Ligi Dangaus

Komentarai: 90 “Kūrybos badas: nuo Ievos iki kosmonautų”

1. 1.

   Fredis* rugpjūčio 4th, 2009, 7:49 am

   

   pirma mintis – norint kažką vertinti – reikia susipažinti,
   ar atsiras drąsuolis, kuris tai padarys…
   Žinau – Valentinas aplankė nacionalię galeriją, bet įrašo tema truputį kita… nebent pažymėti nuorodą į savo paties meno svetainę.

2. 2.

   Šrekis rugpjūčio 4th, 2009, 9:02 am

   

   oho, parodykit man tą drąsuolį kuris gali (pajėgus) įvertint šalies kūrybą. Nebent koks Aidas Puklevičius… Kalbėti apie masinę kultūrą, ta kuri lenda per visur: TV, radiją ir kt.? Kas be ko galima, tačiau ką naujo galima pasakyt? Ne kas.. Arba labai kas Nes neturim su kuo lygint. Nežinom (neįsivaizduojam) kaip galėtų būti geriau arba atvirkščiai kaip galėtų būti blogiau..

   Beje jeigu kalbėt apie TV. Žiaaaauuurriiaaaaiii laukiu naujos Triumfo arkos. Įdomūs buvo ir dešimtukai (šokių ir dainų), tačiau Triumfo arka milžiniškas kokybiškas šuolis į priekį.. Niekada negalvojau, kad operinis dainavimas gali būti toks įdomus.

3. 3.

   Valentinas rugpjūčio 4th, 2009, 9:47 am

   

   O prie ko čia kūryba ir TV realybės šou?

4. 4.

   Šrekis rugpjūčio 4th, 2009, 10:02 am

   

   Prie kūrybos ne prie ko. Nors kaip kas supranta kūrybą. TV šou yra prie TV. Beje tas arijas kurias dainuoja tai kažkas sukūrė. Klausantis tų arijų, logiškai mąstant, susipažini su kažkieno kūryba? Taip, šiame šou atliekami ne tik lietuvių autorių kūriniai ir tuo labiau tai nėra šiuolaikinė kūryba. Nu tiek to, komentaras tikrai ne į temą

5. 5.

   Ligita rugpjūčio 4th, 2009, 10:50 am

   

   Na, gal ir ne prie ko. Gal taip ir turi būti. Įkišau pavyzdį, kurį pastebėjau iš tų laikų, kai žiūrėjau TV, bet veikiausiai ten yra masinė kultūra, kuri ir neprivalo būti kūrybiška?

   Na, galima vertinti ne kaip specialistui, bet kaip paprastam kūrybos mėgėjui. Kodėl iš kart mąstote apie paklodinius (nužiūrėjau iš kai kur šį išsireiškimą) kritinius straipsnius?

   Aš padariau atradimą kodėl lietuvių literatūra menkai vertinama (nors, oj ne visa!). Paprasčiausiai joje siauras kontekstas ir siužetų trūkumas, herojai netikroviški, dialogai per meniški, nenatūralūs. Šiuo atveju jau galima būtų žengti ir į kino „laukus”. Su broliu diskutavom, kad dauguma mūsiškių juostų tokios, hm… Sulėtintos.

   Lauksim Auksinio kardo, kuris ir įkvėpė mane šiam įrašui, pasisakymo x)

6. 6.

   Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2009, 12:13 pm

   

   Sulaukėte, mieli pašnekovai (nors ir abejoju, kiek vaisingai įmanoma kūrybą apšnekėti): galime pradėti nuo nuotraukos – pavaizduota kūryba ar miesčioniškas kičas? O jeigu šių samplaika – kame yra ar galėtų būti jos kūrybiškoji dalis?

   Antras etiudas: prabėgom klausydamas „Triumfo arkos” koncerto iš Jūros šventės per TV (dievaži, pravažiuojant Turgaus gatvę, joje buvo tylu, nors ketinau apsižvalgyti ir gyvai), tik dėl vieno kūrinio galėjau jaustis pakylėtas, neabejodamas jog tai – sielos maistas. Prilipti prie ekrano, didinti garsą. Jei kas sekėte koncertą, kuris kūrinys tai galėtų būti ar buvo jums? Beje, nuvylė laidos vedančiojo vulgarokas lėkštumas, kuris visiškai prasilenkė su pristatomu žanru.

   Trečia: asmuo Aidas Puklevičius, nepaisant jo įspūdingų žinių lobynų, mano akimis, stokoja šerdies, kurios galima būtų pavydėti. Todėl – geriau neverskite stabu ir nesiūlykite kitiems.

   O baigiant pradėtą AM motyvą – kas įdomu, būtent šio atlikėjo koncertu jaukioje Palangos „Anapilio” salėje itin žavėjausi, bet didžiulei riaumojančiai auditorijai jis pompastiškai mėto visiškus niekalus. Taigi, tas pats atlikėjas nebūtinai pateikia tapačius dalykus, tad neverta supaprastinti, kad jis yra vien vienoks ar kitoks, ir vienpusiškai vertintinas.

7. 7.

   . rugpjūčio 4th, 2009, 12:18 pm

   

   Gal kažkokie atsakymai čia, ypač paralelėje tarp Meno ir Dievo:

   http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/kita/kitaatgarsis165

   Kas tingės skaityti, savotiškas atsakymas čia:

   http://www.paintings.lt/files/authors_images/file_171

8. 8.

   Fredis* rugpjūčio 4th, 2009, 12:21 pm

   

   pirmiausia išsiaiškinkime „meno” sąvoką.
   Tai būtų kūrinys-veiksmas, kurio meniškumą galėtų liudyti, prisiimti už tai atsakomybę autoritetingas, pripažintas meno visuomenės žmogus-žinovas, menininkas.
   Tai kas rodomaper TV (LTV,TV3, LNK) nėra menas, niekada nežiūriu tų koncertų, net kai „nemokami” koncertai vyksta mano mieste gatvių aikštėse – niekada neinu paspoksoti, nebent koks nors įdomesnis, pradedantis kolektyvukas žengtų pirmuosius žingsnius, dar Skap paklausau su Jurgiu Didžiuliu, nuotaikingas vyrukas

9. 9.

   Fredis* rugpjūčio 4th, 2009, 12:30 pm

   

   Tik dabar apsižiūrėjau – Ligita pavartojo kitą terminą „kūryba”.
   Kuriantis žmogus – tai ir šaukštus drožiantis žmogus.

10. 10.

    Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2009, 12:51 pm

    

    Dėl TV taip kategoriškai teigti nebeišeina vien dėl pvz. minėtų „Triumfo arkos”, „Šokių dešimtuko” projektų – jų didelis pasiekimas yra meninės kūrybos, jos iššūkio įverpimas į pramoginę laidą. Tegu ir atitinkamose ribose – rėmuose, tai nesumenkina krypties ir pasiekimų. Nemažai žmonių, tame tarpe ir mano brangiausioji, susižavėjo žanru ir pasiryžo jame dalyvauti, lavėti – štai mums ir meno sklaida.

    Fredi, kalbi turbūt apie Didžiulio žmonos grupę „Skamp” ir jo paties „In Culto”? Abi gali būti nuotaikingomis, bet virto pirmiausia šablonų gamintojomis, o toliau beviltiškais nebrangiais kamšalais bet kokio renginio „muzikinei” daliai. Tinkamas herojus apšnekamai kultūrinių poreikių tenkinimo karikatūrai.

11. 11.

    Fredis* rugpjūčio 4th, 2009, 12:58 pm

    

    …kad supainiojau Skamp su In Culto – tik pasijuokti galiu iš savęs, sveikinu, A.Karde, kad jūsų brangiausiąją išvysime naująjame šokių dešimtuke, būtinai balsuosime, tik parayšikit kuris bus NR.

12. 12.

    . rugpjūčio 4th, 2009, 1:24 pm

    

    Fredi, o tai ką sako Skudutis (žr.viršuje) irgi netinka???

13. 13.

    Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2009, 2:10 pm

    

    Taške, Skudučio straipsnį perbėgau – samprotavimai, akcentai atrodo teisingi. Klaustukų palikta deramai daug. Menas, kaip Tiesos, Pasaulio Didybės atskleidimo priemonė – aišku, kad tai svarbiausia jo aukštumose.

    Fredi: pasirodyti TV dešimtuke – anaiptol nėra tikslas. Svarbiausia, kad žmonės randa džiaugsmą įvaldydami žanrą, savo priemones jame, gali pradžiuginti tuo įvaldymu, pirmiausiai patys pasidžiaugti mokymusi. Čia, kaip ir sporte – išskirtiniams laimėjimams priklauso dėmesys, bet nereikia jo atimti iš pačios šakos gyvumo, žmonių dalyvavimo joje. Pardavimų laikais dėmesys nusvyra gerai perkamų išskirtinių/suprekintų pozicijų link. Nepelnytai.

14. 14.

    Tipas Katinas rugpjūčio 4th, 2009, 4:08 pm

    

    Gerbiamieji,
    gaila, kad vakar buvau taip nepelnytai nesuprastas. Štai ką reiškia, kai jausmai ima viršenybę, buvau apžodžiuotas, aptyčiotas. Vakarop, jausmams pavargus, pradėjo rastis ir pamąstymų, bet nebeliko laiko jiems išsirutulioti.
    Labai gerai atsimenu, kaip Mamontovas hiper teatrališkai išardė „Foje“, sukeldamas visoje Lietuvoje švelnią isterijėlę visoms amžiaus grupėms ir įdomiausia net tiems, kurie jo muzikos nebuvo girdėję. O jausmingame ašarų ir atsisveikinimo koncerte Vingyje Mamontovo daina, kad „meilės jam niekad nebus perdaug“ skambėjo ilgai ir visur. Paradoksas tas, kad visuotinai gailėjo Mamontovo, nors jis pats išardė savo grupę, o ne fakto, situacijos, kad nebebus grupės „Foje“. „Mangių“ bandymas pakartoti akciją neprilygo nei per vieną parametrą.
    Analogiška paralelė: R.Pakso visuotinės meilės piko metu Paksą beatodairiškai, bekompromisiai mylėjo, gerbė, žavėjosi ir t.t., tačiau tik kas dešimtasis galėjo artikuliuotai bandyti pasakyti kodėl (na, jis toks… ypatingas, veža, cool ir… stop) Bet koks netgi švelniausias suabejojimas Paksu buvo vertinamas tik jausmais ir nemenka agresijos doze abejojančiam. Kažkada panašiai buvo su V.Landsbergiu: bent koks viešesnis kritiškumas profesoriui buvo traktuojams kaip Lietuvos tautinės savasties, nacionalinės demokratijos, tikrojo, grynojo patriotiškumo griovimas.

    Tai tiek apie jausmus, dabar apie kūrybą. Sutinku su teigiančiais, kad kultūra ir kūryba – skirtingi dalykai. Taip pat sutinku, kad „Triumfo arka“ ir bet koks kitas TV šou yra lygiai tas pats. Tik kitoms publikoms. Kaip ir apranga, vieniems treningai ekskliuzyvas, kitiems jie turi savo paskirtį. Galiu dar daugiau pasakyti, simfoninės muzikos koncertas ir TV šou yra lygiai tas pats. Kaip sakė romėnai, liaudžiai reikia duonos ir žaidimų. Žaidimų reikia visiems, bet visiems kitokių, štai duona bendra, tik skirtingai ją vartojame. Čia prasideda kultūros ribos. Kultūra sudėtingas dalykas, tai vienas svarbiausių žmogaus būties, bendravimo, netgi išlikimo elementų. Beje, neseniai Račo tinkrašyje vyko diskusija apie elitą, buvo ir apie kultūrą. Užsiminęs tinklapius noriu kiek nusistebėti, gal pasidžiaugti, kad Ligitos tinklapyje matau žymiai daugiau bendravimo kultūros, pakantumo kito nuomonei:), tolerancijos nei Artūro bloge.

    Grįžtant prie kūrybos. Beveik teisingai parašė Fredis: šaukštą drožiantis žmogus – kuriantis žmogus. Tik patikslinsiu: pats veiksmas savaime nėra kūryba, ji prasideda tada, kai žmogus drožia KITAIP ir tai daro sąmoningai. Kūryba yra kokybiškai naujo produkto darymas. Tuščioje vietoje nieko nesukursi, kūrybai reikia bent minimalaus informacijos bagažo, bent jau savo patirties. Nuo to bagažo priklauso sukurto produkto kokybė. Kurti yra lengva, – vertinti sunku. Viena specifiškiasių ir sunkiausiai vertinamų kūrybos sričių – menas. Pavyzdys: Urbonavičiaus vamzdis prie Neries.
    Ir nenukrypstant nuo muzikinės temos: pabandykime palyginti Mamontovo ir Jurgos kūrybą. Pačiais įvairiausiais aspektais ir rakursais: nuoširdumo, naujumo, tikrumo, intelektualumo, paprastumo, originalumo, išradingumo ir t.t.?

