Ligi Dangaus

Va, tau, Ligita, filologinis klausimas. Pas Račą komentatorius nagrinėja niuansus tarp teisybės ir tiesos. Tam jis pasitelkia rusų kalbą. Jei kalbi rusiškai, „istina“ iš rusų kalbos gali būti verčiama, kaip teisybė (tiesa) ir tikrovė. Bet teisybė (tiesa) – tai ne asmeninė šiuo atveju, bet objektyvi (kaip tikrovė). Rusiškas žodis „pravda“, reiškia tiesą, kuri yra subjektyvi. Štai man ir pasakyk, ar lietuvių kalboje yra panašūs prasminiai skirtumai tarp teisybės ir tiesos?

Tik perskaičiusi tavo klausimą, pagalvojau, kad lietuvių kalboje žodžiai „tiesa“ ir „teisybė“ turėtų būti sinonimai. Bet pasitikslinkim.

Viename „Lietuvių kalbos žodyno“ tome (iš viso jį sudaro 20 tomų. Teko ir gyvus ne per seniausiai savo fakultete čiupinėt! Hm, vien jau vienas kiek sveria…) trumpai „tiesa“ apibrėžiama taip: „kas atitinka tikrovę, teisybę. Tiesa yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės“, o „teisybė“ – taip: „kas atitinka tikrovę“. Kitos šių žodžių reikšmės: „tiesa“  -  „2. įstatymų duodama, leidžiama galimybė ką daryti, teisė“, „3. nuostatų ir papročių visuma, įstatymas, paprotys“, „4. teismas“, „5. teismo procesas, byla, teisminis nagrinėjimas“, „6. teisės mokslas, teisėtvarka“, „7. dėsnis, taisyklė“, „8. kryptis, linkmė“, „9. teisėjas“; „teisybė“ –  „2. teisingumas“, „3. tikrai, iš tikrųjų“, „4. tiesa, teisumas“, „5. tikėjimo nurodymas, įsakymas, taisyklė“, „6. tikėjimo nurodymų vykdymas, nenuodėmingas, dievobaimingas gyvenimas, šventumas“, „7. kieno nors teikiama galimybė ką daryti, teisė“.

Beje, kai internetiniame sinonimų žodyne į paieškos laukelį įvedžiau „tiesa“, teatrado… „teisybė“. Taigi, panašu, kad šie žodžiai nusako tą patį, tik dažniau vartojamas žodis „tiesa“, nes tai pagrindinė forma. Be to, kaip galima matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, reikšmių atspalviai šiek tiek skiriasi.

 Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Mielieji, pastaruoju metu itin suaktyvinau pasiruošimą egzaminams. Taigi, jeigu jums atrodo, kad manęs nėra, klystate. Tiesiog aš esu kitur:)

Ateityje jūsų laukia tobuli įrašai (šypt).

Čia jums demonstruoju įamžintą akimirką, kai šiltuoju praėjusių metų periodu draskiausi dviračiu po Vingio parką. Buvo geeeeeerai.

Gruodžio 12-ąją dieną triukšmingai startavusiame aktualijų skyrelyje „Perla nemeluoja. Žinai geriau, branguti?“ šiuo metu jau… Grakščiai tariant, begalybė komentarų.

Įžanginio teksto pabaigoje žadėjau: „šiame skyrelyje kartą per savaitę ar dvi rinksime nusipelniusį reporterį, kuris bus pašlovintas, pakalbintas ir gal net gaus galimybę parašyti įrašą mano tinklaraščiui.“

Taigi. Pats metas vykdyti savo pažadą:) Nuo gruodžio 30-osios iki sausio 2-osios galėjote balsuoti už, jūsų manymu, perspektyviausią reporterį iš mano pasiūlytųjų.

Įdomiausia tai, kad netgi du komentatoriai – Valentinas ir Romas surinko po vienodą balų skaičių. Peršasi akivaizdi išvada, kad šį sykį reikės šlovinti ne vieną pilietį. Šlovinimai, hei! Ei, ura.

O bešlovindami, neužmirškit perskaityti minėtųjų komentatorių atsakymų į mano užduotus klausimus.

1. Tu ir tavo kolega komentatorius diskusijų apie aktualijas „Perla nemeluoja. Žinai geriau, branguti?“ skyrelyje vienbalsiai buvote išrinkti reporteriais, t.y. tais, kurie per kelias savaites iš –iolikos komentatorių aktyviausiai siūlėte temas diskusijoms. Kaip manai, kodėl vienų siūlymai sulaukia daugiau dėmesio, o kitų – mažiau?

Romas: Nepastebėjau, kad būčiau siūlęs temų. Dažniausiai sudalyvauju jau prasidėjusioje diskusijoje, nors gal kartais būna, kai nulūžta koks pasvarstymas šalia temos. Kodėl ne visi siūlymai diskutuoti sulaukia tiek pat dėmesio, aš nežinau. Lengvas atsakymas būtų: visi diskutuoja jiems įdomiomis temomis.

Valentinas: Manau, kad niekas  rimtai ir nežiūrėjo už kokius nuveiktus darbus balsuoja. Balsavo remdamiesi bendru įspūdžiu apie komentatorių.

2. Internetiniame tarptautinių žodžių žodyne trumpas diskusijos apibrėžimas yra toks: „diskùsija [lot. discussio — tyrimas, nagrinėjimas], kurio nors klausimo, problemos viešas aptarimas, svarstymas susirinkime, spaudoje; ginčas.“ Ginčas lyg ir turėtų eiti tik po viešo svarstymo bei aptarimo. Bet kodėl retsykiais atrodo, kad viešojoje erdvėje pirmiausiai puolama kritikuoti nė neatsižvelgiant į pašnekovo nuomonę?

