Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Labas, laba diena,
Parašyk savo nuomonę apie tekstų suvokimus mokykloje. Jie kartais ima siutinti. Ilgai juos darai, o atsakymai vis tiek blogi, nes bais didieji atsakymų sudarinėtojai savo nuožiūra juos parašė, kaip jie suprato tekstą. Ar atsakymai būna duoti tekstų autorių? Kiekvienas žmogus yra juk skirtingas, tad jis skirtingai supranta ir tekstą. Nesuprantu, kaip gali būti vienodi kiekvieno individo teksto supratimo rėmai ar ribos? Todėl ima įtūžis didingas, kai daug dirbi, mąstai netgi per daug, o rezultatas būna bergždžias. Turbūt per giliai žmogus mąsto tada? Tad kaip suprasti tuos tekstų suvokimus? Kaip tau sekėsi mokykloje juos įveikti? Ten visuomet būna kažkokios standartinės mąstymo kryptys ir taip šie suvokimai niokojo autentišką žmogaus protą ir jo kūrybos potencialą? Kiek daug sunervina teksto suvokimai? Ir neleidžia laimingai absorbuoti literatūrą į save?
Žinai, šiandien kaip tik per radiją girdėjau, kad ketinama keisti lietuvių kalbos dalyko programą.
O darydamas teksto suvokimo testą per giliai neprimąstysi (nors, žinoma, reikės pasukti galvą), nes egzamino metu ne visa amžinybė atsakymams į klausimus skiriama. Čia dera rašyti konkrečiai, tiksliai, be gramatinių klaidų, mokėti nusakyti temą (apie ką tekstas), problemą(-as), idėją (kas norima tekstu pasakyt), pastebėti kada prašoma atskleisti teorines lietuvių kalbos žinias (atpažįstant teksto stilių, žanrą, išrenkant meninės raiškos priemones), kada – parodyti visapusišką išprusimą (tai gebėjimas vertinti aprašomus faktus remiantis kultūrinėmis, istorinėmis bei kt. žiniomis), kada leidžiama mintis reikšti savais žodžiais, kada – cituoti iš teksto, o kada – pateikti atsakymus perfrazuojant autoriaus išsakytą problematišką požiūrį. Taip pat privalu atkreipti dėmesį kiek už vieną ar kitą atsakymą gali gauti balų. Dažniausiai balai rodo trumpai ar išsamiai turi atsakyti, kiek aspektų įžvelgti, tačiau esant didesniam balų skaičiui (kad ir trims ar keturiems) jų gali būti bent vienu dviem daugiau nei tas skaičius. Nors kai kada privalomas aspektų kiekis būna nurodytas ir prie klausimo. Visada atsižvelk į tai kaip klausimas sudarytas. Tarkim jis bus sudarytas iš dviejų sakinių. Pirmame sakinyje užduodamas toks klausimas, kad tegali atsakyti „taip“ arba „ne“ tai to ir nepraleisk, būtinai atsakyk, nes neapsižiūrėjimas kainuos tau balą, o juk apmaudžiausia jo negauti ne už tai, ko iš tikrųjų nežinai, bet už tai, ką žinai, tik nesusikoncentravimas pakišo tau koją. Tas pats, jei klausiama, kaip autorius vertina vieną ar kitą dalyką. Iš pradžių parašai „teigiamai“ arba „neigiamai“, tada pereini prie antros dalies ir pagrindi savo pasirinkimą maždaug dviem pavyzdžiais. Be to, klausimo formuluotė tau labai aiškiai sufleruoja ko reikalaujama, taigi įsigilink į tokius žodžius kaip „paaiškinkite“, „nurodykite“, „palyginkite“, „įvardykite“, „apibūdinkite“ ir pan. Geriausia ką gali padaryti ruošdamasis šiam testui tai išmokti teksto stilius, žanrus, jiems būdingus bruožus bei meninės raiškos priemones. Dar patartina plėsti akiratį skaitant knygas, domintis įvairiomis Lietuvos, pasaulio aktualijomis, nors eidamas laikyti egzamino konkrečiai ir nežinosi iš kurios srities testą gausi. Taip pat, jei ruošimasis kitiems egzaminams visai neatėmė laisvo laiko, gali savarankiškai kelis testus atlikti. Atsispaudink iš čia – http://www.nec.lt/naujienos/ arba iš čia – http://ualgiman.dtiltas.lt/testai.html ir pirmyn! Po to gali pasitikrinti lygindamas savo atsakymus su ten pateiktais. Kai pasitikrinsi, išryškės tavo spragos, teliks jas užpildyti, o išaušus egzamino dienai, čiupti mėlyną tušinuką, pieštuką, trintuką, įsimesti juos visus į krepšį ar kišenę ir su džiaugsmu į jį keliauti!!
Manęs teksto suvokimo testai nenervina, mokykloje juos išgliaudydavau gana greitai ir toliau laimingai absorbuodavau literatūrą į save:)
Velniava – teprašei parašyti savo nuomonę!
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras sausio 25th, 2011, 7:51 pm
Perskaičiau Tavo, Ligita, atsakymą ir daug ką supratau. Kodėl ne vienas Tavo tekstas bloge, nepaisant puikaus kalbos jausmo bei originalaus mąstymo, vis tik yra sausas ir neįdomus. Štai ir Rastausko knygos aptarimas jau ne vieno komentatoriaus buvo sukritikuotas. Iš tiesų, jame yra gražių žodžių, įdomių sakinių, bet tekstas nieko nepasako apie knygą. Aš sužinau, kad Tau patiko ir viskas, kodėl, kas, kaip – tik užuominos, iš kurių galiu spėlioti, ar man ši knyga patiktų, ar ją verta skaityti.
Ir iš kur visa tai? Ogi štai atsakymas: „Manęs teksto suvokimo testai nenervina, mokykloje juos išgliaudydavau gana greitai”. Dar kartą įsisikaitom, ko klausia „Neknyginis vardas”. Jis klausia apie individualumą, apie tai, kad tekstą kiekvienas suvokia skirtingai (ir iš karto klausėjui noriu pasakyti, kad autoriaus suvokimas nebūtinai yra pats teisingiausias, toli gražu. Tiesą sakant, visi gilūs suvokimai yra geri. O kaip atskirti gerą ir gilų – jau kitas klausimas
) ir kad mokyklose per teksto suvokimą mokoma „mąstyti” štampais, iš anksto paruoštomis schemomis, naikinamas originalumas.
Būtent tokio mokymo pasekmes aš ir matau tuose sausuosiuose Tavo, Ligita, įrašuose. Tai, ką Tu čia atsakydama išvardijai, Tu mokykloje puikiai perėmei, pasisavinai ir… taip save apribojai. Ačiū Dievui, Tavo kūrybiniai sparnai dažnokai leidžia geriausiuose tekstuose atsiplėšti nuo visų tų nesąmonių, bet, tarsi Antėjas, netekęs žemės po kojomis, kitame įraše Tu jau skubi panaudoti saugias, įprastas, iš mokyklos atsineštas taisykles kaip reikia rašyti, kokia turi būti teksto struktūra etc. Ir tuomet įsiviešpatauja štampai, paviršutiniškumas, mintis, keliaujanti iš anksto žinomais, „teisingais” keliais. Tavęs nebelieka [nekalbėsiu čia apie kitas priežastis, tik pritarsiu Fredžiui, kad kol bijosi apsinuoginti viešame tekste, tol bus negerai.]. Žodžio jautimas tokių įrašų neištraukia, nes tai tėra priemonė išreikšti minčiai. Jei mintis neįdomi, neskrodžia, nepriverčia susimąstyti, tai jokia žodžių ekvilibristika jos neišgelbės. [Ir čia matau lietuvių literatūros bėdą, kai svarbiausia tampa formos, žodžio įmantrumas, "fantazija", o ne mintis. Pati gi visai neblogai tai parodei kritikuodama Skablauskaitės knygą.]
