Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Teigiami dalykai:
- Išmušti priešui akį
- Atsipjauti gabalėlį obuolio ar minkšto saldainio
- Padovanoti draugui (suprantančiam humorą)
- Įdėti į taupyklę ar piniginę (geriau savo)
- Sušelpti benamį (gal jam tai bus ir mažai, bet pagalvokit: Jei koks tūkstantėlis praeivių sumes po centą?)
- Patekti į puikų vieno cento aukcioną – http://www.1cent.lt/
- Nuspėti likimą (herbas ar…?)
- Su juo nutrinti loterijos bilietą (hm, o gal jūsų laukia tūkstantis centų ar daugiau?)
- Jausti artumą su žmonėmis (ar jūs bent žinot kiek prieš jus žmonių tą patį centą čiupinėjo?)
Neigiami dalykai:
- Išsimušti akį sau
- Pasigauti ligą (monetą prarijus ar pan.)
- Nenusipirkti batono ar bandelių
- Supykdyti draugą (neturintį humoro)
- Sukiršinti tautą (centas prie cento… kas jų turi daugiau, tas pranašesnis. Kas neturi, grobia iš pranašesnio ir…)
- Sukelti sunkmetį (neturiu cento? centą gausiu, netgi du… gausiu centų į priekį, o tada galvosiu)
- Prarasti artimą (aš jam paskolinau centą, o jis man neatidavė, vadinasi yra blogietis. O aš taip norėjau monetą įsidėti į taupyklę.)
- Pavėluoti į darbą ar paskaitą (užsižiūri į blizgią vieno cento monetą gulinčią ant šaligatvio ir prarandi laiko nuovoką)
Na, ar jūs vis dar tikit tais, kurie sako, kad vienas centas ne pinigai?
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita balandžio 10th, 2009, 7:51 am
Na va, kai ant vieno cento tiek pastatyta tai todėl jį kažkas ir išmetė. Tikra problema.
jeigu jau dabar iš vieno cento tiek priskaldo?
Aš vis galvoju kas bus kai Ligita užaugs
. balandžio 10th, 2009, 12:29 pm
Reikia surinkti saują monetų, supilti jas į stiklainį ir užkasti…
Po n metų, šį lobį tyrinės numizmatai ar net archeologai…
Gal nelaužys iečių – kokios valstybės šios monetos?
Gal dar atsimins, kad buvo tokia.
Ligita balandžio 10th, 2009, 1:15 pm
Zita, aš būsiu geras dėdė B) Va va, jūs teisi, būtent dėl to ant šaligatvio tiek vieno cento monetų ir voliojasi (arba kelios man akis taip apžlibina, kad atrodo labai daug!), nes žmonės baimindamiesi pasekmių jas išmėto
Taške, geras pasiūlymas
Manau, dar labiau palengvintumėm darbą archeologams, jei į stiklainį įdėtumėm ir konkrečius duomenis – užkasimo datą, valstybės pavadinimą, šalies ekonominės padėties rodiklius. Jie mums būtų dėkingi ir ateity kurtų šlovinančias poemas, tokias kaip „Dorovingieji lietuviai”, „Ištiesk pagalbos ranką” ir pan.
Zita balandžio 10th, 2009, 1:46 pm
Ojoi kokios geros nuomonės esam apie save “Dorovingieji lietuviai”. Palaukit, tuoj jum KRIZĖ parodys kur dėt tas vieno cento monetas, išmuš visus norus jas užkasinėt. Tada ne tik pagalbos ranką ištiesim, bet ir koją, kad tik kitas tos monetos nepaimtų
A šiaip tai ko visi tokie vangūs. Čia dėl artėjančių švenčių ar taip kas atsitiko?
Fredis* balandžio 10th, 2009, 1:50 pm
Valinskas, kai dar būvo padykęs, jaunas ir įžūlus, 1, 2 ir 5 centų monetomis susimokėjo administracinę baudą už chuliganizmą, grasė susprogdinti viešbutį;
mažiau smulkmeniška, labiau patyrusi pagyvenusi Zita teisi, geriau dėkim litą prie lito. Litu galima ir užmušti, ir suoliuką prie medinio Utenos podiumo į ežerą suręsti.
Aš supirkčiau visą Utenos senamiestį, bet tai būtų iš šios dienos požiūrio niekam tikusi investicija, gerai, kad to nepadariau, gal dabar jau laikas pirkti? Bet kam?
