Ligi Dangaus

Esu aiškiaregė, bet čia nieko tokio.

Pamenu dar prieš kylant audroms apie tai, kad darbo birža netinkamai panaudoja ES milijonus ir apskritai joje pilna problemų, aš namie po kambarius tąsydamasi ironizavau: „Jie ten kažką sapnuoja. Neatspindi tikrosios situacijos.“

O štai vakar ryte vos spėjau nusistebėt, jog sunkmečiu padaugėjo erotinio pobūdžio pasiūlymų, po pietų jau Delfyje skaičiau: „Sunkmetis: Vilniuje daugėja prostitučių, jų paslaugos pinga“.

Žinau, sakysit – kokios problemos, studenčioke, čiaupkis ir tylėk užsikasusi po knygomis. Bet negaliu. Tiesiog stebiu rinką, mąstau ką veiksiu mažiau nei už metų ir toks keistumas apima…:) Gi prisipažinsiu: būčiau ir šią vasarą darbelį prigriebusi, bet… Susidurdavau tik su tokia reakcija: „Šiuo metu neturime nei vieno darbo pasiūlymo“, „Neieškome“, „Nereikalingi“ ir pan. Gal čia Utenoj taip. Tačiau, po šimts pypkių, ar taip baimindamiesi mes neprivirsime dar didesnės košės? Kažkaip įsivaizduoju (atsiprašau visų specialistų, jei nusišneku), kad norint palaikyti augimą ar bent saugoti, jog jis nenukristų, reikia pastoviai ieškoti naujų darbuotojų, skatinti senuosius. Klystu?

Taip pat galvoju, jog kai kurie žmonės nedrįsta ieškotis darbo, nes jiems kalama į galvą: „Nedarbingumas auga. Atlyginimai krinta. Stagnacija. Eikit gult.“ Na, jie ir eina. Ku-kū bam bam per dobilienas. Kaip žinia, tokie kvaituliai prie gero nepriveda… Turbūt tai supratęs naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas staiga prabilo apie galimas premijas žmonėms susiradusiems darbą…

Žodžiu, žmonės, nenusiminkit. Darbo bus.

Ir visai nebūtina pradėt masiškai skraidyt į užsienį (nors tokį variantą ne per seniausiai ir man teko vyt šalin).

Nebūtina depresuot.

Nebūtina keikt valdžios.

Paprasčiausiai: tingėkit kiek lenda, o kai jau nebelenda bei šlamantieji baigėsi, kelkit savo riebius užpakalius nuo sofos ir pirmyn;) Gi turėjot šitiek laiko apsvarstyt ko norit. Nes būna ir taip. Teigiamai. Patikėkit manim – kai kas po ilgo laiko atkuto. Gražu žiūrėt, kai žmogus vėl šypsosi. Vėl tampa veiklus.

Ir dar kartą atsiprašau, jei mano ši rašliava jums pasirodys gryni vėjai. Nesusilaikiau.

Jau sunaikinau didžiąją dalį šioje (žr. aukščiau) nuotraukoje vaizduojamų trešnių. Netyčia taip išėjo – gi žinot, čiumpi vieną tarp pirštų ir – kapt! – burnon. Tada norisi dar vienos. Kol apsidairai, kad kauliukų kalnas vis auga, o uogų mažėja…:)

Hm, iš tikrųjų tai linksma, kad kai mūsų tautiečiai išsijuosę šluoja miškus bei daržus, kad pamaitintų supirkimo punktus, aš viską valgau pati. Teko girdėt, kad išaugęs aktyvumas trečdaliu sumažino supirkimo kainas. O man norisi paklaust – kur buvom anksčiau? Kodėl tas aktyvumas taip iškerojo tik dabar?

Nors ką čia, geriau vėliau negu niekad…

Beje, užėjau virtuvėn, pažiūrėjau ko mama šiai žiemai priruošė. Tik pamanykit, penki agurkiukų stiklainiai išdidūs sau stovi!!!

Štai taip mes ir vasarojam. O jūs?

