Ligi Dangaus

2009 metų sausį sėdėdama su broliu ant lovos ir iš krūvos įvairiausių dizainų bei į galvą šovusių pavadinimų rinkdamasi vieną patį pačiausią tada net slapčiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad su tuo, ką netrukus sukursiu, taip susigyvensiu, jog ims ir nutiks taip, kad kažkada teks skaičiuoti ketvirtus iš eilės metus net neketinant liautis. 

Stabtelėti viską apmąstyti – taip.

Atitolti dėl kitų darbų – taip.

Ką gi – panašu, kad šie metai bus dar įdomesni nei praėjusieji! Tinklaraštijoje jau kurį laiką siautėja neįprastas The blogger tag žaidimas:

• reikia sukurpti 11 faktų apie save
• atsakyti į 11 klausimų, kuriuos uždavė kitas (-i) tinklaraštininkas (-ai)
• sugalvoti 11 klausimų kitiems 11 tinklaraštininkų, neturintiems daugiau nei 200 sekėjų (į tai neatsižvelgiau), ir, žinoma, visa tai kažkaip paskleisti, kad tinklaraštininkai bendrautų.
• nepalikti jokių žymių (nei į to tinklaraštininko, į kurio klausimus atsakyta, įrašą, nepranešti ir tiems, kurių klausi).

Bet kaip būna žaidimas „Sugedęs telefonas“ – pasakius „nebeprisikiškiakopūsteliaudavome“ ausis po ausies ir visa tai virsta „į turgų iškeliaudavome“, taip ir čia – vienas vienaip, kitas kitaip ir galiausiai kiekvienas savaip, todėl ir aš tuo pasinaudosiu. Iš esmės apie mane nemažai parašyta čia (tik 7 punktą reikėtų šiek tiek pakeisti iš „intra“ į „ekstra“), o iš nePatyliukais (mojuoju!) sulaukiau trijų klausimų, į kuriuos žemiau atsakau, na, o dar žemiau 11 klausimų 11 tinklaraštininkų (įvairaus „svorio“).

Vienas dalykas, kuriam niekada nepritrūksta laiko?

Rašymas.

Judėjimas ar tinginiavimas?

Judėjimas ir tik judėjimas – „vidinis“ ar „išorinis“. Nejudinama pelkė dvokia. O ir šiaip… Kam tos pelkės?

Pumio nuotrauka

Vienai, dviese ar būryje?

Sugalvoji viena, tada prisijungia antras ir taip nejučiomis susiformuoja būrys.

____________________

Estafetę perduodu Tomui, Jovitai, Justinai, Ievai, Salomėjai, Ramintai, Sandrai, Austėjai, Kerniui, marui ir kreivarankiui.

____________________

Įsivaizduok, kad 24 val. duotos per parą yra lagaminas. Ką į jį sudėtum šiandien?

Ko negali pakęsti ir be ko sunku išsiversti?

Jei savo namuose turėtum ryškiai raudoną sofą (gal net ir turi), kokią Lietuvos ar pasaulio asmenybę ant jos pasisodintum diskusijai?

Kur keliausi dar iki vasaros?

Ar patinka lietus?

Daina, geriausiai atspindinti džiaugsmą.

Kaip sekasi rašyti (nesvarbu ką)?

Mėgstamiausia knyga (-os) ir kodėl.

Mėgstamiausia sporto šaka (-os) ir kodėl.

Šaldytuve pritrūko šio to, būtino vakarienei pa(si)gaminti. Iki artimiausios parduotuvės – pėstute, dviračiu ar automobiliu?

Kuo save šiemet nustebinsi?

____________________

Šaltiniai: nuotrauka - www.efoto.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Kad ir kaip kvailai tai galėtų nuskambėti – praėjusiais metais naujai įvertinau sėdėjimą. Labai abejoju, kad daug rašytojų rašo stovėdami, tuo labiau – gulėdami, dar mažiau – vaikščiodami ir padrikas mintis įrašinėdami į diktofoną, nors, aišku, galima apsimesti, kad kalbi telefonu, kad niekas, ničniekas neįtartų, jog tokiu būdu pasalūniškai stebi pasaulį, tačiau, deja, už sėdėjimą geresnės kūno padėties mintims užrašyti, ko gero, dar nesugalvota (iš tikrųjų apie tai plačiau galima pasiskaityti - čia), tad man, sunkiai nusėdinčiai vienoje vietoje, teko nemenkas išbandymas. Gerai, kad laiku atradau Erich Fromm knygą „Menas mylėti“, kurioje esančios mintys mane įkvėpė, todėl jomis ir vadovavausi:

Kita vertus, žmogus, kuris ramiai sėdi ir mąsto, neturėdamas jokio kito tikslo, kaip tik įsigilinti į save bei savo ryšį su pasauliu, laikomas „pasyviu“, nes nieko „nedaro“. Iš tikrųjų ši susikaupimo reikalaujanti meditacija yra pats tikriausias aktyvumas – sielos aktyvumas, įmanomas, tik įgijus vidinę laisvę ir nepriklausomybę.

2012-aisiais buvo daug pradžių, tad šiemet svarbiausia ir bus – žiūrėti, kas iš jų išėjo. Ko gero, didžiausiu netikėtumu vis dėlto laikyčiau tai, kad iš visiškos intravertės tapau ne visiška, bet ekstraverte. Ei, Ligitai patinka kalbėti! Kalbantis rašytojas – įdomus, bet geras variantas. Šiuo atžvilgiu mano ir rašytojos Sandros Bernotaitės nuomonės sutampa.