Zita balandžio 10th, 2009, 2:19 pm
Fredi, o kam tau jį pirkti, juk niekas ir taip nedraudžia jame būti. Va tu geriau nusipirktum kokių ledų ir pakviestum Ligitą po senamiestį pasivaikščiot, pasigrožėt, apie politiką pakalbėt. Pigiau, o efektas tas pats
Fredis* balandžio 10th, 2009, 2:57 pm
sakai ledų? – pirksiu ledų gamybos įrenginėlį, kad ir Zitai, ir Ligitai užtektų.
tą Utenos senamiestį vis tiek kažkas supirko …
apie turtą, turėjimą, turtingumą: galima būti turtingu savo vidumi (Zita, Ligita), bet ne visi tokie yra, kitiems būtina turėti ir materialinių vertybių, jos turi nešti naudą. Dar labai svarbu „per anksti parduoti”, o ne per vėlai nusipirkti. „Per anksti pardavęs” gali jau ir nedirbti, tobulinti savo vidų, deklamuoti kai nuotaika yra sonetus, o nevaikščioti amžinai nelaimingu surūgusiu veidu …
. balandžio 10th, 2009, 3:25 pm
„po senamiestį pasivaikščiot, pasigrožėt, apie politiką pakalbėt.”
Zita, ir dar pavasarį?
Zita balandžio 10th, 2009, 3:46 pm
Taip Taške, ir dar apie pavasarį. Pamiršau kažkaip.
Viskas gerai, Fredi, kaip tu sakai, tik yra vienas „bet”. Mes nežinome kada Dievas padės tašką. Gali nutikti taip, kad laiko gyventi nebeliks. Arba žiūrėk, panorėsi į amžiaus pabaigą tobulinti savo vidų, o tau jau skleroze bus prasidėjus. Gal net pamirši tuos savo sukauptus milijonus ir juos sėkmingai švaistys kokie nors dykaduoniai.
Aš tai siulyčiau šiandien gyvent su šypsena ir mėgautis ledais. Beje, mėgstu karamelinius ledus
Fredis* balandžio 10th, 2009, 4:01 pm
žmogus yra sociali būtybė, iš kitų žmonių perka labai daug paslaugų, tai kažkokią vieną paslaugą ir pats turi teikti, daryti tai ką geriausiai moka. Labai gerai, jei tavo teikiama paslauga yra konkurencinga, paklausi, reikalinga, perspektyvi, šiuolaikiška, o gal kaip tik labai reta, egzotiška, reta. Tada ir būsi turtingas – tiek vidumi, tiek materialiai.
Ligita balandžio 10th, 2009, 5:30 pm
Fredi, tai kada maždaug tikėtis ledų iš šviežutėlio įrenginėlio?
O šiaip, manau, kad pinigų būtinybę visiškai neigti būtų netinkamas posūkis, nes visgi jie reikalingi, kad ir elementariems poreikiams tenkinti, tačiau… Dažnai žmonės aptekę turtais pamiršta tikrąsias vertybes, o juk mano mėgstamiausiame kino filme „Forestas Gampas” buvo pasakyta daugmaž tokia frazė: „Iš tikrųjų žmogui pinigų reikia visiškai nedaug, o visa kita yra tik noras pasipuikuoti”.
Beje, teko skaityti viename nemokamai dalinamame žurnale, rodos, „Pravda” apie žmogų, kuris pasirinkęs gyvenimo būdą garantuojantį jam kone nulines išlaidas. Kaip? Maistą valgo iš prekybos centrų nurašyto turinio (esą nemažai išmetamų produktų būna dar visai geri), vagonėlis varomas kažkokiu panaudotu aliejumi gaunamu iš restoranų ar pan. Taigi… Ir aplinkai tarša maža, ir ekonomiška. Tiesa, pati kaži ar taip pajėgčiau gyventi, nes… Čia kone atskiras darbas gaunasi ;OO
Zita balandžio 10th, 2009, 5:43 pm
Aišku, kiekvienas turim savo gyvenimo filosofiją. O mano yra tokia:
Imam stiklainį ir pridedam pilną akmenų. Tada imam smulkiu akmenukų ir juos taip pat supilam į stiklainį, kol užsipildys tarpai tarp didelių akmenų. Dar imam smėlio ir vėl pilam į tą patį stiklainį, kol užsipildo mažiausi plyšeliai tarp smulkių akmenukų. Ir tai dar ne viskas. Paimam du puodukus kavos ir supilam. Ji puikiausiai susigeria.