Romas: Sakyčiau, kad diskusija vyksta be taisyklių, kai taisyklės – neapibrėžtos. Viešoje erdvėje žmonės yrapriklausomi nuo viešosios nuomonės. Visuomenė jokio diskusijų scenarijaus nėra įteisinusi.

Valentinas: Kadangi  aš dažniausiai tuo ir užsiimu, kad puolu kritikuoti  neatsižvelgdamas į pašnekovo nuomonę, tai man atsakyti nesunku. Pradžioje užpyksti ant ko nors. Tada viskas, ką jis tau sako yra blogai, o jau tada ir galima užsipulti. Galų gale,  kam rūpi to kito nuomonė?

3.Suformuluok savąjį diskusijos apibrėžimą.

Romas: Diskusija yra temos aptarimas, nuomonę paremiant argumentais.

Valentinas: Tu man bla, aš tau bla, mes abudu bla bla bla.

4. Gerai, čia nėra viskas taip jau rimta, bet vis tiek – kokia tavo nuomonė apie Lietuvos žiniasklaidą? Įsivaizduok, kad vieną rytą iš tiesų atsibundi žurnalistu. Ką darytum kitaip?

Romas: Didžioji Lietuvos žiniasklaidos dalis yra „biedna“ ir orientuota į skaitytojo (klausytojo, žiūrovo) poreikius, todėl negali būti labai aukštos kokybės. Atsibudęs žurnalistu, turėčiau arba dirbti darbdaviui, arba pasirinkti kitokią veiklos rūšį. Nepriimtina būtų gadinti kam nors gyvenimą ar sveikatą, neturint šimtaprocentinės informacijos. Būtų sunku, nes tikrai informacijai reikia laiko, pinigų ir „kieto stuburo“. Manau, kad dirbčiau duonai kasdieninei nesirinkdamas, o laisvalaikiu ieškočiau temų, rašyčiau ilgus straipsnius ir mėginčiau iškišti juos viešumon.

Valentinas: Apie žiniasklaidą galima kalbėti arba labai daug arba labai mažai. Pasakysiu mažai – deja, anekdotas „Ištekėjo prostitutė už žurnalisto ir nusileido iki jo lygio“ Lietuvoje žymiai dažniau yra tiesa, nei netiesa.

5.Dėkoju už pokalbį:)

Romas: Dėkoju, kad klausei:)

Šaltiniai: nuotrauka – www.freepicturesweb.com

Kodėl kai iškrito fotoaparatas neišsiskleidžia tas ekranas?

Tas ekranas? Turbūt turi omenyje objektyvą? Nesu meistrė, todėl patarčiau nešti į taisyklą. Tik nebandyk pats kažko išsukinėti, nes po to gali būti dar blogiau.

Bet man labai įdomu kodėl fotoaparatą taip veikia žemės trauka (ech, ir pati ne kartą esu nukentėjusi…)=)

Laikas per greitai bėga, kai jo reikia, ir per lėtai, kai kankinamės. Bet iš esmės – tirpte tirpsta. Laikas tirpsta. Netobula.

Ar jūs kada nors galvojate apie neaprėpiamybę? Įmintų pėdų smėly, rankos paspaudimų, bučinių ir apkabinimų, druskos ir cukraus skonio,  lipimo laiptais… Apie patirtį ir įspūdžius. Mes tie patys, bet kaskart vis kiti, nes nuolat prausiame nuo savęs išorinį ir dvasinį purvą, bandome išsaugoti tai, kas patinka ir atsikratyti to, ko neapkenčiame. Kartais naiviai tikimės daugiau nei mums gali būti duota, kartais – nuvertiname save, nes bijome sėkmės.

Ir sprausdamasi į šventinius drabužius, kaip tik galiu atsakyti į skaitytojos užsienietės (asmuo šio tinklaraščio šeimininkei žinomas) klausimą rubrikai „Klausk Ligitos“: „Šaunuole mergaite, ar ir toliau išliksi stipruole?“. O atsakymas trumpas: „Žinoma, nes kitaip ir būti negali“.

Kitąmet privalau dar išsamiau apsvarstyti tai, kas įvyksta, nepaleisti pavėjui, nes… Būtų neblogai galiausiai tapti išmintingu žmogumi:)

Su tokia nuotaika žengiu į 2010-uosius (beje, nenumaldomai artėja mano tinklaraščio vienerių metų gimtadienis. Padovanok man dovaną – užsiprenumeruok įrašų RSS. Be abejo, jei dar to nepadarei).

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Kada atsakysi į skaitytojų klausimus?

Suprantu, kad rubrikoje „Klausk Ligitos“ savęs klausti lyg ir nederėtų, bet kitaip negaliu, nes noriu jus nuraminti:) Šiuo metu el. pašto dėžutėje turiu 8 neatsakytus klausimus. Į vieną, iškrypėlišką (iš kur toks pas mane atsirado?!!), tikrai neatsakysiu, o kiti anksčiau ar vėliau sulauks mano dėmesio.

Beje, atsakymus jau galima po truputį skirstyti į humoristiškus, rimtuoliškus ir skrajokliškus. Galbūt ilgainiui atsiras ir kitokių kategorijų?

Žinoma, ir toliau laukiu jūsų klausimų. Labai smagu su jumis bendrauti!

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“