Ligi Dangaus

>>>>>>>>>> Lietuvoje laukiama Mikos koncerto <<<<<<<<<<

Aaa… Uuu…

Palaukit, pasitikrinsiu savo realybės suvokimą!;O

Mika… Lietuvoj?!!

Pritrūkau žodžių.

Valentinas! Vakar bendraudama vos susilaikiau jam to neišrėžusi:) Taigi, metas švęsti!!

Visas trejetukas atrodo taip:

Valentinas - 18 balų
WU – 17 balų

Musė – 16 balų

Būna, svarstau: ką galvoja pirmą kartą į mano tinklaraštį užsukęs atsitiktinis lankytojas? Turbūt susiima už galvos vien pažvelgęs į balsavimo laukelį:) Negirdėti vardai, delfyje ar alfoje neaprašyti įvykiai. Tai sakau Tau, kuris šiandien užsuksi, čia galioja savos taisyklės. Nors kai kas pasakytų, negalioja jokios. Pavyzdžiui, kaip galima sykį per metus rinkti komentatorių, jei niekas to nedaro*? Atsakysiu – labai paprastai. Rašai įrašus ir skaitai komentarus pasirodančius pas save. Galiausiai viską susumuoji. Įdomu. Draugiška. Bent man.

Kiti balai:

romas – 14 balų

Maras – 9 balai

kreivarankis – 8 balai

TipasK – 6 balai

Zita – 5 balai

R.Medinis – 4 balai

Aurimas – 2 balai

Sveikinu nugalėtoją ir oficialiai pranešu, kad per artimiausias dvi savaites pasirodys naujas skyrelis „Kas yra komentavimas tinklaraštyje „Ligi Dangaus“?“ (pavadinimas keisis priklausomai nuo skyrelio talpinimo vietos).

Na, o iš viso balsavusių: 50 (buvo galima atiduoti balus už TRIS savo mėgstamus komentatorius, tačiau, kaip matau, ne visi tuo pasinaudojo, nes bendra suma turėtų būti 150, o yra 99).

Apie prizą nė nežinau ką sakyt, nes Valentinas nuo praėjusių metų neatsiėmęs laimėtos knygos:))

* nesiremiama konkrečiais statistiniais duomenimis.

Uf, kaip seniai rašiau ką nors apie vienokį ar kitokį matytą filmą! Bet jei jau su mano mėgstamu Jimu Carrey naujieną rodo, tai paprasčiausiai negaliu praleist.

Stevenas – policininkas, gyvenantis iš pažiūros ramų, komfortišką šeimyninį gyvenimą be didesnių sukrėtimų (išskyrus tai, kad degte dega idėja surasti kadaise jį palikusią motiną). Kartu su pamaldžia, rūpestinga žmona vakarais meldžiasi, geria pieną, valgo sausainius. Tik viena smulkmenėlė… Jis gėjus. Tačiau tai slepia ir dėl to jam tenka veidmainiauti, gniaužti tikruosius jausmus, trumpiau tariant, nesijausti laimingu. Galiausiai pats likimas atveria vaikinui akis – rasta motina jį atstumia, tarpduryje suvaidinusi, kad jo nė nepažįsta. Tolumoje šmėsteli kažkieno gimtadienį švenčiantis žmonių būrys. Būrys, prie kurio Stevenui nebuvo lemta prisijungti. „Gana!“ – pasakoma tarsi atsisveikinant su senuoju etapu ir pradedant naują.

Jis persikelia į Majamį, kuriame – absoliutus kontrastas ankstesnei buičiai! Spalvingi drabužėliai, kaitri saulė, patrauklus vyrukas šalia. Būtent tai, ko trokšta ilgus metus.

Tik norint ir toliau nevaržomai mėgautis naujai atsivėrusiomis galimybėmis tenka kažko griebtis, kad vieną rytą nubudus nereikėtų šūktelėti: „Nebeturiu šlamančiųjų!“ Kažko?! Imama sukčiauti (derėtų paminėti, kad filmas sukurtas remiantis realiai gyvenančio sukčiavimo meistro Steveno Jay Russell istorija. Apgaviko su ypač aukštu IQ – 163!).

