Ligi Dangaus

Kada sulauksime vaizdo klipo „Ligitino šėlionės“ tęsinio?

Kadangi paskutinės „Ligitino šėlionės“ baigėsi lindimu policijai į nasrus, galime tik įsivaizduoti, kas per šiuos pora metų dėjosi kraują stingdančios įtampos ir nekasdienių nuotykių kupiname Ligitino gyvenime. Turbūt apie tai tesužinosime tada, kai šis fotografas leis parašyti patirtų jo griausmų memuarus. Tiesą sakant, ne iškart pavyko su juo susisiekti ir dabar, idant gerbiamam skaitytojui atsakyčiau į klausimą, bet vargais negalais… Žemiau galite pasididinti padūmavusią nuotrauką (tikriausiai berašant kambaryje kažkas prisvilo), kuria Ligitinas nori parodyti savo paties ranka rašytą pa(si)aiškinamąjį laišką.

Kam nesimato, galiu pateikti originalo nuorašą:

„Gerb. „Ligi Dangaus“ lankytojai,

Po visko, ką man teko patirti, esu gyvas ir beveik sveikas. Todėl visų(perbraukta) ū(vėl perbraukta) ų akivaizdoje pasižadu dar šį pavasarį Jus pakerėti video reportažu iš ten, kur perkūnai benutren(toliau pribraukyta)ktų.

Jūsų – gerb. Ligitinas.

2011 – 03 – 16(pabaigoje parašas)“

Kągi – belieka tikėti gerb. Ligitino žodžiais:)

Nuo pat ryto, kai Tu iškrisi iš lovos, ir užsisagstęs marškinius stovėdamas priešais veidrodį, kurio apšviestame paviršiuje atsispindi dulkėtas atsainumas, įšoksi į kelnes, įsispirsi į sandalus, o įšokęs į kelnes ir įsispyręs į sandalus, išeisi pro laukujes duris, palikdamas nesuspėtus suvalgyti pusryčius vakarienei, „flip“ – sakau, „flip“ – atkartoju Tavo sandalų skleidžiamus garsus, Garšva juokiasi stebėdamas mudu – Tavąjį „flip“ ir mano atkartojamą „flip“, „flip“, drobulė išskalbta, telieka sulaukti, kol žemę išskalbs tirpstantis sniegas, telieka sulaukti, ko laukti, kam laukti… Kas bus? O žinai, aš Tavimi pasitikiu. Net jei atimtum tą dažniausiai paliekamą galimybę laukti ir tikėtis, kad iš Tavęs bus kažkas daugiau. Ar gali būt kažkas daugiau už tai, kad Tu esi žmogus? Atsakyti nebūtina. Metas valgyti pusryčius vakarienei prisimenant visus dienos „flip“, „flip“ ir – koks  kapotais dangiškais migdolais apibarstytas netikėtumas! – „flooooop“. O ar jau sakiau, kaip man patinka Tavasis pakeleivingų automobilių stabdymas nė nepakeliant rankos?

Kaip sekasi gyventi? Ar susiradai darbą pagal specialybę? Ar patinka jį dirbti? Kaip tau suaugusių pasaulis?

Miškas. Nuo puraus balto sniego apsunkę medžių šakos vis dar mena žiemą. Vargiai pavyksta įžiūrėti kaip pro eglių tankumyną skverbiasi jau greitai ateisiantį (greitai, taip greitai, kad nespėsi nusiauti šiltų batų ir prikimšęs jų tuntais suglamžytų laikraščių pasidėti į spintą) pavasarį pranašaujantys, kasdien ilgėliau danguje užsibūnantys saulės spinduliai. Bet jie visvien yra. Tereikia norėti juos matyti.

