Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Pasigausiu tą tipelį, kuris sugalvojo atostogų pabaigą ir gerai jam kailį iškaršiu. Gi kaip galima šitaip elgtis – tik prasideda ir jau baigias! Kur didysis ilgaamžiškumas, po velnių?!
Studijoms skirta medžiaga liko taip ir neperskaityta (vis dėlto, iš vietos į vietą nešiojama buvo;)), dviračiu apvažiuota ne tiek, kiek norėta, darbai sode nė kiek nepasistūmėjo į priekį… Žodžiu, nekoks vaizdelis. Būčiau verkikė į nosinaitę, tai apsižliumbčiau čia pat. O dabar rėžiu tiesiai – mhm, man be galo be krašto patiko poilsiauti! Patiko: grynas oras, galimybė bet kada tik užsimanius įlysti pas brolį kambarin ir paplekšnoti jam per petį, gyvūnijos pasaulis (ir užsimirksėkit negyvai tie, kuriuos katinai ir šunys nervina!), TV buvimas namuose ir jo absoliutus nežiūrėjimas, miestelio fotogravimas, pramogos su drauge, bendravimas su šeimynėle bei kita.
Taigi tuo pačiu žvilgterkit (žr. aukščiau) į kelias (gal vėliau bus ir daugiau) mano gimtojo miesto nuotraukas:
1) Turgus. Čia galit gaut visko – gėlių, daržovių, saldumynų, mėsos (matot tam tikrą pastatą?), drabužių, avalynės, mobiliųjų telefonų… Net uždusau bevardindama! Tiesa, šalimais turgaus yra ir parduotuvė.
2) Jauki miesto centro atkarpa. Pirmame namelio aukšte pardavinėja mokyklines prekes, antrame – padėvėtus drabužius. Jeigu neklystu, netoliese yra ir neaiškios kilmės liudytojų buveinė.
3) Miesto centras tęsiasi. Per įvairias šventes šis kelias uždaromas ir… Juo vyksta eisenos, renkasi prekybininkai. Vienais metais per Utenos miesto šventę ant šio kelio moksleiviai piešė su spalvota kreida.
4) Kelias į mokyklą. Kairėje matomas pastatas – Dauniškio gimnazija. Ją ir baigiau;)
P.S. O kaip jums praėjo šios laisvos dienos? x))
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* balandžio 14th, 2009, 8:51 am
Ligita bijo prieiti prie žmonių, kad fotoaparato iš rankų neišluptų, per pagarbų atstumą fiksuoja. Gal verta surizikuoti? Pažiūrėk į keliautojo Pauliaus Normanto nuotraukas iš Tibeto (netoli Kinijos) – išsišiepę vaikigaliai, bedančių senių veidai, jų buitis atspausti nuotraukose iš labai artimo atstumo, labai kontrastingai apšviesti, tamsiame fone.
Dėl „rožinio drambliuko” – termino paieškos nuvedsė į žurnalą Ieva.lt, toliau nesidomėjau, mano laikais sakydavo: – „mėlyno drambliuko svajonės”, o A.Kaušpėdas iš „Anties” dainuoja: -”ne tau, Martynai, mėlynas dangus”.
Už nuotraukas – dvejetas.
Ligita balandžio 14th, 2009, 11:59 am
Nežinau kaip su keliautoju P. Normantu, bet šiaip esu įsitikinusi, kad nevisi žmonės norėtų būt kažkur viešinami be jų pačių žinios, nes tai savotiškas pasikėsinimas į privatumą. Gal Paulius juos įspėjo? Apskritai… Kodėl jei jau taip klaikiai, žiauriai ir beviltiškai fotografuoju, aš vis dar dedu savo darytas nuotraukas? Va, kiti net nuo komentarų susilaiko negalėdami atsibaisėti. O, rodos, siekiu visai ne to – galėčiau šį bei tą lengvai raštu nupiešti, bet vis sapnuoju, kad žmonėms gal bent šiek tiek įdomu vaizdžiai pamatyti, kad ir niekam tikusius, dvejeto vertus atpasakojamus „kadrus”, gal plačiau pasidomėti vaizduojamais objektais. Mėgstu spalvas tinklaraštyje
Dėl drambliuko. Mėlynas ar rožinis… Mano manymu, visvien tą patį simbolizuoja. Šiaip iki mano dramblių kolekcijos užbaigimo tetrūksta vieno dramblio. Norėtum padovanot?
Zita balandžio 14th, 2009, 12:24 pm
Labas, Ligita ! ! !
Labas ir visiems
Matot kokia mano šypsena plati, o tai reiškia, kad laiką praleidau nuostabiai. Bet, aišku, visko smulkiai nepasakosiu, nes pradėsit pavydėt.
Dėl nuotraukų tai pasakysiu, kad gražios, švarios nuotraukos. Tai yra fotoreportažas, o ne meninė fotografija. Taigi nereikia ieškot ko nereikia. Man, netgi patinka atstumas.
