Ligi Dangaus

Komentarai: 210 “Kinas mieste. Artūras Barysas-Baras. Vėsuma”

Puslapiai: « 1 2 [3] 4 5 » Show All

1. 61.

   Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 8:00 am

   

   „Nemėgstate ir tiek.” – na jau. Žmonės savo mėgimus dėliojasi gana rišliai, ypatingai tuos, apie kuriuos jau gali pasakyti „organiškai”. MM yra susireikšminusio familiarios laikysenos primityvo įsikūnijimas. Scenos gamybos cecho kietiakas. Na, parinko jis tuos žodžius pusiau bėdos, „kad pramuštų” – bet tai kas? Žavėtis santechnika, aišku, galima – ir net labiau tikra.

   Kitas dalykas – ne pirmas kartas stebina tai, kad antrarūšius arkliukus šou bizo rinkoje kažkas gana rimtai suvartoja. O tai reiškia, kad rinka gali valgyti viską, tereikia atkaklumo siūlyti savo produktą kiekviena proga. Štai jums ir fundamentas inkultiniams skampiniams ostapenkiniams „kultūriniams poreikiams”. Bėda ta pati – šie kompromisiniai antplūdžiai stelbia ir galimybes, ir poreikius pasireikšti grynesnėms formoms, sutrikdo visą magnetinį lauką, kuriame tenka orientuotis, ieškant minėtų atradimų. Jų mažai ieškoma, jų mažai siūloma, jų mažai – užtat kultūrinis badas kompromisų šurmulyje akivaizdus.

2. 62.

   . rugpjūčio 25th, 2009, 9:01 am

   

   Nesijaučiu užgavęs Ligitą, bet atsiprašau vistiek- pagal R.Medinį. Tuo labiau, kad mes , seni bambekliai, uzurpavom blogą galutinai.

   Labai jau ryški ta pragyventų MILIJARDO sekundžių takoskyra, nors tai kaip čia bendraujama gal ir yra sėkmės raktelis. Ta prasme- tarp ikimilijardininkų, milijardininkų ir postmilijardinių.

   Vualis- tiesiogine prasme tik suteikia paslaptingumo, na, kaip geras apšvietimas geram fotografui. Gaila, nūnai ne madoje.
   Tekstuose – gal rafinuotumas, duodąs šarmo?

   Dainų tekstai, atrodo tokie atsibodę, užknisę, banalūs štampai kartais pasirodo visai švieži. Kai išgirsti, o į kokį posmą ir įsiklausai tame nesibaigiančiame šurmulyje.

3. 63.

   Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 1:10 pm

   

   Gerai, Taške, susitaikom =) Cha cha, matyt, man lemta su „senais bambekliais” tinklaraštyje bendrauti, nes jaunimas, jei ir užsuka, tai tik trumpai pasiplaiksto ir dingsta.

   Auksini kardai, va čia taikliai rėžei: „rinka gali valgyti viską, tereikia atkaklumo siūlyti savo produktą kiekviena proga.” Turėčiau aibes pavyzdžių.

4. 64.

   Maras rugpjūčio 25th, 2009, 1:23 pm

   

   Valentinai, kas yra vidutinybė? Jei visi – vidutinybės, tai vadinasi, vidutinybių negali būti (jos gi yra vidurys tarp „Žmonių” ir „padugnių”).

5. 65.

   Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 1:36 pm

   

   Marai, užmiršai, kad Valentinas žvaigždiška vidutinybė? Štai tau jo tekstas apie vidutinybes Artūro tinklaraštyje – http://racas.lt/apie-vidutinybes-ii-valentino-nuomone/

6. 66.

   Maras rugpjūčio 25th, 2009, 1:53 pm

   

   Lyg buvau skaitęs. Visų pirma, ši pozicija nesutampa su tuo, kas sukėlė mano nustebimą čia – kad visi yra vidutinybės (tekste pas Račą tokie ne visi). Kur tiesa?
   Tekste pas Račą sutinku su pačia mąstymo kryptimi – kad visi yra unikalūs. Bet kodėl tuos unikumus vadinti vidutinybėmis?

   Beje, vienintelis kriterijus ten – žinomumas. Neteisingas. Ne tik dėl Schuberto. Kai kurie talentai svarbūs ir atsiskleidžia tik artimų draugų, šeimos rate. Ir dėl to jie nė kiek ne mažesni talentai.