Pastaruosius kelis mėnesius dirbau darbą netgi labai pagal specialybę, itin praturtinusį mano mintis, tačiau jis buvo laikinas, tai dabar esu laisvai samdoma. Toks gyvenimo būdas turi savo pliusų bei minusų, mąstau, kad būtų visai neblogai išmokti reklamuotis, įsivaizduok – n-ąjį kartą dariau tokį netikusį testą, kurio rezultatai parodė, jog nemoku reklamuotis (tiesą sakant, tas niekam tikęs testas parodė, kad mano polinkis reklamuotis lygus nuliui), o žinai, norėtųsi to išmokti! Bent šiek tiek. Jei suaugusių pasaulis tiesmukai suprantamas kaip surauktakaktis įsidarbinimas kažkur, kad už gautą atlyginimą įsigytum kažką tau būtino ar ne visai, tai studijų baigimas šiuo atžvilgiu man nieko naujo neatnešė (nebent tai, kad kur kas drąsiau galiu pretenduoti į perspektyvesnes darbo vietas), nes darbuojuosi vienur ar kitur nuo aštuoniolikos metų, tik tiek, kad pasikeitė statusas, sumažėjo nuolaidos bei privilegijos, kurių ir taip buvo ne per daugiausiai. Be to, amžius niekada nerodo žmogaus brandos lygio. Jei neišmoksi gyvenimo pamokų, gali ir šešiasdešimties būdamas neįžengti į suaugusių pasaulį (jį jau suprantant nebe taip tiesmukai, kaip aukščiau minėjau. Žaismingumo šlakelį – prašyčiau!).

P. S. Daugiau nei mėnesį neparašiau nė vieno įrašo, o lankytojų srautas nemažėja! Štai „PageRank“ netgi pakilo. Kas Jums darosi, po velnių?:) Ar tai reiškia, kad būtų pats laikas vėl tarti žodį nuščiuvusių žmonių pilnoje salėje? Tai… Sveikas, Valentinai, sveiki, visi kiti. Aš vis dar čia.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Labas, laba diena,

Parašyk savo nuomonę apie tekstų suvokimus mokykloje. Jie kartais ima siutinti. Ilgai juos darai, o atsakymai vis tiek blogi, nes bais didieji atsakymų sudarinėtojai savo nuožiūra juos parašė, kaip jie suprato tekstą. Ar atsakymai būna duoti tekstų autorių? Kiekvienas žmogus yra juk skirtingas, tad jis skirtingai supranta ir tekstą. Nesuprantu, kaip gali būti vienodi kiekvieno individo teksto supratimo rėmai ar ribos? Todėl ima įtūžis didingas, kai daug dirbi, mąstai netgi per daug, o rezultatas būna bergždžias. Turbūt per giliai žmogus mąsto tada? Tad kaip suprasti tuos tekstų suvokimus? Kaip tau sekėsi mokykloje juos įveikti? Ten visuomet būna kažkokios standartinės mąstymo kryptys ir taip šie suvokimai niokojo autentišką žmogaus protą ir jo kūrybos potencialą? Kiek daug sunervina teksto suvokimai? Ir neleidžia laimingai absorbuoti literatūrą į save?

Žinai, šiandien kaip tik per radiją girdėjau, kad ketinama keisti lietuvių kalbos dalyko programą.

