Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Cha. Palaksčiau po kambarį su balta striuke ir netikėtai trenkė vidinis žaibas. Kol kas naujų skyrelių nenoriu, bet labai noriu… Šviežutėlės gardutėlės rubrikėlės. Joje jūs man užduosit klausimus (apie kalbą, literatūrą, studijas, žmones, gyvenimo bėdas, orus ir pan.), o aš, pasijutusi didžiai svarbia persona, jums atsakysiu. Tik prašau, neužduokit tokių keblumynų, kad sėdėčiau apsikabinusi enciklopediją kelias valandas ar paras. Jeigu domėsitės kompiuteriais apie kuriuos aš beveik nieko neišmanau, tai prie sienos remsiu būsimą programuotoją – savo brolį. Nors prisipažinsiu, dar nežinau ar jis sutiks atsakinėti;))
Rubriką rasite mano tinklaraštyje giliai nugrūstą po diskusijų skyreliais ir po „Topix.lt geriausiųjų“ lentele. Tereikės įrašyti vardą, klausimą, spūstelėti mygtuką „Pirmyn!“ ir viskas nukeliaus į mano el. paštą. Jūsų el. pašto, deja, nematysiu, nes noriu nė nenujausti kas manęs klausia. Nebent jūs užrašysite savo tikrą vardą, pavardę, tuomet jau taip ir bus.
Atsakymus publikuosiu tinklaraščio įrašuose, nes tikiuosi, kad ko aš neįžvelgsiu, įžvelgs protingieji mano tinklaraščio komentatoriai.
Kodėl visa tai? Paprasčiausiai sieksiu žmonių strikinėjimo ir šypsenos veiduos. Pažiūrėjau, kad gausiausia kategorija pas mane yra… „Šypsena“. Po to „Gyvenimas“ ir „Pažinimas“. Kryptis ryški kaip vasaros žolė:)
Na? Pasimuistau kėdėje ir spaudžiu… „Publish“.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freedigitalphotos.net
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Valentinas lapkričio 15th, 2009, 4:05 pm
O kuo tai skirsis nuo įprastų klausimų, kuriuos užduodame tau įprastuotse komentaruose?
Maras lapkričio 15th, 2009, 4:08 pm
Gi parašyta, Valentinai – leis pasijusti didžiai svarbia persona
.
Ligita lapkričio 15th, 2009, 4:10 pm
Tavo komentare jaučiu kirbant abejonę
Skirsis tuo, kad nebus prieš tai pasiūlyto temos konteksto, be to, klausimą pavertus įrašu, galbūt atsiras ir daugiau norinčių pareikšti savo nuomonę.
Ligita lapkričio 15th, 2009, 4:10 pm
Oj, čia Valentinui rašiau
WU lapkričio 15th, 2009, 4:41 pm
Kada gausiu motyvuotą atsakymą į savo klausimą?
Ligita lapkričio 15th, 2009, 4:49 pm
WU, dar nebuvau mačiusi tavo klausimo. Dabar pažiūrėjau. Hm… Atsakymas gali užtrukti.
. lapkričio 15th, 2009, 4:55 pm
Pirmas ir labai parastas klausimas:
- O kur pradingo tamsiaplaukė Zita?
Ligita lapkričio 15th, 2009, 5:01 pm
Aha, Taške, aš irgi pastebėjau, kad Zita pradingo. Kaip žinia, jos tinklaraštis čia – http://tamsiaplauke.livejournal.com/ Reikia sekti įrašus. Nors visai gali būti, jog ir jos kompiuteris sugedo
Kai skundžiausi dėl saviškio, jinai apie savojo problemas užsiminė.
WU lapkričio 15th, 2009, 5:56 pm
Ligita, kad susipažinti su situacija tereikia perskaityt 550 psl. Čia per dvi dienas turėtum spėti, o tada beliks susieti su savo išgyvenimais.
Ligita lapkričio 15th, 2009, 6:06 pm
WU, smagu, kad esi optimistiškas jaunuolis. Tik viena smulkmenėlė – aš ir savo skaitinių turiu
WU lapkričio 15th, 2009, 6:09 pm
Viena problemėlė, aš net savo skaitiniams neturiu laiko – tai kaip tu rasi maniesiems?