    Ir atsakant į Ligitos klausimą „O kaip Tu vertini mūsų šalies kūrybą?” galiu atsakyti, kad XXI amžius pavadintas kūrybos ir žinių visuomenės amžiumi. Tikėkimės, kad Lietuvai tai galioja…

15. 15.

    Valentinas rugpjūčio 4th, 2009, 4:53 pm

    

    Auksinis Kardas rašo:
    Tik patikslinsiu: pats veiksmas savaime nėra kūryba, ji prasideda tada, kai žmogus drožia KITAIP ir tai daro sąmoningai. Kūryba yra kokybiškai naujo produkto darymas.

    Klausimas, ar parodoje Baltų menas, kuri buvo reklamuojama čia rodomas tikrai „menas”. Ar liaudies dirbiniai, kuriais jie puošdavo savo buitį ir kurie buvo kuriami be jokio sąmoningo noro sukurti „meną” ar jie gali būti laikomi menu?
    Apskritai etnografiniai objektai laikyti „menu” pradėti tik 20a. pradžioje. Etnologai privežė daug afrikietiškų artefaktų, kuriuos pradėjo studijuoti ir žavėtis Picaso ir kompanija. Ir staiga daiktai turintys buitinę, sakralinę ir dar kokias nors paskirtis patapo „menu”. Pati žodžio „menas” samprata pakito labai stipriai. Jų darbus sekė siurealistinis judėjimas, kuris iš antropologinės medžiagos sėmėsi daugybę idėjų. (Visa tai vyko Paryžiuje beje).
    Grįžtant prie pradžios, „Baltų menas” yra menas ar etnografinių artefaktų kolekcija?

16. 16.

    Valentinas rugpjūčio 4th, 2009, 4:54 pm

    

    Ups, čia rašė Tipas Katinas
    Beje, Jurgos muzikinis krikštatėvis, įkvėpėjas yra Mamontovas.

17. 17.

    Musė rugpjūčio 4th, 2009, 5:12 pm

    

    Aš kaip visada ne į temą – kaip manot, gal verta pažiūrėti šitą filmą apie karą Gruzijoje:

    http://www.youtube.com/watch?v=xXmQSTa8d8s

    Nors iš ištraukos atrodo toks gan propagandinis.

18. 18.

    Musė rugpjūčio 4th, 2009, 5:14 pm

    

    Man Jurga patinka 100 kartų labiau nei Mamontovas.

19. 19.

    Tipas Katinas rugpjūčio 4th, 2009, 5:18 pm

    

    Čia, Valentinai, galima įklimpti į nesibaigiančias lankas. Jei paklausiu, ar formulės bolidas – menas? Ir pats nežinau, man atrodo, taip, nes tik funkcijai „pasmerktas” mechanizmas tampa estetikos objektas, o čia jau meno kompetencija… Todėl ir tie Baltų meno eksponatai be jokios abejonės menas, nes jie turėjo visų pirma estetinę funkciją. Vėl remiantis Fredžio šaukštu: kai žmogus įrankį papuošė pirmuoju rėželiu „dėl gražumo” prasidėjo menas.

    Dėl Mamontovo ir Jurgos. Visada sakiau, kad Mamontovas išskirtinai protingas žmogus.

20. 20.

    . rugpjūčio 4th, 2009, 7:24 pm

    

    Kas per Jurga? Ne šita, bet visgi verta prisiminti

    http://www.youtube.com/watch?v=BjvREDKfdb0&feature=related

21. 21.

    Ligita rugpjūčio 4th, 2009, 8:48 pm

    

    Auksini kardai, nuotraukoje pavaizduota miestietiško kiemo dalis Man smagiai atrodė, kad karietaitėj priderintas gėlių vazonas, todėl ir nupleškinau. Ar čia kūryba? Iš dalies taip, jeigu tokių karietų neprifarširuota tuntas. Be to, kūrybą galima įžvelgti ir tame, jog kiekvienas šeimininkas savo kiemą puošia skirtingai, įdėdamas savo neribotą fantaziją. Tik… Kaip sakė prašmatnusis, kad ir apžodžiuotas bei aptyčiotas Tipas Katinas, diskusijai įsisiūbavus kelias link lankų nebetolimas! Tai va.

    Taške, gera nuoroda. Ypač daug apmąstymų sukėlė tas pasakymas, kad oficialioji šių dienų kultūra skirta nuoboduliui užmušti. Ne ilgaamžiškumui. Pasirodo dėl to labiau ir vertinama tai, kas sena. Gi tai atlaikė laiko tėkmę, įsiliejo į istoriją. Ech, jei vienadieniškumas klesti (ei, Valentinai, ir vėl vos nosinės neuždėjau!), tuomet aš graudinuos x(

    O man dabartinė Jurga nelabai patinka. Tas intelektas perspaustas. Tiesa, negaliu kategoriškai teigti, nes seniai jos dainų klausiau, bet man užtenka prisiminti vieną interviu… Sulaižyti plaukai, atsargiai renkami žodžiai, kad, gink Dieve, nelepterėtų ko nors pernelyg vėjavaikiškai (arba čia žurnalistai ją taip pateikė). Ankstesnioji „versija” žymiai labiau patiko. Pavyzdžiui, „Aukso pieva”… Pasaka. Kosmosas. O apie Andrių Mamontovą esu susidariusi nuomonę, kad jam jokie vadybininkai, dėdės iš aukščiau netrukdo būti savimi. Gerai, kad diskusija konstruktyvesnė būtų, matyt, reiks pasileist naujosios Jurgos dainų, nes dar nusišnekėsiu per daug x)) Nors iš tikrųjų tai su nostalgija žiūriu į tuos laikus, kai ji dar buvo „Muscat” ar pan. pavadinimo grupės narė. Ta paslaptinga niūruma „vežė”. Jaunos ir rimtos. Bet su gitarom ir nebijančios kvailioti.

    Kas per Jurga? Įvesk http://www.google.lt įrašęs šiuos žodžius „Jurga Šeduikytė” ir sužinosi

22. 22.

    . rugpjūčio 4th, 2009, 9:40 pm

    

    Šeduikyte net ir aš žinau, ji čia, tik susirasti teks :

    http://www.kam.lt/kam/images/4793/jurga_afganistanas2.jpg

    http://www.manomuzika.com/muzika/_njs/muz_inf/Jurga_Seduikyte/Jurga_Seduikyte_8.jpg

23. 23.

    Ligita rugpjūčio 4th, 2009, 9:48 pm

    

    Taške, o man patinka My Space’o pateikimas. Žvilgtelk – http://www.myspace.com/jurgamusic

24. 24.