   Be to, talentas būna vienoje kurioje srityje, na, keliose, o kitose žmogus gali būti vidutiniškas pagal valentiniškąjį apibrėžimą (tuščiagarbis etc.), pvz. puikus rašytojas ir kartu didžiausias miesčionis gyvenime. Talentas neatperka nieko, tik uždeda pareigas. Jei mes kalbame apie tikrą talentą, o ne apie žvaigždes.

7. 67.

   Fredis* rugpjūčio 25th, 2009, 2:59 pm

   

   Kuo daugiau talentingų žmonių kokioje nors srityje – tuo geriau visuomenei. Apdovanoti talentu žmonės, ypač jei jie realizuoja save, yra ypatingi, paklausūs, gerbtini, žinomi, garbinami.
   Tiesa yra ta, kad absoliuti dauguma žmonių yra valentiniškos vidutinybės, neturinčios kokių nors ypatingų išskirtinių bruožų, o tik kruopštūs, pareigingi visuomenės sraigteliai, vidurinysis visuomenės sluoksnis. Jie yra visuomenės pagrindas.

8. 68.

   Maras rugpjūčio 25th, 2009, 8:32 pm

   

   Fredi, viskas per daug paprasta, kad atspindėtų realybę.

9. 69.

   Zita rugpjūčio 25th, 2009, 8:52 pm

   

   Mano pastebėjimu jums jau laikas savo dienoraščius užsivesti, nes komentarų ilgis jau nepadorus
   Nors paskaityri buvo visai idomu

10. 70.

    Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 9:23 pm

    

    Norėjau rašyt: Zita tingi tokius ilgus skaityti, bet pažiūrėjau, kad… Paskaityti ir jai įdomu! Man tai tokie komentarai visai netrukdo. Kaip tik – kai ruošiu virtualią apžvalgos aikštelę, minčių šūsnis pravers!! x))

    Fredis* turbūt negali neįkast Valentinui. Aš tai sakyčiau, jog Valentinas turi daug ypatingų bruožų: vien intriguojančių diskusijų užvedimas ko vertas! Kaip parašys, tai tada suk galvą abejonėmis. O mąstymas yra gerai B)

11. 71.

    Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 9:34 pm

    

    Marai,
    >>>Tekste pas Račą sutinku su pačia mąstymo kryptimi – kad visi yra unikalūs. Bet kodėl tuos unikumus vadinti vidutinybėmis? >>>
    Ligitos atkastas komentaras gimė kaip reakcija į Artūro dieną prieš tai paskelbtą komentarą apie vidutinybes. Kiek pamenu virš to komentaro pleveno Fredžio aura. Fredis tiek buvo užknisęs Artūrą, kad pagrindinė jo mintis buvo, kad Fredis vidutinybė (mes juk žinome, kad tai netiesa). Aš protestuoju prieš pačią vidutinybės sąvoką. Mūsų visuomenėje šloviname talentus ir niekiname tai, ką Artūras ir Fredis vadina vidutinybėmis. Būtent todėl ir vadinu save vidutinybe. Čia panašus variantas kaip jei protestuodamas prieš mėsos valgymą atsigultum nuogas į didelį plastikinį paketą primenantį tą, į kurį pakuojamos dešrelės.

    Auksini Karde, norėčiau diskusiją apie MM privalumus baigti. Nesiruošiu įrodinėti, kad jis geresnis už Marcinkevičių, nes tai būtų kvailystė. Tačiau konstatuoju, kad lietuviškos masinės kultūros atžvilgiu jūs esate kietakaktis dėl dviejų priežasčių:
    Jūsų estetinio reiklumo kartelė iškelta labai aukštai.
    Šią sritį jūs išmanote pakankamai prastai, nes kitaip In Culto ir Ostapenko neminėtumėte kaip vienarūšių sakinio dalių. Tačiau griežtas „hitleriškas” tonas Mikutavičiaus ir kitų atžvilgiu, akivaizdi antipatija pereinanti į kažkokią asmeninę priešpriešą turėtų versti jus susimąstyti ir apie savo požiūrį. Galų gale svarbu ne tiek kokie yra tie mūsų „masiniai” muzikantai ir poetai, o jūsų santykis su jais. Arba į juos žiūrite palankiai ir skatinančiai arba negatyviai ir niekinančiai. Tėvai visada myli savo vaikus, kad ir kokie jie būtų. Kadangi bandatys kurti individai yra mūsų tautos vaikai, žiūrėkite į juos atlaidžiai, nes pats irgi turbūt nesate tobulas

12. 72.

    Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 9:50 pm

    

    Ei ei, aš kažką praleidau: „…inkultiniams skampiniams ostapenkiniams…” In Culto pas mus Utenoj yra koncertavę. Patikėkit, nerealu! Tik pikta, kad kai kuriems per vidurį pasirodymo labiau fejerverkai parūpo… J. Didžiulis iš pradžių dainavo, bet pamatęs, jog dauguma nusisuko, neištvėręs rėžė vienu momentu: „Na, pažiūrėkit, pažiūrėkit”

13. 73.

    Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 10:02 pm

    

    Mostelėjai, Valentinai – jau bus guzas. Aišku, smarkiai nesutarsime, TIESIOG: reikia skatinti kūrybą kokybiškai kitokią. Viskas, ką noriu pasakyti, tai kad šiuo metu vartojama labai daug niekalo, kuris priimamas už gryną pinigą. Taip, pinigo visiems reikia ir norisi, bet mainai nesąžiningi, nes kūrybos už tikrą pinigą gauname per mažai. Mano kartelė iškelta tik tiek, kiek leidžia kelti patirtis gal kiek ilgesnė laike ir gal platesnė erdvėje už maloniojo Valentino patirtį. InCulto yra dar vienas falsifikatas, Skampai yra keleto dainų ir likusių falsifikatų reikalas, Ostapenka yra falšyvas nuo galvos iki kojų. Viskas gerai? Viskas tvarkoj? Nesakau, kad galime staigiai ištaisyti reikalus, bet nebūkime bent avinai, kuriems galima neribotai rimtu veidu kišti kamšalą. Mums REIKIA, Valentinai, kokybiškesnio kultūrinio sluoksnio, ir reikia žinoti, kad mums jo reikia. Bent jau tiems, kas manome, kad tai mums rūpi. Jei nerūpi – nieko baisaus, prasilenkiame aptariamoje temoje ir viskas čiki.

14. 74.

    Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 10:06 pm

    

    Ligita: OK, InCulto yra faini vestuviniai muzikantai, žinoti pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje ir tuo laikotarpiu kimšti į bet kokius valdiškus renginius. Kaip ir Skamp. Kaip ir Rimiškis, su kuriuo, matyt, bus ir vėl pasitikti šviesieji mokslo metai Klaipėdoje. FAIN.

15. 75.

    Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 10:25 pm

    

    Auksini kardai, na, aš neišplėčiau nerealumo sąvokos ) Prisipažinsiu, kad pas mus rately nemažai kas alpsta dėl to, jog grupė In Culto dalyvautų jų vestuvėse Jie labai tinkami „užvedimui”, šėliojimui, be to, man patinka, jog ir ispaniškai padainuoja ką nors. Turi savo repertuare ir sudėtingesnių kūrinių, tačiau nesu tikra ar jie nėra tik kitų atlikėjų kūrinių perdirbiniai. Bet jiems tiktų ir kietesnis rokas. Be abejo, ne masėms. O gal?

16. 76.

    Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 10:38 pm

    

    Taigi, senieji vestuvių muzikantai dabar tikrai turės pasitempti

    Kaip gerai, Ligita, kad sugebi elegantiškai praryti negailestingai fašistuojančią kritiką – bravo!

17. 77.

    Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 11:24 pm

    

    Tik žmogus pats negrojęs gali lyginti In Culto, Skamp ir Rimiškį

18. 78.

    Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 11:30 pm

    

    Pasirodo, kad tie kurie užsiiminėja keliais darbais vienu metu daro tai daug blogiau nei tie, kurie tuo neužsiminėja. Ką tai pasako apie tinklaraščių, twitterių, facebookų, skypų ir kitokių media veiklų gerbėjus?

    http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/8219212.stm

19. 79.

    Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 11:34 pm

    

    Gerai, išdėstom viską normaliai: In Culto, Skamp, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Linas Adomaitis ir pan. – viena grupė; Rimiškis, Ostapenko, Radži, Yva, Rytis Cicinas ir t.t. – kita. Pastarųjų penkių (bei panašaus plauko „muzikantų”) klausyti negalima. Negalima jų ir minėti. Geriau išvardinkim kokius lietuviškus atlikėjus klausyti verta. Pradžiai galime įlįsti į seną, gerą diskusijų temą – http://ligita.xz.lt/padiskutuokim-apie-muzika-arba-kas-dazniausiai-glosto-ausis-bei-nuramina-isisiautejusia-siela/

    Auksini kardai, dėkui už bravo!