Ligita lapkričio 15th, 2009, 6:11 pm
Va, va. Uždavei klausimėlį ir prasidėjo problemėlės :O
WU lapkričio 15th, 2009, 6:18 pm
Norėčiau aš tave pamatyt Klausimėly..
Ligita lapkričio 15th, 2009, 9:58 pm
Tikrai? Manau, kad pasirodyčiau žymiai geriau nei tu.
WU lapkričio 15th, 2009, 10:06 pm
Manyk.
Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:07 pm
Manysiu. Ir ką tu man.
Šrekis lapkričio 15th, 2009, 10:10 pm
Ligita, WU jeigu ką teisininkas. Pradedantysis tiesa, bet tai neilgai truks.
Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:15 pm
Tai ką? Turiu jo bijoti?
Atsiunčia klausimą, dėl kurio turiu perskaityti storiausią knygą, užsinori mane pamatyti „Klausimėlyje” ir galiausiai piktdžiugiškai galvoja, kad Maro paskaitas lankyčiau tik dėl to, jog tikiuosi palengvinimų. Fuuuuuui.
Šrekis lapkričio 15th, 2009, 10:27 pm
Tai nieko. Pats tiesiausias kelias į rimtus nemalonumus supykdyt teisininką arba šiaip Kokį tai. Juokauju žinoma. Beje pačiame viršuje yra tavo įsipareigojimas (raštiškam pavidale) atsakyti į pateiktus klausimus. Kam tada žadėjai?
Iš kitos pusės tu neįsipareigojai per kiek laiko atsakysi, gali WU atsakyti ir po metų (dešimties)..
Ligita lapkričio 15th, 2009, 10:32 pm
Bzz, o ne, prašyte prašausi į snukį… Klausimų tebūna kuo daugiau. Ir gautasis iš tiesų įdomus. Beje, stebiuosi savo įžvalgumu nenustatyti tikslaus atsakymo laiko
)
Maras lapkričio 15th, 2009, 10:36 pm
Nei palengvinimų, nei pasunkinimų. Mano idee fixe – studentų lygybė. Labai stengiuosi to laikytis.
WU lapkričio 15th, 2009, 10:41 pm
Na, Ligitos pasižadėjimas prilygsta džentelmeškam susitarimui – niekam daugiau
Marai, be reikalo. Man patinka mano dėstytojai, kurie diferencijuoja studentus. Turėjau ne vieną, kuris reikalavo iš manęs daugiau nei iš kitų.
Šrekis lapkričio 15th, 2009, 10:51 pm
Ligita, stebiesi savo įžvalgumu?
Maras lapkričio 15th, 2009, 10:52 pm
WU, galbūt. Nors tiesą sakant, per du dėstymo metus tik vienas studentas tebuvo vertas diferencijavimo (iš daugiau nei 40-ies). Jei nematau, kad žmogus stengtųsi, tai ir diferencijuoti nelabai yra kaip. Net jei ir gerai parašo, bet per paskaitas tyli kaip užsiūtas.
.
Pamačiau, kad studentus reikia versti – anksčiau kažkaip tikėjausi, kad patys dirbs. Deja.
Manęs niekada niekas nevertė, man patiko pačiam padaryti darbą gerai. Deja, tokių – vienetai
Ligita lapkričio 16th, 2009, 3:55 pm
Va va, netinku į tavo paskaitą
Turiu pomėgį tylėti kaip užsiūta.
Ligita lapkričio 16th, 2009, 4:00 pm
Nors lyg ir nesiderina su naujo įrašo paskutiniais sakiniais. Bet ten kitas kontekstas :O
Maras lapkričio 16th, 2009, 4:51 pm
Ech, aš irgi iki ketvirto kurso tylėjau. O paskui prakalbau ir man patiko.
.
Šiaip tylėjimas vėlgi rodo nepasitikėjimą savimi.
Beje, dabar kalbėjimas mano paskaitose bus prievartinis (nuo jo priklausys dalis pažymio). Kitaip, deja, neišeina
Maras lapkričio 16th, 2009, 4:56 pm
Beje, jeigu tyli kaip užsiūta, tai Tu ne Pepė
.