    . rugpjūčio 4th, 2009, 10:03 pm

    

    Geras, bet Afgane originaliau. Kažkaip man ji labai daili, bet dainų neįsiminiau.
    AM tai viską atleidžiu už :

    http://www.dailymotion.com/video/x5k3es_andrius-mamontovas-baltoji-varnele_music

25. 25.

    Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2009, 10:06 pm

    

    Kažin, ar karieta, kuri galėjo būti rogėmis, atlaikytų tikrą naudojimą? Man tai kūryba prasidėtų, jei kažkas žiemos metu sumanytu tai panaudoti – kad ir nusistūmus su vaikais pačiuožinėti nuo kalnelio. O šiaip muliažai, jie kaip tie turgaus paveiksliukai iš gintaro gabaliukų ar nupurkštų plėmais dažų – beviltiški. Bet kažkam gražūs. Visgi, tikri dalykai gali palikti ir tikresnį įspūdį – toks ir yra brandos skirtumas.

    Citata: „„Triumfo arka“ ir bet koks kitas TV šou yra lygiai tas pats”
    Nelygu kaip žiūrėsi. LTV antroji programa ir LNK taip pat abi yra televizijos programos, ir net prasideda vienoda raide.

26. 26.

    Ligita rugpjūčio 4th, 2009, 10:09 pm

    

    O man čia karieta! Nuo kalnelio su tokiu dariniu kažin ar drįsčiau čiuožti. Geriau su medinėmis rogutėmis.

27. 27.

    Tipas Katinas rugpjūčio 4th, 2009, 10:38 pm

    

    Auksini kardai, dėl karietos-rogių, gintariukų sutinku. Tačiau sutikime: žavingas tikėjimas „o man čia karieta” – kaip juodame kvadrate žvaigždės.

    Rašau dėl TV. Taip, viską suprantu, ką norite pasakyti. Tik prašau perskaityti atidžiau, aš irgi tą patį teigiu.

28. 28.

    Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2009, 11:40 pm

    

    Katine, tuomet mane suklaidino „lygiai tas pats”. Reikia gerokai nubraukyti nuo lyginamų dalykų, kad liktų „lygiai tas pats”. Toks paprastinimas – perdėtas, nesveikas. Antraip ir koks žudikas gali gintis: visvien auka kažkada būtų mirusi.

    Dėl karietos – net ir funkcionalumo požiūriu, tai greičiausiai karieta. Prašmatni karieta.

29. 29.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 1:42 am

    

    Ačiū, nuraminot Žinojau, kad čia karieta.

30. 30.

    Šrekis rugpjūčio 5th, 2009, 2:17 pm

    

    Dėl Aido Puklevičiaus tai čia pajuokavau. Gink Dieve bent jau aš jo neverčiu (nelaikau) stabu. Jo sugebėjimai žongliruoti frazėmis, išsireiškimais, terminais ir kas be ko svetimybėmis yra mažų mažiausiai įspūdingi. Tačiau kas daugiau? Bent jau aš nieko daugiau ir nematau. Nors reikia pripažinti, kad turiu tikrai neišsamų (netgi skurdų ) jo kaip čia pasakius kūrybos įsivaizdavimą.

    Triumfo arka dar vienas tv šou… Tikrai taip.. Triumfo arkos žiūrėjimas per tv niekada neprilygs tam ką kai kurie vadina pasikultūrinimu. Kostiumai, kailinukai, teatro kvapas, nutrinti kilimai ir kėdės, skambučiai, kavutė su brendžiu.. Suprantu, kad sėdėjimas namuose su treningiukais, alaus bokalu rankose prie metrinio LCD televizoriaus net iš tolo į tai nepanašu.. Nežinau bent jau man pats įdomumas ta varžybų, konkurencijos dvasia. Ypatingai kai tai liečia jaunus žmones. Įdėjų, kovos, konkurencijos, skirtingų galimybių ir atlikimo mišrainė.

    Kūryba mano manymu, tai įprasto veiksmo atlikimas KITAIP. O čia jau išplaukia išvedžiojimai – gera kūryba, prasta ar menkavertė kūryba ir t.t. Atitinkamai kūriniu gali būti ir išdrožtas šaukštas ir originali lėkštė ir neįprasti koldūnai joje

    p.s. Jurga kažkada buvo tikra Jurga, o dabar ji pasikeitė. Smarkiai. Bent jau šukuoseną pakeitė. Nors žmogaus šukuosena gali būti kaip simptomas…

31. 31.

    Saulius rugpjūčio 5th, 2009, 2:54 pm

    

    Kūryba – tai kūrėjo momentinis atspindys. Žmonės kuria, žmogaus kūriniai neatsiranda savaime. Jei analizuojame kūrybą, analizuojame ją neatsiedami nuo žmogaus. O jei atsiejame, tada pradedame fantazuoti. Tad nevadinkime diskusijos apie kūrybos terminą diskusija apie kurybą.

32. 32.

    A.G. rugpjūčio 5th, 2009, 3:11 pm

    

    Ar žmogus yr kuribingas ar ne, galima patikrinti iš jo sakomų tostų (kaip žinia vyno stiklo kilstelėjimas be progos ir tosto – …). Nors lietuviai ne gruzinai, bet…
    Tiksliau lietuviai ne gruzinai tad tostų nesako (ar tai tolygu, kad gruzinai kuribingi, o lietuviai ne…).
    Taigi, pastebėjau, kad jau pradėjo kartotis tostai (ne čia, bet…), o tai jau… signalas, kad su kūryba…
    Bet ne manau, kad dėl to reiktų gyvam lysti į žemę…
    Svarbu degustuoti savo negalias.
    O toliau jas gydyti – treniruojant juk viskas įmanoma, net ant delno plaukus užsiauginti, manau… bent jau leonidiškus antakius ar antakius ant ausų, manau zuikio baikos būtų kiekvienam…
    Atsiprašau, už ramybės sutrukdymą… arba kaip sakydavo p. Herbačiausias (gal skaitėte jo „Kaukuolė žalsvam čemodane“ ir pan., kai po čierkos taip liedavosi jam mintys, kad jo samdytas vaikas – knygos minčių užrašytojas vos suspėdavo…).
    Taigi, jo tas garsus posakis – va ima kažkuris inteligentiškoje kompanijoje ir pa… (toliau – tik omenyje…).

33. 33.

