Ligi Dangaus

Na, taaaip. Retai pasitaiko, kad perskaitęs vieną knygos sakinį, užsimanai ją brukti šalin ir jungti kompiuterį, jog pasiskųstum viešai. O man taip atsitiko! Įniršau!!

Žodžiu, šiuo metu skaitau Antonio Tabucchi knygą „Pereira liudija“. Stilius visai geras, truputį apsitraukęs perdėtu manieringumu, bet nieko. Man patinka. Autoriui juk reikia kuo įtikinamiau atskleisti kultūros puslapio redaktoriaus vidinį portretą, jo… Hm… Nepabijokim to žodžio – apkerpėjimą.

Tačiau ne apie tai dabar. Grįžkim prie to sakinio. Hrr… O jį jūs matote šio įrašo pavadinime: „Karas – vienintelis būdas apvalyti pasaulį?!“ Tiesa, dėl tikslumo pasakysiu: pašalinkit klaustuką ir šauktuką. Ir turėsit italų poeto Filipo Tomazo Marinečio (1876-1944) požiūrį į karą. Remiantis knyga, šis vyrukas buvo „demokratijos priešas, smarkus militaristas… liaupsino mitus apie karą ir smurtą“.

Net neturiu ką daugiau ir pasakyti. Bet, po velnių, kur dingsta visi pacifistai, kai tie storašikniai militaristai braunasi į žmonių GY-VE-NI-MUS?!!

Pakartosiu savo žodžius, kuriuos kadaise rašiau kalbėdama apie kino filmą Berniukas dryžuota pižama: „Nekenčiu karo. Niekas manęs neįtikins, kad jis pateisinamas. Pažiūrėjau šį filmą ir tik dar kartą pagalvojau kaip bjauru, kai kažkas kitas už tave nusprendžia tu gali gyventi ar ne. Tampa nesvarbu – ar turi šeimą, ar kuri gyvenimo planus. Norai išnyksta, laisvė suvaržyta ir bet kada su tavo kūnu bus pasielgta žiauriai: „BABAM!“. Nebelieka tavęs. Nors kūne slėpėsi siela. Sieloje mintys. Gal kartais kvailos, gal juokingos, gal beprasmės. Bet jos tavo! Esi už jas atsakingas, kad neskaudintum kitų žmonių. Pigu ir nesuvokiama užblokuot savo žmogiškas mintis ir leisti žmonėms mirti.“

Tik koks absurdiškumas – šitie žodžiai į dangų neina. Jeigu eitų, argi šiuolaikiniame pasaulyje vis dar egzistuotų toks skystalas kaip karas?

Beje, kažkur esu skaičiusi daugmaž tokią mintį: žmonėms patinka žiaurumai, karas, kataklizmos. Galbūt… Gi tada gali pasijusti didvyriu, kiemo herojumi. Žaisti. Su tuo, kas uždrausta.

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com

* * *
„Kaip sekasi?“
„Viskas gerai, tik nužudžiau savo tėvą“
„Mmm…“ – atsainiai murktelėjo ir nuėjo.

* * *
„Aha…“ – kvėptelėjau.
„O tu bent girdėjai, ką tau sakiau?!“
„Neaa…“

Abu pavyzdžiai iš realaus gyvenimo. Pirmąjį mums per paskaitą (dievulėliau, vis dažniau galvoju apie savąją filologiją!) papasakojo dėstytoja norėdama iliustruoti „šnekėjimo dėl šnekėjimo“ absurdiškumą. Esą viena Didžiosios Britanijos lingvistė padarė šį simbolišką tyrimą, idant išsiaiškintų ar žmonės klausdami aplinkinių „Kaip sekasi?“ iš tikrųjų domisi atsakymu. Pasirodo ne…

Antrasis… Hm hm… Gerai, prisipažinsiu, jis – mano plaukiojimų rezultatas. Būna užsisvajoji (kad ir kiek neigčiau – taip, amžina svajoklė aš!!) ir praleidi pro ausis informaciją. Po šimts perkūnų, kaip apsikiaulini, o jeigu dar ilgai ką nors pasakojo!

