Ligi Dangaus

Kalbama, kad mano tinklaraštis vienas iš tų, kuris komentatorių aktyvumu gali varžytis su didžiaisiais naujienų portalais. Taigi, kaip galėčiau bent kartą metuose fantastiškai nepagerbti komentatorių? Būtų neatleistina, todėl visai netrukus startuos rinkimai „Super Komentatorius 2010“. Bet prieš tai…

Priešistorė. Praėjusiais metais, kai tinklaraštis dar nė nebuvo apsiplunksnavęs, sumaniau paskelbti rinkimus „Super Komentatorius 2009“. Kaip žinia, tuomet laurus skynė komentatorius Fredis*. Būtent dėl to šiemet jis kartu su kitais varžytis negalės, tik stebės viską iš šalies, o paaiškėjus rezultatams, perduos iškiliojo komentatoriaus vardą, kuriuo nugalėtojas galės didžiuotis visus šiuos metus.

Oficialumai. Iš keliasdešimties komentatorių nusprendžiau išrinkti dešimt (nutiko taip, kad išrinkau vienuolika!). Tai pasirodė gana sunku. Rėmiausi – asmeninėmis simpatijomis, sąmoju, idėjų novatoriškumu, komentarų skaičiumi bei lietuvių kalbos kokybe.

>> Išrinktieji yra tokie: WU, Maras, Taškas, Aurimas, Valentinas, kreivarankis, Musė, romas, TipasK, R.Medinis, Zita. Bet galbūt Jūs manote, kad kažkas buvo nepelnytai užmirštas? Skiriu dvi laisvas vietas delegacijai tiesiai į finalą:)

Ir kol kas… Trumpai pristatau pirmuosius šešis.

***     ***     ***

WU – perspektyvus jaunuolis, nesibaiminantis kalbėti apie lietuvių kvailėjimą, tikėtina, mintyse plėtojantis pasaulio užvaldymo idėją. Laisvalaikiu formuoja savo bicepsus ir tricepsus:)

„Nelabai įtikinamas argumentas.“

Maras – istorikas doktorantas išmanantis apie sovietmetį ir alpstantis dėl klasikinės muzikos, kurios klausymąsi lygina bendravimu su Dievais. Beje, turi polinkį išnykti iš tinklaraščio ir netikėtai vėl pasirodyti.

„Čia aš tas senukas, kur klasiką krauna .“

Taškas – kadaise jis save įvardijo snobu. Mėgstamiausias mano tetos komentatorius:) Retas atvejis, kad įrašų komentarai būtų be jo kruopščiai parinktos vaizdinės ar kitaip temą papildančios medžiagos.

„…prastas visai neprasto pasirodymo įrašas…“

Aurimas – smalsus moksleivis diena iš dienos tobulinantis savo rašytinę bei sakytinę anglų kalbą, neužmiršdamas ir lietuvių kalbos pagrindų. Gyvenimą skirstantis į tam tikrus, jam pačiam geriausiai suprantamus etapus.

„Aš pirmiausiai ieškau atsakymo žinynuose…“

Valentinas - vidutinis vadybininkas, tinklaraščio „Ligi Dangaus“ reklamos agentas. Kartais nerimaujantis dėl žmonijos susiklausymo, rūpinimosi vieni kitais, o kartais… Postringaujantis apie Mistiškojo Miestelėno tūnojimą kiekviename iš mūsų.

„Jau kelias dienas šaukiu apie Miestelėną glūdintį kiekviename iš mūsų…“

kreivarankis – filosofas, tikėtina, kad po savo pagalve laikantis Arvydo Šliogerio knygą „Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių.“ Dar kai ką labai mėgstantis, bet nesakysiu, nes nenoriu sukompromituoti:)

„Mes visi tikrai esame sekami.“

***     ***     ***

Šaltiniai: nuotrauka – www.freedigitalphotos.net

Štai kas būna, kai užmiršti, kad savo kambaryje turi televizorių – pražiopsojau grupės „InCulto“ pergalę nacionaliniame „Eurovizijos“ finale:) Belieka plaukus rautis. Arba ne – džiaugtis! Jų muzikos ritmas nuo seno mane priverčia siautulingai šėlti* (o dar ispanų kalbos intarpai…).