    Šrekis rugpjūčio 5th, 2009, 4:10 pm

    

    Neabejotinai sakydami tostus (arba tiesiog vartodami) žmonės tampa gerokai kūrybiškesni.. Ir kas svarbiausia parodo tikresnį save palyginus su tuo ką galima pagalvoti (pasakyti) išanalizavus jų antakius ar delnus. Neabejotinai.. Tik viena problema, kad ne visiems kūrybiškumui skatint (parodyt) reikia tostų, arba kitaip pasakius ne visų kūrybiškumas tiesiogiai veikiamas tostų arba to kas priklauso prie tostų.

    Beje dar kart paskaičiau šio įrašo antraštę: „… nuo Ievos iki kosmonautų”.. Įdomūs kartais tie minties vingiai.. Kas bendro galėtų būti tarp Ievos ir kosmonautų? Vienas iš variantų tostai.. kodėl gi ne?

    p.s. rašau tai, kad pagyvint diskusiją o ne atvirkščiai

34. 34.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 7:12 pm

    

    Sauliau, tai tikriausiai kūryba yra toks reikalas, kurio be termino išsiaiškinimo labai neišanalizuosi. Nors iš tikrųjų jau ne pirmas čia pasisakom ir galima susidaryt nuomonę, jog kūrybą vos ne visur rastume… jei tik ieškotume!

    A.G., o kas ant delno plaukus užsiaugino? Būtų įdomu konkretus pavyzdys x))

    Šreki, bendrumų tarp Ievos ir kosmonautų labai daug ir nebus, nes, hm… Atitolę jie. Bent jau istoriškai tai tikrai.

35. 35.

    A.G. rugpjūčio 5th, 2009, 7:24 pm

    

    Galite išbandyti pati – bet kurioje pasirinktoje vietoje kasdien skuskite odą (kaip vyrai barzdą), o delnu nieko prie viso to ir nedarykite, t.y. nedirbkite…

36. 36.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 7:33 pm

    

    A.G., gerai… Pabandysiu! O per kiek laiko „barzda” išryškės? x)) Tiesa, sunkiai įsivaizduoju kaip galima ilgesnį laiką delnu nieko nedaryti! Gal tiktų, pavyzdžiui, riešas?

37. 37.

    Valentinas rugpjūčio 5th, 2009, 7:56 pm

    

    Įsitikinimas, kad plaukai geriau auga kai jie skutami yra vienas iš mitų

38. 38.

    Zita rugpjūčio 5th, 2009, 8:59 pm

    

    Žinoma, kad kurybos rasime visur: ir Fredžuio šaukšte, ir plaukus ant delno augindami, ir lyginamuosius dalykus braukydami, ir stiklą kilnodami, ir kai tikėdami į juodą kvadratą žvelgiame:)
    Bet man tai gražiausia Ligitos įžvalgos. Iš pradžių net nesupratau kuo čia dėta Ieva ir kosmonautai. Bet perskaičius komentarus supratau – nuo Ievos iki kosmonautų

39. 39.

    bang rugpjūčio 5th, 2009, 9:35 pm

    

    Skusti delną tikintis užsiauginti ant jo plaugų yra lygiai tas pats, kas išiminėti iš tuščios piniginės po 100 Lt, tikintis joje sukaupti milijoną.

40. 40.

    Valentinas rugpjūčio 5th, 2009, 10:30 pm

    

    Zuoko Vilnius

    http://fotofragmentai.shutterfly.com/262

41. 41.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 10:59 pm

    

    Valentinai, laimėjau? Ten skaičiau, kad lyg ir akciją vykdai =) Iš tikrųjų tai kaip juokingai išėjo – užėjau tavo puslapin, nes norėjau virtualiajai aikštelei Aurelijaus foto pagrobti, bet šastelėjau ir pamačiau, kad prieš keliolika minučių atnaujinta! x))

    Ech, matyt, neskusiu aš nei delno, nei riešo… Niekas šimtu procentu nepatikina, kad eksperimentas pavyks =(

42. 42.

    WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:03 pm

    

    Visada gali pamėginti galvą į smėlį įkišti.

43. 43.

    bang rugpjūčio 5th, 2009, 11:06 pm

    

    Delnai ir padai nei beždžionėlei neapžels, kad ir kiek skustų – ant jų plaukai neauga (taigi ir skust nėra ko).

44. 44.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:06 pm

    

    Ne, netinka, nes nenoriu nukraujuoti, paaiškėjus, kad ten visai ne smėlis buvo x(( O štai A.G. postringauja, jog skutant užaugs kažkas! Reiškia teigiamus pokyčius.

45. 45.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:08 pm

    

    Bang, vadinasi A.G. apgavo. Gerai, kad ir taip nepatikėjau

46. 46.

    WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:17 pm

    

    Vis tiek tu labaaaai patikli

47. 47.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:25 pm

    

    Nepasakyčiau, kad jau taip labaaaaaaaai. Pavyzdžiui, skeptiškai žiūrėjau į vieno komentatoriaus mėgstamą knygų seriją „Lengvas būdas…” Ir tebežiūriu. Tiesa, taip, tikiu gerais žmonėmis, šviesia ateitimi ir t.t. ir pan. O tu ne? Nejaugi sengalvėji?!

48. 48.

    WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:29 pm

    

    Tiki gerais žmonėm? Apibūdink gerą žmogų (pavyzdys irgi būtų neblogai – ir prašau, ne kokią motiną Teresę ar Gandį)…

49. 49.

    Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:40 pm

    

    Oj, gal nereikia… Po pastarojo mano bandymo visus pakviesti už gerus darbus rinkti ryžio grūdus nefrito puodeliuose, paaiškėjo, kad esu labai bloga, tad… Susilaikysiu

50. 50.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 12:38 am

    

    Tai ir negausiu atsakymo.. Mano akimis žiūrint, homo homini lupus est dažniausiai pasiteisina.

51. 51.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 12:40 am

    

    Gali žiūrėti skeptiškai, Ligita – bet tai ne tiek knygų serija, bet kovos su vilionėmis, priklausomybėmis ir silpnybėmis koncepcija.

    Koncepcija veikianti, tam patvirtinti turiu sukaupęs pilnus pasikeitusio gyvenimo metus, ir žinojimą į priekį, kad gyvenimas nebėra toks, koks buvo iki šios knygos. Palyginti su tuo, vienos mergaitės skepsis yra artimas 0 dydis

52. 52.

    A.G. rugpjūčio 6th, 2009, 7:51 am

    

    Kodėl iš kart kalbame apie melą, o ne įsitikinimą (daleiskime klaidingą, kaip tas sakė).
    Na dėl delno jau nusileidžiu.
    Bet jei mergina, kiekvieną rytą pradėtų skusti veidą, kaip tai daro jaunuolis… dar tą hipotezę pasilaikau, kol kas.

