Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Pagaliau. Pagaliau sulaukiau išsamios Vilniaus knygų mugės programos. Žinau, kad ji dar tik už poros savaitėlių, bet negaliu nepakrykštauti jau dabar, nes šiemet tiesiog degu nekantrumu:) Nuo pat studijų pradžios nepraleidau nė vienos ir panašu, jog tai tampa malonia tradicija. Dėl darbų ne visuomet pavyksta apsilankyti galybėje renginių ir pamatyti visų rašytojų, kuriuos norėčiau, tačiau vis tiek galiu patikinti, kad man ten patinka. Labai.
Miško takeliu nupėdinu parodų rūmų link. Nusiperku bilietą. Viduje pasikabinu paltą, pažiūriu į tą didžiulį veidrodį ir… Prasideda mano susipažinimų laikas.
Keli apžvalginiai ratai aplink knygų stendus, ilgesnis stabtelėjimas prie „Baltų lankų“ (nuolat tikrinu ar bus kokia nors nauja Haruki Murakami knyga ir galbūt perleista Albert Camus kūryba). Dar keli ratai, žvilgsniai į renginių programą, gilus kvėptelėjimas. Kvepia šviežiu išmintimi užpildytu popieriumi.
Užlipu laiptais. Sigitas Parulskis jau manęs laukia. Ironizuoju. Bet jis tikrai ten būna! Šiemet irgi bus. Norėčiau užduoti jam klausimą, tik penktadienį niekaip neišeina apsilankyti:(
Užtat kitomis mugės dienomis tikiuosi užsukti. Algimanto Čekuolio šypsojimosi pamokos, metų knyga (matyt, reikės bėgiot pirmyn atgal!), Rolando Kazlo spektaklis, Lietuvos radijas, vaikų kampas, Leonido Donskio arba Arvydo Šliogerio filosofijos ir dar daug kitų gardėsių. Minčiai.
Būsit jūs?
Šaltiniai: nuotrauka – www.freedigitalphotos.net
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Valentinas vasario 3rd, 2010, 9:35 pm
Rašytojų garbinimas, noras juos pamatyti, paliesti, pajusti kūno smarvę niekuo nesiskiria nuo mamontovo, Paris Hilton ar Jasikevičius garbinimo. Daug atiduočiau už galimybę pasikalbėti kokią valandą vienas su gerbiamu rašytoju. Tačiau knygų mugėse, jie reklamuoja savo knygas, nori, kad tu jas pirktum, jie mato tavo babkes, o ne tave. Pulkas stabo garbintojų ir nesusivokęs garbinamasis. Atgrasu.
nerijus vasario 3rd, 2010, 9:44 pm
Valentinai
Knygos yra ir bus vertingos, jei jos vertingos savo turiniu.
Jei perkate romanus ir kitą panašia literatūrą- taip, jei jos nėra dokumentinės, kurios paremtos tikrais faktais.
. vasario 3rd, 2010, 9:56 pm
Valentino neteisingas mintis apie knygų realizavimą pataisys gyvenimas. Po kokių n metų jis supras tai.
Kai pamatys , kiek tų knygų – kiekviena pagal savo skonį – prisikaupė jo trejos mergelkos.
Valentinas vasario 3rd, 2010, 10:01 pm
Knyga, gulinti lentynoje, nevykdo savo misijos. Nestabdyk jos gyvenimo. Leisk pasidžiaugti kitiems.
WU vasario 3rd, 2010, 10:18 pm
Valentinai, pritariu dėl rašytojų. Mano tikslas, nueiti ten, gauti pigesnių knygų. Ir šiaip kodėl naudinga apsilankyti mugėje, nes ten vienu metu pasirodo daugybe leidyklų ir yra didelė pasirinkimo laisvė, gali rasti tai, ko net neieškojai. Tiesiog, paskiri pusdienį dairymuisi didžiule knygų sankaupa vienoje vietoje.