Deja, Ligita, Tu pernelyg stropiai mokykloje mokeisi teksto suvokimo. Grandyk iš savo minčių tą mėšlą! Kūryba yra laisvė, tegul ir save ribojanti. Kaip tik – save – ribojanti, taigi, pati susikurianti ribas, o ne perimanti jas iš kažkokių diedų, kurie patys nė vieno grožinio teksto nėra parašę per visą gyvenimą.
Asfaltuotu keliu ligi dangaus nenueisi.
–––
Stiliai, žanrai, jų bruožai… Ką tai duoda teksto suvokimui? NIEKO!!! Aš neskiriu apsakymo nuo novelės, net neįsivaizduoju, kokie jų skiriamieji bruožai, bet tokius tekstus aš skaitau ir kažkaip suvokiu. Nemanau, kad neadekvačiai. O jei mokykloje būčiau kalęs stilius, žanrus, jų bruožus, elementus, meninės raiškos priemones, labai galimas dalykas, kad per visą tą literatūrologinį šlamštą aš nebūčiau skaitomų tekstų jautęs, jais skonėjesis, juos uodęs.
Perskaičius klausimą ir atsakymą, man, tiesą sakant, baisu pasidarė. Tai yra siaubinga, ką su vaikais daro mokykloje. Ten „kalamos” vidutinybės, kurios žino, kaip reikia atsakyti į vieną ar kitą klausimą teisingai, bet kuriems nusišvilpt į tekstą, apie kurį tie klausimai yra. Ligita parašė: „darydamas teksto suvokimo testą per giliai neprimąstysi”. Tai velniam jis iš viso reikalingas? Išmokti skaityti tekstą ne juo gėrintis ir jį apmąstant, o ieškant atsakymų, kokiam žanrui jis priskirtinas ir kokie svarbiausi jo bruožai? Rašytojai kapuose vartosi nuo tokių „skaitytojų”.
O tie, kurie turi talentą, žodžio pajautą, išeina sužaloti ir turi ilgai laižytis žaizdas ir mokytis rašyti (ir skaityti!) savaip, ne kaip mokykloje mokė.
Neknyginiam vardui galiu tik pasakyti, kad visiškai pritariu Tavo mintims. Galvoji savo galva, taip daryk ir toliau. Pyksti vadinasi, esi mąstantis žmogus. Nenustok pykęs dėl tokių dalykų, nes tai tikrai yra nesąmonės. Tai, kad daug mąstai, jau yra rezultatas, tai jokiu būdu nėra bergždžias dalykas.
Juk pažymys svarbus tik dabar, kol mokaisi, na, dar studijuojant. Ir ta jo svarba… Nekreipk dėmesį į pažymį. Taip, neverta nesistengti, nes kažkur stosi ir pažymys bus svarbus. Bet tikrąjį pažymį Tau parašys gyvenimas ir čia svarbiausi bus ne tos mokykloje kaltos schemos ir „teisingi” atsakymai, o Tavo originalumas, protas, gabumai ir darbštumas. Sėkmės.
Ligita sausio 25th, 2011, 9:18 pm
Marai, dėkui už tokį išsamų komentarą į mano gana išsamų įrašą
Tačiau mokykloje gerai atlikti teksto suvokimo testus pernelyg stropiai nesiruošiau, nes paprasčiausiai nebuvo laiko tarp ruošimosi interpretacijoms ir gramatikos taisyklių mokymosi. Tiesą sakant, tiems testams bei samprotavimo rašiniams mažiausiai skirdavome dėmesio, juos atlikti mokėjau kone savaime. Rezultatas? Interpretaciją savo mokykloje tais metais parašiau geriausiai iš visų rašiusių, o iš kitos egzamino dalies, kurioje buvo ir teksto suvokimo testas, rodos, antra ar trečia pagal gautus rezultatus buvau. Tai tiek apie mane.
Dabar dėl kitko. Pritari Neknyginiam vardui? Nesakau, kad aš nepritariu, bet taip aklai į jo pamąstymus nereaguoju kaip tu. Kodėl? Ogi todėl, kad manau, jog čia tėra natūralus mėgstančio rašyti pasipriešinimas vadinamiesiems rėmams ir riboms. Tik kitas klausimas – o kiek jis priešinasi ne vien klausimais ar mintimis? Kiek jis laužo tuos rėmus iš tikrųjų, jei jam šitaip norisi? Žinai, kas atrodo – uždėjo tuos rėmus, kilo noras priešintis, nebūtų rėmų, be abejo, dingtų ir tas noras. Ne taip paprasta kaip manai, nors sutinku, kad savarankiškai mąstyti jaunuoliui yra sveikintinas dalykas.
Auksinis kardas sausio 25th, 2011, 9:22 pm
Manau, kad ir vėl teisus Maras…
Ten kur kūryba, ten apie kūrybiškumą, ne apie štampus, juo labiau sutemptus iš nebeaktualių epochų tam, kad pratintis gydyti dvėselieną. Kiekvienas žmogus tiesiog privalo peržengti, o ne išmokti ribas. Sukurti, o ne pastumdyti duotybes, geriausiai atspėdamas koks rezultatas laukiamas. Tai itin svarbu. Labai svarbus šis klausimas ir teisingų atsakymų suvokimas.
Tiesa, galime kalbėti apie įgūdžių įžvelgti, nagrinėti lavinimą, – tokie gali ir turi būti auginami. Bet tai ne asmenų su savitais gebėjimais sumaustymo ant kurpalio klausimas.
Prie tos pačios kalbos: neseniai teko stebėti kaip studentas mokomas teisingai atlikti mokslinį tyrimą. Iš pirmo žvilgsnio, kalbama apie tai, kas reikalinga, labai akademiškai, tik… jis priverčiamas IŠKALTI GAUSIĄ SUDĖTINGĄ MEDŽIAGĄ, NESUTEIKIANT JAM GALIMYBĖS JA NAUDOTIS TAIP, KAIP GALI TIKRAS LAISVAS TYRINĖTOJAS. Manau, kad tai pamokos sudėties katastrofa.
Auksinis kardas sausio 25th, 2011, 9:35 pm
Ligita, rusai turi tokį posakį: „а судьи кто?”.
Verčiama kaip „o teisia kas?”.
Tau pavyko įtikti vertintojams – bet lieka klausimas ar tai išties aukštas pasiekimas? Ar tikrai turėtume beatodairiškai atsiduoti kurpalių specialistams tuo metu, kai visas pasaulis mažėja, o jame labiausiai sekasi labiausiai kūrybiškiems?
Ligita sausio 25th, 2011, 9:36 pm
Tai dar pradėkim matuotis kuris kūrybiškiausias
Ligita sausio 25th, 2011, 9:40 pm
Beje, Auksinis kardai, Marai, darėt nors vieną teksto suvokimo testą?
Aurimas sausio 25th, 2011, 10:33 pm
Marai, neknyginis vardas, tai aš. : )
Maras sausio 25th, 2011, 11:15 pm
Neknyginis vardas nieko nerašo apie tai, kad jis mėgsta rašyti. Jis mėgsta skaityti ir galvoti, aš tai matau. Tokioms riboms galima pasipriešinti tik mąstymu – kitokiu. Juk žmogus gali būti puikus skaitytojas ir visai neturėti rašytojo talento. Ribos visada bus, tačiau tokios, apie kurias susidariau vaizdą iš įrašo, yra bukinančios.
Pažiūrėjau Tavo pateiktas nuorodas, daryti, ačiū Dievui, neteko (rašiniai būdavo mano laikais ir jų kažkaip užtekdavo). Jamam iš antros nuorodos, nr. 15, „Dievų miškas” http://ualgiman.dtiltas.lt/testas16.html Iš pradžių mano klausimo kritika, o paskui įspūdis, kurį susidariau perskaitęs atsakymus.
1. Įrodykite, kad pasakojimas daugiabalsis (įvairių stilių).
O man nusispjaut, daugiabalsis jis, ar monodinis. Man tai nerūpi ištrauką skaitant. Ir, tiesą sakant, nematau aš to daugiabalsiškumo. Ir kam to reikia??? Nu kam? Ką tai duoda?
Atsakymai. Apibendrinti ir pernelyg abstrahuoti, todėl neteisingi iš dalis. Memuarams nebūtinai būdingas konstatuojantis pobūdis. IR JAU TIKRAI NE „DIEVŲ MIŠKUI”!!! Tai KALTINIMAS. Ir išvis, ne memuarai tai.
