Ligi Dangaus

Ne per seniausiai grįžau iš kino. Po atvirumi dangumi. Jūs turbūt žinote, kad būna ir taip, ypač, kai šiemet Vilnius – Europos kultūros sostinė. Aš irgi girdėjau šia tema kalbas sklindant, bet realiai susipažinti nusprendžiau tik dabar.

Kažkurią dieną bežiūrėdama į miesto iškabas (čia įprotis ar velniažin kas) pamačiau intriguojančius žodžius: „Kinas mieste.“ Nekantrumas sielą nutvilkdė, tučtuojau parbėgau namo ir lindau į internetą aiškintis kas ir kaip. Įvedžiau internetinį puslapį http://www.kinasmieste.lt ir – vualia! – atsivėrė informacijos lobynai. Gi pasirodo nuo birželio 17-os Vilniuje ir nuo liepos 14-os Kaune viešos, istoriškai svarbios miestų erdvės pasitelktos švietėjiškai programai. Kino mėgėjams.

Mmm, ir ką jums papasakoti? Buvo gryniausia šaunuma. Šįvakar rodė trumpametražius Artūro Baryso kino filmus.

Kone visose juostose save paversti pagrindiniu veikėju – genialumas ar didybės manija? (cha, nejučia prisiminiau Clintą Eastwoodą visai netingintį ir režisuoti, ir vaidinti)

Besaikiai cigarečių dūmų kamuoliai, butelaičiai, nuogos merginos – malonybės ar nuosmukis?

Nuolatinis riedėjimas ir skendimas – tai kodėl tu vis tiek šypsaisi?

Nes tikriausiai toks gyvenimas. Keistai juokingas.

Keletas gairių:

• Tavęs ieško kirpykla (!), nes esi kaip reikiant apžėlęs. Ką daryt? Slapstytis persirengus moterimi:)
• Tau čigonė žirklėmis kerpa barzdą. Apsvaigina. Ją įsimyli. Be abejo, ji tave nuveda šunkeliais. Tačiau nejaugi iš karto nekilo jokių įtarimų, kai jums beburkuojant, trobelė supleškėjo iki pamatų?
• 2 x 2 = … Seniai aišku, kad… Penki! Tai kam dar reikėjo prakaituot prieš mokytoją bandant išvedinėti sunkiausias lygtis. Nors gal tai ir išėjo į naudą – už grubią matematinę klaidą mokytoja į dienyną įraitė tris!! Ar tik nebus pusnuogio moksleivio siluetas prie to prisidėjęs…

Žodžiu, daugmaž toks stilius. Gailėkitės kas nebuvot. Gerai, pokštauju, bet, patikėkit, mano įspūdžiai patys šilčiausi. Eilinį kartą įsitikinau, kad kiek dar daug apie Lietuvos kultūrą aš nežinau. Nieko, gyvenimas tęsiasi. Rytoj rodys Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus dokumentinį filmą „Dviese ant tilto“ bei G. Beinoriūtės juostą „Troleibusų miestas“. Spėkit, ar manęs ten nebus?! Dievulėliau, vien nuo Mariaus Ivaškevičiaus pavardės lydausi.

Tik dar tokia smulkmena – besėdint ant išlankstomos kėdutės vidury Vilniaus pasidarė… Vėsoka. Iš pradžių lyg ir nieko, tačiau ilgainiui pajutau striukės ar bent jau pledo trūkumėlį. Šiaip galėjom visi ir labiau susiglausti…:))

Šiandien buvau bibliotekėlėje.

Ir panašu, kad ten suaugusieji retai knygas ima, nes tik užėjusi buvau pasitikta taip:
- Bet čia vaikų literatūros skyrius!
Šyptelėjusi atsakiau:
- Žinau.
Gi aš su tikslu ėjau – nei iš šio, nei iš to užsimaniau dar kartą mano vienos mylimiausių rašytojų Astridos Lindgren knygą „Pepė Ilgakojinė“ perskaityt. Daikteliaut, ieškot džiugenų, šėlt Viloj Vilaitėj pasikvietusi Tomį ir Aniką. Mhmmmmm. Neradau:( Matyt, vaikai išgrobstė! Tai pasiėmiau kalnelį kitokių. Skaitysiu dabar neatsitraukdama.

