Va, tau, Ligita, filologinis klausimas. Pas Račą komentatorius nagrinėja niuansus tarp teisybės ir tiesos. Tam jis pasitelkia rusų kalbą. Jei kalbi rusiškai, „istina“ iš rusų kalbos gali būti verčiama, kaip teisybė (tiesa) ir tikrovė. Bet teisybė (tiesa) – tai ne asmeninė šiuo atveju, bet objektyvi (kaip tikrovė). Rusiškas žodis „pravda“, reiškia tiesą, kuri yra subjektyvi. Štai man ir pasakyk, ar lietuvių kalboje yra panašūs prasminiai skirtumai tarp teisybės ir tiesos?

Tik perskaičiusi tavo klausimą, pagalvojau, kad lietuvių kalboje žodžiai „tiesa“ ir „teisybė“ turėtų būti sinonimai. Bet pasitikslinkim.

Viename „Lietuvių kalbos žodyno“ tome (iš viso jį sudaro 20 tomų. Teko ir gyvus ne per seniausiai savo fakultete čiupinėt! Hm, vien jau vienas kiek sveria…) trumpai „tiesa“ apibrėžiama taip: „kas atitinka tikrovę, teisybę. Tiesa yra atitikimas tarp dalyko ir sąmonės“, o „teisybė“ – taip: „kas atitinka tikrovę“. Kitos šių žodžių reikšmės: „tiesa“  -  „2. įstatymų duodama, leidžiama galimybė ką daryti, teisė“, „3. nuostatų ir papročių visuma, įstatymas, paprotys“, „4. teismas“, „5. teismo procesas, byla, teisminis nagrinėjimas“, „6. teisės mokslas, teisėtvarka“, „7. dėsnis, taisyklė“, „8. kryptis, linkmė“, „9. teisėjas“; „teisybė“ –  „2. teisingumas“, „3. tikrai, iš tikrųjų“, „4. tiesa, teisumas“, „5. tikėjimo nurodymas, įsakymas, taisyklė“, „6. tikėjimo nurodymų vykdymas, nenuodėmingas, dievobaimingas gyvenimas, šventumas“, „7. kieno nors teikiama galimybė ką daryti, teisė“.

Beje, kai internetiniame sinonimų žodyne į paieškos laukelį įvedžiau „tiesa“, teatrado… „teisybė“. Taigi, panašu, kad šie žodžiai nusako tą patį, tik dažniau vartojamas žodis „tiesa“, nes tai pagrindinė forma. Be to, kaip galima matyti iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, reikšmių atspalviai šiek tiek skiriasi.

 Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“