Bet čia tik tiesmuki nesiklausymo pavyzdžiai. Manau, kad jie visai kruopelės lyginant su tikruoju „atsijungimu“. Kai žmogus tau sako – užuominomis, trumpais tarstelėjimais, kvėptelėjimais, kūno kalba. Nuolat. O tu vis tiek negirdi. Gal nenori. Tai baisu, nes veda link susvetimėjimo.

Prašau, prašau, prašau, nuo šiol mokykimės kartu… Išgirsti. Išklausyti. Nepraleist.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“  

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Kokios gali būti logiškos priežastys įsigyti triušį? 1. Jei turi vaiką. 2. Jei turi kopūstų lauką ir nežinai kur juos dėti.“ – Valentinas, „O man patiko paskutinis Fredžio sakinys, vos iš juoko nuo kėdės nenusiridenau.“ – Musė, „Bus jums pūstis, kai koks katinas tik šniūr, šniūr, cap calap, trekšt, trekšt, niam, niam mugurgt:)“ – Tipas Katinas

Labiausiai komentuotas įrašas: Viena saldi pusės torto diena

Atradimai: fotografas Valentinas ne per seniausiai įmetė „Lietuvos fotomenininkų sąjungos“ puslapio, kurį, pasak jo, būtina lankyti visiems besidomintiems fotografija, nuorodą. Žvilgterkit;)

Problema (-os): tai kaip ten yra iš tikrųjų – fotografuoja žmogus ar fotoaparatas? kodėl saldumynai yra blogis?! Juk jie labai skanūs!

Sprendimai: * * * (siūlykim, diskutuokim)

Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 10: klausta: „kaip manot, kas geriau – tinklaraščiuose komentuoti (rašyti įrašus) savo vardu ar slapyvardžiu?“ atsakyta: laaaaaaabai daug informacijos, todėl paruošiu atskirą įrašą

Šventės, konkursai: liepos 17-ąją įvyko festivalio „Ežerų Sietuva“ atidarymas Utenoje, liepos 18-ąją paskelbiau rinkimų „Mano šuo gražuolis“ nugalėtoją

Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: graudi Sutkaus fotografija, Sutkaus – Pionierius, Gedimino Girdvainio portretas M. Ežerskas rodo šviesą tunelio gale, Ežersko – Nepaklusnieji

Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: puslapis besidomintiems fotografija, rekomendacijos: nebrangūs fotoaparatai, vaistai nuo senatvės jau rasti, analizė, kritika, komentarai: www.politologas.lt, Lietuvos vardo 1000mečio proga. Lithuania, Zitos manikiūras trasoje

Tinklaraštija: Tikėtina, kad po jūsų pirmojo pasivažinėjimo dviračiu visa šeima užsikrės šiuo laisvalaikio praleidimo būdu!

Viskas. Žmonių klonavimas įteisintas. Jei dar nebuvo…:))

Ir kas ten groja naktį? Mikliai, pasigrožėkit Zitos naktiniais atradimais!

Ar esate girdėję apie tarptautinį liaudiškos muzikos ir šokių festivalį „Ežerų Sietuva“? Jei taip – tai nuostabu, jei ne – irgi nenusiminkit. Tuoj viską sužinosite. Tiksliau dalį… O dar tiksliau – siūlau kartu leistis į pažinimo kelionę, kurios metu jums papasakosiu apie šio festivalio atidarymą, šiemet liepos 17-ąją vykusį ne kur kitur, bet Utenoje!

Ech, aš ten buvau, nieko negėriau, todėl per barzdą nevarvėjo, bet užtat linksmumo netrūko. Susiruošiau būti renginio fotografe, fotoaparatą į rankas čiupau ir… Tfu, visai be susikaupimo rašau. Žodžiu, taip – išsiaiškinau, jog renginio dalyviai iš pradžių iškilmingai žygiuos Aušros gatve (nurimkit – ji buvo uždaryta ir saugoma policijos). Beje, iki pat scenos.

