Iniciatyva: „Nebijok kalbėti“

2Rgp2009 Kategorija: spektras Autorius: Ligi Dangaus

Dar jums kai ko nepasakojau. Andrius Mamontovas savo koncertą pradėjo pokalbiu apie… Savižudybę. Be abejo, nė nesiruošė viešai mūsų gąsdinti, kad nušoks nuo tilto, tačiau kvietė visus prisijungti prie jo paties organizuojamos iniciatyvos „Nebijok kalbėti“, kurios tikslas – „parodyti, kad kiekvienas iš mūsų galime padėti žmonėms, ketinantiems nusižudyti. Atviras pokalbis, drąsa kalbėti ir palaikymas gali išgelbėti gyvybę.“ Buvo paruoštos skrajutės su informacija. Sakė po koncerto nueit prie staliuko jų pasiimti, bet aš užmiršau. Skrajutę, ne iniciatyvą.

Tad suradau internetinį puslapį http://nebijokkalbeti.lt Jame sužinosite daugiau informacijos. O čia trumpai:

Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas „Nežinau kaip Jums, tačiau man visi šie faktai rodo, kad neturime mes „savižudybės geno“, kad nesame kažkieno prakeiktas „savižudžių kraštas“ ar kokia nors nevykėlių šalis. Susiduriame su labai panašiomis problemomis, kaip ir kitos (nors ir ne visos) postsovietinės šalys. Todėl geriau nepasiduokime bejėgiškumo atmosferai, o pagalvokime ką kiekvienas galime padaryti, jog savižudybių Lietuvoje būtų mažiau. Ir tikrai tikiu, kad galime tai pasiekti – svarbu ne laukti, kad kas nors (pvz. valdžia, Europos Sąjunga ar pan.) viską sutvarkytų, o veikti patiems.“

Nuo savęs pridurčiau – tikiu, kad padėtis gerėja. Iš tiesų net ne paprastai tikiu, bet esu šventai įsitikinusi. Nes viskas priklauso nuo mūsų pastangų. Viskas mūsų rankose. Gyvenimas žymiai gražesnis nei mes įsivaizduojame, kai tampa nepakeliamai sunku. Tikrai tikrai.

Nebijokime kalbėti.

Išdrįskime išgirsti.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“

Komentarai: 59 “Iniciatyva: „Nebijok kalbėti“”

Puslapiai: [1] 2 » Show All

1.

Tipas Katinas rugpjūčio 3rd, 2009, 1:35 am

Gerbiama Ligita,

gal pastebėjote, nesu linkęs įsivelti į diskusijas, ypač tada, kai man viskas aišku, o kai neaišku dar labiau, nes tik jau ne ginčas išaiškins. Tačiau šita tema man keistoka. Visų pirma, kodėl Jūs apie ją rašote? Norite kad Jums visi pritartų? O ar gali būti kitaip? Žinoma, pritars visi. Ar gali kas nepritarti ir Mamontovui, kad reikia kalbėti? Negali.

Man įdomu pasirodė kas kita. Kodėl Mamontovas dabar, kai valstybėje krizė, šneka apie savižudybes? Ir negi kas galvoja, kad ir be Mamontovo raginimo bet kuris sveikas ir normalus žmogus, sužinojęs, supratęs, pamatęs, kad kažkas kėsinasi į save, nieko nedarys? Nesąmonė. Žinoma, gelbės, kalbės, šoks į vandenį ir darys viską, ką tik gali. Problema yra kita: savižudžiai savo planų nesipasakoja. Ir prevencija reikalinga ne potencialiems gelbėtojams, bet potecialiems savižudžiams.

