Ligi Dangaus

Neįdėjau sausio 13-ąją, tai šiandien pasitaisysiu.

Sveikinu. Naktipelėdiškai, žinau. Bet vis tiek.

Labas, Ligita.

Esu tavo slaptas gerbėjas.

Aš vis stebiu tave ir niekaip nesuprantu, negi tu negali nusipirkti sau vardinio domeno ligita.lt arba ligidangaus.lt? Tau, Ligita, gaila 25lt per metus? Kam tas kvailas xz.lt gale?

O, pasirodo, turiu slaptai mane stebintį gerbėją! Kažkur girdėti žodžiai:) Žinok, jeigu nusipirkčiau, dar netyčia prisigalvočiau įvairiausių rinkliavų ir pan.

Kai su broliu kūrėm šį tinklaraštį, jis man pasiūlė paprastą variantą su xz.lt gale (kainuoja tik duomenų talpinimas) ir aš sutikau. Kasdien įsitikinu – neveltui!! Daugiau nei šimtas lankytojų per dieną, nuolatinių komentatorių komentarai… Pamanyk, net neva kvailas xz.lt jų neatbaido. Tuomet tikriausiai tai nėra pats svarbiausias dalykas?

Be to, galima įprasminti:)) Mano tinklaraščio šūkis: „Slaptai… Stebėti pasaulį ir atrast“. Taigi, x tebūnie nežinomasis, z – pradedantys aiškėti atradimai ir, kaip žinia, esu vardu Ligita (ligita), gyvenanti Lietuvoje (lt), vadinasi, adrese nėra nieko nereikalingo.

* * * Su Šv. Valentino diena, raudonaširdutininkai! * * *

Šįsyk ne filharmonijos skliautai priglaudė mane, o jaukus „Brodvėjaus“ muzikos klubas. Bijau suklysti, tačiau ar tik jame nesiautėjau dar gilios jaunystės laikais:) Atmintyje iškyla toks epizodas – mosuojanti mano ranka ant kurios įspaustas pavadinimas prasidedantis raide B. Tiek to, palikim tai vidiniams apmąstymams. Svarbiausia JIS. Įspūdis.

Kaipgi mikamanės „nenusipirksi“ su Mika! Įėjau ir nespėjusi nė apšilti išgirdau: „Why don’t you like me? Why don’t you like me without making me try?“ (žinau, kad mėgti Miką yra labai blogai, nes jis vienadienis „popsas“. Žinau. Taip lojalūs mano tinklaraščio komentatoriai sakė. Pažadu atgailauti mažiausiai tris paras). Be abejo, truputį nustebau, nes ši daina įvairiose erdvėse vis rečiau grojama. Tikriausiai dėl to, kad jau priskiriama prie „ikigyvokauloįgrisusiųnugrojienų“. Būtų galima kalbėti apie išliekamąsias vertes, ilgaamžiškumą, tik… vėl aš linkstu ne ten, kur reikia. Ėjau gyvos muzikos klausyti, ne į diskoteką (buvo ir ji, tik manęs nebebuvo)!!

Renginys, kuriame lankiausi, skambiai pavadintas „Akustinės gitaros vakaru žvakių šviesoje“. Vakaro vedėjas ir vienas iš atlikėjų – Artūras Minalga. Veteranas tarp jaunuolių. Kimtelėjęs balsas tai išduoda. Bardo dvasia tekstų žodžiuose – draugai, meilė, Dievas. Gurkštelėjimas. Citrina stiklinėje. Melancholiška nuotaika.