Patikėkit, žinau ką sakau – reikia apsilankyti gyvame jų koncerte, kad pajustum patį tikriausią pulsą. Man tokia laimė pasitaikė, rodos, užpraėjusių metų vasarą per vieną didžiųjų Utenos miesto švenčių. Vaikinai sukėlė ant kojų visą susirinkusiųjų minią. Gerai, gerai, kelioms minutėms smalsuoliai buvo nukreipę akis į dangų, kuomet iš jo leidosi spalvingi fejerverkai, bet tai nėra taip svarbu. Svarbiausia kokia nuotaika vyravo. Gyvybingumas, optimistiškumas, jaunatviškas veržlumas – štai ką norisi pasiūlyti mūsų šalies atstovams, kai jie darsyk nesėkmingai bando savo lyriškomis baladėmis užkariauti Europą. Būtent to ir netrūks grupės „InCulto“ pasirodyme. O visa kita tenusprendžia… Aukščiausieji Balkanai (chi, chi, čia tyčia tokį palyginimą įvėliau, šiaip netikiu jokia Balkanovizija:))

* žodis „šėlti“  neapibūdina alpimo dėl atlikėjo ar grupės. Šėlti ir yra šėlti. Ne kartą teko girdėti, kad „InCulto“ – pagerinti vestuvių muzikantai. Tegu. Kažin kaip į tai reaguos Europa?

Šaltiniai: nuotrauka – http://busiu.lt

Tik lyja ir prisnigta:) Bet pavasariui, tikram pavasariui niekas nesutrukdys! Nekantrauju, kol sėsiu ant dviračio (nors būna, kad ir žiemą žmonės važinėja, bent jos pabaigoj. Mačiau…), keisiu vieną geltoną palaidinę kita, įkvėpsiu žolės, pirmųjų gėlių kvapo, o ant sienų žais saulės zuikučiai, kuriuos gaudysim su katyte Perla. Jau tuoj tuoj. Tai su tuo ir sveikinu.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

„Tam ir protas, kad pasiektum tai, ko nori.“ – Fiodoras Dostojevskis

Citatą radau http://lt.wikiquote.org

Kadaise vadintos savaitinėmis, virtualiosios apžvalgos aikštelės virsta kasmėnesinėmis:) (šiuo metu įnirtingai svarstau kaip geriau pateikti nuorodas į kitus tinklaraščius. Gali būti, kad netrukus sulauksite pokyčių, t.y. nebebus „Tinklaraštijos“.)

Savaitės (-čių) komentatoriaus (-ių) citata (-os):

„Didžiausią laisvų sekundžių kiekį skirkime artimiesiems, draugams. Sėkime gėrį, skaidrinkime mintis, neįleiskime į save pykčio.“ – Valentinas

„Knygos yra ir bus vertingos, jei jos vertingos savo turiniu.“ – nerijus

„…knygos tampa mūsų dalimi, mūsų vystymosi, mokymosi, mąstymo, tobulėjimo, žodžiu, mūsų gyvenimo su visomis spalvomis dalimi. Gal čia kai kuriems labai jauniems sunku tai suprasti, tačiau siūlau paralelę: koks jausmas užplūsta netyčia radus kokį pirmos klasės sąsiuvinį su išdrebintomis pirmomis raidėmis? Ir taip yra su pačia didžiąja dalimi per gyvenimą susikaupusių mus supančių, kartais kasdienybėje nepastebimų daiktų! Jie – mūsų gyvenimas, jo etapai, išgyvenimai. Jie mūsų dalis. Ir kartais atsisakyti knygos būna neįmanoma, nes tai kaip savęs apiplėšimas.“ – TipasK

„…žmogus taip padarytas, kad jis negali nustoti kuom nors domėtis, būtinai turi, tiesiog privalo kas nors jį traukti, dominti, žavėti. Objektų yra milijonai.“ – Rolandas

„Plaunant indus galima padaryti stulbinančių išradimų.“ – Fredis*

„Aš esu už gėrį pasaulyje – kad visi vilkai būtų sotūs, o avys – sveikos. Laikraščiai tada rašytų vien geras naujienas, o blogų naujienų skiltis būtų „Orai“. Ten ir galėtume šiek tiek padirginti emocijas. Fredžiui visai neliktų ko skaityti. Romanų 90 proc. turinio sudarytų gamtos aprašymai, o sielvartautume tik todėl, kad pagrindinis herojus netinkamai apsirengė ir truputį peršalo. Bet, ačiū dievui , suskubusi greitoji laiku pristatytų jam vienkartinių nosinių.“ – romas (humoristas!)