Tačiau rašau ne todėl ir ne apie tai. Noriu pasakyti apie Mamontovą. Reikalas tas, kad man jau seniai Mamontovas yra už supratimo ribos. Lyg viskas teisingai, ką jis daro, kartais net super teisingai ir visada nepagaunamai sklando kažkas netikra, kažkas netgi neskanaus, netgi spekuliatyvaus. Pavyzdžiui dabartinėje situacijoje vėl neatsikratau tokio netikrumo vaizdinio, nors jo kvietimas yra giliai jaudinantis ir labai „aktualus“. O man viskas atrodo kitaip, aš tame įžiūriu daugiau koncertinio turo reklamos, nei problemos sprendimo. Jau vien tai, kad atviruką paišė pats Mamontovas! Kai tai perskaičiau kaip žaibu tvieskė: reklama, PR-as, kaip norite. Juk profas padarytų geriau. Ten net ne atvirukas, o kažkas labai nevykusio ir nefunkcionalaus, jį net perskaityti sunku. O kaip tai pristatoma? Prieš koncertą jautrus pokalbis, kvietimas kalbėtis su savižudžiais! Ir kalba pats Mamontovas, pats idėjos autorius, nuo scenos, savo reikšminga veido išraiška, netyčia brūkšteldamas gitaros stygas! Suprantate, kokią stiprią, netgi giliai sukrečiančią emociją sukelia jauniems ir labai jauniems ir visiems kitiems? Koks iššaukiamas susirinkusiųjų pasitikėjimas Mamontovu! Mes galime išgelbėti kažkieno gyvybę! Klausytojų širdys atsiveria ir jos iškart užpildomos galingais akordais, prasmingais dainų žodžiais. Klausytojų širdys, jausmai, protai pajungti Mamontovui. Tikslas pasiektas. Labai norėčiau būti neteisus.
2.

Ligita rugpjūčio 3rd, 2009, 1:41 am

Gerbiamas Tipai Katinai, jūsų nuomonė irgi turi teisę tvyroti ore.

Į koncertą eidama nežinojau apie jokias iniciatyvas.

Kad atviruką „keverzojo” pats Mamontovas perskaičiau tik mano minimame puslapyje.

Aj… Jei jums čia kažkas už supratimo ribos, tebūnie. Aš viską suprantu taip kaip reikia. Turbūt jaunystė tuo ir skiriasi nuo „pirdikliavimo”, kuris spekuliacijas įžvelgia visur ir visada.

Aleliuja.
3.

WU rugpjūčio 3rd, 2009, 1:49 am

Aš skeptiškai žiūriu, kad čia Mamontovo bandymas pasireklamuoti. Jau esu čia sakęs, kad jis per tiek metų niekad neparsidavė ir nebandė kažkokiais pigiais būdais kelti savo populiaruma. Man kaip tik atrodo, kad viskas, ką jis daro yra nuoširdu.
4.

Ligita rugpjūčio 3rd, 2009, 1:59 am

WU, aš irgi taip galvoju. Dėl to pikta ir liūdna, kad toks jo elgesys suprantamas kaip PR-as. O jeigu tai būtų ir reklama, geriau tokia, negu „papais” dangstyti savo tuštybę.

Beje, man iš jo interviu įstrigo daugmaž tokie žodžiai: „Jei jau esi populiarus, kodėl negali to išnaudoti kilniais tikslais?” (perfrazuoju, bet mintis aiški)

P.S. Galbūt koks nors žmogelis… Nusiminęs… Atras http://nebijokkalbeti.lt ir tai palies jo vidų… Įkvėps. Nuoširdžiai tikiu, nes kažkada el. paštu gavau laiškelį, kuriame žmogus dėkojo atradęs vieną mano įrašą, kurio niekas nekomentavo, bet jis rado. Tai taip ir čia.
5.

Fredis* rugpjūčio 3rd, 2009, 8:43 am

Andrius pasiuntė dvi žinias:
a) pats bando mąstyti apie menedžmentą, bando sudominti, pritraukti publiką į koncertus, nori būti aktualiu, įdomiu šiuolaikišku, nori kalbėti svarbiomis jaunimui temomis;
b) pasirinko temą, kurią dvildenti reikia itin atsargiai, nemokšoms, mėgėjams į šią sritį geriau nelįsti, geriau tai palikti profesionaliems specialistams psichologams.
Geriausia ką A.Mamontovas moka – dainuoti, jo dainos sprendžia tas pačias problemas, atlieka tą pačią funkciją kaip ir savadrabių atvirumų dalinimas nelaimėliams.
6.