Lagerio aristokratai – jokia ironija, o tiesiog fakto konstatavimas. Daugybėje įvairiausių tautų atsiminimų apie įvairiausius lagerius aristokratija minima.
2. Įrodykite, kad įprastinė vertybių sistema lageryje apsiverčia „aukštyn kojom“.
Čia turbūt turėtų itin skatinti „mąstymą” – įrodyk tai, ką kažkas liepė įrodyti, kaip nurodyta ir niekaip kitaip. Absurdo viršūnė.
Inteligentai – apačioje. O dabar kur? Statybininkai ne tiek seniai uždirbo daugiau nei profesoriai. Tai pas mus ką, lageris buvo?
Paskaičius – nu tikrai, absurdas. Tarsi dabar samagono darytojų paslaugomis valdžios vyrai nesinaudoja, tarsi inteligentija yra baisiai reikalinga, apie statybininkus jau rašiau nė atsakymo neskaitęs.
3. Interpretuokite pirmąjį ištraukos sakinį.
O jeigu man jis neužkliuvo (ir tiesą sakant, tikrai neužkliuvo)? Jei jis man neatrodo TOKS svarbus, jei yra svarbesnių? Kodėl būtent jis? Kas parinko? Kodėl?
Perskaičius ats. „2. Metonimija „mūsų galvelių surašymas“ švelnina situaciją.” Ką??? Nuo kada sarkazmas ir ironija švelnina?
„3. Deminutyvinė forma „galvelių“ rodo pasakotojo užuojautą, situacijos beviltiškumą.” Galima interpretuoti visiškai kitaip, kaip siekio sukurti ironišką distanciją priemonę. Neįrodysit, katras teisus. Mokinys, aišku, visada neteisus…
4. Kokios informacijos gaunate iš šios ištraukos?
Perpasakoti. Nu gerai, lavina perpasakojimo įgūdžius ir parodo, ar suvoki tekstą. Skirta žemesnio nei vidutinis intelekto vaikams (kitiems – NUOBODU, ne veltui kai kurie žmonės pradeda skaityti mokyklą pabaigę. Ir pamato, jog literatūra yra daugiau, nei žanrai, stiliai etc.).
Po ats. „2. Apie valdžios požiūrį į žmonių profesijas.” Kokios dar valdžios? Lagerio administracijos. Lageris – savita visuomenė, sistema, o toks atsakymas paslapčia teigia, kad visos valdžios taip žiūri. Nu bet čia nieko. Nors netiksliai formuoti atsakymus teste…
„3. Vertingiausios – antivertybės (pašalinės pajamos, anekdotų pasakojimas, „samagono“ varymas).” Nuo kada pajamos yra antivertybės? Ar išgyvenimas yra antivertybė? Iš skaudaus Sruogos pasakojimo daromas sacharininis lozungas apie vertybes ir antivertybes. Mokiniai knarkia, net sienos dreba. Nors Sruoga siekė sukrėsti. Ir mokykla su tokiais debiliškais testais daro tą patį, ką sovietinė cenzūra, iš pradžių kupiūravusi Sruogos tekstą, kad atitiktų oficialius kanonus. Anekdotų pasakojimas, beje, citatoje nepateikiamas kaip vertybė. Iš kur ištraukė ir kaip mokinys gali taip pat sugalvoti, tai man mįslė. Nebent iškala visus galimus variantus ir tikisi, kad per egzą prisimins „teisingus” atsakymus.
Aš gaunu (ir mokykloje būčiau gavęs) visiškai kitokios informacijos. Tai man ką, pasikart?
5. Apibūdinkite pasakotoją.
Šitas skirtas jau aukštesnio intelekto mokiniui. Beje, ištraukoje apie pasakotoją nelabai kas ir yra, net ir netiesiogiai.
Pažiūrėjau atsakymą – ugi vaikštau kažkur pievose, bo čia, pasirodo, tereikėjo pasakyti, kad iš pradžių „mes”, paskui – „aš” ir kad kalinys.
6. Kaip kinta erdvė ir laikas?
Hm, taip ir įsivaizduoju: kaitau aš Sruogą ir karštligiškai ieškau, kaip gi kinta tas erdvėlaikis… Tikrai nepadėtų įsigilinti į romaną.
Atsakymą pažiūrėjus – tikrai neatsakyčiau. Kodėl taip reikia atsakyti? O jei aš kitaip matau?
Plius atsakymas ir vėl nekorektiškas, nes „pastogėse” darbą gavo laimingieji, toli gražu ne visi. [Sruoga, beje, irgi prie jų priklausė, ir tai liudija, kad kūrinys nėra "memuarinė proza"].
7. Kokia ištraukos nuotaika?
Neduok Dieve,nepataikysi ir parašysi, kad linksma…
Pažiūrėjau atsakymą – Viešpatėliau tu mano, pasirodo, Sruoga „stengiasi išlikti neutralus”!!! Čia sudarytojas iš vaikų tyčiojasi, ar jis debilas? „Dievų miškas” neutralus!!! Tik va, vargšui Sruogai nepavyko – „jaučiama nuoskauda, kurią atskleidžia įvairios absurdiškos situacijos”. Ir taip, tik taip ir būtent taip mokinys turi parašyti??? Tai yra debilizmo viršūnė ir visiškas absurdas!!! Stalino laikų ne pernelyg raštingi partijos vadovai geriau suvokė, ką Sruoga norėjo pasakyti ir kokia buvo kūrinio nuotaika, nei mokslingasis šio testo sudarytojas. Jau nekalbant apie tai, kad nuotaikos suvokimas yra labai subjektyvus dalykas. O kur ironija, sarkazmas, groteskas? Kur pyktis? Kur neviltis? Kur juokas pro ašaras? Jei tai parašytum, būtų neteisinga, nes „autorius stengėsi išlikti neutralus”. Tai MELAS, visiškas melas ir nekompetencija.
Sruoga, kelkis iš kapo, imk rimbą ir daryk ką nors – Tavo kūrinį interpretuoja debilai ir dar mokinius žaloja!!!
8. Nurodykite kūrinio, iš kurio paimta ši ištrauka, žanrą.
Baisiai svarbu teksto suvokimui. Be to – nu niekaip.
Po atsakymo – ne neteisingai iš esmės, nors gal ir tinka vadovėliui.
Va, padariau testą ir pašiurpau dar labiau. Tai yra debilizmas ir debilinimo viršūnė. Kaip man pasisekė, kad mokiausi dar faktiškai sovietinėje mokykloje, kur laisvės buvo lyg ir mažiau, mokytojai griežtesni, bet tokios „laisvės”, kur nurodinėjama, kaip ir ką aš turiu tekste įžvelgti, nebuvo. Rašiau rašinius, kaip suvokiau, kaip išėjo, taip ir rašiau. Jie būdavo nesąmonės, mokytojas taisydavo. Bet tokio prievartavimo įrodyti svetimą tiesą patirti neteko.
Ir Tu, Ligita, ginsi šitą marazmą?
Maras sausio 25th, 2011, 11:22 pm
Aurimai, iš karto, tik perskaitęs supratau
. Tavo stilius nepakartojamas. Išlaikyk jį
. Reikia kai kur su gramatika padirbėti, su sintakse, bet stilius – labai individualus. Jei išlaikysi, turėsi ką pasakyti – gali daug pasiekti.
Na, ir kaip matai iš aukštesnio mano komentaro, aš Tave VISIŠKAI palaikau.
Aurimas sausio 25th, 2011, 11:24 pm
Kaip suprasti? Koks tas mano stilius, nes man atrodo, kad aš paprastai taip rašau, nieko neišsiskiriančiai. Bet kaip taip suvokei iškart?
Kaip man pasislėpti?