Po jo pasirodę Michailas ir Giedrė perdainavo kitų atlikėjų kūrybą pasiūlydami vos kelias savo dainas. Labiausiai man įstrigo bandymas atkartoti praėjusių metų „Eurovizijos“ nugalėtojo Alexander Rybak dainą. Ne taip, visai ne taip! Kaip stipriai juntama, kai yra ne taip. Užtat be galo džiaugiuosi, kad priminė Foje dainą „Kitoks pasaulis“. Rašau Jums šiuos žodžius ir klausausi įsijungusi Youtube’ėje. Baigsis, vėl įsijungsiu. „Žiūri aplink, stebiesi viskuo/Daiktus matai savo šviesoj/O jeigu viskas yra ne taip/Ir tu pasaulį regi atvirkščiai…“ – aaaaa. Michailas – rokeris arba pusrokeris. Giedrė. Itin panaši į Rūtą Ščiogolevaitę. Išvaizda, stiliumi, galbūt tembru.

Paulius… Paulius… Spėju, kad šitas jaunuolis atvėrė žabtus ne man vienai! Mąsčiau, ką daryt, gal jau eiti namo, nes laukė tamsi, žvarbi žiemos naktis už lango (gitaros garsai magiškai mane apsupo išdykėliškos, basakojės vasaros aura), bet užteko išgirsti pradžią… Energija, veido mimikos, optimizmas, tikėjimas – būtent tai, ko reikia. Tik tesudainavo dvi dainas:(

Vis dėlto gitaros vakaras man patiko. Tie, kurie grojo gitaromis. Bandymai uždegti ir uždegimai. Kažin… Grįšiu dar kartą?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Kas po to?

Gerbėja Vištelė manęs klausia labai mįslingo klausimo, į kurį atsakydama tikriausiai turėčiau kalbėt apie NSO. Deja, nekalbėsiu. Taigi, kas po to? Šypsenos. Ant sniego, veiduos… Visur. Daug šypsenų ir vertingų atradimų. Ne tik po to, bet tiesiog dabar.

Pagaliau. Pagaliau sulaukiau išsamios Vilniaus knygų mugės programos. Žinau, kad ji dar tik už poros savaitėlių, bet negaliu nepakrykštauti jau dabar, nes šiemet tiesiog degu nekantrumu:) Nuo pat studijų pradžios nepraleidau nė vienos ir panašu, jog tai tampa malonia tradicija. Dėl darbų ne visuomet pavyksta apsilankyti galybėje renginių ir pamatyti visų rašytojų, kuriuos norėčiau, tačiau vis tiek galiu patikinti, kad man ten patinka. Labai.

Miško takeliu nupėdinu parodų rūmų link. Nusiperku bilietą. Viduje pasikabinu paltą, pažiūriu į tą didžiulį veidrodį ir… Prasideda mano susipažinimų laikas.

Keli apžvalginiai ratai aplink knygų stendus, ilgesnis stabtelėjimas prie „Baltų lankų“ (nuolat tikrinu ar bus kokia nors nauja Haruki Murakami knyga ir galbūt perleista Albert Camus kūryba). Dar keli ratai, žvilgsniai į renginių programą, gilus kvėptelėjimas. Kvepia šviežiu išmintimi užpildytu popieriumi.

Užlipu laiptais. Sigitas Parulskis jau manęs laukia. Ironizuoju. Bet jis tikrai ten būna! Šiemet irgi bus. Norėčiau užduoti jam klausimą, tik penktadienį niekaip neišeina apsilankyti:(

Užtat kitomis mugės dienomis tikiuosi užsukti. Algimanto Čekuolio šypsojimosi pamokos, metų knyga (matyt, reikės bėgiot pirmyn atgal!), Rolando Kazlo spektaklis, Lietuvos radijas, vaikų kampas, Leonido Donskio arba Arvydo Šliogerio filosofijos ir dar daug kitų gardėsių. Minčiai.

Būsit jūs?