Na, ir… Kol draugė lindėjo po medžiu, aš veržiausi į įvykių sūkurį. Ką ten… Iš tiesų tai muzikantai bei šokėjėliai judėjo itin lėtai. Lyg demonstruodamiesi. Vis dėlto, gražiausia buvo, kai kažkuriuo momentu jie sustojo vidury gatvės (aplinkui gyvenamieji namai, bla bla) ir nusprendė savo gabumus viešai žmonėms parodyti. Turkai sukosi ratu, bulgarai šūkavo ir šokinėjo į viršų, kiti vėl draikėsi kaip išmanė. Gaila, trumpai. Po to kartu su juos sekančiais žiūrovais (tarp jų ir mes) pėdino toliau.

Pauzė. Dalyviams lipant ant scenos, mes nebefiksavom… Draugė piktinosi, kad „gabalai“ bus prasti, be to, ir man pasivaideno, kad ant suoliukų tik žilagalvės bobutės sėdi. Hm… Ką daryt – eit namo? Ne ne, Ligita, nepasiduok aplinkinių įtakai, prisimink kaip buvo smagu vienais metais Zarasuose, kai lankeisi tuometinėj „Ežerų Sietuvoj“. Prisiminiau. Po -iolikos minučių festivaly likau be savos kompanijos. Auč! Vis tiek puiku – siautulys prasideda!!!

Štai čia matote Bulgarijos kolektyvą ,,Dubnice“, kurio berniukėliams labai patiko šūkauti: „Hoi-hoi!“, o mergaičiukėms be šokimo dar ir taip užkrečiančiai šypsotis, jog maniau tuoj prisijungsiu prie jų!

Turkai (kolektyvas ,,Efeler ilkogretim okulu halk danlslari toplulugu“) buvo ypač ryškiaspalviai. Tiesą sakant, vos juos pamačiau eisenoje, pagalvojau: „Va, čia tai stilius. Čia bus mano favoritai.“ O jau pasirodymo pradžia… Nuotraukos neįdėjau, tačiau ji tokia: įžengė vyrukas. Maišu (ar kuo ten) paslėpęs savo galvą ir rankas, o išryškinęs apsivilktą bliuskutę ant kurios puikavosi pieštinis vyriokas. Po kurio laiko įvirto kolega su pieštine moteriške. Raituliai, kvaituliai. Galop jie pasibučiavo pilvais!

Kaip matote, turkai nusprendė ne tik pašokti, bet tuo pačiu ir pagerinti diplomatinius santykius. Gi pasirodymui besibaigiant, į sceną buvo įneštos Lietuvos ir jų šalies vėliavos bei visiems bematant suglaustos. Hm, turbūt dabar labiau draugausim?

Daugpilio miesto kolektyvas. Man žiauriai patiko mūsų broliukų muzika. Atkartot neatkartosiu, bet… Mm, jėga. Sumodernintas folkloras. Tiesa, jie ir šiaip išradingumu tryško – nepatingėjo arklį į sceną atsigabenti! Žinoma, jo kojos buvo labai žmogiškos ir iš po nugaros lindėjo skraistę prilaikantys pirštai, tačiau pastangos sveikintinos. Ir žavi, pamokanti istorija papasakota.

Apie karelų kolektyvą ,,Kruuga“ galėčiau daug pasakoti, nes jie… „Nešė stogą!“ Nors ir festivalio pradžioje jutau, bet šįsyk tik įsitikinau, jog noriu kokybiškesnio fotoaparato, nes alkūnes padėjus ant scenos (cha cha!), jis labai intensyviai kratėsi ir sunkiai spėjau fiksuoti visumą. Ir dar… Nežinau ar šioj nuotraukoj įžiūrit, tačiau įsidėmėjau tokį rausvaplaukį vaikinuką (per vidurį), kurio vieno energijos būtų užtekę visai Utenai užvesti. O jau veidelis…

Nuo ukrainiečių aprangos man raibo akys. Negana to (žr. nuotrauką žemiau), jie ją dukart keitėsi. Be to, spalvingieji ,,Dywohray“ kolektyvo nariai tą vakarą parodė bene daugiausiai akrobatinių triukų, tokių kaip dviaukštis „namas“…

… arba šuoliavimas tiesiai į mane. Patikėkit, šitas vaikinas taip įsijautė, kad net sunerimau išvydusi kas visai priešais draikosi su raudonom kelnėm ir juodais auliniais batais.