Aurimas vasario 3rd, 2010, 10:22 pm
Kodėl tau taip patinka Harukami? Kuo jis jau toks ypatingas?
Rolandas vasario 3rd, 2010, 10:36 pm
Viena iš didžiausių klaidų, kurias darome gyvenime, tai nesugebėjimas atsikratyi nebereikalingų daiktų. Sutinku su tuo. Tačiau ši taisyklė neliečia kelių daiktų, tame tarpe ir knygų. Knygų pas mane nuo grindų iki lubų, surinktų nuo vaikystės iki dabar. Skaitinėju vos ne kasdien, kartais, kuomet neturiu laiko, tiesiog paglostau, žiūriu į tas lentynas. Nėra didesnio kaifo.Pro biblioteką nei pro vieną nepraeinau. Priklausomybė. Kiekvieną mėnesį knygom išleidžiui virš tūkstančio, o gal ir daugiau. Knygom pinigų visai neskaičiuoju. Pamatau naują, įdomią ir perku.O jau į kokią knygų mugę-tai kaip ir Ligita, bėgte marš:)
Rolandas vasario 3rd, 2010, 10:39 pm
Gaila, kad moku tik tris kalbas, o tai ir kinietiškas knygas pirkčiau:)
Aurimas vasario 3rd, 2010, 10:43 pm
Rolandai,
Išleidi po tūkstantį litų ant knygų? Oho! Kokia užsienio kalbą geriausiai moki? Daug skaitai užsienio literatūros? Gal esi tu skaitęs „Rūstybės kekės“?
TipasK vasario 3rd, 2010, 10:45 pm
Na, Valentinas tik pusiau teisus:) Žinoma, be abejo, yra knygų – skaitalų, kurių ir negaila kam atiduoti. Tačiau. Tačiau reikalas tas, kad knygos tampa mūsų dalimi, mūsų vystymosi, mokymosi, mąstymo, tobulėjimo, žodžiu mūsų gyvenimo su visomis spalvomis dalimi. Gal čia kai kuriem labai jauniems sunku tai suprasti, tačiau siūlau paralelę: koks jausmas užplūsta netyčia radus kokį pirmos klasės sąsiuvinį su išdrebintomis pirmomis raidėmis? Ir taip yra su pačia didžiąja dalimi per gyvenimą susikaupusių mus supančių, kartais kasdienybėje nepastebimų daiktų! Jie – mūsų gyvenimas, jo etapai, išgyvenimai.Jie mūsų dalis. Ir kartais atsisakyti knygos būna neįmanoma, nes tai kaip savęs apiplėšimas.
Rolandas vasario 3rd, 2010, 10:52 pm
Aurimai, labai jau rūstus pavadinimas, ne neskaičiau, o verta? Ką tau davė knyga „Rūstybės kekės”?
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:00 pm
Dabar galvoju – sakoma, kad kvailiai kalba apie kitus, protingi apie idėjas. Komentatoriai, kokiame racas.lt, beveik išimtinai kalba apie kitus, ką tai galėtų reikšti?
Aurimas vasario 3rd, 2010, 11:07 pm
Rolandai,
Aš irgi jos dar neskaičiau, bet noriu sužinoti apie ką ji. Kokią užsienio kalbą tu geriausiai moki?
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:18 pm
anglų, rusų
Aurimas vasario 3rd, 2010, 11:25 pm
Oho! Kokius tu tekstus skaitai anglų kalba? Tau anglų kalba yra tokia pat kaip ir lietuvių kalba? Kas geriausiai sekasi anglų kalboje?
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:26 pm
Aurimai, paskaityk F.Sagan mažus dalykėlius:”Ar jūs mylite Bramsą”, „Sveikas, liūdesy”, „Truputis saulės, šaltam vandenį”, „Tam tikra šypsena”. Patiks.
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:30 pm
Kuriai prasme man anglų kalba „yra tokia pat kaip ir lietuvių”?