Auksinis kardas sausio 25th, 2011, 11:24 pm
Turbūt nežinau kas tai yra, nes mūsų laikais vertinimo struktūra galėjo būti kitokia, gerai net jos neprisimenu – ji liko kažkur kažkaip, nesvarbi. Mano paties patirtys su tekstais atsirado visiškai kitaip, ne dėl mokyklinio mokymo – ten nelabai ko pramokau šioje srityje – jei žiūrėti sąžiningai, turbūt net mažiau, nei šiandien vidutiniškai pramokstama (ar iškalama).
Bet žinau, kad suvokimas negali nebūti asmeniškas, ir iš principo negali būti teisingi tokie patarimai, kokiais daliniesi, miela Ligita. Jie geri tik GAUTI PAŽYMĮ. Net jei perlenkiame nušviesdami problemą savo siūloma šviesa, klausime yra tokių kabliukų, kurių pati nepamatei, o jie labai svarbūs. Beje, Maras visai pamatuotai (ir, neabejoju, draugiškai) pastebi, kad pažangumas šablonų įveikime galėjo tau palikti ne tą pėdsaką, kurio gerai pagalvojusi norėtum!
Ligita sausio 25th, 2011, 11:28 pm
Aš irgi iš karto supratau, kad Aurimas klausia, nes labai aurimiškai parašyta, su tokiu įniršiu! =)
Be abejo, kad ginsiu. Tikri mokytojai sugeba sužadinti moksleivių smalsumą net ir esant tokiems rėmams. Bet iš to, kad jau planuojama keisti lietuvių kalbos programą, matyti – ji vis dėlto netobula, taisytina.
Aurimas sausio 25th, 2011, 11:29 pm
Nes mat daug kas tyčiojasi iš mano rašymo, duoda patyčių. Iškart negaliu sujungti raiškių sakinių, nors renkant klaviatūra tekstą, visai kitokia savijauta. Gal turbūt todėl, kad ja daugiau rašau?
Aurimas sausio 25th, 2011, 11:31 pm
Jokio smalsumo nesužadina, tiesiog pyktis ima, kai dirbi apie 3h prie vieno suvokimo, o atėjęs į mokyklą sužinai, kad tavo laikas išėjo veltui. Mano visi suvokimai subjauroti!
Praeitais metais taip pat buvo, bet ant galo persilaužiau, šiais metais dar nepavyksta, bet tikrai nervina, kai skaito atsakymą iš kvailos atsakymo knygos. Nesąmonė taip!
Maras sausio 25th, 2011, 11:40 pm
Karde, man rodos, neperlenkiame (žr. mano padarytą testą aukščiau).
Ligita, iš tiesų, norėjau parašyti, bet per rašymo įkarštį pamiršau pridėti, kad tikrai nenoriu Tavęs „sudirbinėti”, kažkaip pažeminti. Iš tiesų geranoriškai labai rašiau. Pačiam tokius dalykus sunku pastebėti, nes tai glūdi giliai mumyse. Juk mokykla duoda labai daug to mąstymo, vertybių, elgsenų rėmų (studentams aš tai vadinu pre-propaganda ir mąstymo matrica), kurie toliau vairuoja mus. Ir tikrai ne Tavo kaltė, kad Tu esi taip paveikta. Aš parašiau, kad suvoktum, ką negero, kenkiančio Tavo kūrybingumui davė mokykla. Kai suvoksi, su tuo galėsi kovoti ir išrauti. O jei tų dalykų nepastebi, tai kaip gali kovoti. Beje, jau seniai esu lyg ir ne kartą apie tai Tau rašęs, kad dažnokai Tavo tekstai būna pernelyg „taisyklingi”. Ir tai yra jų silpnybė. Tavo stiprybė – netaisyklingumas, sprogstantis talentas.
. Šiaip man tikrai įdomi Tavo nuomonė apie maniškę testo interpretaciją.
Nepyk, Ligita. Matau, kad pyksti. Gal tai ir sveika. Jei tikrai manai, kad šie testai – ne marazmas ir mes su Kardu klystame, tai kovok, kaip naujametiniame įraše rašei, už savo įsitikinimus. Toks kovinis pyktis – sveika. Bet jei nėra argumentų, tai ir nepyk
O dėl to, kad reikia priešintis rėmams… Jei žmogus kūrybingas, jis tikrai ras kam priešintis – ar tai būtų oro užterštumas, ar kvaila politika, ar mokinių gaujos, ar rašybos taisyklės, ar kalbos sustabarėjimas. Jei jis rašys, tai jis priešinsis savo viduje esantiems demonams, jis kovos su savo vidumi, ir tai bus svarbiausia kūrybai kova. O tokie rėmai tik siaurina ir viskas.
Įtariu, kad savo komentarą, kur analizuoju testą, perkelsiu pas save. Su nuoroda, aišku
.
Maras sausio 25th, 2011, 11:43 pm
Ligita, jei jau ginsi, tai gink. Būtent šį testą! Argumentais! Mokytojas, jei jis kūrybingas, ir su visišku š. sugebės išmokyti ir sudominti. Bet kodėl jis turi verstis per galvą ir paistyti kažkokių idiotiškų rėmų, jei tų rėmų gali nebūti, vietoj jų gali būti tikrai kūrybiškumą skatinantys.
Ligita sausio 26th, 2011, 12:02 am
Jokių argumentų „už”, o ypač tokiam sudarkytam, mano manymu, geriausio lietuviško kūrinio vertinimui. Tiesiog idealistinis požiūris. Lietuvių kalbos pamoka man buvo pati brangiausia, įdomiausia, svarbiausia ir kt.
Na, šiaip šiuo klausimu dar gali paskaityti vieno mano šauniausių dėstytojų, dėsčiusių ne patį šauniausią dalyką – sintaksę, interviu – http://www.lrytas.lt/-12148847301214267631-lituanistas-l-laužikas-lietuvių-kalbos-egzaminas-nevykęs.htm Bet ir ten užsimenama, kad nuo demokratijos iki anarchijos tik vienas žingsnis.
Ligita sausio 26th, 2011, 12:12 am
Nors apskritai teksto suvokimo testuose nematau nieko blogo, nes dažniausiai jie sudaromi parenkant jauną žmogų mąstyti skatinančias temas.
Maras sausio 26th, 2011, 12:13 am
Tai kodėl rašai, kad ginsi?
Bet mokiniai verčiami šitas nesąmones mokytis. Ir atlikdami tokį testą jie pamėgs „Dievų mišką”?
Idealizmas labai gražu, aišku, bet jei tos pamokos žaloja, tai jas reikia keisti, o ne ginti, nors ir dėl sentimentų.
Ir pati gi davei nuorodą į tą tinklalapį. Kitų aš nežiūrėjau ir nežiūrėsiu, bet jei mokiniams duodi nuorodą, tai kaip suprasti?
Maras sausio 26th, 2011, 2:08 am
Perskaičiau Laužiko interviu. Liuks. Geros mintys (pasigirsiu, kad nieko neišmanydamas apie dabartinę mokyklą pasakiau bemaž tą patį
). Apie literatūros mokymą dar daugiau baisenybių sužinojau (rašo rašinius pagal schemas, jezusmarija!). Jo, kažką būtina keisti. Tik ar tie pokyčiai, kurie bus, eis teigiama linkme? Taigi kai man mokantis mokykloje prasidėjo visokios reformos (šiek tiek užkabino, prasidėjo intepretacijos, tai net mokytojai nežinojo, kaip jas rašyti, atitinkamai, mums nelabai kliuvo
), jomis irgi norėta gero, o gavosi kas? Ir vėl reforma? Vyks klanų kova (mini Laužikas, kad yra besipriešinančių), bus priimtas kompromisinis sprendimas, kaip labai dažnai būna. O tokie sprendimai, deja, dažnai būna blogesni už bet kurios radikalios, bet grynai įgyvendintos reformos pasekmes. Vienas iš čia, kitas iš ten ir gaunasi nesąmonė. O nukenčia vaikai.
Tiesa, dėl tos anarchijos tai aš tikrai neskatinu nerašyti pažymių. Sąmoningų net ir vaikų būna, bet laaabai mažai, o bent kažkiek išmokyti tai visus reikia. Tačiau skatinti individulaybę ir darbštumą (šito dabar, kiek suprantu, trūksta) – būtina.