Lietuviai irgi nepasišiukšlino. Jie kaskart po kurio nors svečių pasirodymo įterpdavo savo numerį (kanklės, armonikos, dūdmaišis ir kita), o čia matote garsaus šokių kolektyvo „Vieversa“ pasirodymą. Po jų žiūrovai klykė ir plojo garsiausiai.

Bet žinokit… Pavakary jų merginas užtikau sėdinčias ant žolės. Vainikėliai. Liaudiški kostiumai. Ir draugiškas sambūris… Dar trūko laužų ir jau būčiau rėžusi: romantika. Romantika čia.

Negalėjau neužsimint, kad dalyvių apavas… Buvo išskirtinis. Šioje nuotraukoje matote turkės batus ir blizgius kelnių pakraštėlius, o štai ukrainiečiai, latviai po batais tikrai avėjo megztas kojines! Mūsiškiai tai įvairiai, tačiau įsidėmėjau klasikinius juodus batelius. Pakraštėliai įdomiau. Tik per vėlai sumojau juos fotografuoti, todėl teks tenkintis tuo, kas yra. O ir yra ne taip mažai.

Oh, papasakojau. Truputėlį. Prisipažinsiu, kad man visai patiko tame „Ežerų Sietuvos“ festivaly. Senstu ar ką, tačiau gi iš tiesų be galo šaunu lyginti įvairių tautų liaudiškus pasirodymus, didžiuotis saviškiais, gretintis prie fotografų ir kartu būti paprastu žiūrovu.

Beje, prie pat scenos kartu su manim besisukiojęs fotografas vienu metu šypsodamasis paklausė: „Tai smagu?!!“ Atsakiau: „Smagu“. Ir taip nuoširdžiai nuoširdžiai.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Gimtadienių mes lyg ir nešvenčiam pusmečiais (nors?!), tačiau virtualus pasaulis tuo ir skiriasi nuo realaus – čia retkarčiais elgiamasi neįprastai:) Ech, ką jau… Visai neseniai supratau, kad noriu gabalo torto ir tučtuojau. O geriausiai būtų: pusės. Lapnočiau atsisėdusi, ausimis karpyčiau ir niekam neduočiau. Na, gal kąsnelį… Nedidelį… Gomuriui pakutenti. Duočiau.

Švyst pašvyst – gana įžangos! Tiesiog šiandien mano tinklaraščiui sukanka šeši mėnesiai. Jaunas dar kūdikėlis. Neapsiplunksnavęs. Šliaužioja per grindis ir garsiai verkia. Kartais neištveriu, pasodinu jį ant sofos ir griežtu balsu sakau: „Sėsk ir sėdėk.“ Jis pasižiūri į mane nieko nesuprantančiu žvilgsniu ir pliumpt ant šono. Vėl sodinu, jis vėl pliumpt. Grynas pliumpsius. Taip jį ir pavadinčiau. Pliumpsiumi. Deja, jis jau turi vardą „Ligi Dangaus“ ir yra pasiekiamas internetiniu adresu – http://ligita.xz.lt

Su juo kartu tiek daug nuotykių patyrėm, kad visus net sunku būtų išpasakot, todėl atskleisiu tik mažą dalį, kurią iš metraščių ir padavimų ateities kartos apdainuos. Taigi:

- jau parašyti 224 įrašai (šis bus 225-as)

- cha cha… privinguriuota… 3717 komentarų

- per šiuos mėnesius apsilankė 11764 unikalūs lankytojai, kurie atvertė 94545 puslapius. Vidutiniškai per dieną užsuka 65 žmonės, nors štai apskaičiavus paskutinių 28 dienų lankomumą čia jų užsuka apie 62. Daugiausiai lankytojų buvo birželio 3-ąją dieną, po to, kai Artūras savo tinklaraštyje visus sėkmingai pakvietė į gražiausio katino rinkimus. Tikslaus skaičiaus neprisimenu, užtat atminty išlikę virš 500 unikaliųjų! Daug naujų lankytojų pritraukė ir Džiugo organizuotas Blogatonas bei Karolio Pociaus skelbtas konkursas bilietui į Login’ą laimėti.