20. 80.

    Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 11:38 pm

    

    Valentinai, tai pasako, kad šie mėgėjai yra mažiau linkę susikaupti darydami rimtus darbus x) Arba ne.

21. 81.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 12:00 am

    

    Būtų labai įdomu išgirsti, kas gi patinka Auksiniam kardui. Tiesiog degu iš smalsumo .

22. 82.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 12:02 am

    

    Beje, Ligita, kodėl kreipinys „kardai”? Man baisiai rėžia ausį/akį. Kodėl ne karde?

23. 83.

    Ligita rugpjūčio 26th, 2009, 12:17 am

    

    Mare (-ai), iš tikrųjų man nuo neatmenamų laikų kirba mintis… Kodėl, pavyzdžiui, Taškas – Taške, Tomas – Tomai, Tipas – Tipai, draugas – drauge. Kaip filologei reikėtų žinoti Išsiaiškinsiu. O kol kas pasikliausiu nuojauta, bet man, rodos, čia su kamienais kažkas bus susiję.

    Auksinio Kardo savininke, kaip į jus kreiptis – Auksini kardai, Auksinis kardai, Auksini karde, Auksinis karde?!

    Mes su Maru jau nekantraujam išgirst šviežios muzikytės )

24. 84.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 12:32 am

    

    Mano slapyvardis tai galimas abejopai. Jei kaip vardo trumpinys, tai Marai, jei turimas omeny maras – liga, tai Mare. Mano kalbos nuojauta tokia. Tinkami abu ir nė vienas nerėžia ausies. Bet mano kalbos jausmas piestu stojasi prieš „kardai”. Šiaip viskas gi aišku, kodėl neaišku, kaip kreiptis į kardą – gi niekas į kardą, daiktą, nesikreipė, tai ir nesusiformavo tradicija. Įtariu, kad taisyklių nėra arba jos turi begalę išimčių. Kiek pažįstami kalbininkai sakė, tai mūsų gramatika – gana pobaisė (užtat naują rašo) – neatitinka kalbos.

25. 85.

    TipasK rugpjūčio 26th, 2009, 12:43 am

    

    Visi vardai baigiasi -ai, o daiktai įvairiai, gali būti ir -e. Kadangi tai šiuo atveju yra vardai, reikia kreiptis Taškai, Kardai, Marai, Valentinai, Tipai ir t.t. Nors jei kalbėtume apie tašką, kreiptumės „taške”.

26. 86.

    bang rugpjūčio 26th, 2009, 1:06 am

    

    „Kuo daugiau talentingų žmonių kokioje nors srityje – tuo geriau visuomenei” – kol nenustatytas talento etalonas (nėra aiškios ribos), mažiau talentingi jau paklius į vidutinybių imtį. Todėl kaip ir negali būti daugiau, mažiau ar visi talentingi atskiroje visuomenėje

27. 87.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 1:16 am

    

    Jau buvo: „žyde” . Gal lietuviai juos daiktais laikė. Ne, nemanau, kad tai taisyklė, nors kažkiek tiesos esama. Juk į daiktą tiesiog nesikreipiama, arba labai retai, nebent į gyviulius.

28. 88.

    Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 2:22 am

    

    Dėl kreipinio: mano pagrindinė teorija veda į tai, ar žmogaus pavadinimui naudojamas daikto vardas, ar suvisai išdaiktintas jo unikalusis vardas, vardas pats sau. Jeigu naudojamas daikto vardas – o kardas yra daiktas, tai pagal mano teoriją naudotina ir daiktui taikoma forma: karde. Nerėžia ausies, suprantama, atitinka daiktišką vardo stuburą. Auksinės dalies sprendimui gal verta pagraibyti pavyzdukų: auksinis raktelis, medinis namelis, drobinis maišelis, raibas gaidelis. Galvojam: auksini rakteli ar auksinis rakteli? Medinis nameli ar medini nameli? Drobinis maišeli ar drobini maišeli? Raibas gaideli ar … Gaideli raibasai, maišeli drobinasai, nameli medinasai, rakteli auksinasai, KARDE AUKSINASAI. Štai ir sugalvojom.