O darydamas teksto suvokimo testą per giliai neprimąstysi (nors, žinoma, reikės pasukti galvą), nes egzamino metu ne visa amžinybė atsakymams į klausimus skiriama. Čia dera rašyti konkrečiai, tiksliai, be gramatinių klaidų, mokėti nusakyti temą (apie ką tekstas), problemą(-as), idėją (kas norima tekstu pasakyt), pastebėti kada prašoma atskleisti teorines lietuvių kalbos žinias (atpažįstant teksto stilių, žanrą, išrenkant meninės raiškos priemones), kada – parodyti visapusišką išprusimą (tai gebėjimas vertinti aprašomus faktus remiantis kultūrinėmis, istorinėmis bei kt. žiniomis), kada leidžiama mintis reikšti savais žodžiais, kada – cituoti iš teksto, o kada – pateikti atsakymus perfrazuojant autoriaus išsakytą problematišką požiūrį. Taip pat privalu atkreipti dėmesį kiek už vieną ar kitą atsakymą gali gauti balų. Dažniausiai balai rodo trumpai ar išsamiai turi atsakyti, kiek aspektų įžvelgti, tačiau esant didesniam balų skaičiui (kad ir trims ar keturiems) jų gali būti bent vienu dviem daugiau nei tas skaičius. Nors kai kada privalomas aspektų kiekis būna nurodytas ir prie klausimo. Visada atsižvelk į tai kaip klausimas sudarytas. Tarkim jis bus sudarytas iš dviejų sakinių. Pirmame sakinyje užduodamas toks klausimas, kad tegali atsakyti „taip“ arba „ne“ tai to ir nepraleisk, būtinai atsakyk, nes neapsižiūrėjimas kainuos tau balą, o juk apmaudžiausia jo negauti ne už tai, ko iš tikrųjų nežinai, bet už tai, ką žinai, tik nesusikoncentravimas pakišo tau koją. Tas pats, jei klausiama, kaip autorius vertina vieną ar kitą dalyką. Iš pradžių parašai „teigiamai“ arba „neigiamai“, tada pereini prie antros dalies ir pagrindi savo pasirinkimą maždaug dviem pavyzdžiais. Be to, klausimo formuluotė tau labai aiškiai sufleruoja ko reikalaujama, taigi įsigilink į tokius žodžius kaip „paaiškinkite“, „nurodykite“, „palyginkite“, „įvardykite“, „apibūdinkite“ ir pan. Geriausia ką gali padaryti ruošdamasis šiam testui tai išmokti teksto stilius, žanrus, jiems būdingus bruožus bei meninės raiškos priemones. Dar patartina plėsti akiratį skaitant knygas, domintis įvairiomis Lietuvos, pasaulio aktualijomis, nors eidamas laikyti egzamino konkrečiai ir nežinosi iš kurios srities testą gausi. Taip pat, jei ruošimasis kitiems egzaminams visai neatėmė laisvo laiko, gali savarankiškai kelis testus atlikti. Atsispaudink iš čia – http://www.nec.lt/naujienos/ arba iš čia – http://ualgiman.dtiltas.lt/testai.html ir pirmyn! Po to gali pasitikrinti lygindamas savo atsakymus su ten pateiktais. Kai pasitikrinsi, išryškės tavo spragos, teliks jas užpildyti, o išaušus egzamino dienai, čiupti mėlyną tušinuką, pieštuką, trintuką, įsimesti juos visus į krepšį ar kišenę ir su džiaugsmu į jį keliauti!!

Manęs teksto suvokimo testai nenervina, mokykloje juos išgliaudydavau gana greitai ir toliau laimingai absorbuodavau literatūrą į save:)

Velniava – teprašei parašyti savo nuomonę!

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Šiltutėliai, kvapnūs, purios sluoksniuotos tešlos pyragaičiai su karamelinio skonio įdaru ir baltojo šokolado glaistu virtuvėje ant stalo, didžiulėje lėkštėje, padėti, lyg Tau, lyg dar ne. Imi nedrąsiai vieną, kad iš noro kuo greičiau paragauti per stipriai nesuspaustum tarp pirštų. Prijuostė išdavikiškai kybo primindama, rodos, tik ką su miltais bei kitais ingredientais siautėjusį uraganą, kurio vardas pase – Tu. Tu, kuris šią akimirką nuščiuvai ir susimąstei: „Kokia gi proga šiems gardėsiams?“. Proga kokia? Kokia proga?! Kepi nežinodamas progos?!! Tai nė nemirktelėjusi aš Tau atsakysiu, kaip patikintų mano treneris: „Aš judesių pavadinimus mintinai pasakyčiau net naktį prikeltas iš gilaus miego, o jūs čia mokotės.“ – tinklaraščiui „Ligi Dangaus“ jau dveji.