53. 53.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 10:00 am

    

    Auksini Karde, ar kalba apie Lenvas būdas mesti… ? Tada palaikau.

54. 54.

    Musė rugpjūčio 6th, 2009, 10:08 am

    

    Aš irgi sutinku, kad ši knyga tikrai veikia, turiu nenuginčyjamų pavyzdžių iš artimų žmonių. Man tik nepatinka ta serijinė gamyba – pradžioje „Lengvas būdas mesti rūkyti”, tada mesti gerti, mesti valgyti, o dabar jau žiūriu ir mesti nervintis Čia tas pats kaip vienuolis, pardavęs Ferrarį, dabar pardavinėja Ferrariukus ir t.t.

55. 55.

    Saulius rugpjūčio 6th, 2009, 10:40 am

    

    Ligita,
    O man rodos, jog kūrybai panašiai sveria, kaip suformuota media apie jos neapibrėžtumą Ir apie žmonių amžinumą

56. 56.

    Valentinas rugpjūčio 6th, 2009, 10:41 am

    

    Karde, Bang ir Muse. Įtariu, kad šių knygų tariama sėkmė susijusi ne tiek su jose aprašytų metodikų veiksmingumu, kiek su tų metodikų naudotojo autodisciplina. Pats žinau keletą žmonių, kurie pasakė „viskas neberūkau” ir nuo tos dienos jau keletą metų nerūko. Taigi, svarbiausia valia ir noras.

57. 57.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 11:02 am

    

    O taip, projekto komercinės apsukos keliamos nelabai skaniai, bet čia esama keleto BET. Autoriaus nebėra, ir tai, manyčiau, ne jo sprendimai, veikimo būdas. Ką tikrai žinau – kad jis steigė klinikų tinklą, kuriame pacientai gaudavo paramą dar viena veiksminga (berods virš 90% sėkmės) forma. Ne mažiau svarbu, kad nesigirdi jokio ginčo dėl knygos nemokamo platinimo elektronine forma: atvirkščiai, toks įspūdis, kad tiek vertėjai, tiek leidėjai visai nieko prieš, kad su knyga susidūrusiųjų bet kokiu būdu ratas plečiasi. Tai – labai išmintingas požiūris, kuriam reikia drąsos. Džiugu, kad tokios esama.

    Savąją knygos kopiją pasiėmiau po leonlad.puslapiai.lt, perskaičiau kompiuterio ekrane, ir tegaliu būti dėkingas visiems prie to prisidėjusiems. Jūs valdot, brangučiai!

58. 58.

    . rugpjūčio 6th, 2009, 11:05 am

    

    Kažkokia keista diskusija, neįsikertu, tai tik atkreipiu dėmesį, jog karietos nebūtinai būna senobinės, bet visada – su ratais.:

    Princesės tikroji, rokoko stiliaus, kokio XVI amžiaus:

    http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/9_rokoko/iliustr/w7_600%5B1%5D.jpg

    Paprasta, buržuazijai, o tiesą sakant pokario metais Kaune dar buvo keletas tokių fajetonų gyvųi:

    http://www.fototisena.lt/albums/userpics/10001/Karieta%20001%20D%20008.jpg

    Karieta šiuolaikinei baikerių princesei, vien lempos ko vertos:

    http://www.che.lt/uploads/posts/thumbs/1235414614_1235071334_762.jpg

    XXII amžiaus panelėms- futurum mercedes ekologum :

    http://www.panele.lt/uploads/img/catalog/1/photo_1_20090326192147.jpg

59. 59.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 11:12 am

    

    Valentinai, mane mažai domina – kodėl veiksminga. Svarbu, kad tikrai veiksminga. Disciplina buvo žinoma bei šimtus kartų išbandyta ir iki šios knygos. Nesėkmingai. Perskaičius knygą ištiko šokas ir nušvitimas Dabar su tuo reikalu asmeniškai nesusidūrusių asmenų samprotavimai/įtarinėjimai (nežinau, ar skaičius tą knygą) atrodo nerimtai. Atrodo, kad pats seniai galėjai tokią pat knygą parašyti, tik tingėjai

60. 60.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 11:14 am

    

    „svarbiausia valia ir noras” – ne visai taip, šiame metode valia laikoma akligatviu, ir įtikinamai atskleidžiama kodėl. Būtent dėl to nuvainikuojami AA, su jais visai ne pakeliui, taikant metodą.

    Tuo tarpu noras – būtinas, bet jis ir yra, kai sieki vienos iš metodo knygų. Trumpai tariant, metodo esmė – nenuginčijamas pagrindimas kodėl daiktai yra vertintini taip, o ne kitaip. To pasekoje, tenka priimti argumentus (nes jie teisingi, ar bent jau sunkiai paneigiami), o toliau tereikia šiek tiek įsiterpti į blogų praktikų rutiną – ją kuriam laikui pertraukti, ir visi jos sukurti burtai sugriūna akyse. Silpnybė ar priklausomybė remiasi nuosekliu augimu, buvimu, bei savo reikalingumo menamybe, be šių – sunyksta. Lengvai.

61. 61.

    A.G. rugpjūčio 6th, 2009, 11:50 am

    

    Jei jau kalbama apie kurybos badą, tuomet kol nėra maisto smegenims ir jie badauja – laikinai galima pasitenkinti tiems ir pasamprotavimais.
    Pavyzdžiui vienas iš nebaigtų pasamprotavimų yra ir toks: kodėl kaimo bernelis okupuotame krašte, į šokius einantis su dantų pasta padažytais medžiaginiais bateliais turėjo tiek svajonių, tiek gėrio, tiek noro gyventi ir tiek laimės, kad galėjo aprūpinti tuo visą Planetą.
    Ir kodėl yr toks nelaimingas žmogus dabar, nors gyvena laisvoje šalyje, tiek turi turtų (kas vienaip, kas prichvatizuoto…), galybes metrų gražiais viršeliai knygų, sotų stalą, dar sotesnę užstalę ir viso, viso, t.t. išmaišytą skersai išilgai pasaulį – o yra toks depresiškas, nelaimingas, o dar nelaimingesni jo vaikai, kurie kartais ir į tėvus pasikėsina, jei ne į narkotikus tiktai, bet labai dažnai ir žudiku patampa, užsinerdamas kilpą.

62. 62.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 12:30 pm

    

    Pritarčiau George Carlin’o kažkada pasakytiems žodžiams: „Jeigu jau pirksi motyvacinę knygą, nepirk, nes reiškia turi jau pakankamai motyvacijos ir tau jos nereikia”.