    Dabar muzika. Nu ką galiu pasakyti – aklai vištai grūdas. Pirmajame Ligitos penketuke yra žmogus, kuris DIRBA. Kuris žino, ir nesigėdija, kad žino, kas yra Quincy Jones. Ne tik žino, bet ir žavisi, bei mokosi. Štai čia – lygis, Lygita Kodėl šalia jo nupaišyti dar keturi, o po to dar penki – nežinau, jų vieta šiukšliadėžėje arba prie maksimos groti kol automobilių pardavėjai siūlo klausytis koncerto parduodamos mašinos viduje (o buvo ir šitaip mūsuose).

    Žodžiu – taip, aišku, Linas Adomaitis yra tas grynuolis, kurio ilgai ieškojome ir atradome. Bet ieškoti reikia ir toliau, nes tai – nesibaigiantis ieškojimas!

29. 89.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 2:35 am

    

    Quincy Jones. Hm… [galvoja, kasosi smakrą, paskui - pakaušį, vėl galvoja, paskui spjauna - pastangos prisiminti kažkur kažkada kažkaip girdėtą dalyką bevaisės] O kas tas yr?

30. 90.

    Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 2:39 am

    

    Ir, Valentinai – GROJĘS. Panašėji į žymų labiausiai nusiminusį komentatorių, o tai – siaubingai nepageidautina transformacija, maldaujame, sustok! Man labiau sėkminga nutiko diena. Su vaiku pavarėm dviratukais 20km iki Juodkrantės ir dar tiek atgal, ten maudėmės, tvarkėm po maišą čipsų, beigi susiplanavom kitais metais siekti Nidos su nakvyne. Štai kur slapstosi laimė… Tikra laimė, be krislo pardavimui skirto falšo…

31. 91.

    Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 2:54 am

    

    Quincy Jones. Viskas ir niekas. Grynuolio šaltinio čiurlenimas į lengvosios muzikos vandenynus. Tarp viso kito – Maiklo Džeksono puikių plokštelių „Off the Wall” ir „Thriller” vadas.

32. 92.

    Ligita rugpjūčio 26th, 2009, 10:16 pm

    

    Marai, išgirstum ką kai kurie mūsų dėstytojai porina… Nurodo skaityt literatūrą, o po to keikia, kad iš jos nesimokytumėm, nes ten viskas blogai x) Bet kur mums, vargšeliams, dėtis?

    Net nepamaniau, kad čia dėl vardų ir daiktų taip gali būt vartojama. Pasirodo vat kaip viskas paprasta, nors abejonių kažkiek kirba.

    Karde Auksinasai, cha cha, girdėjai Lino Adomaičio dainą „Spalvos”? Jau aišku nebe nauja, tačiau man vis tiek patinka. O nepatinka, kai jis su Giedre dainuoja. Matyt, jos balso organiškai „nepernešu” Beje, neužmirškim, kad Valentinas turi muzikinį išsilavinimą. Aš vis dar rezgu mintį jį išsiųsti į Euroviziją!!! =))

33. 93.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 10:59 pm

    

    Tai reikia paprašyti, kad pateiktų geriau, nei yra literatūroje .

    Beje, man vėl užkliuvo Tavo pasakymas „nebe nauja, bet man vis tiek patinka” – tarsi pasiteisinimas, lyg tai būtų blogai, lyg pasenusi kaip sugedę konservai, suprask. Kažkuriame dar įraše buvo apie patikrintų normų perėmimą kaip blogį. Kaip čia yr? Kuo blogai, kad nebenaujas? Čia jaunimio mada tokia – viskas turi būti nauja, ar kita priežastis? Camus jau kiek metų kaip žuvęs? Jau nekalbu apie Perotino .

34. 94.

    Ligita rugpjūčio 26th, 2009, 11:46 pm

    

    O ką tu manai – pusė (gal net ir daugiau) žada, kad parašys geriau ) Kai kurie tik skundžiasi kodėl kiti neparašo. Atsimenu kaip viena dėstytoja vis ateidavo į paskaitą su ruošiamos knygos konspektais. Gražu buvo žiūrėti, kai ji dėsto dėsto… Po to kokiems niuansams iškilus, tuoj pat ir pataiso.

    Dėl senumo – naujumo… Vėl man išsprūdo… Jei vertinčiau vien šiuolaikines madas, turbūt Queen’ų „gabalai” kur nors užkišti tūnotų, bet ne… Jie mane kaip tik įkvepia karts nuo karto.

    O A.Camus kūrybą aukštinu, nors Valentinui jis ir per niūrus.

35. 95.

    Maras rugpjūčio 26th, 2009, 11:58 pm

    

    Bet man įdomu, kodėl išsprūsta. Aplinkinių įtaka? Teko girdėti, kad prieš porą metų pastatytas filmas jau laikomas senu. Daug žmonės praranda, oi daug.