„Trenktumui amžius ne riba.“ – Taškas

Labiausiai komentuotas įrašas: Nekantraudama laukiu mugės

Atradimai: „…skaičiau kažkur, kad rinkodaros vadybininkai padaro žmonijai žalos apie 10 kartų daugiau, nei atneša naudos;)“ – Musė

„Žinok duosiu patarimą, kitą kartą pirk bilietą bilietai.lt, nereikės eilėje stovėti, iš karto nuvažiuosi ir įleis tie gražūs apsauginukai.“ – Inga* (kalbėta apie knygų mugę. Jeigu nebus papildomų mokesčių, kitąmet būtinai pasinaudosiu patarimu.)

„Įtariu vis tik, kad dar iki 1938 m. Lietuvoje kas nors jau bus pasižaidęs su spalvota fotografija, šita gi pagarsėjo tuo, kad buvo pirmą kartą išspausdinta spaustuvėje gamintame žurnale.“ – vyr

„Apie knygų išparduotuvę Norfoje aš jau esu atraportavęs. Savanorių prospekto ne visai pabaigoje, bet per vidurį. Gatvėje ieškoti reklaminio šūkio „Urmu su malonumu“ ar kažkas panašaus.“ – Valentinas

„Siaubas pas mus kainos. Radau „The Economist“, pardavinėja Rkioskuose, po 20 Lt už numerį, t.y. metams, 51 numeris gaunasi 1020 Lt… Prenumerata iš Lietuvos siūloma 630 Lt metams. Nueini į economist.com ir užsisakai metinę prenumeratą už 99 eurus. Šiokie tokie skirtumai…“ – WU

„Kuršių nerijoje vienam žvejui yra ribojama pagauti žuvies tik iki 7 kg.“ – Rolandas

„Lietuvoje vyrai politikai labiau yra vertinami pagal jų išorines savybes.“ – romas

Problemos: „Ar būtent pats tinklaraščio autorius turi sugalvoti savo „blogo“ pavadinimą?“ – Aurimas (klausimas – atsakymas: o tai kas daugiau?;))

„Didžiausia bėda šiais laikais yra tai, kad terorizmas yra reliatyvi sąvoka.“ – Valentinas

„…esame tai, ką valgome:)“ – romas. Tai aš ir tas, ir kitas, ir trečias… Oj, oj!

„romai, tu bandei parduoti savo butą/namą? Įdėk skelbimą, sėkmės laukiant kliento. Ateis surūgusiu snukiu ir kainą muš lygiai per pusę. Ir vis tiek nepirks.“ – Fredis*

Šventės, konkursai: vasario 14-ąją minėjome Šv. Valentino dieną, vasario 16-ąją šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: 25 марта 2009 вернисаж в ММСИ – „История Российского видеоарта. Том 2″. Куратор – Антонио Джеуза, meniška nuotraukėlė, Kraupiausios „Photoshop“ klaidos, Sergey Bermeniev – photographer, nuotrauka Šv. Valentino dienai, meniškose nespalvotose nuotraukose žymūs žmonės, teletabių skrebutis, V.Valentinavičius. Demokratija pagal V.Navicką: dalyviai galės pamojuoti valandą ir tegu skirstosi, Ekologiški produktai ūkininkų turgeliuose: kaip apsisaugoti nuo apgaulės?, Rights Watchdog, Lost in the Mideast, patriotinis atvirukas, Shale Gas Could Transform Energy Geopolitics, Internete bus paskelbti Šventojo Sosto dokumentai iš Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, Jei bankas užsinori jūsų namo

Tinklaraštija: Praėjusiais metais fortūna nusišypsojo man, galbūt šiemet nusišypsos jums! Kitas organizatorius, kitoks konkursas, tačiau prizas tas pats. Mm, niežti nagai…

Jei domitės kaip tvarkyti asmeninius finansus, užsukit čia, gal pravers!

