Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Štai ir žadėtasis ketureilis šauniajai komentatorei Zitai;) Įkvėpkim dar gabalėlį atostogų dvasios. Nors gal pas jus apsiniaukęs oras… Kaip ir pas mane.
Šiaip ar taip, iki mokslų tęsimo liko dar kelios dienos, tad ir toliau rašykit tie, kurie norėtumėt smagaus ketureilio. Tiesa, kiek žinau, dirbantiems Šv. Velykų proga irgi jau artėja katino dienos.
„Ligita, žinoma ir apie mane gali rašyti…“ – Zita
Nuo kalniuko bėga patrakusi dama,
Žmonės šneka, kad tai miestelio pažiba – Zita.
Ji liūdinčius priverčia atsisakyti surauktos kaktos, burbėjimo pilnos šnekos
O kaip? Receptas paprastas: viskas prasideda nuo šypsenos.
Šaltiniai: nuotrauka - http://www.solarnavigator.net
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita balandžio 10th, 2009, 9:03 pm
O pati šypsenos pasikraunu pas Ligitą. Ačiū
Fredis* balandžio 10th, 2009, 9:31 pm
Eilėraštis apie gulbę
Zita tyko pumpuro
dar neprasiskleidusio
Zita laukia paukščių
dar neparplasnojusių
Zita žino -
– pavasaris ateis
ir į miestelio pažibos kiemą
Zita sviedė cigarečių pakelį
į Utenos tvenkinį
Zita balandžio 10th, 2009, 9:58 pm
Ačiū, Fredi, kad leidai neberūkyti tik manau, kad dabar man klius nuo Ligitos, kad teršiu Utenos tvenkinį. Taip sugebi tik tu, Fredi, iš vienos bėdos ištempęs į kitą įklampini
Labanakt, poetai
Fredis* balandžio 10th, 2009, 10:06 pm
Eilėraštis turėjo vadintis „kaip Zita metė rūkyti”.
dar nė vienas pasaulio poetas šio žavaus momento nėra apdainavęs.
kai metama rūkyti, tai kažkur turi įkristi?
galų gale viskas suteka į gintarinę Baltiją …
labanakt, Zita
Ligita balandžio 11th, 2009, 12:35 am
Zita, tai jums dėkui už puikią nuotaiką
Hei, poetui Fredžiui irgi gimė eilės? Jėgelė x))
Aurimas balandžio 13th, 2009, 9:55 pm
Lauksiu, kada man sukursi ketureilį
Ligita balandžio 13th, 2009, 11:09 pm
Puiku, Aurimai, greitu laiku sulauksi!