Likus kelioms savaitėms iki šios įspūdingos datos, mintyse ne kartą rašiau, perrašiau prakalbą į malonųjį skaitytoją it būčiau pats Mikalojus Daukša, tačiau štai ji atėjo ir mindžikuoti vietoje, pirštus gniaužyti ėmiau. Ką svarbiausio išryškinti? Kaip nieko neužmiršti? Šiemet statistiniai duomenys telieka kone nepaliesti, iš jų dėmesį skirsiu nebent tinklaraštininkams (būtent jiems, nes paieškų sistemas ir taip visi žinome), kurių puslapiuose įdėtos nuorodos atvedė daugiausiai skaitytojų į mano tinklaraštį. Puikusis penketas:

1. Dar viena alternatyvi nuomonė

2. Kreivarankis

3. Arbata Juodoji

4. Artūras Račas

5. Gediminas Gasiulis

Kaip žinia, pas mane nelieka užmiršti ir komentatoriai. Remdamasi per praėjusių metų gimtadienį sugalvota klasifikacija, pateikiu metų šauniausius >>>.

Jei jau vardyte vardiju įvairius nusipelniusius, pasidalysiu dar pluošteliu asmeninių tinklaraščių nuorodų, gal netyčia kuo nors susidomėsit -

VK marginalia, Atspindžiai, Laimės paieškos rožiniam mieste, Daiktų istorijos, La Petite Princesse, Blogas Pavadinimas…, Dr. Audriaus Šimaičio tinklalapis, Foto fragmentai, Mika Maniacs, praeivio dienoraštis.

Įdedu ir labai gražų komentatoriaus TipoK, nepabūgusio sureaguoti į mano kvietimą atsiųsti šio to tinklaraščiui iš anksto, palinkėjimą:

Gerbiama Ligita,

Perskaičiau, artėja Tavo dvimetis Gimtadienis.

Prašai patarimų, palinkėjimų, bet šiame reikale stipriausia esi Tu pati. Na, pabandyk atsakyti į keletą klausimų ir sutiksi.

Sakyk, ar Tau patinka atsibusti rytais ir apsidžiaugti nauja diena? Ar patinka pirmasis rytmetinis saulės spindulys, niūraus lietaus barbenimas į stiklą, baltų snaigių švilpiantys sūkuriai ar siūbuojančiai besileidžiantis rudeninis lapas? Ar patinka pirmasis rytmetinis vandens (kavos, arbatos, sulčių, giros) burną gaivinantis gurkšnis?

Sakyk, ar Tau patinka džiaugtis tuo, ką matai, žavėtis tuo, ką girdi, mėgautis tuo, ką uodi, nustebti tuo, ką lieti?

Sakyk, ar Tau patinka gyventi? Ar tau patinka bendrauti, mylėti, nekęsti (kartais), būti laimingai?

Tai va, Ligita. To ir linkiu.

Pagarbiai, TipasK.

Perskaitėt iki čia paspausdami visas nuorodas?:) Oho, vadinasi, tikrai turiu skaitytojų. Su jais ir pasitiks šis tinklaraštis trečiuosius gyvavimo metus (metukus?).

Žengte… Marš! Virš visų mūsų plyti dangus. Pasiekim savo trokštamą dangaus lopinėlį.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Vietoj topixo geriau savo twitterį įdėtum;)

Tikriausiai čia ne klausimas, bet gana konkretus pasiūlymas. Na, ir? Gal ir galiu įsidėt tokį ryškų, aiškų sąrašą, kad visi užsukę į tinklaraštį iš karto matytų kokie juokai man nutiko tądien ir kuriais sugalvojau pasidalyt su kitais, bet tebūnie jie kol kas skirti privilegijuotam „čiulbėtojų“  būriui. Įsivaizduokim, kad beveik niekas iš daugiau nei šimto kasdienių tinklaraščio lankytojų ten slapta, t. y. atvirai nesekdamas, nevaikšto:) Nors už pasiūlymą – ačiū. 

 Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“