Rašytojo pasvarstymai apie knygas, skaitytojus…

>>> Nuotrauka iš tinklaraščio http://www.vilmis.com <<<

Stotelė – „Parodų rūmai“. Lietinga, bet savaip jauki šeštadienio popietė. Išlipu iš autobuso ir pažliugusiu keliu patraukiu „Litexpo“ parodų rūmų link. Vilniaus knygų mugė 2010. Knygų mugė, mm. Nusiteikiu smagumai.

Žmonių, laukiančių, kol galės įsigyti bilietus, eilė buvo kaip reikiant ilga, tačiau aptarnaujantis personalas buvo tikrai greitas, nes tespėjau keliskart įlipti su savo keistaisiais batais vandenin.

Koks nustebimas! Pirmame aukšte nebebuvo vietos pasikabinti paltui!:) Apie antro aukšto rūbinę nė nebuvau girdėjusi, bet skelbimas siuntė ten, tai pamaniau, nueisiu. Hm… Praėjusiais metais ta erdvė, kur veda į konferencijų salę 5.1 ir 5.2, lyg nebuvo įstiklinta. Atsimenu, yra tekę man žvalgytis žemyn. O ir „Autografų sofutė“ atsirado.

Kaip matote nuotraukoje, ant tos sofutės užtikau knygos „Sofijos pasaulis“ autorių Jostein Gaarder. Šios knygos nesu skaičiusi, bet galiu pastebėti, jog per knygų mugę jo romanas apie filosofijos istoriją buvo graibstyte išgraibstytas, nes vien ką reiškia „kilometrinis“, parašų besitikintis, žmonių srautas susispietęs po jo knygos pristatymo.

Ir iš karto pasakysiu, kad vienam žmogui pamatyti bent didesnę dalį renginių fiziškai neįmanoma:))

Pirmiausiai apsilankiau Anne Applebaum knygos „Gulago istorija“ pristatyme (vaizdinės medžiagos nebus, nes visų pristatymų įdėmiai klausiausi). Esą tai knyga, kurią iš vertėjos Virgis Valentinavičius užsisakė parvežti tada, kai apie vertimą į lietuvių kalbą niekas dar nekalbėjo. Istoriko Arvydo Anušausko teigimu, knygų apie Gulagą nėra daug, o ypač tokių atskirų, neapibendrintų.

Beeidama į žurnalų „Miesto IQ“ ir „Intelligent Life“ rengėjų susitikimą su skaitytojais, pakeliui sutikau žurnalistą Algimantą Čekuolį gurmanų kampelyje besišnekučiuojantį su skrybėlėtuoju svečiu.

Per šį susitikimą buvo trumpai pristatyta nauja veiklos kryptis – knygų serija „IQ biblioteka“ bei patvirtintas faktas, kad „Miesto IQ“ virsta mėnraščiu „IQ The Economist“. Rašytojas Gintaras Grajauskas tarė kelis žodžius apie savo kūrybos esė „Mažumynai“, išleistą leidyklos „Versus Aureus“, taip pat neužmiršta VšĮ „Miesto IQ“ išleista žurnalo „Miesto IQ“ geriausių tekstų rinktinė „Kitoks miestas“.

Po to vyko turininga diskusija apie miestą, iniciatyvas. Įsiminė Leonido Donskio pastaba, jog į tokius projektus visų pirma turėtų įsitraukti jaunimas, nes idėjos gimsta iš savotiškų manifestų ir dėmesį reikėtų skirti tik tai veiklai, kitaip gali bet kada susiklostyti situacija, kai dirbantieji pereis ten, kur bus pasiūlytos tinkamesnės sąlygos.