Aišku, kad ne, nes gimiau ir augau Lietuvoje. Tekstus įvairius skaitau, dabar apie grybus pvz.:) Nesuprantu klausimo-kas geriausiai sekasi anglų kalboje, klausi kaip penktokas. Pamiršk tokius klausimus ir daugiau jų niekam neuždavinėk, nes paliks tave antriems metams dešimtoje klasėje:)
Aurimas vasario 3rd, 2010, 11:38 pm
Rolandai,
Nes įdomu sužinoti, tad ir klausiu. Įžvelgiu, kad tikrai tu mokį anglų kalbą. Turbūt dažniau skaitai angliškus tekstus, nei lietuviškus : D O kur tokių knygų ieškoti? Bibliotekoje tikrai nebus, o aš tikrai nebūsiu paliktas 10 klasėje, nes tai paprasčiausiai neįmanoma, nes aš jau 11-okas.
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:43 pm
Aurimai, F.Sagan tikrai yra. Ten maži romaniukai. Tačiau tau tikrai patiks.
Aurimas vasario 3rd, 2010, 11:50 pm
Na prie manęs esančioje bibliotekoje tikrai nebus, nes tik kelios grožinės literatūros puslapiai
Rolandas vasario 3rd, 2010, 11:55 pm
puslapiai?:)))) čia geras:)
Fredis* vasario 4th, 2010, 8:50 am
Valentinai, tik ką per radiją pašnekėjo Rimvydas Jasinavičius, jo nuomone žmogui svarbiausia yra aukštas intelektas, kuris per metus ar du neišugdomas.
Knygų skaitymas lavina intelektą ar ne? Kokių knygų?
Aš pastebėjau, kad skaitant net žymiausių rašytojų knygas nieko naujo, jokių naujų minčių, atradimų nesužinai, tik patvirtinamos jau senos, žinomos, savo paties patirtos ir išgyventos. Galima tik pasimėgauti teksto grožiu ir nustebti, kad ir prieš 100–200 metų žmonės gyveno tomis pat problemomis, rūpesčiais ir džiaugsmais kaip ir dabar. Iš esmės – nieko naujo, tik dabar viskas rutuliojasi daug intensyviau, o vienas įdomesnių paskutinio laikotarpio reiškinių, padariusių perversmą žmogaus gyvenime, internetas – tai kažkas iš fantastikos srities. Galima kontaktuoti net nežianat su kuo susirašinėji (TipuK, Rolandu, WU, Valentinu – Aurelijaus bendrasavininku- šeimininku, Muse, Zita ir t.t.).
Tad klausimas iš esmės – ar verta skaityti knygas, gaišti laiką, nes visų mūsų kelias būnant maždaug 70-90 metų kankintis tokiomis kančiomis kokias dabar patiria Santariškėse AMB.
Gal verta skaityti tik profesines, kurios padėtų užsidirbti kuo daugiau pinigų, o juos panaudoti pasitelkus savo aukštą intelektą kuo efektyviau ?
Valentinas vasario 4th, 2010, 9:36 am
Fredi,
Aš ne prieš knygų skaitymą. Aš prieš besaikį jų pirkimą ir besaikį skaitymą visko iš eilės. Nežinau kaip jums, bet aš grynam skaitymui per dieną galiu skirti 35 min. laisvo laiko. Nuo 6:10 iki 6:45 ryte. Todėl man užtenka tiek knygų, kiek nusiperku už 5-10 litų kainą per visokius išpardavimus. Galbūt kiti turi daugiau. Tačiau 95% išleidžiamų knygų yra visiškas šlamštas. Medžiai, kurie buvo nukirsti vardan jų verkia. Vien perskaityti dėmesio vertą literatūrą iš pasaulinės klasikos lobyno žmogui neužtektų viso gyvenimo. O teršti smegenis vidutiniškiems rašytojams yra nusikaltimas prieš save.
