Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Va, tau, Ligita, filologinis klausimas. Pas Račą komentatorius nagrinėja niuansus tarp teisybės ir tiesos. Tam jis pasitelkia rusų kalbą. Jei kalbi rusiškai, „istina“ iš rusų kalbos gali būti verčiama, kaip teisybė (tiesa) ir tikrovė. Bet teisybė (tiesa) – tai ne asmeninė šiuo atveju, bet objektyvi (kaip tikrovė). Rusiškas žodis „pravda“, reiškia tiesą, kuri yra subjektyvi. Štai man ir pasakyk, ar lietuvių kalboje yra panašūs prasminiai skirtumai tarp teisybės ir tiesos?
Tik perskaičiusi tavo klausimą, pagalvojau, kad lietuvių kalboje žodžiai „tiesa“ ir „teisybė“ turėtų būti sinonimai. Bet pasitikslinkim.
Viename „Lietuvių kalbos žodyno“ tome (iš viso jį sudaro 20 tomų. Teko ir gyvus ne per seniausiai savo fakultete čiupinėt! Hm, vien jau vienas kiek sveria…) trumpai „tiesa“ apibrėžiama taip: „kas atitinka tikrovę, teisybę. Tiesa yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės“, o „teisybė“ – taip: „kas atitinka tikrovę“. Kitos šių žodžių reikšmės: „tiesa“ - „2. įstatymų duodama, leidžiama galimybė ką daryti, teisė“, „3. nuostatų ir papročių visuma, įstatymas, paprotys“, „4. teismas“, „5. teismo procesas, byla, teisminis nagrinėjimas“, „6. teisės mokslas, teisėtvarka“, „7. dėsnis, taisyklė“, „8. kryptis, linkmė“, „9. teisėjas“; „teisybė“ – „2. teisingumas“, „3. tikrai, iš tikrųjų“, „4. tiesa, teisumas“, „5. tikėjimo nurodymas, įsakymas, taisyklė“, „6. tikėjimo nurodymų vykdymas, nenuodėmingas, dievobaimingas gyvenimas, šventumas“, „7. kieno nors teikiama galimybė ką daryti, teisė“.
Beje, kai internetiniame sinonimų žodyne į paieškos laukelį įvedžiau „tiesa“, teatrado… „teisybė“. Taigi, panašu, kad šie žodžiai nusako tą patį, tik dažniau vartojamas žodis „tiesa“, nes tai pagrindinė forma. Be to, kaip galima matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, reikšmių atspalviai šiek tiek skiriasi.
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. sausio 12th, 2010, 9:10 pm
Geras klausimas. Su atsakymu sunkiau- per daug reikšmių. Vargu ar galima atsakyti vienareikšmiškai ir į tokį analogišką:
MOLODOST
JUNOST
Ligita sausio 12th, 2010, 9:30 pm
Ne tiek ir daug tų reikšmių – žodžiui „tiesa” 9-ios, „teisybė” 7-ios. Va, pavyzdžiui, pasidomėtumėt žodžiu „eiti”… ;O
Bet aš čia pateikiau neapdorotą medžiagą, nes mokslinio darbo neatliksiu! Galbūt reikėtų visų pirma sugretinti artimiausias reikšmes. Po to žiūrėti kas lieka.
Ir šiaip… Lietuvių kalba nėra rusų kalba.
romas sausio 12th, 2010, 9:32 pm
Tai dėkui už atsakymą. Tikiuosi, kad sunkūs LKŽ tomai pagerino raumenų būklę ir nesutrukdė egzaminams:) O aš ir įtariau, kad tiesa nuo teisybės skiriasi panašiai kaip arklys nuo bėrio:)
Ligita sausio 12th, 2010, 9:40 pm
Aha, pavyko susidurt su artimos reikšmės žodžiais
Bet žinokit būna ir tokių variantų, kai lygiai taip atrodantis žodis (kasa – plaukų pynė, kasa – žmogaus viduje, kasa – parduotuvės, kasa – pavyzdžiui, duobę), kitaip suprantamas.
Ligita sausio 12th, 2010, 9:51 pm
Uf, bet čia galima pagalvot, jog „kasa” kaip skirtingi „tiesos” variantai. Ne visai taip yra.