Fredis* lapkričio 16th, 2009, 5:52 pm
Marai, negalima laužti studentų, kad jie nei iš šio, ne iš to staiga pradėtų per paskaitas kalbėti, klausti, diskutuoti. Žmogus kaip asmenybė pražysta būdamas 30-ies ar dar vėliau, tyleniai paprastai jaučia auditorijos baimę, bijo viešai kalbėti. Čia yra labai subtilus reikalas, reikalaujantis iš dėstytojo specifinių pedagogikos žinių. Galima imtis įvairių gudrybių, pvz. liepti ant lapukų surašyti klausimus prieš tai pasivadinus kokiu nors pseudonimu (kaip mes čia), tada kokią nors „Boružėlę” pakvieti prieš auditoriją ir visiems girdint liepti garsiai perskaityti savo klausimą. Taip po truputį, po truputį išvilki į dienos šviesą patį (-čią) didžiausią tylenį (-ę) (kaip Ligitą
). Jie (jos) yra patys nuostabiausi, subtiliausi, giliausiai jaučiantys, tuo tarpu rėksniai, kurie jau būdami 20-22-ies metų garsiai šūkauja ir reiškia savo nuomones, dažnai yra labai paviršutiniški ir lėkšti, kitiems lipantys per galvas būsimi karjeristai. Jie yra pranašesni prieš tyliuosius tik tuo, kad turi geriau pakabintus liežuvius. Tie rėksniai, baigę universitetus, būna geriau užsirekomendavę, pastebėti užsėda ministerijas, tampa politikais, kitais viešaisiais asmenimis. Kokį rezultatą turime – puikiai matome… ir vis per tai, kad universitetuose dėsto pedagogikos gyslelės neturintys dėstytojai.
Marai, nors tu per pusmetį uždirbi tik 1300 LTL, bet nuo tavo triūso ir pastangų labai priklauso kokius ateityje turėsime žurnalistus, politikus, iniciatyvius, kūrybingus mūsų krašto piliečius. Tu esi mūsų šalies gerovės kalvis, nenuvilk manęs.
Maras lapkričio 16th, 2009, 6:13 pm
Фреди, аš таи жинау
. Ir atsakomybę jaučiu.
), ir auditorijos baimę sunkiai pralaužiau, ir ne iki galo.
. Kalbėjausi su TSPMI studentais (jie vieninteliai kalbėjo daugiau per paskaitas), tai juos tiesiog taip ir pralaužė – per pažymius.
.
Bet pažiūrim iš kitos pusės: jei jų neišvilksi, tai rėks tik tie su liežuviais. O jei išvilksi, tai, žiūrėk, ir prasilauš, ir kalbėti išmoks. Žiū, dar ir liežuvinguosius aplenks. Kartais gerklė praverčia. Aš ir pats, beje, ne itin kalbus (spėju, kad ir dauguma čia berašančių, gal ir Pats
Bandžiau. Ir klausimus prašiau uždavinėt, ir pasiūlymus siųst (anonimiškai paštu), ir apklausas anonimines dariau (kas patinka paskaitose, kas ne, ko norėtų). Jokio rezultato. Tiesa, anketoje klausiau, kodėl tyli. Tradiciškai: bijo pasirodyti kvailiu, kad pasijuoks, psichologinės problemos…
Kol baimė dėl prastesnio pažymio neišjudins, nieko nebus
Šiaip pati pirma paskaita pernai buvo pavykusi perskaičiau tokio latvio Berzinio eilėraštį ir prašiau išanalizuoti istoriniu požiūriu – ką sako apie sovietmetį. Tai sunkiai, girgždėdami, bet daugiau nei pusė vis tik burnas pravėrė. Beveik visą paskaitą prašnekėjom. Šiemet (kitąmet, tiksliau) tą patį darysiu su Švankmajerio multiku
Fredis* lapkričio 16th, 2009, 6:25 pm
Labai paprasta – padadaryti PRIVALOMĄ klausimų ant lapukų rašymą, o po to lyg netyčia visus kviesti ir liepti garsiai ir raiškiai savo klausimą perskaityti. Pirmiausia reikia išmokyti studentus skaityti, kad jie nebijotų savo pačių balso, auditorijos, viską paversti šmaikščiu juokavimu, mokymosi procesą padaryti žaismingu, pagiriant studentą už mažiausią pastangą ir laimėjimą ir įvykdžius užduotį duoti už tai gabalėlį cukraus.