Be abejo, tokie darbai negali taip lengvai praslysti pro teisingumo akis. Vaikinukas  „sėda už grotų“ (užbėgant įvykiams už akių – tai kartosis vėl ir vėl!). Ir, o visi Šventieji, pasirodo, ten laukia didžioji gyvenimo meilė. Geltonkasis mėlynakis Phillipas Morris pakeri išsyk. Tylus, kuklus, netgi nedrįstantis rodytis kieme, kur jį galėtų sumušti kalėjimo senbuviai. Žmogus, dėl kurio pagrindinis veikėjas nuolat grįš prie nesąžiningos veiklos. Bet ne dėl to, kad to būtų reikalaujama, ne, tiesiog svajojama apie idilę, apie finansinę nepriklausomybę kuriant ateitį drauge.

„Man nereikia tavo pinigų!“ – kartą šūktelės Phillipas pajutęs, kad širdies draugas vėl slapta rezga kažką negero. Bet kelias jau pramintas…

Svarstymai. Daug kur rašoma, jog tai komedija. Ne visai. Sutikčiau su rašančiais taip – komedija/drama. Kadangi mačiau aibę filmų su Jimu Carrey, žinau, kad jis moka būti visoks, nors, mano manymu,  „Numeris 23“ šiek tiek perspaustas bandymas.

Beje, žiūrėdama šį filmą nejučia prisiminiau anksčiau matytą  „Pagauk, jei gali“ su Leonardu Di Caprio ir Tomu Hanksu. Nenuobodus tas sukčių gyvenimas…:)

Šaltiniai: nuotrauka – http://ramascreen.com

Taigi, kovo 9-ą, 10-ą dienomis pristačiau (kaip jau pavyko, taip pavyko) Jums kandidatus į „Super Komentatorius 2010“ vardą ir štai atėjo tas metas, kai visi kartu nuspręsim, kuris verčiausias vadintis nugalėtoju. Balsuoti galima viršutiniame, dešiniajame, mano tinklaraščio kampe iki kovo 17 dienos 20 valandos netgi už TRIS savo mėgstamiausius. Būkime ypač aktyvūs! Susitarėm?;)

Nuo ankstesnio įrašo pasirodymo praėjo visai nedaug laiko, o jau naujovės – Taškas savanoriškai pasitraukė iš rinkimų „Super Komentatorius 2010“. Delegacijų tiesiai į finalą nesulaukta, nors keli komentatoriai siūlė ten siųsti 2009 metų nugalėtoją Fredį*, tačiau manau, kad reikia leisti ir kitiems pasivaržyti, todėl siūlymui nepritariau.

Jūsų dėmesiui kitų penkių kandidatų pristatymai.

*** *** ***

Musė – buvo kilę įtarimų, kad dirba banke, nors visai galimas variantas, kad darbovietė yra kokios nors kitos rimtos įstaigos kontora. Vos tik pasirodžiusi, įneša pagyvėjimą, nes mesteli vieną kitą pokštą. Turi tam tikrą slaptai neslaptą klasifikaciją, į kurią įtraukti ir tokie vaikinai kaip pupuliai:)

„Retus antakius? Kas čia per naujas grožio etalonas?:D“

romas – žmogus-atomas, tikintis, kad gana greitai bus pradėti gaminti žmonėms į smegenis kišami atmintukai. Be to, jis ne per seniausiai buvo pavadintas tikruoju mano tinklaraščio intelektualu, nors į tai sureagavo su humoru: „Durų rankena irgi panaši į pistoletą:)“

TipasK – pagarbos vienas kitam skleidėjas, kadaise buvęs Tipu Katinu, dabar virtęs TipuK: „Tiesiog kviečiu perskaityti ir pagalvoti. Ramiai ramiai pamąstyti.“ Jaučiasi, kad turi polinkį į vizualiuosius menus, nes„Knygų mugėje“ čiupinėjo fotoalbumus, o ir šiaip nesibodi diskutuoti apie fotografiją.

R.Medinis – poetas, istorikas mėgėjas: „…istorikai ir literatai nelabai ir skiriasi, tiek vieni, tiek kiti rašo remdamiesi savo fantazija…“ Jo kūryba, ištraukta iš komentarų skilties, praėjusią vasarą netgi puikavosi alfoje. Beje, jaunuolis priešinasi žmonijos abejingumui bei skelbia, kad moteris tiesiog reikia mylėti.

Zita – romantiška vaikščiotoja pievom ir paupiais, taip pat lyriška asmenybė, tyrinėjanti žmogų, visuomenės nuomonę į kitoniškas idėjas bei tikrai išsaugojusi gabaliukėlį vaiko savyje: „…būtų įdomu, kad visi ką nors papasakotų ką slepia po ta solidžia išvaizda.“

*** *** ***

Šaltiniai: nuotrauka – www.freedigitalphotos.net