Aj, gal dingstu, o tai pusiau skaitau norminimo kriterijus, pusiau visur landžioju!
Šrekis sausio 12th, 2010, 10:15 pm
manau atsakymą į šį Romo klausimą padėtų rast pasiaiškinimas kas yra -ybė ir su kuo ji vartojama/nevartojama.
Beje kažkada aiškinausi su rusais kodėl rusų kalboje sakoma „možna” (galima) o „nemožna” (turėtų būti negalima) nesakoma arba negalima sakyti. Vietoj „nemožna” yra „nelzja”. Klausiu kodėl taip, sako, kad atskirti tokius kaip tu nuo tikrų rusų
. Tarp „Istina” ir „pravda” skirtumas išryškėja kai sakoma „istinij” ir „pravdivij”. Lietuviu kalboje „pravdivij” net nebūtų tikslaus atitikmens. Kultūriniai skirtumai atsispindi ir kalbose.
Ligita sausio 12th, 2010, 10:23 pm
Priesagų vediniai su -ybė nusako abstraktus. Kaip ir su šiomis priesagomis: -umas, -enybė, -uma, -ovė, -ulys, -atvė, -atis.
Šrekis sausio 12th, 2010, 10:29 pm
Teisybė kiek suprantu kilus nuo teisus. O tiesa nuo tiesus. Teisus ir tiesus ne vienas ir tas pats. „Istina” negali verstis kaip teisybė, tai tiesiog tiesa. „Pravda” greičiau teisybė tikrai ne tiesa. Manau.
romas sausio 12th, 2010, 10:51 pm
Šreki, istina kartais lietuviškai yra tikrovė, o iš tikro visada yra tikrovė, tik kartais sakinio konstrukcijoje verčiant vietoje tikrovės geriau tinka tiesa.
bang sausio 13th, 2010, 9:47 am
Taigi išeina, kad „tiesa” yra subjektyvi (atitikimas tarp dalyko ir sąmonės), o „teisybė” – objektyvi. Mano intuityviu supratimu turėtų būti atvirkščiai, niekada negirdėjau apie aukščiausiąjąj teisybę, visišką teisybę, absoliučią teisybę.
Andrius sausio 27th, 2013, 10:11 pm
„Istina” ir „pravda” skiriasi savo gilumu ir ko čia dėti kultūriniai skirtumai. Reikia tiesiai šviesiai sakyti, kad lietuvių kalba skurdesnė nei rusų. Vakaruose aplamai kalba skurdėja ir paprastėja. Nebelieka jausmų gilumos,o tik praktiškumas ir vartotojiškumas. Kas ir kada lietuvių kalboje ištrynė jausminius kalbos atspalvius?
romas sausio 27th, 2013, 11:46 pm
Ko gero, lietuvių kalba nėra skurdesnė, jei kalbame apie „istina” ir „pravda” vertimą. Ir istinai, ir pravdai išversti lietuvių kalboje rasime po du žodžius. Tai yra, lietuviškai galima pasakyti tiksliau, o rusų kalboje prasmei pagauti labiau reikia kitų žodžių konteksto.
Ligita sausio 28th, 2013, 4:08 pm
Manau, kad tas, kuris sako, jog lietuvių kalba yra skurdi, paprasčiausiai jos nemoka ;[ Dar daugybės specifinių terminų trūksta, pavyzdžiui, visai neseniai liežuvį galima buvo nusilaužti sakant „laisvai samdomas darbuotojas“ (angl. freelancer), išties trūko kažko tikslesnio, bet – šnai! – į jo vietą atsistojo trumpas ir taiklus „laisvadarbis“ (laisvadarbis, -ė (neol.) smob. kas dirba, ką nori: Bus jis laisvadarbis (mušeika ir t.t.), laisvakalbis (burnotojas), laisvamintis (neklaužada) Vaižg.), dabar tik vartokim. O dėl praktiškumo – yra žodynas, skirtas burkavimui po langais, ir yra tas, kuris skirtas įvairiai darbinei veiklai, tad nereikėtų panikuoti.