O dabar pažiūrėkim į šį pilną stiklainį kaip į savo gyvenimą. Didieji akmenys – tai svarbiausi dalykai gyvenime: šeima, vaikai, draugai. Smulkūs akmenėliai – antraeiliai dalykai: automobilis, studijos, atostogos. O birusis smėlis – tai nereikšmingi, nesvarbus, gal net lėkšti dalykai.
Taigi, ką visu tuo noriu pasakyti? Ogi tą, kad jeigu jūs pirmiausiai stiklainį užpildysite smėliu, tai į jį nebesutalpinsite ne tik didelių akmenų, bet ir smulkių akmenėlių.
Pirmiausiai rūpinkimės didžiausiais dalykais – šeima, vaikais, sveikata. Tada pakankamai laiko liks darbui, namams, vakarėliams ir kitkam. O visą kitą tik smėlis.
Beje, nesvarbu koks pilnas jūsų gyvenimas bebūtų, porai puodukų kavos, su geriausiai draugais, visuomet turėtų atsirasti laiko.
Fredis* balandžio 10th, 2009, 6:25 pm
šitas tekstas apie akmenis ir smėlį stiklinėje buvo atkeliavęs (kaip virusas) ir į mano elektroniniį paštą
,
o jei Zita rūko, tai ji visiškai nesirūpina savo sveikata, tik kala pinigus bendrovei Phillip Moris, mokėdama akcizą už tabaką pildo biudžetą, nuodija aplinkinius ir save ir labai greitai taps našta valstybei ir savo artimiesiems, kuriais dabar taip rūpinasi. Veidmainystė, ar valios neturėjimas ?
Zita balandžio 10th, 2009, 6:46 pm
Palauk, Fredi, kur tu radai apie rūkymą ? Žinai, rūkymas kenkia grožiui ir tai labai aiškiai patvirtina mano rūkančios draugės. Aš šitaip nerizikuoju
Fredis* balandžio 10th, 2009, 7:08 pm
dar mintis, visiškai pribloškianti: jei teiki aukšto lygio paslaugas, tai ir pats gali tenkintis aukštomis, kokybiškomis kitų žmonių paslaugomis, nesvarbu kur jie jas teikia: Indijoje, Tailande, ar Vokietijoje, o jei nieko nemoki, tik vaikštai su poezijos rinkinėliu po raistą, grožiesi gamta, saulėlydžiu ir drugeliais, tai ir tenkinkis socialiniu būstu, bedarbio pašalpa, ar minimaliu darbininko atlyginimu atsilikusių technologijų netikėlio savininko įmonėje …
tarp kito Butkevičius Sniego gatvėje labai studijavo budizmą, meditavo, daug skaitė, bet išėjęs iš kalėjimo doresniu netapo. Achremovas irgi veržiasi į laivę, taip pat pavyzdingas kalinys, labai tauraus vidaus, net tėvu, šeimos žmogumi tapo.
Fredis* balandžio 10th, 2009, 7:10 pm
Dėl rūkimo, Zita, aš tik spėlioju, tavęs anapus monitoriaus nesu matęs, galiu tik įsivaizduoti apie tavo pomėgius ir įpročius.
Fredis* balandžio 10th, 2009, 7:18 pm
bendrovė Philip Morris, buvau neteisingai užrašęs pavadinimą.
O Ligita rūko? Kodėl? Jei Zita rūko, o Ligita – ne, tai pradėtum rūkyti, ar priverstum savo draugę nesmardinti panosėje?
Ligita balandžio 10th, 2009, 7:28 pm
Ligita nerūko, nes nejaučia tam poreikio!!!
Beje, Fredi, kodėl, jei jau viskas taip puiku, nuostabu ir nepakartojama su aukšto lygio paslaugų teikimu ir gavimu, dabar turim ką turim, o jei tiksliau – tuoj neturėsim nieko?
Ir dėl ko tu manai, kad tik nieko nemokantis žmogus grožisi gamta?!
Apskritai tu kažką painioji, veikiausiai esi kaip reikiant sumaterialėjęs
Dar dėl rūkymo… Aš nerūkau, o kito žmogaus rūkymas yra jo problema arba laimė (iš kurio kampo pažiūrėsi), tad negalėčiau versti kažko mesti rūkyti, nes visų pirma jis turi pats norėti atsikratyti šio įpročio.