Maras sausio 26th, 2011, 3:25 am
Tiesa, Ligita, gal galėtum pateikti pavyzdį teksto suvokimo testo, kuriame skatinama mąstyti, kaip sakei. Gal aš čia atsitiktinai į š. įlipau o dauguma geri. Be to, norėtųsi pamatyti „etaloninį” Tavo požiūriu testą.
hgh sausio 26th, 2011, 5:00 am
Jau maniau, kad Ligita issoks is savo karamele ir vanile kvepiancios steriliai baltos virtuves, nusimes savo iki siugzdejimo iskrakmolyta prijuoste ir smogs teviskajam Marui kokiu bliudu per galva, ar bent virbalais, numetusi mezgama margaspalvi salikeli, jam i aki idurs. Beveik. Deja, vel suveike geros mergaites savikontrole.
As snipineju/skaitineju si bloga koki pusmeti ir maciau, Ligita, Tave tik viename Tavu irasu, kitur Tu- beveide.
Nors… Susidariau sioki toki Tavo paveiksla: tu devyniolikos, beeinanti 39-tuosius, visada buvai pirmune (nu gal ne visada, bet budavai tarp septyniu geriausiai besimokanciu klasej), buvai mylima mokytoju, nes niekad nepamirsdavai namu darbu, keldavai ranka, nes visada budavai viska „iszubrinus”, vienu zodziu- nuobodoka ir blanki mergaite. Nepyk, Ligita, as nesakau, kad Tu tokia esi, Tu susikurei toki ivaizdi.
Tavo blogas siaip idomus, bet ne del Tavo irasu, o del komentatoriu- tevisko (ar siaip jaunas mergaites linkusio globoti) Maro nuosirdziu komentaru, kuriais Jis nori „pazadinti” Tave. Idomus ir Aurimas, truputi kompleksuotas ikyrokas keistuolis paauglys, nesimokantis del pazymio, o visame kame ieskantis prasmes, esmes ir panasaus bull shito.
Anyway, truputi nukrypimas atsitiko, nes norejau pasakyt, kad nesutinku su Maru, kad zanru zinojimas yra nereikalingas dalykas- tai tas pats, kas sakyt, kad mokiniui besimokanciam chemija nereikia zinot, kad vanduo zymimas H2O, nes mokinys gali „giliai suvokti ” vandeni uzsipildamas ji ant ranku ar jame besimaudydamas. Mokytojai butent to ir turi ismokyti: pazinti zanrus, metaforas, sarkazma, simbolius ir tt. tam, kad mokinys galetu labiau suvokti teksta, „skaityt tarp eiluciu”, perskaityt daugiau nei vien zodzius. Butu dieviska, jei mokytojai galetu ikvept mokiniam nora skaityt, deja, nemanau, kad tai imanoma (na galbut pavieniu mokytoju ir pavieniu mokiniu atveju).
Teksto suvokimo pavyzdys, kuri apzvelge Maras tikrai gan patetiskas, ir nemanau, kad turetu but vadinamas teksto suvokimu, greiciau „teksto analize”. JAV yra teke laikyt GRE ir GMAT’a (juos reikia laikyt jei nori test studijas po bakalauro), ten yra teksto suvokimo uzduotys, kurios tikraja sio zodzio prasme tikrina teksto suvokimo, o ne teksto analizes gebejimus- pateikiama istrauka is kokio mokslinio straipsnio (apie medicina, astronomija, ir tt) su ilgais sudetingais sakiniais, specifine terminologija, ir egzaminuojamasis turi atsakyt i keleta klausimu, kurie ir parodo, ar jis suprato/suvoke teksta- klausimai neturi nieko bendro su teksto analize, zanrais, literaturinem priemonem.
Taigi, lietuviskasis tekstu suvokimo variantas yra visiskai kitoks- jis tikrina literaturos zinias, kas , deja ir yra zanrai ir tt.
Marai, as nesutinku, kad mokykla sugadino Ligita, as net nemanau, kad ji sugadinta, jai reikia uzaugt, ir deja zmones nesuauga, kai jiem sukanka 18, jie uzauga, kai gyvenimas juos isaugina, ir kai jiem paraso pazymi, anot jusu. Linkiu geriausiu pazymiu is gyvenimo visiem!
hgh sausio 26th, 2011, 5:21 am
Aurimai,
as Tavo zinutes irgi atpazistu ir ne todel, kad turiu koki sesta jausma ir ne „is inirsio”, o todel, kad Tu savitai formuluoji sakinius. Paanalizuokim
„Kiekvienas žmogus yra juk skirtingas, tad jis skirtingai supranta ir tekstą.” Iprastai, neaurimiskai, butu :”Juk kiekvienas zmogus yra skirtingas….”
„Todėl ima įtūžis didingas”- primena aurimiskaji „kreivarankis galingas”
„Ten visuomet būna kažkokios standartinės mąstymo kryptys ir taip šie suvokimai niokojo autentišką žmogaus protą ir jo kūrybos potencialą? „- viename sakiny naudojamas esamasis ir butasis laikas yra dar vienas budingas Aurimo kurybos bruozas, isskiriantis ji is kitu garbiu Ligitos blogo „rasytoju” tarpo.
„Nes mat daug kas tyčiojasi iš mano rašymo, duoda patyčių”- pirmo teiginio perfrazavimas daznai pastebimas Aurimo kuryboje.
Zavus Tu kazkuo, Aurimai, galbut daugiausiai tuo nuosirdziu „nesusireiksminimu” ir neuztikrintumu, kuris tikrai nuginkluoja. Sekmes ir nesigilink Tu i tuos tekstus. Who gives a sh…, really?
Aurimas sausio 26th, 2011, 3:09 pm
Hgh, o tu rašytojas, literatas ar koks akademinio mokslo žinovas? Įdomu, kai kiti analizuoja tekstus. Tačiau mane pertraukos svetainėje iššaipė kiti jaunuoliai. Patyčių davė mano bailio filosofijai.
Jėga, kaip įdomiai analizuoji. Net nepastebėjau tokių rašymo savo ypatybių.
Hgh, ką tu mokaisi?
Aurimas sausio 26th, 2011, 3:12 pm
Ei, tu moki anglų kalbą! Pasidalink savo patirtimi, kaip ją mokeisi? Ei, tu įdomus žmogus, nes turi Dievo dovaną kalbėti puikiai angliškai. Matosi, kad esi galvotas vyrukas, tad tu jau baigęs mokyklą. Turbūt jau ir bakalaurą. Tad kas tu esi ir kuo gi dirbi? Ar tu esi kalbinių dalykų entuziastas ar esi matematikas?
Ligita sausio 26th, 2011, 3:18 pm
Oho – Marą savo įrašu, įsiterpiančiu tarp kitų niekam neįdomių, neskaitomų jau parašytų įrašų, įkvėpiau tuntui minčių jo paties tinklaraštyje
) Pavyzdžio nepateiksiu, nuorodas paspaudus, jų apstu. Tos reformos kai kada moksleivius bandomaisiais triušiais paverčia. Šiaip nelabai kitur tenka pastebėti, kad komentatoriai sau ramutėliausiai ateina ir komentarų skiltyje leidžia suprast, jog savo tinklaraštyje esi reikalingas kaip šuniui penkta koja. Tiesa, pas Artūrą kažkas panašaus lyg buvo, bet daugiau nepastebėjau. Ech, bent tuo prisidedu prie visuomenės aktyvumo – rėžiama kas galvojama!
hgh, mokytojai manęs neaukštino ir nešlovino, rankos nekeldavau (ne itin mėgau kalbėti), per kūno kultūrą valgydavau bandeles valgykloje, o kažkada net bėgike išvadinta buvau, nes, kai atėjus į klasę nebuvo mokytojos, mes pamanėm ir neateis bei vaizdžiai pasišalinom (su demonstratyviais rankų mostais, plačiai statydamos kojas) iš kabineto, tik ką sau manai – per kitą to paties dalyko pamoką paaiškėjo, kad mūsų įspūdingą pasišalinimo procesą už kampo stebėjo ta mokytoja, kuri paskui pavėlavusi atėjo!! Šiaip ir daugiau smagių istorijų galiu papasakot, tačiau to nedarysiu viešojoje erdvėje. Mokykloje nuo daugumos bendraklasių laikiausi atokiai, rūkyt tempė, nėjau ir viskas, maištavau, taip sakant. Džiaugiuosi savo sprendimu iki dabar. Nors, aišku, jei tinkamu maištu suprantamas atsainus požiūris į mokymąsi, visiškas pamokų nelankymas, galiausiai ir mokyklos nebaigimas – čia aš nepasižymėjau.