63. 63.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 1:11 pm

    

    Tik gražūs žodžiai, kuriuos be vargo gali paneigti kiekvienas remdamasis savo patartimi.

64. 64.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 2:00 pm

    

    WU, teiginys absurdiškas, nes motyvacinėse knygose ieškome ne tik motyvacijos stiprinimo, bet ir aiškių technikų, kaip ja pasinaudoti, kaip pasiekti rezultatų. Sutinku, kad gali būti šarlataniško piktnaudžiavimo šioje rinkoje, bet kad joje yra naudingų, veikiančių ir žymiomis pelnytai tapusių knygų, idėjų – neabejotina. Prisiminkime vien Deilo Karnegio knygos fenomeną dar iš tų laikų, kai komerciniai vajai nebuvo taip madingi – pamenu, tai buvęs rekomenduojamas skaitinys sovietmečio vidurinėje.

65. 65.

    Musė rugpjūčio 6th, 2009, 2:13 pm

    

    „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”? Mano kultinė knyga, skaičiau gal prieš 10 metų, vienintelė padarė man tikrai apčiuopiamą įtaką iš visų motyvacinių knygų. Mačiau, yra naujas leidimas.

    Remiantis ja, norėjau parašyti ilgą komentarą apie žmones, išsiliejančius ant Maximos kasininkių ar Statoilo pardavėjų, bet patingėjau. Kada nors prisiruošiu, pažadu

66. 66.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 5:25 pm

    

    Carlinas yra humoristas, jis čia pašiepiančiai pasakė Bet kiekvienam pokšte yra dalis tiesos. Aišku, nereikia absoliutinti..

67. 67.

    WU rugpjūčio 7th, 2009, 2:01 am

    

    Ligita, kur pasislėpusi?

68. 68.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 2:13 am

    

    WU, aš nepasislėpusi… Be Windows’ų šiandien prasėdėjau :// Gerai, kad turiu brolį meistrą, tai dabar galiu džiaugtis pagaliau konstruodama virtualią aikštelę! Beje, nesijaudink, bus patikrinta, ką jūs priporinot ir atitinkamai sureaguota

69. 69.

    Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 13…a…aaa… - Ligi Dangaus rugpjūčio 7th, 2009, 2:45 am

    

    [...] Labiausiai komentuotas įrašas: Kūrybos badas: nuo Ievos iki kosmonautų [...]

70. 70.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 3:11 am

    

    Auksini kardai, aš tik noriu pasakyt, kad visa galia ne toje knygoje… Paprasčiausiai pats buvai pasiryžęs permainoms. O šio autoriaus kitą knygą (vien dėl smalsumo) bandžiau skaityti ir klaikiai nervino tas, tfu, vadinamasis „smegenų plovimas”, rūkalų gretinimas su maistu. Skaitai ir aiškiai jauti, kad viskas žinoma nuo seno. Galbūt tokie motyvaciniai veikalai reikalingi parodyti, priminti kelią… Bet knygą aš mečiau. Voliojasi kažkur. Nepabaigiau skaityt. Neįdomu. Tiesa, gal dėl to, kad nesu stora?

    Beje, šiai lotyniškai sentencijai: „Homo homini lupus est” turiu priešingą: „Homo homini amicus est”. Priklauso kaip viską pakreipsi x))

71. 71.

    Šrekis rugpjūčio 7th, 2009, 9:55 am

    

    Pažįstų asmeniškai porą žmonių, kurių amžius apie 60 metų ir rūkymo stažas nuo pauglystės (buvo). Vieną gražią dieną ėmė ir metė rūkyt. Negaliu garantuot, kad nesivadovavo kokia „metodika”. Galiu tik garantuot, kad neskaitė jokių knygų. Įdomiausia tai, kad tai buvo padaryta nepastebimai, be jokių skambių afišavimų.. Tiesiog jausmas toks, kad tėvas nusprendė išeit į mišką, ėmė ir išėjo ir niekas jo daugiau nematė. Daugiau negu įspūdinga. Man tie du žmonės tai rodiklis, kad kai tvirtai nusprendi, viskas tavo jėgose ir nereikia jokių papildomų „triukų”. Maža to tai įrodymas, kad net beveik visą sąmoningą gyvenimą prarūkius įmanoma vieną dieną paimt ir mest tai.

    Dėl tos knygos (serijos knygų) neskaičiau negaliu vertint. Beje ir nerūkau, todėl dėl rūkymo problemų nėra. Mano nuomone jeigu nors vienam žmogui ši knyga padėjo reiškiasi ši knyga turi teisę egzistuoti. Ir ji veikia. Jau kitas klausimas kokiam procentui perskaičiusių tai padeda. Faktas – nėra universalių sprendimų. Vienam padės, kitam pasirodys visiška nesąmonė. Nematau reikalo ginčytis.. Visos pusės tikrai teisios..

72. 72.

    bang rugpjūčio 7th, 2009, 12:36 pm

    

    Kiekvienas pažįsta ir bent vieną senioką, kuris visą gyvenimą traukė „Astrą” ir pragyveno virš 90 metų nė karto nepabuvojęs ligoninėje. Bet, tiesa, kalba ne apie tai. Yra senas geras anekdotas apie gruzinų ilgaamžį su žalingais įpročiais

73. 73.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 8:50 pm

    

    Būtent, Šreki, tu priklausomybių nesupaisysi. Tavo pavyzdys rodo, jog kartais užtenka noro. Nors nežinau – didelio ar nelabai. Gal kaip tik reikia sau pasakyt: „Viskas daugiau nei paprasta!” ir pavyks išsivaduot iš visokiausių formų velnių. Bet, deja, šis procesas neįvyksta taip greitai.

    Bang, vat vat… Iš pradžių buvo agitacija už saugos diržų nesisegimą, dabar – už priklausomybes! Gal tu ir teisus, tačiau kam rūkyti „Astrą” ir leist kvapelį (vos ne šimtmetį!), jei galima ir be to? Visų pirma verta stengtis dėl savo komforto.

74. 74.

    bang rugpjūčio 7th, 2009, 9:34 pm

    

    Čia aš tik norėjau parodyti, kad Šrekio nurodyti atvejai yra vienetiniai. Jie tiek pat parodo apie galimybę atsikratyti rūkymo valiniu būdu, kiek mano minėto senioko pavyzdys – apie rūkymo nepavojingumą sveikatai. Pats mečiau ir tikrai neagituoju rūkyti.

75. 75.

