Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Ne per seniausiai grįžau iš kino. Po atvirumi dangumi. Jūs turbūt žinote, kad būna ir taip, ypač, kai šiemet Vilnius – Europos kultūros sostinė. Aš irgi girdėjau šia tema kalbas sklindant, bet realiai susipažinti nusprendžiau tik dabar.
Kažkurią dieną bežiūrėdama į miesto iškabas (čia įprotis ar velniažin kas) pamačiau intriguojančius žodžius: „Kinas mieste.“ Nekantrumas sielą nutvilkdė, tučtuojau parbėgau namo ir lindau į internetą aiškintis kas ir kaip. Įvedžiau internetinį puslapį http://www.kinasmieste.lt ir – vualia! – atsivėrė informacijos lobynai. Gi pasirodo nuo birželio 17-os Vilniuje ir nuo liepos 14-os Kaune viešos, istoriškai svarbios miestų erdvės pasitelktos švietėjiškai programai. Kino mėgėjams.
Mmm, ir ką jums papasakoti? Buvo gryniausia šaunuma. Šįvakar rodė trumpametražius Artūro Baryso kino filmus.
Kone visose juostose save paversti pagrindiniu veikėju – genialumas ar didybės manija? (cha, nejučia prisiminiau Clintą Eastwoodą visai netingintį ir režisuoti, ir vaidinti)
Besaikiai cigarečių dūmų kamuoliai, butelaičiai, nuogos merginos – malonybės ar nuosmukis?
Nuolatinis riedėjimas ir skendimas – tai kodėl tu vis tiek šypsaisi?
Nes tikriausiai toks gyvenimas. Keistai juokingas.
Keletas gairių:
Žodžiu, daugmaž toks stilius. Gailėkitės kas nebuvot. Gerai, pokštauju, bet, patikėkit, mano įspūdžiai patys šilčiausi. Eilinį kartą įsitikinau, kad kiek dar daug apie Lietuvos kultūrą aš nežinau. Nieko, gyvenimas tęsiasi. Rytoj rodys Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus dokumentinį filmą „Dviese ant tilto“ bei G. Beinoriūtės juostą „Troleibusų miestas“. Spėkit, ar manęs ten nebus?! Dievulėliau, vien nuo Mariaus Ivaškevičiaus pavardės lydausi.
Tik dar tokia smulkmena – besėdint ant išlankstomos kėdutės vidury Vilniaus pasidarė… Vėsoka. Iš pradžių lyg ir nieko, tačiau ilgainiui pajutau striukės ar bent jau pledo trūkumėlį. Šiaip galėjom visi ir labiau susiglausti…:))
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
A.G. rugpjūčio 20th, 2009, 11:40 am
Kaip nekeista, po 1990 m. Lietuvoje nemačiau nei vieno filmo.
Va būna, kad neperžengi kažkokios ribos – nors tu ką.
Dažnai buvo taip, kad po to, kai kažkur taip ir neprisiruošus (ne į kiną, žinoma)… – po to pasakai, gal Dievas sulaikė, žinojo ką daro…
Labai pavydžiu kas žiūri filmus – aš jau matyt nematysiu nei vieno… kažkokia nematoma jėga sulaiko… juk atrodo, nesąmonė – ženk ir nueisi… bet šito žinau nebus…
Ligita rugpjūčio 20th, 2009, 1:05 pm
A.G., o tai gal užsienyje daug matei?
Šiaip, jeigu tavo filmų nežiūrėjimas tęstųsi kokį pusmetį (na, gerai, metus), tada sakyčiau, jog praeis. Bet kai tai jau trunka apie 20 metų… Kažkas įtartino
A.G. rugpjūčio 20th, 2009, 2:28 pm
Vakaruose.
Berlyne kaip tik norėjau pamatyti tą (neatmenu kaip jis vadinasi) erdvėje rodomą kiną (žiūri gavęs dar ir akinius).
Kai pavyzdžiui drugelis atskrenda tiesiog pas tave…
O kas čia įtartino.
Civilizacija tikrai minimaliai naudojuosi – nepasigendu.
Nedomina TV, žiniasklaida (apart pokalbių laidas per R), profesionalus sportas (YPAČ), naktiniai barai ir visumoje tai, be ko vakarietis per kelias dienas kojas pakratytų…
Na ką aš galiu padaryti. Rimtai (be to veidelio su šypsena nuo ausies iki ausies, kalbu).