Fredis* vasario 4th, 2010, 10:03 am
Rolandas paminėjo F.Sagan romaniūkščius, aprašyta lengvai erotizuota Viduržemio jūros kurortuose nuobodžiaujančios juslingos moters patirtis (įdegę prakaituoti kūnai, iškilimai-įdubimai ir t.t.). Ar būtina kiekvienam jaunuoliui (Aurimui) tai paskaityti ? Laisvalaikio literatūra yra paties gyvenimo pakaitalas. Geriau pačiam įkrisi į Viduržemio jūrą ir paspoksoti (prisiliesti) prie gražių besiganačių antilopių kūnų.
Kitų rašytojų (Dž Irvingas, Sidro namų taisyklės, dabar skaitau) romanuose daug puslapių užima gamtovaizdžių aprašymas…
Galima nuvažiuoti per tą laiką į Pavilnių parką prie Vilnelės atodangos…
. vasario 4th, 2010, 10:05 am
Neskaitykite gerų knygų, skaitykite tik pačias geriausias iš pačių geriausių – tas iš tų 5 procentų.
Tik kas duos sąrašą?
Čia kaip kitoje žinomoje banalybėje apie savas ir svetimas klaidas.
Matyt, vieno ir vienareikšmiško vaisto nėr.
WU vasario 4th, 2010, 10:07 am
Aš, manau, kad žmonės jau atsirinkę savo rašytojus. Ne kartą minėjau, kad lietuvos autorių iš viso neskaitau (grožinės literatūros). Turiu keletą užsieniečių, kuriuos mėgstu, bet ir jų knygos dabar ilgai stovi neperskaitytos. Laiko belieka tik profesinėms ir skaityti, deja, knygų mugėje nedalyvauja mano profesijos atstovų leidyklos. Jų Lietuvoje tėra tik trys iš viso
Tai bendrauju su leidyklom asmeniškai. O užsienio profesinės literatūros gali tik internetu užsisakyt, kiek žinau.
Bet visa tai, ką pasakiau,neatleidžia nuo pareigos vieną kartą per metus nueiti į knygų mugę. Niekas neliepia eiti ir pirkti iš kiekvieno stendo po knygą. Man pats procesas teikia malonumą – vaištai ten ir bandai rasti kažką įdomaus.
TipasK vasario 4th, 2010, 10:41 am
Kaip tik vakar vakare baigiau skaityti naujausią lietuvišką knygą apie Angliją. Nei kiek ne blogiau nei koks romanas, o gal net ir daugiau sukelia savų minčių, priešingai romanams. Buvau tik ką baigęs vieną profesinę, kuria skaičiau – studijavau su pasižymėjimais, tad apie Angliją tiesiog paatostogavau. Prieš tai kažkokio norvego labai ramią, gražią knygą Vogti arklius – vėlgi dvasiai malonumo turėjau. O štai garsiąją Džeko Keruako Kelyje niekaip neįveikiu, nors ir garsi, nors ir apie bitnikus, nors pats buvęs pusiau tokiu, neįkandu jau gal kokį penktą kartą, paskutinį kartą prieš kokį pusmetį. Tai va, su knygomis būna keistai ima kokia ir prilimpa, net po kiek laiko pakartotinai pavartai, sakykim apie Trolius Mumius:)
. vasario 4th, 2010, 11:03 am
Jei TipuiK teko skaityti Ovčinikovo knygą apie Angliją „Ąžuolo šaknys” – ar Užkulnio parašyta lygintina jai?
TipasK vasario 4th, 2010, 11:28 am
Tai buvo seniai, kitos aplinkybės, kitas reagavimas. Buvo laikai, kai dailiojo čiuožimo čempionatus žiūrėdavome, kad pamatytume kaip ten žiūrovai apsirengę ar kad išgirstume „užsienietiškos” muzikos. Buvo laikai, kai per Naujus metus laukdavai Maskvos TV pabaigos apie 3-4 val., kad pamatytum vieną ar net kelis! vakarietiškus klipus. Nors dažniausiai tai buvo Rytų Berlyno baletas:) Tuo noriu pasakyti, kad mūsų selektyvi reakcija į bet kokią informaciją buvo pakankamai specifiška, dabar net sunkiai paaiškinama, juk į ideologines klišes žiūrėdavome kiaurai, sugebėdami pamatyti kas už jų.