„…tu devyniolikos, beeinanti 39-tuosius, visada buvai pirmune…” – taip ir nesuprantu – aš devyniolikos ar beeinanti 39-uosius?
Jeigu ką, šiemet man sueis 24-eri.
Ligita sausio 26th, 2011, 3:20 pm
Aurimai, hgh moka anglų, bet nemoka lietuvių kalbos, rašo be lietuviškų raidžių filologės tinklaraštyje, nors atleistina, jei klaviatūra be jų.
Aurimas sausio 26th, 2011, 3:26 pm
Ligita,
Turėtum tu neliūdėti, o turėtum daryti, ką tu mėgsti daryti. Nors aš irgi pastebiu, kad knygų recenzijos apibūdinamos pajautomis, o ne tikslesniu knygos įvertinimu ir aprašymu. Nors gal aš nežinau gerai recenzijos sąvokos. Beje, kartais, Ligita, pas tave pastebiu filologinį pasaulėžiūrą į gyvenimą. : )
Aš nerašau įniršio apimtas, tiesiog rašau nuoširdžiai. Ir tu turėtum džiaugtis, kad moki lietuvių kalbą labai gerai. : )
Aurimas sausio 26th, 2011, 3:29 pm
Ligita,
hgh pažįsti? Kaip sekasi tau Ligita? Norėtum užsiminėti joga? Beje, Ligita, kaip vadinasi automobilio detalė lietuviškai, kuri yra štai tokia: detalė, kuri būna mašinos kėbulo viršuje. Ir ją atlenkus, pasislepiama nuo saulės. Vieni sako, kad tai skydelis nuo saulės. O kaip iš tiesų?
Aurimas sausio 26th, 2011, 3:29 pm
Ligita, gal žinai, kiek laiko hgh mokosi anglų kalbą? Ir kaip jis ją išmoko? Ar tai yra Dievo dovana? Žmogaui suteikimas mokėti kitą užsienio kalbą labai gerai?
Maras sausio 26th, 2011, 3:40 pm
Ligita, pasikartoju, gal galėtum duoti man gero teksto suvokimo testo pavyzdį. Ar nelaukti? Aš ne Tave tikrinu, tiesiog jei žinai, tai pasidalink. Nes aš ant marazmo užtaikiau, o suprasti, koks gi yra normalus, geras testas, norisi.
hgh sausio 26th, 2011, 5:02 pm
Na va, gavau bart nuo filologės už nepagarbą raidelėm- bandau taisytis.
Ligita, yra toks angliškas posakis populiarus : „She’s 19, going on 39″, įprastinė reikšmė- ne pagal amžių subrendus, aš kiek kitokia prasme panaudojau šį išsireiškimą, bet panašia. Žinai, ko pasigendu? Ogi pavasarių šimto, besiveržiančių iš Tavo irašų. Ne, nebūtinai krykštavimu, bet jaunatvišku kategoriškumu, maištavimu, originalumu, noru keist taisykles. Daugiau nesikabinėsiu, esi, kokia esi- miela mergaitė, tik maniau, kad turi ir kita Ligitą užsislėpusi, kurios neišleidi- gal klydau.
O čia šiaip, kaip filologei- tikrai atpažinsi
Išsirikiavo senatvė už rašomo stalo
Ir taškosi rašalo jūromis.
O prieaugliai klusnūs už durų šąla
Ir laukia, kantrybe šarvuoti, de jure.
Ne mums pataikauti nabašninkų manijai
Ir svarstyt poezijos mirusius atomus.
Metam „sudiev” sušukuotai kompanijai
Ir žengiam jauni į gyvenimo platumas.
Tai ne menas čiauškėti putpele,
Ir gulbes, ir meilę seilinti rašalu.
Imame žodį ir koja, kaip futbolą,
Sviedžiame kur į dangaus pašalį.
hgh sausio 26th, 2011, 5:05 pm
Aurimai, mokaus anglų kalbą 23 metus (čia sudėjus i krūvą formalų ir neformalų mokymą).
Aurimas sausio 26th, 2011, 5:22 pm
hgh, o kurioje srityje tu esi gabus? Ką tu darai gyvenime? Ar jautiesi laimingai, mokėdamas anglų kalbą?
Maras sausio 26th, 2011, 5:22 pm
hgh, labai jau griežtai Tu čia. Tikrai ne viename Ligitos tekste galima pamatyti jos veidą, bent jau man atrodo. Bene visuose, kuriuos ji pati pažymėjo kaip metų geriausius. Vienur daugiau, kitur – mažiau, bet jo yra. Deja, ne daugumoje, tas tai tiesa.
. Ir man yra tekę ne kartą gauti. Dabar valdosi geriau. Bet kartais pagalvoju, ar tai taip jau gerai, kad valdosi? Juk svarbiausia – kalbėtis, bandyti suprasti. Iš jos atsakymų vis tik nematau to bandymo suprasti mano ar Tavo nuomonę. Bliūdais nesimėto, bet mėtosi jais mintyse, manau. O tai gal net blogiau, nes su tyla nepasikalbėsi, nepasiaiškinsi.
.
Ir šiaip, tik pusmetį skaitydamas tinklalapį, daug kur klysti. Anksčiau Ligita tikrai komentaruose kartais ir bliūdais pasimėtydavo
Atleisk, Ligita, bet taip jaučiu. Suprantu, kad pyksti, jog komentatorius Tave suniekino, išvadino Tavo tekstus beveidžiais. Kaip matai, nesu toks kategoriškas. Bet atsakei vis tik ne į esminius jo klausimus, o į šalutinius. Na gerai, mokykloje buvai tyli ir rankos nekėlai. Bet klausimas buvo, kad buvai TVARKINGA. O Tu buvai. Aurimas nėra. Aš, beje, irgi buvau tylus, tvarkingas, viską dariau, ko reikalavo, tik į mokymosi pabaigą pradėjau koncentruotis į savo mėgiamą istoriją ir užmečiau matematiką bei kitus man visiškai nebeįdomius dalykus. Bet paskui, studijų metais, aš kažkaip išlaisvėjau (ir manau, didžiausią įtaką čia turėjo ne studijos, o draugai, bendravimas su jais, drąsių idėjų kėlimas, ginčai apie istoriją etc.). Ir dabar, būdamas dėstytoju, bent jau savo katedroje esu pakankamai išskirtinis (neseniai viena tikrai gera studentė, vertindama kursą, parašė: „Ačiū, dėstytojau, kad esat”. Už kursą, kurį dėsčiau pirmus metus! Ir už tai, kad dėsčiau kitaip, nei įprasta mūsų fakultete.) Tiesiog ateina laikas, kai supranti, kad atsiverti, pasakyti tai, ką galvoji ir jauti nėra kažkas baisaus, kad tai net būtina ir tau pačiam, ir tiems, su kuriais bendrauji. Nu ir nuklydau, siaubas
Taigi, o Tu, Ligita, iki šiol tekstuose esi mokiniškai tvarkinga. Kuo daugiau tvarkos, tuo daugiau beveidiškumo. Va tai kliūva, o ne kad nėjai rūkyti su klasiokais (apie juos išvis kalbos nebuvo gi, kaip ir apie realią Tave). Tave laiko mokykloje suformuoti rėmai. O kiekvienas kuriantis žmogus tuos rėmus turi susiformuoti pats. Kartais – daug kartų tai suformuoti, tai sugriauti, tai vėl suformuoti, ir vėl… Rašei aukščiau, kad rėmai yra gerai, nes be jų nebūtų maišto. O kur Tavo maištas? Vos vos, per zylės sparnelį pasirodo kokiam tekste, ir vėl dingsta. Gal blogas ne ta vieta, gal čia tik šiaip, pramogai? Galima ir taip daryti, Tavo teisė. Bet vadinasi jis tai „Ligi dangaus”, o ne „Pramogų parkas Ligitai pailsėti nuo darbų”. Juk pati jauti, kad geriausi tekstai yra būtent tie, kur tvarkos mažiausiai, pati juos ir atrinkai. Tai ko Tu nori čia? Ko sieki savo tekstais? Pramogauti, linksmintis, ar klausti, abejoti, atrasti, nerimauti, siekti – ligi dangaus?