Fredis* balandžio 10th, 2009, 7:34 pm
Su Zita mes negalėsime kartu valgyti ledų, nes ji spėju rūko kaip kaminas, o dėltų saulėlydžių ir poezijos tomelių po pažastimi raiste, tai čia buvo tik vienas iš frediškų komentarų su realybe nieko bendro neturinčių
Ligita balandžio 10th, 2009, 7:41 pm
Zita leido suprasti, kad nerūko, o tu vistiek spėji, jog ji rūko – tiesiog nuostabi logika
Die, ačiū visiems šventiesiems, kad, vis dėlto, sugebi prisipažinti dėl su realybe nieko bendro neturinčių frediškų komentarų egzistavimo!
Fredis* balandžio 10th, 2009, 7:41 pm
dėl aukšto lygio paslaugų ir greitai nieko neturėjimo:
– pas mus labai daug vaikščiojančių po pažastimis su poezijos rinkinėliais, bet mažoka žmonių, kurie konkrečiai pripildytų pinigais biudžetą, t.y. teiktų paklausias paslaugas visame pasaulyje. Nors iniciatyvių, kuriančių produkciją žmonių yra, tačiau daugiausiai surenkama iš tokių kaip Zita – įmokos už akcizus nuo tabako, alkoholio, benzino, šokolado. Pensijos ji nesulauks …
Ligita balandžio 10th, 2009, 7:58 pm
Jei būčiau Zita, žiebčiau dabar tau kaip reikiant, nes kuri žmogaus portretą be jo paties!
Hm, o ką siūlai daryti su tais, kurie vaikšto su poezijos rinkinėliais pažastyse? Tiesiog atsakyk konkrečiai, be jokių bū ir me. Kur dėtis žmogui, jei jis mėgsta tą poeziją?
Ligita balandžio 10th, 2009, 7:59 pm
Papildymas: pripažįstu, kad kai kurios knygos galėtų ir neišeiti
Zita balandžio 10th, 2009, 8:29 pm
Fredi, labai nenoriu tavęs liūdinti, bet ką jau padarysi, teks.
Tavo taip mylimas valstybės biudžetas iš manęs beveik nieko negauna, nes:
1) nerūkau (atleisk miela šalelę, kad net tokiu būdu tave skurdinu);
2) maistą užaugina mama, taigi net Maksimos neremiu;
3) nedirbu (ačiū krizei už laisvę)
4) Vaikštau su poezijos knyga po pažastim (atsiprašau, Fredi)
Ligita, pritariu, kad kai kurios knygos galėtų ir neišeiti, bet jei žmogus savo lėšom ją leidžia, aš visada padedu ir padėsiu. Perskaičiau krūvas, taip vadinamų beverčių kūrinių, bet visuose yra svarbiausias dalykas – žmogiškumas. Svarbiausia yra leisti kurti, kad jis turėtų galimybę tobulėti kaip žmogus.
Fredis* balandžio 10th, 2009, 8:48 pm
kuo man patinka šis laikotarpis – kad sustojo spaustuvės, ypač valstybinis sektorius nustojo spausdinti makulatūrą, labai daug mačiau neūkiškumo.
man labai patinka basi, šokinėjantys per Joninių laužą žmonės, švenčiantys lygiadienį, skaitantys poeziją.
Zita, man patinka inžinieriai, kurie kuria elektra, vandeniliu, ar hibridinius (elektra/benzinas) automobilius, aš prisiliečiu prie jų kūrinių (pakolkas tik autosalonuose), taip leisdamas jiems tobulėti, būti žmonėmis.
Ligita balandžio 11th, 2009, 12:39 am
Fredi, dažniau paskaityk gerų (tokių tikrai yra) grožinės literatūros kūrinių, pamatysi – pažvalėsi, tapsi linksmesnis, įžvalgesnis
Paulius balandžio 13th, 2009, 2:24 pm
Ligitai tai pinigai? – „ar jūs vis dar tikit tais, kurie sako, kad vienas centas ne pinigai?” – pinigai, pinigai, pinigai, … Kodėl , Ligita?
Ligita balandžio 13th, 2009, 2:29 pm
Pauliau, ką dabar turėčiau tau atsakyti? Labai ilgas išvedžiojimas būtų, krypstantis į asmeniškumus. Toks pat, jei Fredžiui nutarčiau pasiaiškinti dėl bukagalviškumo minėjimo.