Dabar tą knygą skaičiau kaip dalyvis, lygindamas savas patirtis su tikrai giliomis ir įdomiomis autoriaus žiniomis. Tiesiog drauge su juo pasivaikščiojau po Angliją. Taip kad savo santykį su knygomis bent jau dabar lyginti neapsiimu. Dabar aš kitoks. Gal reikėtų aną perskaityti dabartinėmis akimis:)
Musė vasario 4th, 2010, 12:04 pm
Tipai, man tas pats su Keruaku. Taip norėjau kažkada tos knygos, taip svaigau, o nusipirkusi kaskart po 30-50 puslapių teįveikiu ir numetu. Neužkabina, nieko sau negaliu padaryti:) Tai dabar paskolinau savo mamai, ji skaito ir sako, kad patinka
Beje, atradau, kad naujosios Norfos bazės patalpose yra įsikūrusi Knygų išparduotuvė – vien tik nukainotos knygos ir nučiupinėti albumai, užsipirkau knygų maišą už 15 Lt;)
Nepritariu Valentinui dėl knygų kaupimo žalos. Aš kaupiu, nes mėgstu patikusias knygas ir filmus turėti po ranka ir skaityti/žiūrėti ne po vieną kartą. „Kam skambina varpai” ar „Fiestą” skaičiau gal 5 kartus, kaip ir žiūrėjau „Kasablanką”. Dar galvoju, kad tas kaupimas/nekaupimas priklauso nuo sentimentalumo. Man dauguma perskaitytų knygų kelia sentimentus. Kaip tik plepėjom su darugėmis, kad kai kurios neišmeta net pvz. lėktuvo bilietų šaknelių ar kokio Londono autobuso bilietukų (kaip aš pvz:))), tai ką jau bekalbėti apie knygas…
Fredis* vasario 4th, 2010, 12:06 pm
Keruaką reikia skaityti kai žmogui 16 metų
TipasK vasario 4th, 2010, 12:34 pm
Dėl Keruako savo problemą beveik žinau. Kažkada skaičiau Vudi Gatri „Traukinys į šlovę” apie bliuzininkus, kitokius muzikantus, keliaujančius po Ameriką ant traukinių stogų, apie jų Meką – N.Orleaną. Tai tas gyvenimo būdo ir muzikos bliuzinis įspūdis man trukdo priimti Keruaką, kuris atrodo dirbtinokas beveik visose scenose. Gal klystu?
Beje, Muse, kur ta bazė?
Musė vasario 4th, 2010, 1:26 pm
Savanorių pr. pabaigoje, berods ten Vilniaus baldų kombinatas buvo ar dar yra.
. vasario 4th, 2010, 2:22 pm
Išvada, deja, liūdna. Tos prakeiktos, širdžiai mielos knygos išstums mus pačius? Nes mes, kaip tie Pliuškinai, vis tempiam namuosna, kur ir taip vietos nedaug.
Ne gana to – dar sapaliojam kažką apie jų paraštėse (ar mūsų širdyse?) paliktą žymę …gal nagais???
Negi tai ir yra „paslapties” raktas, maždaug:
„Jedem das Seine” „
Valentinas vasario 4th, 2010, 2:22 pm
Apie knygų išpadruotuvę Norfoje aš jau esu atraportavęs. Savanorių prospekto ne visai pabaigoje, bet per vidurį. Gatvėje ieškoti reklaminio šūkio „Urmu su malonumu” ar kažkas panašaus.
Fredis* vasario 4th, 2010, 2:32 pm
Valentinai, tu TipuiK joks autoritetas, jis klauso tik Musės patarimų.
Niekaip nesuprantu žmonių, perkančių knygas išparduotuvėje, tai yra žema.