    Auksinis kardas rugpjūčio 7th, 2009, 11:12 pm

    

    Ligita, skaitymu „dėl smalsumo”, be abejo negalėjai turėti daug naudos – jos net nesiekei. Tai kuo galėjo pasirodyti vertingas metodas ar knyga? Ji vertinga tik kaip priemonė siekiant norimo tikslo, o ne kaip literatūros produktas. Tame, kad „voliojasi”, nematau jokios jos kaltės.

    Savo ruožtu, paties metodo veiksmingumą puikiai atspindi itin aukštas sėkmės juo paremtose klinikose rodiklis.

76. 76.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 11:25 pm

    

    Tai puiku, kad neagituoji. Nors nežinau ar seniai metei, tačiau sveikinu visvien

    Auksini kardai, man atrodo, jog aš nelabai moku tokias knygas skaityti… Kai nėra nusiteikimo, gal dėl to ir neįsijauti. Beje, jei tavo atveju ji suveikė, kodėl mūsų šalies gydytojai nerekomenduoja (ar rekomenduoja?) šios knygos pacientams kaip vienos iš terapijos priemonių?

77. 77.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 12:02 am

    

    Ligita, kokius 3 daiktus pasiimtum į negyvenamąją salą? ))))))))))

78. 78.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 12:47 am

    

    Cha, kažkada Taškas sudarė klausimyną ir jame buvo šis linksmuolis ) Atsakyčiau kaip ir tada: stoooorą sąsiuvinį (pageidautina langeliais ir kietu viršeliu), tušinukų komplektą (žinai, kur ne po vieną, o krūvom supakuoti būna?) ir tikriausiai kirvį. O tu… Spėju, degtukų, virvę bei miegmaišį?

79. 79.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 1:18 am

    

    Neatspėjai. Aš pasiimčiau 3 poras šlepečių..

80. 80.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 1:41 am

    

    O ką tu veiktum su tiek porų šlepečių?!:OO Taigi reikia pilnai jausti nuožmius likimo smūgius ant padų =) Bet žinok tavo pasirinkimas labai miesčioniškai nuskambėjo!

81. 81.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 1:54 am

    

    Ten jos greitai susidevėtų, todėl klausimas kiek 3 trijų užtektų.. Kodėl miesčioniškai? Rastum dar, kas pasirinktų taip pat?

82. 82.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:00 am

    

    Na, iš tikrųjų dar taip negirdėjau Tik kažkaip atrodo, jog greitai prasikeiktum taip nusprendęs. Vizija: aš vienon salos pusėn pakliūnu, tu kiton. Aišku, mes to nežinom. Ir… Tu šlepsi su šlepetėm ir spjaudaisi, kad jos tau malkų nesukapoja, žuvų nesusmulkina, trobelės nepastato. O aš švilpaudama plušu, darbo grafikus bei kasdienybės potyrius vakarais įamžinu dienoraštyje. Tai kaip, mm? x))

83. 83.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 2:05 am

    

    Kirvį sugebėjo ir urviniai pasigaminti. Kasdienybės potyrius įamžinti? Nematau prasmės.. Danielis Defoe jau parašė vieną „Robinzoną Kruzą”, todėl tavo buitiės aprašymas mažų mažiausiai bus pigus plagiatas O aš sutikęs tave iš principo neduosiu savo šlepečių nė vienos poros – tada mano pasirinkimas nebeatrodys toks kvailas..

84. 84.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:13 am

    

    Be abejo, aš gi ne urvinis… Tai kirvio nepasigaminčiau x( Gal dėl to ir imčiau. Nors ką gali žinot ko ten toj saloj per ilgą kerpėjimo laikotarpį žmogus išmoktum…

    Vat, mano kasdienybės potyriai visų pirma reikalingi man pačiai būtų. Tiesiog kitaip negalėčiau nieko daryti. Jei nerašyčiau.

    Bet siaubas koks principingas – sutinka nusiplūkusią moteriškę ir nepraskaidrina dienos naujutėle šlepečių pora!! Hm, šiaip, nujaučiu, kad susitartumėm ir tu man bent labiausiai aptrintas duotum. Su skylėmis.

85. 85.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 2:16 am

    

    Tai dabar tu jau nori šlepečių?

86. 86.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:18 am

    

    Dabar? Ne, noriu tik tuo atveju, jei tu atlėktum mano pusėn su jomis. Šiaip tai nereikia. Tiesa, jei ilgiau nei pusvalandį kankintum, tai tada… Iš principo neimčiau, nors paskui ir alptum iš noro man jas duoti

87. 87.

    . rugpjūčio 8th, 2009, 9:41 am

    

    Buvo prisimintas „mano” klausimynas, kuris gal ne toks jau ir kvailas. Priverčia susimąstyti.
    Bet tai niekis, palyginus su tuo, kaip užbaigia pokalbius rusų žurnalistikos grandas Vladimir Pozner. Jis klausia „pagal Marselį Prustą”:
    *Kas yra Jūsų kumyras- iš praeities ir dabarties?
    *Su kuo norėtumėt susikeisti gyvenimais?
    *Ką norėtumėt pakeisti savo gyvenimo praeityje?
    *Koks Jūsų poelgis nustebino Jus patį?
    *Kokio gėda, kokiu didžiuojates?

    Dar būna mini serija panašių, bet kas kart skirtingų, labai taiklių klausimų, priverčiančių pašnekovą atsiskleisti visai naujoj šviesoj.
    Pašnekovai gi- tikros asmenybės. Gaila, tą jo laidą nukišo kažkur naktin.

88. 88.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 11:01 am

    

    Hm, gal ir priverčia… Bet iš esmės fantazuoti apie buvimą negyvenamoj saloj yra viena, o į ją patekti – visiškai kita. Pavyzdžiui, tuo, kad nutarčiau iš WU nučiupt pora šlepečių, neva nušvitau labai nekokioje šviesoje… Blogiečių blogietė. Nors supaprastinti visko jokiu būdu negalima.

    Beje, jeigu neklystu, Zita iš Anykščių? Pažiūrėkit, Taške, kas pas juos netrukus išdygs – http://www.alfa.lt/straipsnis/10285249/?Rogutemis.vazinesimes.ir.vasara=2009-08-08_08-45

89. 89.

    . rugpjūčio 8th, 2009, 12:42 pm

    

    Na, nieko, vasara baigiasi, bet žiemą irgi smagu ant kalnelių, bent jau Breigelio privalomuose paveiksluose:

    http://arttower.ru/tutorial/Svetilkin/museum/breigel2.jpg

90. 90.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 1:27 pm

    

    Gražus paveikslas. Į jį pažiūrėjus, net žiemos galima įsinorėti x))