O kol kas susikurtas Ligitos įvaizdis tikrai yra panašus (nesupyk, Ligita
). Ir tai jai komentatoriai ne kartą jau yra sakę, seniau, kai komentarų būdavo daugiau. Na, žmogus toks, ką jau čia dabar reikalausi būti kitokiu
. Tiesa, ji dar ir labai jautrus žmogus, tai matėsi iš tų komentarų, su bliūdais
, gal ir todėl taip atsargiai šneku, tėviškai
.
. Sunkiausia, aišku, išlaikyti tam tikrą vaikiškumą kartu turint ir kritišką protą, savikritiką. Manau, Ligitoje jo pamažu daugėja, kiek galiu spręsti iš komentarų ir įrašų.
). Bet „pažadinti” tikrai norisi. Ne tik man – ir Fredis linkėjo atsiverti, ir kiti vis užsimena. Tas slapstymasis, savo vidaus dangstymas, kad tik kas ko nepamatytų, nepagalvotų, tikrai kenkia, varžo jos kūrybiškumą. Ir tai labai ryškiai matosi, Ligita. Kita vertus, negali žmogaus priversti ar net įprašyti daryti to, ko jis nenori ar negali. Kaip gėlė – turi ateiti laikas, turi nušvisti (vidinė?) saulė ir žiedas prasiskleis. Aš labai tikiuosi, kad tai įvyks. Ir to linkiu. Nes kūrybinis žydėjimas yra ilgaamžis, tai ne gėlė, kuri tuoj nuvysta.
Bet man ji neatrodo nuobodi, jokiu būdu. Jei būtų nuobodi, tikrai neturėtų tiek skaitytojų. Ji nuoširdi. Sakai, hgh, nesuaugusi? Hm, nežinau, ar tas suaugimas toks jau vertingas dalykas kūrybiškam žmogui. Pažymį ne už suaugimą gyvenimas rašo, toli gražu. Aš vienam savo draugui gimtadienio proga kaip tik linkėjau nesuaugti
Na, ar aš tėviškas, nežinau (bet apibūdinimas pralinksmino
Ir aš net nežinau, ar mes, komentatoriai, savo skatinimais padedama būsimam žydėjimui, ar jam trukdome. gali būti, kad ir trukdome. Patarimai, kaip ir kada žydėti – ar ne juokinga?
Aš kiek laiko bandžiau „kontrapunktais” šnekėtis su Ligitos įrašais, kad būtų galima vystyti temas, bet šeimininkė nenorėjo, tylėjo. Todėl teko ir man nutilti. Tik čia dabar išsiliejau, nes švietimas vis tik svarbus dalykas. Ir šiaip, užsinorėjo. Stengsiuosi nebesiplėtoti, Ligita. Surašiau va savo mintis, jos Tave turbūt supykdys ar bent nuliūdins. Gaila, bet tikro atsakymo sulaukti aš nesitikiu – taip dar nėra buvę čia. Taigi, atsiprašau už nemalonų jausmą, kurį sukelsiu.
Dabar – hgh dėl žanrų. Literatūra – ne chemija vis tik, sutik
. Aš rašiau, kad neskiriu novelės nuo apsakymo. Nu ir ką tai keičia? Žinojimas, kad yra onomatopėjos ir sinekdochos, padės man geriau pajusti kūrinį? Nemanau. Taip, tas žinojimas padeda skverbtis į kūrinio gelmę. Bet į ją galima skverbtis arba taip, su literatūrologiniais grąžtais, arba tiesiog, per intuiciją. Prisimenu, kaip mokytojas sakė, kad va, eilutėje „taip girgždėdams rats sukasi sunkiai” (ar kažkaip panašiai) Donelaitis panaudotų žodžių garsais vaizdavo, kaip tas ratas girgžda. Iki šiol prisimenu. O jei man būtų pasakę, kad tai yra tokia ar tokia meninė priemonė, tai nesakytų nieko ir aš būčiau iš karto užmiršęs. Literatūrologinė terminija tepasilieka mokslininkams (kurių darbo prasme, beje, aš labai abejoju), na, studentams.
. Ir nereikia.). Mokykloje priemonė (supažindinti, išmokyti suprasti giliau) virsta tikslu (iškalti apibrėžimą ir pagal jį surasti). Juk tereikia tik pajausti, kad mokinys jaučia, kad ir nesuformuluodamas apibrėžimo, ir to užtenka. O gylis ateis skaitant, plečiantis akiračiui.
.
Rašai apie metaforas ir sarkazmus. Taip, savaime aišku, kad reikia parodyti, kas tai yra ir kaip tai veikia. Bet šitaip, kaip tame teste – nu negalima. Pavadinimų kalimas – tikrai ne išeitis. Vat nežinau, kas pas Donelaitį su tuo ratu panaudota, kokia meninė priemonė, bet pačią meninę priemonę tai aš jaučiu. Parodyti, paaiškinti, kaip veikia sarkazmas, o ne kalti jo apibrėžimą (jau prisimenu, kad kažkokius apibrėžimus lyg mokėmės. Tik neprisimenu visiškai nė vieno
Taip, mokykloje literatūros mylėti kažin ar visus išmokins. Bet kai su visomis tokiomis nesąmonėmis yra diegiama neapykanta literatūrai, kaip kažkam nuobodžiam, neįdomiam, statiškam, tai blogai. Nes atstumia ir tuos, kuriuos kitoks priėjimas pritrauktų.
Aišku, visuomet bus tokių, kurių niekaip nepritrauksi. Iš savo dėstymo patirties puikiai žinau, kad tiems, kurie nemotyvuoti, kurie neturi žinių kiekio, dėstyti ir įtikti yra sunkiau, nei dalyku besidomintiems. Tiems ir įdomu, ir patinka. O kitiems nė su filmų ar paveikslų demonstravimais neįtiksi, reikia šokti ir dainuoti per paskaitas vos ne
Va tokį teksto suvokimą, kokį aprašei, aš suprantu. O tokios teksto analizės tai jau tikrai mokykloje išvis nereikia. Ji nieko neduoda, tik pseudoliteratūrologinį išsilavinimą, kuris nuobodulį varo.
Aurimas sausio 26th, 2011, 5:27 pm
Kodėl niekas nesakė, kad hgh moka anglų kalbą? Čia atradimas šių metų.
Auksinis kardas sausio 26th, 2011, 10:19 pm
„pseudoliteratūrologinį” – manau, kad teisingai išsireikšta. Akivaizdu, kad pacituotos užduotys skirtos ugdyti nuspėjamus literatūros kritikus. Kam to reikia mokykloje – nesuvokiama. Juolab, kai net doro kritiko pareiga – ieškoti ir atskleisti ne išlietas pagal duotą schemą betono konstrukcijas, bet naujus pasiekimus, atradimus, požiūrius. Netgi senų dalykų – naują svarbą. Gyvą.
Viena gaida nepatiko – kad tinklaraščio autorius turi privilegijų. Lankytojai yra dėkingi už įdomius, užvedančius ar nušviečiančius skaitinius – tai tikra tiesa, tačiau teisė ginčyti jiems tiesiog priklauso visiška, aišku, pageidautina stengiantis nežeisti kitų, juo labiau tokios vietos pagrindinio užlaikytojo.