Čia komentuoja ne šiaip koks nuskurdęs visuomeninis sluoksnis, o aukšto rango, elitiniai, brangiai apmokami vidutiniai vadybininkai, sėdintys blizgiuose stikliniuose bokštuose.
Galų gale tai yra nehigieniška (jei tai kažkieno jau skaitytos, nučiupinėtos knygos).
TipasK vasario 4th, 2010, 2:43 pm
Ačiū, Muse, nuvažiuosiu.
Dar prisiminiau Taško klausimą palyginti dvi skirtingu laiku skaitytas knygas. Parašiau, kad dabar ir aš kitoks. Ir iš to „išeinant” noriu prisiminti Maro disertaciją. Žinoma, disertacijoje laikmečio neaprašysi ir nesuvesi į visaapimančią sistemą, tačiau kas mane itin maloniai nustebino, kad Maras sugebėjo į daugelį reiškinių, kuriuos analizavo, pažiūrėti beveik to meto akimis! Manau, tai profesionalaus tyrėjo mokslinė branda. Reikalas tas, kad dabar (bent kiek matau, skaitau) daugelis bet kokius anų metų dalykus vertina per jau pakankamai susiformavusią stereotipinę klišę. Pavadinčiau ją „sudvasintos lietuvių tautos, kentėjusios sovietinę priespaudą ir savo moraliniu išskirtinumu iš tos vergijos išsivadavusios” kliše. Kartais ji net primena sovietinius stereotipus, kuriuos mokėjome mintinai. Tik pasakęs juos, galėjau bandyti kažką viešai veptelėti, nors ir tai atsargiai. Tai štai tų streotipų Maras neturi, dideliam mano malonumui.Suprantama, jis žiūri mūsų laikų akimis, bet atviromis tiesai akimis. Tuo ir linkiu Marui gražaus mokslinio kelio, jis vertas tapti mokslo farvateriu.
Ligita vasario 4th, 2010, 3:15 pm
Fredis* turbūt į biblioteką nevaikšto, nes ten vyrauja kažkieno skaitytos, nučiupinėtos knygos, be abejo, padengtos storu bakterijų sluoksniu
Aš tai vaikštau, kol mano namuose esantis knygų kalnas dar nėra pakankamai didelis. Vaikščiosiu ir kai bus milžiniškas.
Dėl rašytojų garbinimo ir jų dalyvavimo knygų mugėse. Pastebėčiau, kad dažnai rašytojai yra nekomunikabilūs. Atrodo lyg plepėti viešuose renginiuose jiems būtų didelė kančia. Ne visiems, tačiau daugumai. Pavyzdžiui, ir Sigitas Parulskis yra pasakęs, jog jis nėra toks turtingas, kad atsisakytų dalinti interviu ar kažkur dalyvauti kur kviečiamas, nors visai mielai tai padarytų. O man vis tiek įdomu, net jei jiems patiems ne visuomet!
Aurimai, man Haruki Murakami patinka, nes siautulingai fantazuoja. Jo knygos kaip kitas pasaulis. Gaubia paslaptis. Keistumai visokie. Žmonės – avys, maisto ir muzikos gurmanai vienišiai, siekimas. Herojai būtinai kažkuo išsiskiria iš kitų. Jie gali mąstyt išsekusiame šulinyje, sėdėdami mieste ant suoliuko skaičiuot plikagalvius.
Valentinas vasario 4th, 2010, 3:21 pm
Fredi,
Knygų išparduotuvė, tai naujos knygos, kurias leidykla nurašė kaip neperspektyvias ir nori atsikratyti bet kokia kaina, kad tik nesivoliotų. Rekomenduoju nuvažiuoti. Yra ir meno albumų, tiesa, ne po 15.
WU vasario 4th, 2010, 3:30 pm
Ligita, galiu pasakyti, kad tu esi pati keisčiausia iš visų čia rašančių
Visi mes keisti susirinkę šiame bloge, bet tu, tikrai, keisčiausia.