Tinklaraštis http://ligita.xz.lt (taip, maniškis!) nuo seno garsėja kaip konkursų bei rinkimų kampelis, kuriame nuolatos siautėja visokie netikėtumai. Bet po paskutinių rinkimų „Mano šuo gražuolis“ įvykusių liepos 11-ąją buvau šiek tiek apsileidusi… Ką gi, metas taisytis!:)

Tad iškilmingai skelbiu konkursą „Skatink kūrybiškumą, ugdyk lietuviškumą“. Cha, jau iš pavadinimo tampa aišku, jog lengva nebus. Bet… Žodis „kūrybiškumas“ tuo pačiu nusako, kad bus velniškai linksma!!

O reikės daryti štai ką… Tiesa, prieš tai įspėju, kad panaši (nors tikrai ne tokia pati) idėja sklandė ir lietuviškame atlikėjo Mikos gerbėjų forume „Mika Maniacs“, tačiau ten ISTORIJA (mmm…) nebuvo baigta net ir prirašius n puslapių. Galbūt dėl to, kad nenustatytas galutinis terminas? O vat aš nustatysiu. Įsitaisyk patogiai, pristatau taisykles.

TAISYKLĖS:

1. Iki rugpjūčio 12 dienos 19 h vakaro šio įrašo komentaruose rašom gyvenimišką ISTORIJĄ. Pradžią įsibėgėjimui pateiksiu aš (žr. žemiau).

2. Komentaro laukelyje galimi 1-3  sakiniai, tačiau per dieną jų skaičius neribojamas. Tiesa, gerbkim kitus ir per daug neįsišėlkim dviese ar trise rašyti, nes paskui bus sunku atsekti siužetą.

3. Patartina, kad rašydami nebijotumėt pasitelkti savo neaprėpiamo kūrybiškumo bei vidinio nusiteikimo. Be to, norėčiau, jog rašytumėt tik lietuviškomis raidėmis ir vengtumėt bereikalingų skolinių ar barbarizmų (pavyzdžiui, „bukietas“, „čecholas“, „cop’inti“ ir pan.).

4. Stebėkim teksto rišlumą ir loginius akcentus. Jeigu tarkim Kazys pėstute patraukė į parduotuvę, tai lyg ir nederėtų kitame sakinyje rašyti, kad užvakar Kazys susilaužė koją. Tiesa?;)) Na, nebent išsivystytų fantastinė epopėja…

5. Nedėkim jokių nuorodų ir daugiau nei vieno geltono veidelio (jie gaunami po žodžio padėjus tarpą ir panaudojus tokius simbolius: „:)“, „:P“, „:D“, „:(“. Paprasčiausiai dėl to, kad jūsų komentaras neliktų ilgam kyboti ore. Kitokius veidelius galima dėti nesibaiminant =)

PASTABA: Jei tarkim tu esi naujas komentatorius, tuomet pirmasis tavo komentaras, deja, tikėtina, jog nugarmės į nežinią… Bet juk tai visai menka auka palyginus su tuo, kad po patvirtinimo tu galėsi šėlti su visais kartu rašydamas šią istoriją?!

6. Prieš publikuodami savo sakinį (-ius) nepatingėkit kitame lange atidaryti tinklaraščio ir patikrinti, ar tuo metu, kol jūs rašėt, kas nors neįsigudrino to padaryti pirmiau.

7. Žinot, man reikia kelių solidžios vertintojų komisijos narių (nors jie irgi galės būti istorijos kūrėjais). Rašykit man el. paštu liracula@gmail.com

Taisyklės taisyklėmis, o dabar paplepėkim apie prizus.

PRIZAS

Jis ne mažiau puikus nei šis konkursas. Ir tai bus… Vienetinis šios istorijos egzempliorius popieriniu formatu su mano pieštomis iliustracijomis!:)

Tokia kaip ir knygelė. Su kūrėjų vardais ar pseudonimais. Su vidine ugnele. Gi kur jūs matėt ką nors panašaus?

Kurkim. Draugaukim.

Beje, veikėjais galit būti nors ir jūs patys…

O dabar pristatau istorijos pradžią ir jau kitapus ekrano matau kaip jūs šypsotės ir pamažu leidžiate jus užvaldyti kūrybiškumui… Niam niam…

ISTORIJOS PRADŽIA

„Švietė gatvės žibintai. Staigiu rankos judesiu vyras užtraukė užuolaidas ir išsmuko pro duris. Dūsaudamas pasileido laiptais ir vos po keliolikos sekundžių jau buvo lauke. Hm, labai keista… Toje vietoje, kur turėjo būti Valentino automobilis, stovėjo…“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas.“ – Vydūnas

„Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti.“ – A. de Sent Egziuperi

Citatos iš www.technologijos.lt

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):

„Kai parašau, kartais laukiu kada kas pasibels į duris su antrankiais… Vieną kartą žmona pastebėjo mane rašant… Na, toliau aišku…“ – A.G.