Užmynėme temą, kurioje Ligita pamatuotai jaučiasi sava, tačiau nepakankamai įvertina tai, kad tik geriausieji ir šviesiausieji, patyrusieji jos amate gali turėti reikalingą akiratį ir drąsą pasisakyti apie esamus jo trūkumus. O būtent link to ir nusukome. Laužiko dėstymas – puikus pavyzdys tam, ką ir nespecialistai pajutome užduotame klausime pagrįstu.
hgh sausio 27th, 2011, 4:19 am
Atleisk, Ligita, jei įžeidžiau- tikrai nenorėjau. Nepriimk asmeniskai, nes nieko Tau asmeniškai aš netaikiau. Tu nusipiešei žodžiais savo autoportretą, aš į jį pažiūrėjau, jei Tau nepatinka, ką aš pamačiau, vadinasi, autoportretas nebuvo tikslus- piešk kitą- pieštukai (žodžiai)-Tavo rankose, ir Tu juos meistriškai, tik labai atsargiai valdai. Beje, nesidrovėk ir iškeik mane, jei norisi- herojiškai ir nuolankiai ištversiu
Norėjau apgint tekstų suvokimo testus, tai perskaičiau, deja, visus, kuriuos radau pagal nuorodą, nes vis negalėjau rast to vienintelio- be trūkumų. Bet radau daug perliukų, parodančių testų autorių kūrybini ribotumą bei loginius (ne)sugebėjimus.Pvz:
2. Ką galima suprasti apie dviejų personažų santykius iš šios frazės: „Gale skobnių, kėdėje, sėdi Skirgaila. Kitame gale, priešais, – vaidila Stardas. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.“?
Mano atsakymas būtų „nieko”, o pasirodo:
Tai du personažai antagonistai (nesutaikomi priešininkai, varžovai). Skirgaila, kaip valdovas, sėdi stalo gale. Su jo pažiūromis nesutinkantis Stardas yra priešais. Kadangi jis „dar“ stovi, aišku, kad ruošiasi išeiti.
Na, kaip gi tas sakinys įrodo, kad šie personažai- antagonistai? Help!!!!!!!!!!!!
Arba, prarasi, berods 3 taškus, jei neatsakysi į šiuos klausimus, tikrinančius tavo LITERATŪROS žinias:
2. Kada pasirašyta Lietuvos – Lenkijos unija? (1 taškas)
2.1. Kodėl įvyko šis istorinis reiškinys?
Šitas šiaip, pamąstymui:
2. Kodėl poetė adresatu pasirinko Maironį?
S. Nėris. „Maironiui“
Sako, mirdamas mane tu keikei,
O numiręs surūstėjai dar labiau.
Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt:
Juk tave mylėjau ir gerbiau.
Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti?
Ar galėjau – tais pačiais keliais?
Gena, gena pikto dievo rykštė,–
Atgalion ir atsigręžt neleis.
Aplink žemę skridusi su vėtrom,
Vėl išgirsiu mylimus vardus.
Tik akmuo, paduotas duonos vietoj,
Bus man atpildas skurdus.
Ir nenoriu sau geresnio nieko,
Tik prie žemės prisiglaust brangios,
Būti tėviškės arimų slieku,
Mėlyna rugiagėle rugiuos.
Atsakymas pritrenkiantis:
2. a) Didelis autoritetas (dvasininkas ir poetas);
b) artima kūrybos tematika – tėvynės meilė.
Nu negaliu patikėt… Be komentarų.
16. Parašykite 100 žodžių samprotavimo pastraipą „Kodėl gimtoji kalba – būtinoji kiekvieno žmogaus vertybė?“ (10 taškų)
Neduok dieve, atsiras eretikas, manantis, kad gimtoji kalba nėra būtinoji žmogaus vertybė ir išdrįs argumentuotai pagrįsti savo nuomonę 100-tu žodžių – minus 10 balų!
Rinkdamiesi tekstus testams, atrodo, kad kai kurie testų autoriai vadovaujasi šūkiu:”užmušk meilę lietuvių literatūrai!”, nes drįsau suabejoti R. Ozolo, Adamkaus, O. Lapino (kurį gerbiu ir mėgstu), D Staponkutės tekstų didžia literatūrine verte, nors gan maloniai nustebino Škėmos teksto ištraukos parinkimas.
Aurimas sausio 27th, 2011, 4:31 pm
hgh anglų moka.
Maras sausio 28th, 2011, 12:50 am
Esu kaltas atvirumu, gal net statumu. Esu kaltas sąžiningumu. Esu kaltas bandymu šnekėtis. Esu kaltas bandymu suprasti. Esu kaltas bandymu atverti akis, kai jos nori likti tvirtai užmerktos.
Esu kaltas bandymu padėti – juk svetimi žmonės vienas kitam nepadeda, o jei bando – kelia tik pašaipą, jei ne įtarimą.
Esu kaltas, nes iki mano komentaro įrašas nebuvo pastebėtas, turbūt būtų be komentarų taip ir likęs.
Esu kaltas, nesiginu.
Bet ir nesigailiu. Nes tik taip aš suprantu draugišką bendravimą.
Ligita, jei nenori, kad aš daugiau pas Tave komentuočiau – taip ir parašyk. Nes pašnekesiui reikia bent dviejų.
Maras sausio 28th, 2011, 12:51 am
[Taip, patetiška, bet kartais aš toks būnu.]
Ligita sausio 28th, 2011, 1:07 am
Tai visados įdomu sulaukti komentarų, komentuokit į sveikatą, vis minčių pamąstymams
Ligita sausio 28th, 2011, 1:09 am
Va, šviežias interviu apie kalbinius dalykus – http://www.lrytas.lt/-12959878831295744879-kalbininkė-l-vaicekauskienė-mes-manipuliuojame-visuomene-kai-nuolat-kalbame-apie-grėsmes-lietuvių-kalbai.htm Prenumeruoju http://www.vlkk.lt naujienlaiškį, ten ir įmetė, gal šiaip nebūčiau pastebėjusi.
Maras sausio 28th, 2011, 1:23 am
Ligita, ten viršuje, jei pastebėjai, yra mano prašymas dėl gero teksto suvokimo teksto pavyzdžio. Nepastebėjai?
Ar Tu nori diskusijų, bet ne jose dalyvauti? Mano komentaras šiaip jau apie tai ir buvo, jei ką.
Auksinis kardas sausio 28th, 2011, 3:12 am
Greičiausiai „dėl gero teksto suvokimo testo”. Visai pamatuotas prašymas specialistui.
Beje, mano manymu, šioje temoje pavyko viena įdomesnių diskusijų, skirtingai nuo daugelio labai-šiaip-sau-čiurlenimų-ar-tylėjimų ir stambesnių tinklaraščių komentaruose. Marai – paties nuopelnai tam akivaizdūs. Vis man atitenka paglostymai – bet kad nėra kur dėtis
Maras sausio 28th, 2011, 3:12 am
Ir nuo kada į mane kreipiesi „jūs”?
Dar galvojau paaiškinti, apie ką tas patetiškas komentaras, bet koks skirtumas… Tik tiek, kad tai NĖRA atsiprašymas. Neturiu už ką.
Maras sausio 28th, 2011, 3:26 am
Karde, riktingai, visai susimaišiau
.
Deja, šeimininkė akivaizdžiai tokių diskusijų nenori. Akivaizdžiau jau būti nebegali, jei turiu trečią kartą prašyti to nelaimingo testo.
Ir nors aš iš tiesų neturiu už ką atsiprašinėti, man nėra malonu kelti žmogui nemalonius jausmus. Jei atvirumas, sąžiningumas, statumas, bandymas kalbėtis (ne reikšti mintis, Ligita, mintis reikšti aš galiu ir pas save tinklaraštyje, o ir Tu pati jų turi pakankamai) skaudina, tuomet aš nenoriu čia komentuoti. TOKS BUVO KLAUSIMAS, LlIGITA. Ir tikrai nemanau, kad Tu jo nesupratai. Bet Tau geriau nutylėti… Jei Tau geriau nutylėti, tai man geriau patylėti.
Aurimas sausio 28th, 2011, 2:14 pm
Hgh moka anglų kalbą.
Aurimas sausio 28th, 2011, 2:47 pm
Kodėl niekas nekalba???? NEĮDOMU.
Maras sausio 28th, 2011, 2:49 pm
Laukiame Ligitos žodžio, manau.