O kiek nudaužtakelių mačiau!! Gal kokius penkis… Bet vis tiek nebesakykit man, kad šiuolaikinis jaunimas tik prie kompiuterių sulindę.

Beje, prisimenu, jog kadaise per „Užsienio vaikų literatūros“ paskaitą ant lapelio reikėjo užrašyt 3-5 mėgstamiausias vaikystės knygas. Tai tikrai tarp jų paminėjau šias: Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, „Ronja – plėšiko duktė“, „Emilis iš Lionebergos“ bei Janosch „Panama labai graži“. O ką būtumėt paminėję jūs?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Esu labai senamadiška. Neturiu nei Twitterio, nei Facebooko, nei Blakės. Pastaruosius du, tiesa, turėjau, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių apleidau.

Facebooke visiškai nėra ką veikti, tad laikyti profilio „marinavimuisi“ ir vien dėl to, kad kiti apžiūrinėtų mano nuotrauką nemačiau prasmės.

Trumposios Blakės žinutės apskritai „suknistas“ reikalas. Kam rašyti, kad štai tu jau namie, išsiskalbei kojines, vakarėlis buvo geras ir pan.? Nors prisipažinsiu, kažkada ir ten teko atrasti „perliukų“. Bet turbūt jų buvo per mažai, o ir pati nesu linkusi tais momentiniais „perlais“ dalintis su kitais, nes galiausiai nustojau lankytis.

O Twitteryje visai nė nebuvau prisiregistravusi.

Sakysit – maurų maurė? Ot ir ne, du socialiniai tinklai man visai patinka;) Dėl įdomių asmenybių esančių juose. Jei ne jos, turbūt ir iš ten dingčiau.

Tai štai taip aš ir gyvenu. Pusiau internetiškai sociali, pusiau ne. Tikėkimės niekas už tai man nenuraus galvos.

* * *
Dabar einu sriūbtelsiu arbatos. Jungiam www.youtube.com, pasileidžiam pasakiškąją Nelly Furtado – Manos Al Aire ir dingstam. Ispaniškai. Taip, kažkada buvo „užbangavusi“ tokia idėja: nusidažyti plaukus tamsiai rudai, įdegti kaip juodaodei ir šiaušti Ispanijon. Būti kitu žmogumi. Tik šiaip prisiminiau…:)

… nes šiandien Žolinės ir žalia.

Cha, spėkit iš kur žydinčius akmenis gavau?:)

Žinau, kad geriausia esu aš, bet tiek to, susilaikysiu šįkart į rinkimus nepretendavusi:))

Viršuje matote lentelę. Hm, jau galvojate ką su ja reikės daryti? Nieko sudėtingo. Tiesiog jūs man padėsite išrinkti konkurso „Skatink savo kūrybiškumą, ugdyk lietuviškumą“ nugalėtoją.

Darykim taip: dešimtbalėje (10-0) sistemoje įvertinkite kiekvieno komentatoriaus įnašą rašant istoriją: lietuviškumą, kūrybingumą, logiškumą ir stilių. Labai paprasta, tiesa?

Laukiu jūsų nuomonės. Galite nusikopijuoti šios lentelės punktus ir juos užpildyti čia, komentaruose po įrašu, arba man atsiųsti el. paštu – liracula@gmail.com Prašau, nebūkit abejingi, nes kitaip įniršiu!:)

Prieš vertindami prisiminkite istoriją.

„Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliu paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus.“ – Jurga Ivanauskaitė, lietuvių rašytoja, dailininkė, žurnalistė

Citatą radau – http://www.lzs.lt

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):

„…turiu asmeninę nuomonę, kad daugiau pasiekti gyvenime savotiškai verčia ar priverčia būtent provincialumo jausmas ir atvirkščiai – kvailas nepagrįstas „pranašumo“ jausmas daugiau ar mažiau trukdo…“ – Šrekis

„Atleisti arba prasti specialistai, arba nebūtini etatai. O ir geras specialistas suranda darbą bet kuriuo lengvamečiu ar sunkmečiu.“ – Saulius

„saikingai pagudrauti – ne nuodėmė, visi kažkada buvome, kaminkrėčiais, vadybininkais, kol užlipome į tokias aukštumas, kuriose dabar esame;)“ – Fredis*

Labiausiai komentuotas įrašas: Darbo nėra? Darbo bus!

Atradimai: „Pažįstu asmeniškai porą žmonių, kurių amžius apie 60 metų ir rūkymo stažas nuo paauglystės (buvo). Vieną gražią dieną ėmė ir metė rūkyt. Negaliu garantuot, kad nesivadovavo kokia „metodika“. Galiu tik garantuot, kad neskaitė jokių knygų. Įdomiausia tai, kad tai buvo padaryta nepastebimai, be jokių skambių afišavimų… Tiesiog jausmas toks, kad tėvas nusprendė išeit į mišką, ėmė ir išėjo ir niekas jo daugiau nematė. Daugiau negu įspūdinga. Man tie du žmonės tai rodiklis, kad kai tvirtai nusprendi, viskas tavo jėgose ir nereikia jokių papildomų „triukų”.“ – Šrekis

Komentatorius Valentinas pristatė fotografą Steve McCurry: „…fotografas keliautojas ir savaime aišku, kad jam toli iki Sutkaus aukštumų. Bet čia mes matome puikias National Geografic stiliaus nuotraukas. Reikia turėti galvoje, kad žmogus yra pakankamai drąsus, nes pirmą kartą į Afganistaną keliavo dar tada, kai jį buvo užgrobę sovietai. Slapta perėjo Pakistano sieną.“

Pasirodo internete užbaigti istoriją – misija neįmanoma. Ech, o aš taip tikėjau:(( Nieko, užbaigsiu pati ir tuomet rinksiu man apsispręsti padėsiančią komisiją.

Problema (-os): Ar jaunuolis tarnavęs armijoje yra pranašesnis už netarnavusį?

„…Dėl ko mes apskritai komentuojam?“ – domisi Šrekis

Kokius 3 daiktus pasiimtum į negyvenamąją salą?

„…notarų yra numerus clausus t.y. apie 300 Lietuvoje ir jau porą metų neskelbtas nė vienas notarų kvalifikacinis egzaminas. Dar baisiau su anstoliais jų yra berods 109 t.y. po du anstolius kiekvienam teismui. Tai reiškia, kad vieno teismo civilinių sprendimų vykdymas tenka vos dviems žmonėms. Baisu… Protekcionizmas klesti.“ – WU

Taško teigimu, rusų žurnalistikos grandas Vladimir Poznerar tokiais klausimais užbaigia pokalbius („pagal Marselį Prustą“):

*Kas yra Jūsų kumyras – iš praeities ir dabarties?
*Su kuo norėtumėt susikeisti gyvenimais?
*Ką norėtumėt pakeisti savo gyvenimo praeityje?
*Koks Jūsų poelgis nustebino Jus patį?
*Kokio gėda, kokiu didžiuojatės?

Galime ir mes pabandyti atsakyti

„O kodėl mielieji apie nuosavo verslo kūrimą niekas nešneka? Kodėl visi taip nori kitiems dirbti?“ – Jeppi

Sprendimai: * * * (siūlykim, diskutuokim)

Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 13…a…aaa…: klausta: „Paplepam… Kurie lietuviai (pavardėmis, brolyčiai) galėtų drąsiai vadintis žymiausiais?“, atsakyta: „Man iš Lietuvių pavardžių labiausiai įstrigusios: Pacai, Sapiegos, Chodkevičiai, Radvilos…“ – WU. Be šių dar buvo minėti: Landsbergis, Adamkus, Brazauskas, Mikelėnas, Kūris, Sabonis, Gimbutienė ir kiti. Klausta: Ar Lietuvoje galima išskirti provinciją? Jei taip, kuo remiantis?!, atsakyta: diskutavome nemažai, paminėčiau tokius pasisakymus: „…Lietuva per maža, kad turėtų geografinę provinciją.“ – WU, „Gimiau ir užaugau Vilniuje ir iki šiol kratausi kažkokio kvailo ir visiškai nepagrįsto pranašumo jausmo prieš tuos kurie ne iš Vilniaus … Ir tai natūralu. Esu pastebėjęs, kad kai kurie buvę grupiokai atvykę iš toliau ganą ilgą laiką „adaptuodavosi“ Vilniuje. Iš esmės visa provincija atmetus objektyvius dalykus tokius kaip teatrai, muziejai, akropoliai ir t.t. susiveda į mus pačius. Vieni jaučiasi nepagrįstai viršesni, kiti nepagrįstai žemesni. Ir tai kas be ko egzistuoja…“ – Šrekis, klausta: Diskutavom diskutavom apie tą kūrybą ir visgi man šioks toks klausimėlis plevena ore: kas yra kūryba?:) atsakyta: „Kūryba labai įvairiai gali būti apibūdinama. Tai ir būdamas sužavėti kitus, saviraiška, jausmų išsakymas.“ – Aurimas, „Būtent. Norint apie ką nors diskutuoti, pirma reikia susitarti dėl sąvokų.“ – bang

Šventės, konkursai: rugpjūčio 8-ąją startavo puikus konkursas „Skatink savo kūrybiškumą, ugdyk lietuviškumą“, rugpjūčio 12-ąją pagausėjo komentatoriaus Valentino šeima!!!

Komentatoriaus Taško „Sąvartyno prieglobstis“: moteris su kūdikiu dantyse, cenzūra: netikrinti, Keistuolių Teatras – Šalia Kelio, herbas „Pird“, ilgoji, visur ir visaesanti Maskvos ranka, foto gurmanai, gal žinot, kieno tai darbas?, Jacques-Louis David. Death of Marat, nuotrauka: homo sapiens non urinat in ventum, keistuolis vežimėlis

Kitų komentatorių „Bum prieglobstis“: Garsiausias lietuvis pasaulyje – Sabas, Venspils album, Breigelio paveikslas, Rogutėmis važinėsimės ir vasarą, Jonas ir Rasa – Teka Saulė, Foje – Krantas, Steve McCurry fotografijos

Tinklaraštija: Ir aš ten buvau, alų gėriau, per barzdą varvėjo… Na, gerai, nebuvau ir juolab nieko negėriau, bet bent jau skaitydama kolegų įrašus (čia ir čia) galėjau pasijusti visai kaip… Šėliodama „Roko naktyse“! O dar Zarasai… Kur gražu beveik kaip Utenoj.

Ar gerai būti super geru?:) Hm, kažin kas nutiks, jei tavo gerumas bus pradėtas laikyti įprasta duotybe…

Na, tiesiog užėjau į šį tinklaraštį ir toks jausmas apniko lyg jis būtų mano. Ne dėl rašymo stiliaus ar pan., bet tiesiog… Jį rašo mergina irgi vardu Ligita!!!

Koks tavo santykis su jais… Baisiūnais. Šlamančiaisiais? Na, aš šįsyk susilaikysiu nuo savo nuomonės išreiškimo, bet jums paskaityti siūlau tikrai įdomų įrašą.

Pasitaiko nesėkmių virtuvėje? Dalyvauk konkurse! Aš tai jau mintyse rikiuoju savo „stichines nelaimes“…:))

Ar dar neužmiršot kaip vienoje iš aikštelių minėjau, jog Aurimas tik (net) šneka apie „Burbuliatorių“? Tai štai jums ir to šnekėjimo rezultatai.

P.S. Nuotrauką pasiskolinau iš tinklaraščio http://pbg.livejournal.com