Aš juos visiškai suprantu. Darbas, įtemptas labai siauroje srityje, su super kokybe – žmogų matyt išvargina. Jei ne tas stadionas, baras ir t.t., ir pan. kasdien po darbo – jam matyt neliktų prasmės ir gyventi.
O iš tiesų tikrai nežinau.
Kai aš praeidamas (viename mūsų buto kambaryje TV veikia – aš jame ir nebūnu) pamatau reklamas apie filmus – sprogsta, krinta, dega… man siaubas. Ne dėl filmo. Ne dėl jų kūrėjo. Siaubas dėl žiūrovo – kokie žmonės pastaruoju metu yra užgimę, kas per monstrai gymsta…
Na taip. Jūs taip pat tų filmų nežiūrite.
Tikiu yra tikrai gerų. Už tat nuoširdžiai ir sakiau – pavydžiu tiems, kas žiūri filmus.
Ligita rugpjūčio 20th, 2009, 5:00 pm
O tai gal šitie filmai vadinasi 3D? Ir pas mus jau reklamuojama, kad tokius rodo. Esą užsidedi trimačio vaizdo efektą ekrane sukuriančius akinius ir tu jau „kietas”, nes kone atsiduri kitoj erdvėj. Cha, tik laikinai =)
Beje, nemanau, kad žiaurūs filmai augina monstrus. Na, nežinau, įvairių tenka žiūrėti (tiesa, siaubiakų vengiu), bet tikrai po to neužsimanau sprogdinti pastatų, žudyti žmonių ir pan. Tikriausiai priklauso nuo žmogaus x))
Pavydėti žiūrintiems nereikia. Jei labai norėtum, ir pats drąsiai žiūrėtum. Matyt, laisvų laisviausiai išgyveni ir be to. Gamtos vaikis B) Nors štai internete dar paklaidžioji.
Sistem rugpjūčio 20th, 2009, 7:12 pm
Aš irgi vakar žiūrėjau baryso ale filmus. Daugelį tai sunkiai galima pavadinti menu, tiesiog tokiu vaikišku kino darbeliu. Bet muzika daug kur buvo tikrai labai gera.
Ligita rugpjūčio 20th, 2009, 11:22 pm
Labai norint visur priekabių galima įžvelgti
Nors, tiesą sakant, ilgesnėse juostose jautėsi šiek tiek ištęstumo, ypač vaikščiojime su tuo sijonu, tačiau iš esmės nebuvo taip jau prastai. Be to, daug savito humoro, kuris galėjo sudaryt vaikiškumo įspūdį x)) Va, ką tik grįžau kitus kino filmus pažiūrėjusi. Ten tai topų topai. Ypač antras apie troleibusus! Žiūrovai kvatojosi ir plojo. Beje, šiandien net kėdės man nekliuvo =(
Sistem rugpjūčio 20th, 2009, 11:48 pm
Apie troleibusus tai tikrai topas. Gyvenimiškas ir tikras 100%
Ligita rugpjūčio 21st, 2009, 12:34 am
Pirmajame tai ypač šmėžavo Zuoko galva
Labiausiai įstrigo jo pamintijimas, kad Vilniuje gyvena didžiausi optimistai. Beje, lyginant ne tik Lietuvos, bet ir kai kurių kitų šalių mastu
Šiaip antrajame be galo nuoširdžiai padirbėta. Nors filmas dokumentinis, tačiau žmogeliai sugebėjo žiūrovų teismui atrinkt klasiškiausius vaizdelius, kuriuose emocijos liete liejasi. O dar su kamera kaip vietomis sužaista! Cha cha, gražiai atrodė, kai tos ryškiai dažytos panos išlipo, o paskui jas ir darbuotojas. Bet jau toks visas šviečiantis!! Oj, įsijaučiau pasakot, gi jei jau sutinki, kad ten topas, vadinasi matei ir pats =)
Ligita rugpjūčio 21st, 2009, 12:38 am
O dar dėl tų skulptūrų ant Žaliojo tilto… Niekad nepagalvojau, kad jos gėjiškos… Be abejo, nuo šiol praeidama galvosiu, kad kažkas galvojo x)))
bang rugpjūčio 21st, 2009, 8:25 pm
Jei A.G. kalbėjo apie lietuviškus filmus, tai, ko gero, nuo dar seniau nežiūriu.