Maras lapkričio 16th, 2009, 6:36 pm
Idėja gera – turbūt pasinaudosiu. Ačiū
.
Valentinas lapkričio 16th, 2009, 7:07 pm
Fredi,
Už 1300 lt per pusę metų daug cukraus nenupirksi. Siūlau vardan tos Lietuvos, nupirkti Marui pusę furos cukraus gabaliukų. Idėja, duoti cukraus mainais už gerą atsakymą yra puiki ir svarbiausia – veikia. Aš tai mačiau Baltijos cirke.
TipasK lapkričio 16th, 2009, 7:14 pm
Tai čia kalbate apie seminarus? Yra du principiniai dalykai: inmprovizacija ir parengta kalba. Ir pirmiausia turi būti susitarta taisyklė: pasisakantieji kategoriškai niekaip nekomentuojami. Su jais galima švelniai (dėstytojo aukšta kvalifikacija leidžia švelniai) diskutuoti, bet negalima jų komentuoti, nes tada bus kaip bloge: pradeda kandžiotis kaip šakalai (tu pats durnas), pamiršę temą.
Tačiau pagal įvairias specialybes įvairūs ir kalbėjimai reikalingi. Nemanau, kad Maras nori ugdyti retoriką kaip po tokią. Taigi, manau istorikui geriau apgalvoti temą ir kitoje paskaitoje sakyti mąstymus. Kalbėjimas neturi būti prievolė, o bendravimas, pagarba, gera nuotaika, kaip sakė Fredis. Tačiau nenutolti nuo temos, nes yra ir kalbančių durnelių, tada protingieji nutyla. Kaip bloge, prieš kelias dienas čia kažkas pastebėjo, kad yra 150 lankytojų, o rašo vos keli. vadinasi, problema rimta. O kalbėti nori kiekvienas ir visada. Nenorinčių nėra, klausydamas kolegos, kiekvienas jau formuoja savo mintis. Ir reikia jiems sudaryti galimybę išsisakyti.
TipasK lapkričio 16th, 2009, 7:17 pm
Nesutinku su Fredžiu. Žymiai geriau irisai. Svoris panašus, kiekis taip pat, o kramtosi žymiai ilgiau:)
TipasK lapkričio 16th, 2009, 7:28 pm
Žr. TV3 Mantas Petruškevičius
Fredis* lapkričio 16th, 2009, 8:26 pm
Ar buvote kas nors 1989 ar tai 1990 metais Arkikatedros aikštėje kai A.M.Brazauskas „grąžino” tikintiesiems Arkikatedrą, sovietmečiu buvusią paveikslų galeriją?
Viename tų laikų žmonių susibūrimų (mitingų) aktorius L.Noreika skiemenavo žodį LIE-TU-VA ir visą minią liepė iš lėto kartoti, visus skiemenis tarti iš karto. Manau, kad klausimų ant lapelių rašymas yra tolimesnis etapas, pirma užduotis studentams turėtų būti vienos iš lotynų abėcėlės raidyno raidės atsistojus garsus pasakymas. Už užduoties įvykdymą studentą reikėtų džiaugsmingai pagirti. Turėtų būti gera atrakcija. Studentai galvotų: – ot, kietas dėstytojas, koks fainas ir išradingas, ilgai galvotų ką tai galėtų reikšti. Neužmirškime, kad studentas yra jauna, užguita, prastai ir nereguliariai besimaitinanti būtybė, kamuojama įvairių kompleksų ir lėtinių ligų, beveik visi serga gastritu. Juos šiurpinti blogų pažymių rašymu – kelias atgal. Marai, negi nesiklausei Pink Floyd „Another brick in the Wall”? Tu nori, kad tave išmestų per langą ar vožtų su kėde per galvą, padegtų universitetą? Neužmirškime, kad jaunas žmogus iš pažiūros būdamas tylus ir romus kaip avelė širdyje yra idealistas, maištininkas, socialistas.