Labiausiai komentuotų įrašų trejetukas:

1. Katinai bei katės atakuoja! Rinkimai „Mano katinas gražiausias“ – 166 komentarai

2. Marijonas Mikutavičius apie lietuvių humorą. O gal geriausia juoktis iš savęs? – 124 komentarai

3. Padiskutuokim apie muziką arba kas dažniausiai glosto ausis bei nuramina įsisiautėjusią sielą – 104 komentarai

Nors iš tikrųjų šiuo atveju į pirmąją vietą turėčiau statyti skyrelį Atjaunėjęs narcizas, arba komentatoriai Fredis* ir Musė kviečia draugauti (Artūrai, šypt;)) su 328-ais komentarais, bet tebūnie tai atskira kalba.

Artūro Račo skiltyje „Man Patiko“ svečiavosi šie įrašai:

Parduoda spaudos kioską. Už tiek nenusipirksi net dvidešimt batonų

Ar mus vis dar domina pramogos ir įžymybės?

Kodėl knygos neišnyks

O Džiugo dėmesio sulaukė šios nuotraukos:

Gardžios vasaros spalvos

Aj, gal gana tos statistikos. Šiaip ar taip, džiaugiuos, kad mane, tinginę, su visom keistenybėm priėmėt į virtualų pasaulį. Jaučiuos labai dėkinga ir pakylėta. Ir žinot… Man čia pas jus visai patinka. Daug ko dar nesuprantu, bet ieškau ir mokausi. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje nesiorientavau kas tie prenumeratoriai ir jų nefiksavau. Tačiau dabar jau fiksuoju ir galiu patvirtint, kad tokių turiu! Net ir aš. Tiesa, tik švęsdama vienerių metų gimtadienį atskleisiu kiek jų. Gi slapta viliuosi, kad gal dar padaugės per tą laiką:) Žodžiu, jei tu nori (nors kaip galėtum nenorėti?) prenumeruoti mano įrašus taip prisijungdamas prie nuostabių žmogeliukų kompanijos, užeik šiuo adresu – http://feeds2.feedburner.com/Ligita ir sutik su viskuo, ką tau ten siūlys.

Tai va. Dar ne pabaiga. Turiu specialią staigmeną savo komentatoriams – kišenėj laikau duomenis su datomis kada kuris iš jūsų pas mane parašėt pirmą komentarą ir kiek iš viso jau jų parašėt. Įdomu? Esu pasiryžusi pasidalinti šia informacija.

Ech… Ir vėl išsiplėčiau. Na, negaliu kitaip, matyt, esu sutverta ceremonijoms;)

* * *

„Apkabinu visus visus! Jūs šaunuoliai. Pažadu jūsų nenuvilti. Sėkmės!!“ – šūktelėjo Ligita iš už virtuvės stalo. Sklinda kalbos, kad jos veidas buvo kaip reikiant kremuotas ir lipnus.

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com

Liepos 11-ąją paskelbiau rinkimus „Mano šuo gražuolis“. Ir… Prasidėjo! Taškas į tašką ėmė lenktyniauti Klaidas su Aukse!!! Dėl tokios situacijos man net galva pradėjo suktis – o jeigu bus lygiosios, kaip aš nugalėtoją išrinksiu? Vis dėlto, po vakarykščio raginimo jūs sugebėjote viską pakreipti vieno augintinio naudai. Todėl šiandien prožektoriai nušvinta ir ant nublizgintos pakylos lipa… Šuo Klaidas! Tad pasveikinkim laimėtoją.

O aš pažadu, kad per tris dienas tiek į šuns Klaido, tiek į katino Aurelijaus šeimininkų el. pašto dėžutes atkeliaus miela staigmena:)

1. Klaidas (10 balų)

2. Auksė – 9 balai

3-4. Toja, Lordas – po 7 balus

5. Rudukas – 5 balai

6-7. Tingis, Ogis – po 4 balus