Bendrai vertinant praėjusieji buvo geri. Sužinojau daug (mano begalinis smalsumas turėjo progą bent šiek tiek pasisotinti), sugalvojau dar daugiau visko ateičiai, susipažinau su gausybe naujų žmonių (niekada nė nebūčiau pamaniusi, kad visai čia pat gali būti tiek kūrybingų ir įdomių žmonių, kaip lygiai taip pat niekada negalėjau tikėtis, kad jiems ant kulnų lipa pikti ir viskam abejingi netikšos), perskaičiau, pamačiau, išgirdau, aprašiau, pramokau atsiriboti nuo to, nuo ko išties derėtų atsiriboti, tačiau, deja, tuo pat metu tenka pripažinti kai kada vis dar pasitaikantį gleivėtą bejėgiškumą kovojant su visokiais mėšlais.

Šiems metams, aišku, sukurpiau didžiausią planą skambiu pavadinimu „Mano 2013 metai“, įsegiau jį į segtuvą, kad galėčiau pažiūrėti vos užsimaniusi, nors nebūna lygiai taip pat, kaip sugalvoju, vis tiek mąstau apie ateitį, kurią kuriu dabartyje, kad po kurio laiko lyg svetimo žmogaus akimis žvelgdama į praeities save galėčiau drąsiai pasakyti: „Ji bent jau bandė.“

O jūs ar bandysit? Jei taip, ką? Gal norit išmokti kurti vaizdo klipus? Užsirašyti į improvizacijos ir vaidybos kursus? Sudaryti giminės geneologinį medį, kad išsiaiškintumėte, jog turite karališko kraujo? Pagaliau ryžtis nueiti pas odontologą susitaisyti dantų? Arba… Gerai, gerai, spręskit patys, bet žiūrėkit man, nesakykit paskui, kad neįspėjau.

Šaltiniai: nuotrauka - http://cabinetmagazine.org

Tekstą parengė Ligita „Ligi Dangaus“

Nuoširdžiai dėkoju sudalyvavusiems konkurse ir atidavusiems savo balsus – šį sykį labiausiai palaikėte Benediktos pasaką. Šilčiausi sveikinimai!

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Prieš kelias dienas tinklaraščio skaitytojas Arnas gana seno įrašo komentarų skiltyje paklausė: „Kur galima prabalsuoti?“, ko gero, turėdamas omeny ne ką kita, bet būtent kalėdines pasakas, kurių poreikis artėjant Šv. Kalėdoms būdingas, pasirodo, ne man vienai. Tiesa, kad būtų už ką balsuoti, reikia, kad kažkas dalyvautų, todėl geriausia būtų jau minėtą klausimą keisti klausimu: „Kaip ir kur galima sudalyvauti?“, o balsavimas paskui, sutinkat?

Taigi šiemet šiuo klausimu vadovavosi šauni trijulė – Vytautas, Tomas ir Benedikta, už kurių kūrinėlius ir kviečiu balsuoti mano puslapio dešinėje, viršuje. Balsavimas tęsis iki gruodžio 26 dienos 17 val., po to urnos bus išneštos… Be abejonės, vienas žmogus gali balsuoti už vieną pasaką. Tad skaitom ir atiduodam savo balsą už labiausiai patikusį darbą.

Vytautas – Senio džiaugsmas

Tai atsitiko visai neseniai, kai buvau išvykęs į Niujorką. Kaip tik prieš Kalėdas, kažkur prieš savaitę. Tuo metu mane  buvo pasikvietusi Amerikos lietuvių šeima, kuri norėjo aprodyti man Niujorką. Staiga man išėjus iš oro uosto mane žvilgsniu užkliudė… Skaityki visą >>

Tomas – Kalėdų senelis

Kažkur už kalnų, už marių, sniego pusnyje, sėdėjo senas diedukas. Su raudona kepure ant galvos ir balta barzda jis panėšėjo į Kalėdų senelį. Gal jis ir buvo Kalėdų senelis. Nežinau. Taigi tas senelis sėdėjo ten ir valėsi savo batus. Jo plikos kojos buvo panardintos giliai sniege, bet jam nebuvo šalta, nes jis turėjo… Skaityki visą >>

Benedikta – Seniai seniai

Seniai seniai, miško viduryje baltu sniegu it švelnia vata dengtoje pirkutėje gyveno gera senutė. Ji mėgo kepti sausainius, riestainius ir pyragus. Kaip tik buvo likusios kelios dienos iki Kalėdų, todėl ji paprašė kiškučių, kad… Skaityki visą >>

Su šventėmis!

Šaltiniai: paveikslėlis – www.freedigitalphotos.net

Visi kviečiami dalyvauti kalėdinės pasakos konkurse. Jūsų pačios įvairiausios apimties kūrinėliai laukiami iki gruodžio 22 dienos asmeninio tinklaraščio „Ligi Dangaus“ el. paštu - ligita@ligidangaus.lt

Sukurkim ką nors išties jaukaus ir kvepiančio mandarinais, karštu šokoladu bei šviežiai keptais kūčiukais. Po to balsuosim ir iš visų gautų pasakų išrinksim vieną, kurios autoriui (-ei) atiteks šiltos kojinės.

Galima rašyti apie netolimą praeitį ar nusikelti į seniausius laikus. Apie kalbančius gyvulius ar žmones, labai panašius į mus. Svarbu, kad visuma alsuote alsuotų Šv. Kalėdomis.

Na… Vaduojamės iš žiemos gniaužtų ir nustebinam vieni kitus!

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“