    Tai matyt Valentinas neskaitė Sartre [ot durnai lietuviškai rašyti su tokiom originalo galūnėm]. Šiaip Albertas tai net labai šviesus. Tik pamatyti reikia, kaip stipriai jis mylėjo gyvenimą.

36. 96.

    Ligita rugpjūčio 27th, 2009, 1:42 am

    

    Na, aš ne mokslininkė, kad visus lepterėjimus supaisyčiau ) O dėl filmų. Klausimas būtų toks: laikomas senu… ar tai reiškia, kad „nurašomas” kaip nieko vertas ir nebeaktualus, ar kaip tik pakylėjamas į kitą lygmenį? Pastaroji mintis skamba deramiau, nes šiuo metu topix’uose matau kino filmo „Skrydis virš gegutės lizdo” (1975 metų, rodos) apžvalgą ir galiu drąsiai teigt, jog jis nerealus, nes teko kartą matyti. Spėju, neištversiu dar kartą nepažiūrėjusi. Gal ir tinklaraštin savo nuomonę įmesiu x)) Apsritai čia galima būtų diskutuoti ilgai. Štai nemažai vyresnio amžiaus žmonių kartoja šį posakį: „Patikrinta laiko – vertinga” ir įtariai žvelgia į visas naujoves. Bet man labai gerai tai, kad kol kas nesibaidau nei vieno, nei kito

    Žinai, aš Albertą anksčiau šiek tiek kitaip skaitydavau, daugiau žvelgiau į žmogaus kaip atskiro individo suvokimą. O šią vasarą atradau jo rinktinę, iš kurios paaiškėjo, jog jis buvo labai visuomeniškai aktyvus, domėjosi politiniais reiškiniais ir kišo savo trigrašį rašymu kur tik netingėjo. Dabar jį dar labiau mėgstu. Beje, Sartre’as irgi nėra niūrus. Prisipažinsiu aš jo darbuose kandantį humorą jaučiu. Tokia atsaini šypsenėlė. Ir tas faktas, kad jis atsisakė Nobelio premijos… Pasipūtėlis

37. 97.

    TipasK rugpjūčio 27th, 2009, 1:48 am

    

    Labas, Ligita,
    dėl “Patikrinta laiko – vertinga”. Iš tiesų taip yra. Visur, ne tik knygose. Net meilėje.

38. 98.

    Ligita rugpjūčio 27th, 2009, 1:57 am

    

    Labas, Tipai,

    Be abejo, ir nesiginčiju. Bet retsykiais juntu perdėtą įtarumą. Ką tarkim daryti jaunam, tikrai talentingam žmogui, jeigu jis nori būti pastebėtas, dabar, kol alsuoja gyvybingumu, idėjomis, kol kakta neišvagota rūpesčių vagelėmis? ) Turbūt dėl to, kai kurie šiuolaikiniai, galintys kurti atlikėjai ir rodo savo užpakalius bei visų vaivorykštės spalvų aprėdus (ne apie „popsininkus” kalbu). Jie tarsi šaukia: „Klausyk, aš tikiu savimi. Kodėl, po velnių, tu negali manimi patikėti?”

39. 99.

    TipasK rugpjūčio 27th, 2009, 2:05 am

    

    Ligita,

    jaunam, bet jau talentingam atlikėjui tą talentą reikia ir rodyti, o ne užpakalius ar aprėdus. Prie jų lengvos sėkmės pripras, pames ir talentą (jei jis yra, žinoma). Tačiau protingi, pajutę turintys talentą, dirba. Pvz. J.Milius.

    Talentas net ne instrumentas, jis tik galimybė.

40. 100.

    Maras rugpjūčio 27th, 2009, 2:49 am

    

    Senus filmus nurašo, kas taip kalba. Nors aš su tokiais žmonėmis ne itin bendrauju.