Maras lapkričio 16th, 2009, 8:39 pm
Фреди, таво žиниос пасенусиос. Studentai dabar dauguma dirba ir maitinasi net labai gerai. Va kai aš paklausau, kaip mano mama maitinosi, tai tikrai galima apie gastritą galvoti
.
O universitetą gali ir padegti – didelių sentimentų jam nejaučiu (ne dėl užmokesčio dydžio).
Valentinai, va jei pusę fūros irisų…
TipaiK, daugmaž apie seminarus, nors aš ir paskaitose norėčiau studentų kalbėjimo. Man pačiam mano bambėjimas atrodo monotoniškas ir migdantis. O va kai diskutuoju, tai ir man, ir studentams įdomiau. Komentuoti turi omeny sakyti: „kokią tu čia nesąmonę pasakei, debile”? Ne, taip nešneku. Parodau silpnąsias vietas, pagiriu, jei gerai.
Aš savo mąstymus ir sakiau per paskaitas, bet studentai labai margi (istorikų – tik pusė, daug filologų ir kažkodėl būtent anglistų, o dar nuo pirmo iki ketvirto kurso, tai išvis tragedija – nėr kaip prisitaikyti prie auditorijos), tai man rodos, jie nelabai suprato. Su tokia marga publika geriau aiškintis problemas per pavyzdžius juos analizuojant, man atrodo.
TipasK lapkričio 16th, 2009, 9:29 pm
Perskaičiau sūnui – fizikos magistrantui – Fredžio studento apibūdinimą. Prisiraitėm iš juoko.
WU lapkričio 16th, 2009, 9:33 pm
„Tuo tarpu rėksniai, kurie jau būdami 20-22-ies metų garsiai šūkauja ir reiškia savo nuomones, dažnai yra labai paviršutiniški ir lėkšti, kitiems lipantys per galvas būsimi karjeristai”
Niekuo nepagrįstas absurdas.
Maras lapkričio 16th, 2009, 9:35 pm
WU, pagrįstas. Stereotipu, kad tikras inteligentas yra tylus, ramus, nelendantis, nerėkiantis, delikatus etc.
romas lapkričio 16th, 2009, 9:35 pm
Marai, čia kaip reikia būti įdomiu studentams:
http://www.youtube.com/watch?v=AaALPa7Dwdw&feature=related
Maras lapkričio 16th, 2009, 9:39 pm
Nors, turiu pastebėti, kad mano kurso rėksniams iš tiesų šis pasakymas tinka šimtu procentu. Tipiniai karjeristai, jau šiltai įsitaisę.
Užtat Fredis man ir patinka. Keli potėpiai – ir tipažas kaip gyvas.
WU lapkričio 16th, 2009, 9:39 pm
Šiandien į mūsų kontorą iš Valstybinės vertybinių popierių komisijos pirmininkės posto atėjo Vilija Naudėdaitė. Iš karto į asociuotus partnerius. Jai 29 metai, beveik 30. Ji paneigia tokias teorijas, kad žmogus atsiskleidžia po 30. Taip gali sakyti tik socialistinis tinginys, kuris nuo 20-30 m. (dešimt gyvenimo metų darė velniai žino ką).
Maras lapkričio 16th, 2009, 9:43 pm
Vo vo, kaip aš
. Dariau velniažin ką, ir dar valstybė man mokėjo. tikras socialistinis tinginys. Gerai darė Pol Potas – šaudė ačkarikus vietoj
.
TipasK lapkričio 16th, 2009, 9:46 pm
Marai, atsargiai, atpalaiduok nugaros raumenis, pabaalenk akis ir kartok: viens gers ačkariks, du geri ačkarikai, trys geri ačkarikai ir pavojingas pyktis praeis
Maras lapkričio 16th, 2009, 9:49 pm
Oi, visai nepykstu, nė trupučio. Tiek šypsenėlių prikroviau. Man bet kokie stereotipai juokingi. Tiesiog pasišaipiau.