Va, su fotografavimu man vakar visai nesisekė. Stengiausi sutalpint į objektyvą mūsų didžiąją bažnyčią, tai vienu metu atsidūriau gatvėje kur piktas dėdė paaiškino kelių eismo tvarką. O paskui, kai jau atrodė viskas gerai ir aš patenkinta grįžau namo ir tik kompiuteryje pamačiau, kad ta nuotrauka, kur geriausias vaizdas, švelniai tarian, gavosi su humoru. Bažnyčia matosi labai gerai ir apšvietimas geras, tik jinai, atrodo, stovi ant kažkokio praeivio plikės. Ryškumas irgi geras, net tuos kelis plaukus gali suskaičiuot. Tai vat ir sakau – geriau nuo tų praeivių laikytis atstumo. O tai iš arti gali paaiškėti keistų faktų, kurių paskui nėra kaip viešint;)
Fredis* balandžio 14th, 2009, 12:26 pm
Dar nė vienas žurnalistas iš kuklumo nemirė, įsivaizduok – nufotkini ką nors „negero”, „nederamo”, „negražaus”, įpykęs eksponatas paleidžia į tave batą – turėsi tris, o jei apelsiną, tai ir paskanauti galėsi, nebūtia Maximoj nuo lentynų rankioti, svarbu greitas kojas turėti.
Ligita balandžio 14th, 2009, 3:25 pm
Labas, Zita!
Malonu, kad laiką praleidot nuostabiai x)) Šiaip aš jūsų komentarą paskaičiusi susidomėjau kaip ten atrodo ta nuotrauka – bažnyčia ir praeivio plikė viename, net norėčiau pamatyt
Fredi, jau įsivaizduoju kokios nuotraukos tiktų tavo ūmiam charakteriui – bobutė rankine talžanti moksleivį, ant suolelio prisnūdęs vyrukas, apskritaveidis besišypsantis turgaus prekeivis sveriantis morkas ir pan. Deja… Sakau gal save eksponatu paversti?
DDD
Fredis* balandžio 14th, 2009, 3:33 pm
spėk kokia nuotrauka laimėjo tarptaut. konkursą, organizuotą prieš kelis metus, „Gedimino prospektas” ?
, kaip šito pagranduko marmūzė !
Kažkoks žmogėnas šoka per balą, to žmogaus atspindys baloje, bala telkšo ant Gedimino prospekto grindinio, tu geriau, mergele, labai nesipūsk, prisipažink, kad fotoreporterė, menininkė, metraštininkė, įvykių fiksuotoja esi apskritas nulis
Ligita balandžio 14th, 2009, 6:55 pm
O berneli, prieš tavąją didybę, minties vingrybę
Man telieka susigūžti
Ir negandos gūdžios alsavimą pajusti.
Štai tavo prakilnusis stotas ašaras man tvenkia akyse
Esu kvailelė ir kuprota tavos kūrybos rūsiuose.
Atleisk, atleiski man, prašau, jei dar ne per vėlu
Nes tesu apskritu, ech, apskritu nuliu…
O taip norėčiau būti mėnuliu!
Padangėje švytėti šalimais romantikių žvaigdžių
Delnu palytėti, ko dabar negaliu.
Pažerti auksines tikėjimo dulkes į žemę
Ir tegul žmonės jas saujomis semia.
Bet, deja, negaliu…
Nes tesu apskritu nuliu…
Patenkintas? O šiaip tai tu man jau nusibodęs, įstabioji pagranduko marmūze…
Zita balandžio 14th, 2009, 7:32 pm
ooo
o o
o o
o o
o o
o o
o O o
o o
oo
Ligita balandžio 14th, 2009, 7:39 pm
Zita, kas užgrobė jūsų kompiuterį ir ėmė atvirkščius vienetus braižyti be jokių paaiškinimų? ;OO Tai galima laikyti tam tikra flood’o apraiška, ypač, jei dažnai kartosis
Zita balandžio 14th, 2009, 8:10 pm
Atsiprašau, Ligita, bet tai reiškia, kad man trūksta žodžių. Kai skaitau toookią subtiliai aiškią poeziją, kitos raidės nustoja egzistuoti. Pažadu tokiu atveju nebespaudyti šitos raidės.
Ligita balandžio 14th, 2009, 10:40 pm
Mhm, jau aiškiau x)) Pabandžiau aš atversti, tai lyg ir gavosi, bet šiek tiek iškraipytas
oo
o o
o O o
o o
o o
o o
o o
o o
ooo
Zita balandžio 15th, 2009, 8:43 am
Komentavimo galimybės riboja išraišką
gaila
Musė balandžio 15th, 2009, 9:01 am
Ligita, bravo! Aš ankstesniais tavo eilėraščiais nesusidomėjau, tai nekomentavau. Bet šitas tobulas, tikrai
R.Medinis balandžio 15th, 2009, 9:14 am
Ligitai
Bravo
Puikus eilėraštis. Pasirodo poezijai reikia tik stipraus jausmo – ir visai nesvarbu kokio, gali būti ir pyktis…
Valentinas balandžio 15th, 2009, 10:54 am
Man tai buvo labiau panašu į koketavimą, ne į pyktį
R.Medinis balandžio 15th, 2009, 12:01 pm
Valentinai, jausmai dažnai būna persipyne, o gilintis į moteriškų jausmų pynes – beviltiškas reikalas…
. balandžio 15th, 2009, 12:48 pm
Man Zitos nuliuotos eilės visai ne motetiškos, o filosofiškos, galima daug prasmių prisitaikyti, nes :
0 – tarp -1 ir +1,
skaičius, kurį sudėjus su bet kuriuo kitu skaičiumi arba atėmus iš bet kurio kito skaičiaus, jų reikšmės nepasikeičia.
O dar -absoliutus nulis arba pavadinimai – nuo sunja („tuščia“), zephirum, zero, nullus (non ullus), reiškiančio „niekas“…
O dar- kad ir šypsenelės – o_O , toks nustebęs akiniuotas.
Ligita balandžio 15th, 2009, 2:27 pm
O kiek atsiliepimų bei svarstymų sulaukiau! x))) Tai kaip ir nieko plačiau nekomentuosiu…