    Dėl laiko patikrinimo. Taip tiesiog yra: juk popsą rašė ir prieš šimtą metų, ir tiesiog baisingą, siaubingą, lietuviško žemojo lygio (teko girdėti, ačiū Dievui, nedaug). Dabar gi mes žinome tik Strausso valsus, kurie tikrai neblogi. Visa kita nunyko. O dabartiniame reikia atsirinkti iš begalės dalykų tai, kas yra vertinga. Tam reikia gaišti laiką, nusivilti daug dažniau, nei kažką tikro rasti. Todėl kai kurie klausosi tik to, kas patikrinta – taip tikriau. Ir praeityje, beje, pilna to, ko dauguma nežino. Pavyzdžiui, mano mėgiamiausias [turbūt] kompozitorius kūrė XIX a., yra vienas didžiausių visų laikų simfonistų, bet žinomas jis ne itin plačiai net tarp vaikštančių į filharmonijas, nedažnai ir atliekamas, bent jau Lietuvoje (kartą per metus ir poprasčiai). Netyčia išgirdau ir suvežė. Atradimas. Todėl man jokio skirtumo, ar naujas, ar senas – svarbu, kad būtų kokybiškas [ir Reichas man patinka, ir Jarrettas - dar gyvi, tiesa, klasikai ]. O standartai mano pakankamai aukšti. Čiaikovskis, pavyzdžiui, per prastas .

    Nelabai sutinku, kad tik jaunas žmogus alsuoja idėjomis („kol dar”). Būna visaip, bet va tas pats mano mėgiamiausias kompozitorius pirmą simfoniją parašė berods 45 metų, paskutinės neužbaigė 72-ų. Ir ta paskutinė pilna tokios gyvybės ir gyvenimo meilės. Kaip pas Camus . O jėgos tiek, kad būtų galima su kokiu metalu [muz. stilius] palyginti (net garso metališkumo prasme, tiesą sakant, metalui toli iki tokio garso ). Ir, beje, pripažinimo sulaukė tik prieš mirtį. Bet visą laiką kūrė, tikėjo savimi.

    Beje, rekomenduoju paskaityti Albero [kažkaip tas Albertas man Satreblą primena ] „Užrašų knygeles”. Ten yra ir daug peno kūrinių intepretacijai. Ir šiaip – iš kojų verčiantis dalykas. Ypač citatų mėgėjams . Šiaip jis buvo labai socialiai ir politiškai angažuotas, labiau nei Donskis . Gi ir Pasipriešinime dalyvavo.
    O Sartre man kažkaip nelabai. Piktas kažkoks. Taip, ironikas labai kandus ir rašytojas geras. Bet jau piktas.

    O kas tie nepopsiniai ryškiaspalviai? Čia ta dainininkė, kur mėgsti, kažkokia iš A raidės ? Atrodo strošnai ir būtent dėl ryškiaspalvio stiliaus. O tas maniškis kompozitorius visą laiką vienodai apsirengęs (ir dar nemadingai, didmiestyje!) vaikščiojo. Kai kažkas pasijuokė, tik pasakė: „Aš čia ne drabužių demonstruoti atvažiavau.” Turėjo žmogus gi savigarbos. Bet dabar sunku taip būtų, jei išvis įmanoma. Kita vertus, kodėl tokie atlikėjai siekia plataus pripažinimo, ir dar drabužiais? Jei tik menas kiek subtilesnis, jis jau mažumos privilegija, taip jau visuomet buvo.

41. 101.

    Maras rugpjūčio 27th, 2009, 11:58 am

    

    Tfu tu, ne iš A, o iš J. – Šeduikytė. Ot galva…

42. 102.

    Ligita rugpjūčio 27th, 2009, 11:26 pm

    

    Į „Užrašų knygeles” aš vis pažiūriu, bet neparsinešu iš bibliotekos Bet jei jau sakai, kad verta (o, be to, juk čia A. Camus!), tai tuomet atsižvelgsiu į rekomendaciją. Tiesa, man smagu, kai knygoje „Pirmasis žmogus” akivaizdžiai juntamas kūrybos procesas – pabraukimai, pastabos paraštėse ir pan. Galima dar labiau įsiskaityti į kūrinį, nors… Turbūt jis būtų kitoks. Jei autorius būtų suspėjęs pataisyti (pagadinti).

    Cha cha, iš A Gerai, kad mestelėjai pastabą, nes kitu atveju sukčiau galvą ilgai, kas čia tokia. O minėdama „nepopsinius” ryškiaspalvius šįsyk omeny turėjau užsienio atlikėjus. Bet nepradėsiu vardinti, nes dar paaiškės, jog jie truputį „popsiniai” =)))

43. 103.

    Maras rugpjūčio 28th, 2009, 12:05 am

    

    Tai „Užrašų knygelėse” visa rašymo virtuvė matosi daug ryškiau – atskiros scenos, dialogai, kai kurie įėję į kurinius, kai kurie – ne. Pavyzdžiui, yra geniali [!] „Svetimo” pabaiga, kurios nepanaudojo knygoje. Trumputis toks epizodas, kraupiai (visomis prasmėmis) gražus.

