Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Lietuvos himną sugiedojau vakar, kai klausydamasi M-1 radijo jį išgirdau, vakar dienoje pasiliko ir patriotiški poetiniai vinguriavimai. Nors būtent šiandien Liepos 6-oji. Diena, kai buvom karūnuoti, diena, kurią drąsiai vadiname Lietuvos valstybės švente. O dar tūkstantmetis! Kągi…
Pas mane iškilmingų ceremonijų ir raudonų kilimų nebus, geriau paeksperimentuokim. Situacija tokia: iki 21 h vakaro pabandykim suformuoti naujosios ar jau esamos Lietuvos įvaizdį. Užuominos: tautiečio portretas (charakteris, gyvenimo būdas), tipiškiausios bėdos (socialinės, ekonominės) ir džiaugsmai (pateikit kuo mes ypatingi lyginant su kitomis tautomis), padoriausias politikas (nuveikti darbai), šauniausias sportininkas (jo vardo linksniavimas užsienio žiniasklaidoje), pasididžiavimą ir gėdą (atskirai) sukeliantys nutikimai ir t.t. ir pan.
Stengsiuosi ir pati prisijungti, o galiausiai padarysiu suvestinę ir papildysiu šį įrašą. Gal net ir piešiniu… Jei, žinoma, bus ką vizualiai pateikti:)
Tai kaip?
Beje… Pasaulis šiandien mini ir Tarptautinę Bučinių dieną… Cha cha, turėsiu ką veikti… Ei, tik neprisigalvokit nieko baisaus – paprasčiausiai lėksiu mėgėjų teatrų spektaklių pasižiūrėti;))
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* liepos 6th, 2009, 10:46 am
Tautiečio portretas ? A.Račas, atostogaujantis sovietiniame viešbutyje (jau įperka šią paslaugą), bet burbantis, kad brangu, nekokybiška, nejauku…
Dabar – pereinamsisi , permainų laikotarpis, dabar vyksta seno griovimas ir naujo statymas, šį laikotarpį reikiai išgyventi oriai, su šypsena, neburbant sau panosėje ir nekeiksnojant visų aplinkui. Jeigu kyla noras kalbėti kritiškai, tai daryti tik taikliai ir argumentuotai
. liepos 6th, 2009, 12:15 pm
Autoportretas – mes (ar bent mūsų politikai) ant kelių pasisodinę ne Saskiją, o pačią Tą, kurios vardo 1000 metį minime. Jos turtai beveik jau iššvaistyti, yra likę , bet nedaug
… Saskija mirė labai jauna, vos trisdešimties. Net antkapį pardavė po 20 metų, o nūnai Amsterdame ten tas įžymusis kvartalas…
Nors iš tikrųjų gyvenime Rembrantas negerbė moterų, savo kūriniuose tapydavo jas kaip deives.
Jo kapas nežinomas.
http://www.ibiblio.org/wm/paint/auth/rembrandt/self/prodigal-son.jpg
P.S. Pardon už tokį niūrų portretą, pasiguoskime tuom, kad šiandien google karūnuota
Ligita liepos 6th, 2009, 1:23 pm
Fredi, suprantu kaip tu be ribų šlovini Artūrą, bet gi išlįsk ir į kitas erdves
Nors taip… Artūras Račas – geriausias žurnalistas. Dar subjektyvia savo nuomone minėčiau A. Čekuolį. Minėčiau ir kitus, tik, manau, pradžiai užteks.
Taške, aš irgi jau spėjau google.lt pasigrožėti
Vakar naktį, po dvylikos!
O portretai gali būt ir du – toks, kokiu viliosime užsieniečius ir toks, kokią šalį matome mes patys. Kadangi pagal visokias statistikas esam liūdnuoliai, mėgstantys paverkšlenti ir dar apsupti ežerų, tuomet reikėtų vaizduoti daug vandens, laaabai daug.
Tautietis? Pagrindinius išryškinčiau tokius: mėgstantis sunkiai dirbti ir už tai nieko negauti ir nemėgstantis dirbti, bet gauti neatsisakantis. Iš esmės – labai geras žmogus, humoristas. Linkęs prie žemės. Ech, niekaip vizualiai nesuformuoju, padėkit… x))
P.S. Mano kompiuterio valdymas pasakiškas. Susprogdinsiu!!!
Zita liepos 6th, 2009, 2:46 pm
Na, gerai, paišom tautietį.
Imam žemaitį. Užsispyręs kad ji kur… O užsispyręs, nes taip per amžius buvo formuojamas jo charakteris. Kai kas nors puldavo jam nebuvo kur trauktis – jūra gi, į vandenį nelipsi. Todėl tekdavo stoti į atvirą kovą. Ir, aišku, laimėti.
Imam aukštaitį. Šitam priešai ėjo iš visų keturių pusių. Bet, ėjo ir praėjo. Vienus skilandžiu pavaišino, kitus naminuke ir kaip sakant „gero kelio“ palinkėjo. Sakysit prisitaikėliai. Ne. Politikos menas aukštaičių rankose.