Kalbant apie neeilinį „Neeilinių pasimatymų“ šeštadienį, nesinorėtų nieko išskirti, tačiau skandalingo romano „Heroinas“ autoriaus Melvin Burgess atvykimas buvo vienas iš įdomesnių. Ir tai dėl skaitytojos klausimo (nors ne tik)! Fantastika. Dauguma rašytojo klausė apie jo paauglystę, apie paauglystę apskritai, apie paauglių bėdas, o štai viena mergina dažais išpieštu veidu nepasikuklino ir… Pribėgusi paklausė: „Ar jūs galėtumėte man dabar pasirašyti, nes turiu išvažiuoti į Kauną?“ Rašytojas net nesuabejojęs sutiko. Štai kaip reikia rinkti parašus!

Apsilankiau ir Leonido Donskio knygos „Pilietinis ugdymas: bendrojo lavinimo mokyklų 10 klasės vadovėlis“ pristatyme, o vakarą užbaigiau Rolando Kazlo spektakliu pagal Vlado Šimkaus eiles. Jeigu junti nuo scenos milžinišką pilnumą, nors ant jos vaidina kone vienas žmogus (šalia grojo du muzikantai), žinok – susidūrei su talentu.

Švietėjiško šeštadienio reziumė: patiko, patiko, patiko. Labai.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

„Spalva fotografijoje – kaip priklijuoti plaukai ar dažai, kuriais pagražinami numirėliai.“ – taip prancūzų filosofas Rolandas Barthesas knygoje „Camera Lucida“ pasišaipo iš spalvotosios fotografijos.

Mums, įpratusiems prie kokybiškų, skaitmeniniais fotoaparatais išgaunamų vaizdų, toks palyginimas atrodo mažų mažiausiai keistas. Kaip gi be spalvų? Kaip be detalaus tikrovės atvaizdavimo?

Kita vertus, spalvotoji fotografija į Lietuvą atkeliavo ne taip jau ir seniai – vos XX a. pirmoje pusėje. Profesorius Steponas Kolupaila laikomas spalvotosios fotografijos pradininku mūsų šalyje. 1938 m. žurnale „Židinys“ buvo išspausdintas pirmasis, jo dar šiek tiek negrabus darbas.

Šį ketvirtadienį lankiausi Lietuvos fotomeninkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerijoje, kur nuo sausio mėnesio rengiami vakarai skirti besidomintiems fotografijos istorija (galite užsukti ir jūs – iš aštuonių paskaitų ciklo liko trys. Plačiau čia). Fotografuoju tikrai neprofesionaliai, tačiau visvien smalsu praplėsti savo žinias apie šią sritį.

Ir ką gi… 1855 m. anglų fizikas Džeimsas Klarkas Maksvelas atrado, kad naudojant tris spalvas (raudoną, žalią bei mėlyną) galima išgauti visą spalvų paletę. Be abejo, turėjo praeiti dar daug laiko, kol spalvotosios fotografijos virto tuo, ką turime dabar.

Tiesa, anksčiau abejota ar nuotraukos apskritai yra menas, todėl pasitelktas piktorialinis metodas, kuriame viskas daryta, kad fotografija taptų panaši į dailės kūrinį. Vienas iš vakaro vedėjų, fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas minėdamas šį faktą tik nusijuokė, nes esą šiuolaikinėje visuomenėje tokių abejonių niekam nebeturėtų kilti.

Svarbu tai, kad garsus rusų fotografas ir išradėjas Sergėjus Prokudinas-Gorskis, po apylinkes vežiotas specialiu vagonu, Kaune yra padaręs 19 įsimintinų fotografijų.

Ir kaip jau buvo minėta, Lietuvoje tikroji spalvotoji fotografija atsirado prieš pat antrąjį pasaulinį karą, o iki tol bandyta fotografijas tiesiog… Spalvinti.

Būtent spalvotų ir paspalvintų fotografijų nederėtų painioti. Paspalvintose fotografijose daiktai išryškinami fragmentiškai (pavyzdžiui, per paskaitą mums rodė paauksuotą žuvį nespalvotame fone). Mano nuomone, jose vaizdai nėra tokie natūralūs kaip spalvotosiose.

Mirgėte mirgantys žurnalų viršeliai dabar mums atrodo įprastas dalykas, nors kadaise tai tebuvo siekiamybė. Spėkit, kada gi jie ėmė dabintis visomis vaivorykštės spalvomis? 1952 m.!!!

Šaltiniai - www.pressphoto.lt, www.photography.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“