    Galima būtų pavardinti? Šalia Čiaikovskio (popsas!) juk gėda būti popsu neturėtų būti didelė, a? Bet šiaip popse, kaip ir bet kokioje muzikoje, yra puikių, gerų ir net genialių dalykų. Tik va su Lietuvos sunkiau – nieko tokio genialaus neprisimenu. Nei Mamutas, nei mėgiama „Antis” (senoji) netempia.

44. 104.

    Maras rugpjūčio 28th, 2009, 12:08 am

    

    Beje, ryškiaspalviai siekę šlovės – „Queen”. Jais dėl to, kad specialiai siekdavo patekti į hitus, nusivylė Užkuraitis. O man kas – muzika dėl to nesuprastėjo, nors gal ir supopsėjo. Bet popsas aukšto lygio.

45. 105.

    Ligita rugpjūčio 28th, 2009, 12:26 am

    

    Hm, tai sakai pavardinti… Žinai tokius atlikėjus kaip Mika, Lady Gaga? Jie žiauriai ryškūs (ir gana mėgstantys nuogybes. Juokingiausia, kad Mika vaikinas!), tačiau nepasakyčiau, jog jų muzika prasta.

46. 106.

    Maras rugpjūčio 28th, 2009, 12:29 am

    

    Va baigsiu Jarretto Nagoyos koncerto klausytis, tai pažiūrėsiu youtubėj, kas tas yr. Nemanau, kad bus mano skonio, bet lygį įvertinti, manau, galėsiu .

47. 107.

    Ligita rugpjūčio 28th, 2009, 12:30 am

    

    O ne, dar išsigąsi Jau bijau verdikto. Lady Gagos video nežiūrėk, tik klausyk ir judėk pagal ritmą x))

48. 108.

    Maras rugpjūčio 28th, 2009, 12:38 am

    

    Aš NE TOKS senas, kad mane muzika gąsdintų . Nebent ten totalus š. Bet ir tai tik spjaudyčiaus. Žmogaus, kuris klausosi šiuolaikinės akademinės muzikos, neįmanoma išgąsdinti .
    Mikos, žiūriu, yra kažkoks happy ending. Gagos paskui paieškosiu.
    Pagal ritmą judu, kai patinka (va pvz. dabar, Jarretto ritmai – jokio aiškaus artikuliavimo, kaip būna popse, toks laisvas, lengvas, sudėtingas – mmm).

49. 109.

    Ligita rugpjūčio 28th, 2009, 12:53 am

    

    Uf, tai tada gerai. O apie Miką nė nepradėsiu kalbėti, nes dar imsiu rašyt metrinius komentarus. Jau ir dabar norisi įkišt savo trigrašį su siūlymais: leisk šitą dainą, po to kitą ir pan. =)

50. 110.

    Maras rugpjūčio 28th, 2009, 1:05 am

    

    Mika „Happy ending” – nepatinka tas kniaukiantis dainavimo stilius. Tipinė pop muzika. Neatskirčiau nuo kurio nors kito, kiek tenka girdėti. Viskas labai paprasta, nors ne prasta. Žodžių neklausau. Visiškai tipinė muzika, saldi (iš estrados?). Neįsivaizduoju, kad būtų kam įdomus po 50, o gal ir po 20 metų.

    Lady gaga „Just dance” Linksma klipo pradžia. Ne toks saldus [?] muzikine prasme, aiškesnis bumčikas, bet yra ir koks antras planas. Nepatinka metalizuotas balsas. Kaip to tipo – tipinė. O prie pabaigos (apie 3 min.) kiek įdomesnis muzikine prasme intarpas – „džiazuoja” ten, ar ką. Bet judėti nesinori.
    Man rodos, už Mika muzikine prasme įdomiau. Gal dėl stiliaus – aiškiai skirtingi.

    Apibendrinant – kaip ir maniau, tokios muzikos nesiklausyčiau, nors nėra tai ir kankinimų prietaisas. Tiesiog, muzikine prasme ji „plokščia” – nėra ko klausyti, „išraukti” viskas padėta ant lėkštutės.
    O va čia:http://www.youtube.com/watch?v=L9CjfpWq3M8 aš noriu judėti (beje, melodiją turėtum žinoti). Visko negaliu išgirsti iš karto, norisi perklausyti. Niam.