1u

7u

8u

9u

Pasigausiu tą tipelį, kuris sugalvojo atostogų pabaigą ir gerai jam kailį iškaršiu. Gi kaip galima šitaip elgtis – tik prasideda ir jau baigias! Kur didysis ilgaamžiškumas, po velnių?!

Studijoms skirta medžiaga liko taip ir neperskaityta (vis dėlto, iš vietos į vietą nešiojama buvo;)), dviračiu apvažiuota ne tiek, kiek norėta, darbai sode nė kiek nepasistūmėjo į priekį… Žodžiu, nekoks vaizdelis. Būčiau verkikė į nosinaitę, tai apsižliumbčiau čia pat. O dabar rėžiu tiesiai – mhm, man be galo be krašto patiko poilsiauti! Patiko: grynas oras, galimybė bet kada tik užsimanius įlysti pas brolį kambarin ir paplekšnoti jam per petį, gyvūnijos pasaulis (ir užsimirksėkit negyvai tie, kuriuos katinai ir šunys nervina!), TV buvimas namuose ir jo absoliutus nežiūrėjimas, miestelio fotogravimas, pramogos su drauge, bendravimas su šeimynėle bei kita.

Taigi tuo pačiu žvilgterkit (žr. aukščiau) į kelias (gal vėliau bus ir daugiau) mano gimtojo miesto nuotraukas:

1) Turgus. Čia galit gaut visko – gėlių, daržovių, saldumynų, mėsos (matot tam tikrą pastatą?), drabužių, avalynės, mobiliųjų telefonų… Net uždusau bevardindama! Tiesa, šalimais turgaus yra ir parduotuvė.

2) Jauki miesto centro atkarpa. Pirmame namelio aukšte pardavinėja mokyklines prekes, antrame – padėvėtus drabužius. Jeigu neklystu, netoliese yra ir neaiškios kilmės liudytojų buveinė.

3) Miesto centras tęsiasi. Per įvairias šventes šis kelias uždaromas ir… Juo vyksta eisenos, renkasi prekybininkai. Vienais metais per Utenos miesto šventę ant šio kelio moksleiviai piešė su spalvota kreida.

4) Kelias į mokyklą. Kairėje matomas pastatas – Dauniškio gimnazija. Ją ir baigiau;)

P.S. O kaip jums praėjo šios laisvos dienos? x))