Fredis* vasario 4th, 2010, 3:36 pm
Ligita ne keisčiausia. Kai man buvo 17-24 metai, manyje irgi sėdėjo gėrio, idealizmo krislas, noras dalyvauti renginiuose, visur eiti, viską pamatytą užsirašyti mintyse, fiksuoti, aikčioti, domėtis, t.y. pagauti, užčiuopti gyvenimo esmę, suprasti kur mes gyvename ir ką čia iš tikrųjų žmonės veikia, savo buvimu nori pasakyti.
WU vasario 4th, 2010, 3:44 pm
Fredi, o manyje neįžvelgi gėrio ir idealizmo?
Fredis* vasario 4th, 2010, 3:52 pm
WU, nori pasakysiu visą teisybę apie tave ir teisininkus apskritai?
Jūs savo žinias naudojate piktiems darbams. Teisė yra didžiausia jėga šiuolaikinėje visuomenėje. Jūs esate už likusią žmonijos dalį protingesni ir tuo naudojatės. Galima tik naiviai tikėtis jums nepasipainioti po kojomis, visaip pataikauti, bučiuoti kojeles, kad mūsų nesutryptumėte, nesugniuždytumėte. Tai yra šlykštu. Teisininkų visaip vengiu. Tikiuosi, kad tu, WU, ir ypač Rolandas, esate ne tokie (nes turite nuo grindų iki lubų per visą sieną gerų knygų lentyną).
WU vasario 4th, 2010, 4:00 pm
Aš neturiu tiek knygų
Man iki tokio kiekio knygų dirbti ir dirbti. Užsienietiška literatūra labai brangi.
Nemanau, kad naudoju savo žinias piktiems darbams. Manau, toks požiūris per daug stereotipinis. Beje, jei būčiau blogas, viešojoje erdvėje neaišku keliasdešimt kartų nebūčiau gynęs mūsų konstitucinės santvarkos.
TipasK vasario 4th, 2010, 4:25 pm
Kažkodėl negaliu nepalaikyti Fredis*o, ypač prisiminęs vakarykštę Miliūtės vestą „Teisę žinoti”.
Fredis* vasario 4th, 2010, 4:34 pm
WU, prisiminiau tavo komentarą kaip žmogus (ieškovas), susimokėjęs kažkokį žyminį mokestį, gali būti pavarytas lauk, nes KONTOROS nuomone skaičius po kablelio gali būti apvalinamas į vieną ar kitą pusę, o tai jau priežastis, pretekstas žmogų išspirti lauk. Sekanti eilė ateiti jau gali neateiti niekada, byla – pralošta.
Pripažinsiu, kad tekstuką apie tave parašiau stereotipišką, bet jums gi svarbu ką žmonės apie jus galvoja ar ne…
Valentinas vasario 4th, 2010, 4:38 pm
Fredi,
Kodėl galvoji, kad teisininkams svarbu ką žmonės apie juos galvoja?
Fredis* vasario 4th, 2010, 4:43 pm
Tik faktai – WU paklausė. Šiaip kiekviena gildija, net pati masoniškiausia, savo įvaizdžiu kažkiek rūpinasi.
Musė vasario 4th, 2010, 4:47 pm
Baikit baikit, neskriauskite WU’ko
Už vidutinį vadybininką vis tiek nieko nėra blogiau. Beje, skaičiau kažkur, kad rinkodaros vadybininkai padaro žmonijai žalos apie 10 kartų daugiau, nei atneša naudos;)
WU vasario 4th, 2010, 4:48 pm
Fredi, iškraipei komentarą mano. Aš ten klausiau bang, kaip reaguoja teismas, kai žyminį mokestį suapvalini į mažąją pusę ir taip dingsta 50 ct. Ne dėl preteksto žmogų skirti lauk, o ar teismas nesugalvotų dėl 50 ct nedamokėjimo skirti terminą trūkumams pašalinti.