„Man įsėdus į mašiną diržo užsisegimas yra automatiškas judesys, toks kaip išėjus iš namų durų rakinimas.“ – WU

„…tas pats atlikėjas nebūtinai pateikia tapačius dalykus, tad neverta supaprastinti, kad jis yra vien vienoks ar kitoks ir vienpusiškai vertintinas.“ – Auksinis Kardas

„Ligita, dar kartą ačiū už žvaigždes. Taip, rugpjūtį jos nuostabios. Ir spalį, ir lapkritį… visada, jei tik norėsi jas pamatyti. O jei labai labai norėsi, pamatysi net per storiausius debesis, kaip ir šiandien „tamsiame kvadrate“. Kas norėjo, tas matė jame žvaigždynus, kas nenorėjo, tas ir žvaigždėtame danguje jų nematė. Kaip Ligita šįryt rašė: „laimė prasideda nuo mažų dalykų“, o tie maži dalykai mumyse…“ – Tipas Katinas

„Esu vienas iš daugelio, kurie paauglystės metais galvojo apie tai kaip palikti šį “šūdiną” (ats.) pasaulį. Gal ne tiek žudytis kiek dingt kažkur, palikt viską ir visus. Niekas su manimi nekalbėjo, pats ėmiau ir pasikalbėjau su savimi. Ilgai neišsiplėsim galiu pasakyt tik tiek, kad sėkmingai išgyvenau tą sunkų laikotarpį ir dabar kaip niekada vertinu savo gyvenimą. Vertinu tai, kad kažkieno valia gavau šansą papult į šį pasaulį, tėvų dėka užaugau ir dabar viskas mano pačio rankose.“ – Šrekis

Labiausiai komentuotas įrašas: Kūrybos badas: nuo Ievos iki kosmonautų

Atradimai: Mitų savaitė! WU teigė: „Stručiai nekiša galvos į smėlį, čia mitas.“ ir tuo pačiu pridūrė: „Na, paprasta pagrįsti logiškai. Stručiai dykumose negyvena. Be to, daugelis dykumas įsivazduoja klaidingai – labai mažą dalį dykumos sudaro smėlis, tokį kaip matom per filmus ir pan. Didžiausia dalis yra akmenys. Jei kalbam apie afrikinį strutį, jis gyvena savanose, o blogiausiu tam tikru sezono metu pusdykumėse. Bandyti galvą įkišti savanose į žemę, būtų lygu prasiskelti galvą ir mirtinai nukraujuoti…“. O štai Valentinas nepasikuklino rėžti: „Įsitikinimas, kad plaukai geriau auga kai jie skutami yra vienas iš mitų:)“ Cha, ką aš galiu pasakyt – ugdykim įžvalgumą bei kritiškumą, nes kitu atveju būsim apgauti;)) Tiesa, aš ir netikėjau, kad plaukai greičiau auga, jei juos skuti. Paprasčiausiai, hm… Iš kur tada žemėje atsiranda ilgakasės?!!

Dar Valentinas reaguodamas į Andriaus Mamontovo iniciatyvą „Nebijok kalbėti“ mums pasiūlė suabejoti tuo… , rokoko stiliaus karieta, paprasta karieta buržuazijai, karieta šiuolaikinei baikerių princesei, XXII amžiaus panelėms, Clipart – Woman wearing winter hat, gloves, scarf, and goggles, be galo spalvotas paveikslas (pavaizduota moteris), keistuolė su plačia skrybėle, susimąsčiusi mergina, pieštinė moteriškė su velniuku, lemtingo žvilgsnio savininkė su skrybėle, leopard-women, Modigliani reclining nude, kitas Modigliani kūrinys, Eugenijus žvalgosi po medžiais, Vladimiro Beresniovo karikatūra

Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: Artūras Račas televizijoje, ekologiškas maistas, Ištrauka iš Marijaus Bagdonavičiaus dokumentinio filmo „Kraujuojanti Gruzija”, Jurgos My Space’as, Zuoko Vilnius, A.Čekuolis. Stalino pasakos, Mireille Mathieu singing La Marseillaise (with lyrics), Dangerous Prize, František Kupka, Edvard Munch galerija, Muncho „Šauksmas”, M.K. Čiurlionio informacijos centras, Norvegijos džiaugsmas – atsiradę E.Muncho ”Madona” ir „Šauksmas“, E. Anusauskaitė: „Nesiruošiu už du metus mokslo mokėti keturiasdešimties tūkstančių”, Konkurencija ranguoja aukštąsias mokyklas, Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai

Tinklaraštija: „Kodėl trokšdami būti kitokie taip ir neišdrįstame to siekti? Arba jei išdrįstame, tai vos tik išgirdę aplinkinių vertinimą atsisakome savo siekių.“ – klausia Zita. Ir tikrai… Kodėl? Gi, jei nuoširdžiai tikime savo idėja, savo svajone, ar verta nuleisti rankas?

Darius draikėsi „The Tall Ships Races Baltic 2009“ regatoje Klaipėdoje! Ir mums įspūdžių parvežė – čia ir čia.

O štai Eugenijaus šuo Rudukas nedoras… Neleidžia kurmiams ramiai gyventi. Negana to, šeimininkus ( ir save) nuvaro nuo kojų!!!

Šiek tiek įspūdžių iš tinklaraštininkų susitikimo Panevėžyje.

Žodžiu, priporino man apie tokį puslapytį www.sena.lt, kur galima ne naujas knygas bei žurnalus parduot, pirkt, dovanot ir t.t. Tai net susigundžiau užsiregistruot. Žiūrėsim kaip ten bus vėliau, kol kas žinučių antplūdžio nesulaukiau:)

P.S. Nuotrauką pasiskolinau iš komentatoriaus Valentino.

Komentatorius Auksinis kardas pasiskundė, kad jaučia kūrybos badą. Atsakiau jam: „Man kūryba per kraštus veržiasi, tik spėk gaudyti.“ Ir išsyk pasigailėjau, nes, fech, kaip tai egoistiška. Pačiam jaustis pilnu minčių ir nė negalvoti apie kitus.

Tiesą sakant, jei reikėtų plačiau kalbėti apie šiandieninę Lietuvos situaciją kūryboje (muzika, dailė, kinas, literatūra ir kita), imčiau plūstis, keiktis, spjaudytis ir trypčioti koja. Žodžiu, būtų klaiku žiūrėti. Bet tvardausi, nes ieškau. Intensyviai.

Nors man nepatinka, kad brukama tas pats už naujus pinigus (kad ir TV vasarą…).

Nepatinka klausytis dainų, kurių žodžiai nuspėjami.

Nepatinka, kai pradedi skaityti knygą ir junti… Jau taip tuščia, taip tuščia joje (nors ir stengiesi blogų neskaityti, vis vien retsykiais pakliūva).

Nepatinka, kai gražu tik tai, kas sena, įvertinta laiko, atitinka nustatytus kriterijus.

Tai ką? Ką man dabar daryt? Nieko kito ir nelieka kaip tik džiaugtis savo vidiniu entuziazmu. Ech, bet aš dar nepatikrinta. Tingi.

P.S. Kodėl įrašo pavadinime minima Ieva ir kosmonautai? Šiaip sau. Dėl pagarbos kūrybai.

P.P.S. O kaip Tu vertini mūsų šalies kūrybą?

Šiandien su pussesere dūsavom: „Jau rugpjūtis… Tuoj ir rugsėjis… Kodėl gi vasara taip greitai praeina, o žiema trunka, rodos, ištisus šimtmečius?“

Na, jau ne, negalima leisti, kad ji prabėgtų neužfiksuota, reikia mėgautis kasdienybe čia ir dabar!

Valtyje sėdint, ežere taškantis ar pliaže gulinėjant…

…augalų kvapą giliai įkvepiant, gėles skinant ar ne, bet matant spalvas…

…sijonuotoms, šortuotiems bevaikštant…

Mmm, vasara yra gerai:)