Šaltiniai: nuotrauka – www.freedigitalphotos.net

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

„Klausi, ką aš pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.“ – Seneka

Citatą pasiūlė komentatorius Rolandas

Po ilgos pertraukos „Virtualiosios apžvalgos aikštelės“ grįžta! Jau nujaučiu koks įniršis turėjo apimti jas skaitančius ir niekaip nebesulaukiančius. Šį kartą siūlau trumpą mano tinklaraščio sausio mėnesio apžvalgėlę bei truputėlį, kone lašelį, aplinkinės tinklaraštijos. Kitą kartą jos bus daugiau. Tikiuos:)

Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):

„…esu džiugus, kad esu sveikas žmogus, turiu funkcionuojantį kūną ir galiu tobulėti nors po truputį.“ – Aurimas

„…kai kuriems rimtumas labai prie veido netinka.“ – Zita

„Kaukė, kurią nešiojame ir yra tikrasis mūsų veidas.“ – Valentinas

„Dabar Tavo šlovės metas, geriausi Tavo metai. Turbūt naiviai tikiesi, kad už mėnesio, pavasarį bus geriau… Nieko panašaus. Šiandien buvo pati geriausia Tavo diena. Visiems.“ – Fredis*

„Ir visai nejuokingi tie vaikiški suaugėliai. Svarbu tik kvailioti nuoširdžiai, kaip vaikui, natūraliai. Ir nesidairyti aplink ką kiti pasakys.“ – Rolandas

„Moterys kartais sutinka solidžiai atrodančius kostiumuotus vyrus ir net nežino, kad jie kartais svajonėse nori būti anoms mažais neklusniais berniukais…:)“ – kreivarankis

„…lietuviai turi teisę daugintis, o kas svarbiausia, mums tai yra ekonominė būtinybė.“ – romas

Labiausiai komentuotas įrašas: Žengiu į 2010-uosius

Atradimai: Kartais netinkamai pavadinimui parinktas žodis gali paskatinti diskutuoti apie jį, o ne siūloma tema;))

„99,9 žemėje gyvenusių gyvybės rūšių, jau išnyko. Suapvalinus – išnyko jau 100%:)“ – Valentinas. Oho!

„Šernų populiacija Lietuvoje yra tik apie 30 000. Ir tai girdime, kad jie niokoja derlių.“ – romas.

„Net neįsivaizduojate kokios puikios aplink Vilnių slidinėjimo trasos.“ – Fredis*

Problemos: Valentino varvantys namai, Vilniaus mero Viliaus Navicko vingrybės su kryželiais, Dalios Grybauskaitės politikos aspektai, sugebėjimas išlikti truputį vaiku net ir įsispraudus į suaugėliškus drabužius, skandalingasis Šarūno Saukos paveikslas prezidentūroje, neseniai vaikučių susilaukusios mamos ir pinigai, žmonių populiacija, nusiaubtas Haitis, begalinis jaunuolio smalsumas bei savikritiškumas – galimas merginų trūkumo padarinys ir kita kas dar nepaminėta.

Šventės, konkursai: sausio 1-ąją įžengėm į 2010-uosius, sausio 19-ąją šventėm mano tinklaraščio vienerių metų gimtadienį.

Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: Hiroshima 45, Chernobyl 86, Windows 95, Elephant Clown, tortas su žvakute, tortinis vyras bando nuspirti tortinę moteriškę, rožinis tortas, tortas su moteriške, Profesorius G.Mažeikis: „Nėra nedramatiškos, neskausmingos laisvės“, Geriausia apsauga nuo netinkamo turinio? [N-14 video], piešinuke vaizduojamas automobilis medyje, 100 metų jubiliejaus torčiukas, trumpas reporterio apibrėžimas, R.Bogdanas. Ko liūdi V.Ševaldinas, arba atsisveikinimas su SSRS, Kaukių variantai

Tinklaraštija: Mane, saldumynų mėgėją, šitas gardumėlis baisiausiai gundo!

Ei, ar niekada nepagalvojai apie… Lėktuvų skrydžių stebėjimą nė neiškėlęs kojos iš namų?!

„Ar egzistuoja gyvenimas iki mirties?“ – juokingas klausimas. Bet ar visuomet?

>>> Nuotrauka iš Grumlino palėpės <<<