratęsiau rinkimus „Mano šuo gražuolis“, liepos 6-ąją minėjom Lietuvos valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo), taip pat Tarptautinę Bučinių dieną

Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: geltonų ir raudonų gėlių jūra, Rembranto kūrinys, vaikino ir merginos kojos iki pusės, baltas ir sparnuotas, parvirtusios moters piešinys, žaislinis arkliukas, Ferrari Logo, Ferrari segvėjus, „Angelų namai“

Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: šuo ežiukišku kirpimu, šuo iškartu liežuviu, romantiška ilgakasė žirgė, balta žirgė, žirgė su kasytėm, katinukas apsikabinęs šuniuką, vienetiniai autoriniai Mildos darbai, „Jolly land“ laisvi papuošalai, apmegztas medis, „aukštakulniai“

Tinklaraštija: Kas nebuvot (tarp jų ir aš) konferencijoje „BlogOUT 2009“, užsukit pas Andrių pasiskaityt nuomonių „mišrainės“

Nori lengvų pinigų? Parduok savo tekstus! Ką?!!! Tiesiog perskaityk ką rašo Karolis Pocius: „Tekstų teisės lieka jums, Lionbridge tiesiog perka teisę jais naudotis. Tekstai niekur publikuojami nebus, vienintelė jų paskirtis — analizė, kalbos įrankiams gerinti.“

Na, štai… Liepos 6-ajai einant užmarštin, kaip ir žadėjau, pristatau mūsų šalies tautiečio portretą!:)

Primerktos akys rodo, kad su nerimu žvelgiama į ateitį, tačiau iš esmės žvilgsnis geraširdis. Geraširdiškumą išreiškia ir kairioji ranka pakelta į viršų – draugiškas mostas, kvietimas prieiti. Deja, dešinioji – vis dar slepia du šaukštus, kurie simbolizuoja: „Pats sau vienas valgysiu ir niekam neduosiu“.

Besiplaikstantys geltoni plaukai yra individualumo, atskirties apraiška. Žmogus itin vertina savo vidinį pasaulį, į kurį įsileidžiamas toli gražu ne kiekvienas.

Tautiečio apranga susideda iš dviejų pagrindinių elementų – naujų, madingų džinsų ir marškinių išsaugotų iš praėjusio laikmečio. Tai rodo, kad gyvenama svarbių istorinių pasikeitimų metu. Sena keičiama nauju.

Iki kelių įbrista į vandenį. Vanduo supa iš visų pusių. Visų pirma reikėtų kalbėti apie gamtos poreikį individui. Meilę gamtai tik patvirtina ir žaliuojančių lapų skraistė. Be abejo, raudonai besileidžiančios saulės nudažytas vanduo lyg ir neturėtų simbolizuoti kažko ypatingai teigiamo, tačiau yra priešingai. Vandens ir ugnies sankloda tarsi sako: „Tai, kas dega, nebus užgesinta ir kas pulsuoja gyvybe, nebus prarasta“.

O šypsenėlę įsodinau todėl, kad užsimaniau galiausiai viską pakreipti savo (t.y. optimizmo) naudai;)

P.S. Pamiršau (tingėjau?) išreikšti tinginystę, todėl tegul ji būna tame, kad mūsų šalies tautietis braido po ežerus, balas, užuot įnirtingai dirbęs x))

Bet geriau pasigrožėkit (pasibaisėkit) patys – Tautietis

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Lietuvos himną sugiedojau vakar, kai klausydamasi M-1 radijo jį išgirdau, vakar dienoje pasiliko ir patriotiški poetiniai vinguriavimai. Nors būtent šiandien Liepos 6-oji. Diena, kai buvom karūnuoti, diena, kurią drąsiai vadiname Lietuvos valstybės švente. O dar tūkstantmetis! Kągi…

Pas mane iškilmingų ceremonijų ir raudonų kilimų nebus, geriau paeksperimentuokim. Situacija tokia: iki 21 h vakaro pabandykim suformuoti naujosios ar jau esamos Lietuvos įvaizdį. Užuominos: tautiečio portretas (charakteris, gyvenimo būdas), tipiškiausios bėdos (socialinės, ekonominės) ir džiaugsmai (pateikit kuo mes ypatingi lyginant su kitomis tautomis), padoriausias politikas (nuveikti darbai), šauniausias sportininkas (jo vardo linksniavimas užsienio žiniasklaidoje), pasididžiavimą ir gėdą (atskirai) sukeliantys nutikimai ir t.t. ir pan.

Stengsiuosi ir pati prisijungti, o galiausiai padarysiu suvestinę ir papildysiu šį įrašą. Gal net ir piešiniu… Jei, žinoma, bus ką vizualiai pateikti:)

Tai kaip?

Beje… Pasaulis šiandien mini ir Tarptautinę Bučinių dieną… Cha cha, turėsiu ką veikti… Ei, tik neprisigalvokit nieko baisaus – paprasčiausiai lėksiu mėgėjų teatrų spektaklių pasižiūrėti;))

Sėdžiu. Markstausi kaip katinas. Nevažiuosiu šiandien dviračiu, nežiūrėsiu į bauginantį ežero dugną, nesimėgausiu saulės spinduliais, tik lindėsiu – ten gilumoj. Urvelyje. Ech… Tai neišėjo į gera: prisiminiau, kad praėjo daugiau nei savaitė nuo manosios katytės Perlos pabėgimo… Pro balkoną. Mama dar spėjo paklaust: „Ji tikrai neiššoks?“, o aš atsakiau: „Ne, neiššoks“. Bet iššoko!!!:( Ir dabar liūdžiu. Jeigu gyvenime jos nebepamatysiu?! Ji juk ne Bingas aštrianagis, plačianugaris. Nors geriau pagalvojus – jei gyvūnai charakteriu ilgainiui supanašėja su savo šeimininkais, tai Perlita turėtų grįžti… Pasitrankys, pašėls su bernais ir po to grįžusi man viską papasakos! Taip, taip, taip. Ar ne?!!

Žinot, gal, vis dėlto, važiuoju dviračiu pasivažinėti… Ir pageidautina nuo kalniuko žemyn!;)

Vakare laukia sausainiai ir garuojančios arbatos puodelis. Niam niam.