Dabar gyvenam ramesniais laikais, nebereikia taip atvirai kariauti. Be to, aukštaitis labai pamėgo jūrą, o žemaitis, žiūriu, prie mūsų ežerų mėgsta pasivolioti kol jo butas aukštaičiui atostogoms išnuomotas. Bėga laikas, o žmonės tuokiasi, skiriasi ir vėl tuokiasi.
Dabar tikras lietuvis sugeba ne tik savo sklypelį apginti, bizniuką prasukti bet ir su priešais apsikabinti. Čia, žinokit, ne šiaip sau valstybės ir bučinių diena kartu išpuolė
Tai pasibučiuokim…
Ligita liepos 6th, 2009, 3:43 pm
Ei, bet ar susigaudot?! Tokia diena pasikartos tik po tūkstančio metų! Tai reiškia, kad mes esame pateptųjų karta B) Dėl to siunčiu oro bučinius į visus miestus ir kaimus!!!
Gerai, toliau formuojam įvaizdį. Zita, gudriai jūs čia prisukot su tais aukštaičiais ir žemaičiais. O aš vis mąsčiau – kodėl gi pastarieji tokie užsispyrėliai? Šiandien paaiškėjo. Šiaip tai sutikčiau, kad ir nuo gyvenamosios vietos priklauso charakteris. Pavyzdžiui, mano gimtąjį miestelį nuolat atnaujina, viskas remontuojama – judesys, veiksmas, tai ir pats jautiesi patenkintas savo gerove, nes žinai, kad kažkam rūpi.
Sakot: „nebereikia taip atvirai kariauti”. Vat vat, man tada su šypsena norisi pridurti – dabar kariaujama uždarai x)) Nors iš tikrųjų daug kur minimas visuomenės susiskaldymas. Gal ir tiesa, pavyzdžiui, aš niekaip neįsivaizduočiau mūsiškių gyvenančių tokiuose namuose kaip Ispanijoje būna. Žinot, su vidiniu kiemeliu per vidurį. Ten susirenka kaimynai ir draugiškai šnekučiuojasi, džiaugsmais ir bėdomis dalinasi. Gi dabar pas mus visiems visko atskirai reikia, sau.
Beje, o vaizduosim vyrą ar moterį? Ar abu? Kažkodėl man norisi besiplaikstančius plaukus išryškinti kaip individualybės apraišką, šiaurietišką požiūrį į gyvenimą
Zita liepos 6th, 2009, 4:27 pm
Na šiaip tai turėjau omeny vyrą. Moterų vaizdas ir įvaizdis formuojasi dabar. Na, žinot, feminizmas ir dar bala žino kas. Moteris tik po kelių dešimtmečių susiformuos.
Tai jeigu jau norit pavaizduoti šalia vyro moterį tai, manau reiktų vaizduoti blondinę. Ji tuos kelis dešimtmečius ir laikys lietuvaitės įvaizdį.
. liepos 6th, 2009, 5:18 pm
Tarptautinei ir Mindaugo karūnavimui:
http://th07.deviantart.net/fs11/300W/i/2006/221/2/6/Kiss_the_girl_by_Iamo.jpg
Ligita liepos 6th, 2009, 7:35 pm
O ne, jei reikės piešti tik vyrą, iš karto įspėju, kad jis bus šiek tiek moteriškų veido bruožų, nors, vis dėlto, stengsiuos suteikti rūstumo
Geriausia būtų porelę pavaizduoti, tačiau tada turėtume suformuoti šeimos įvaizdį. Ech, kokius prioritetus mūsų tautietis išskiria? =)
Beje, kaip manot ar vakare Fredis* papasakos ką šiandien gero matė Vilniuje? Vat, pavyzdžiui, aš ne per seniausiai grįžau iš miestelio kultūros centre suorganizuotų spektaklių. Labiausiai patiko legenda apie Moką. Patiko ir visiems kartu darsyk Lietuvos himną sugiedoti x)) Vedėja taip: „Dabar sugiedokim…“ ir šmaukšt atsistojom net per daug neraginti. Tiesa, publika man pasirodė vyresnio amžiaus. Paauglių ir studijuojančio jaunimo mažai.
Taške, kur veidai? Ką jie ten „už kadro“ veikia?
Fredis* liepos 6th, 2009, 7:50 pm
Iš pat ryto buvau priėjęs prie V.Kudirkos paminklo (nuostabus, jautresniam žmogui gali išspausti ašarą), o paskui įsisukau į dienos rutiną, po renginius nevaikščiojau, bendra miesto atmosfera puiki. Tokius ilgus savaitgalius, jei „neišeina” (taip pasakytų mūsų bičiulis) nuvažiuoti prie jūros, išnaudoju nulėkdamas, ką ten nulėkdamas, nuskrisdamas prie ežero, vakar net du kart. Esu plaukiojimo fanatikas, tai galima daryti mūsų telkiniuose tik 2-3 mėnesius, paskui užklumpa pusės metų trukmės speigai…
Ligita liepos 6th, 2009, 10:47 pm
Žiūrėk, kada nors nutarsi keist profesiją ir tapsi plaukimo čempionu!