Valentinas rugpjūčio 3rd, 2009, 9:08 am

Klausimas yra paprastas. Ar Mamontovo pastanga yra nuoširdi ar tai begėdiškas būdas didinti populiarumą? Esu labiau linkęs tikėti, kad tai jis daro nuoširdžiai. Tačiau pritariu Fredžiui, kad klausimas toks jautrus, kad gali pridaryti ir bėdos. Iš kitos pusės, Mamontovo auditorija – mąslūs, romantiški, ne visai prie gyvenimo prisitaikę jaunuoliai – tuo pačiu yra ir pagrindinė visokių mirties džiaugsmus propaguojančių judėjimų auditorija. Vienas Mamontovo žodis sveria daugiau nei visų psichologinių tarnybų pcihologų. Žodžiu klausimas sudėtingas, apie jį nieko neišmanau, todėl ir nekomentuosiu
7.

Fredis* rugpjūčio 3rd, 2009, 9:42 am

Andrius būtų dar aktualesnis, jei prie scenos būtų pastatytas baseinukas, valtelė ir vyktų jaunuolių apmokymo seansai plaukti, daryti dirbtinį kvėpavimą, skenduolių gaivinimą, vyktų didaktinės pamokėlės nevartoti pajūry alkoholio, nebristi į banguotą, gelbėtojų neprižiūrimą jūrą.
8.

Tipas Katinas rugpjūčio 3rd, 2009, 10:06 am

Matau verta parašyti dar kelis sakinius.

Niekada nesakiau, kad Mamontovas nenuoširdus.
Visada sakiau, kad jis (tiksliau, ką jis daro) išskirtinai protingas
Niekada nesakiau, kad jis neteisus
Niekada iš jo ir jo kampanijų nesityčiojau
Niekada net nebandžiau jo suprimityvinti ar sumenkinti

Ir vis tik.
Viso to technologija man, truputį žinančiam technologijas, atrodo suprantama, meistriška, netgi tobula. Tačiau visiškai nepraktiška, tiksliau neduodanti praktinės naudos. Juk jis nesikreipia į savižudžius ir neaiškina jiems gyvenimo džiaugsmo ir vertės. O tai būtų gal net stpriau, net nesiruošiantiems tai daryti.
Kita vertus, praktinė nauda tos akcijos milžiniška. Mamontovas paveikė ne tiek protus, kiek jausmus ir jo nebegalima liesti, ar juo abejoti. Pavyzdys – Gerbiama Ligita, atrodo, vos laikosi dar labiau neprirašydama piktų žodžių ant Tipo. Tai yra gryniausi jausmai. Mamontovui valio.
9.

Šrekis rugpjūčio 3rd, 2009, 11:17 am

Sudėtingas klausimas. Net labai. Esu vienas iš daugelio kurie paauglystės metais galvojo apie tai kaip palikti šį „šūdiną” (ats.) pasaulį. Gal ne tiek žudytis kiek dingt kažkur, palikt viską ir visus. Niekas su manimi nekalbėjo, pats ėmiau ir pasikalbėjau su savimi. Ilgai neišsiplėsim galiu pasakyt tik tiek, kad sėkmingai išgyvenau tą sunkų laikotarpį ir dabar kaip niekada vertinu savo gyvenimą. Vertinu tai, kad kažkieno valia gavau šansą papult į šį pasaulį, tėvų dėka užaugau ir dabar viskas mano pačio rankose.

Gal netyčia čia užklius ir mano žodžius perskaitys žmogus kuris kaip tik galvoja „apie mygtuką off”. Žmogau, kas tu bebūtum, nesvarbu kiek tau metų, kokia tavo lytis, išsilavinimas, orientacija ir t.t.t.t. Yra vienas universalus patarimas (mano galva). Paimk ir pasižiūrėk į savo rankas. Pajudink jas. Pasižiūrėk į savo kojas. Ženk žingsnį. Tu ir tik tu sprendi ką tu darei, darai ir darysi. Niekas negali už tave nuspręsti ir tu esi laisvas savo pasirinkime. Daryk tai ką nori. Blogas darbas? Blogi draugai? (jų nėra?) Mesk viską tai, viskas tavo rankose, patikėk viską gali pakeist. Mesk į šiukšlių dėžę viską kas tau nepatinka ir tik nemesk pats savęs, savo gyvenimo. Patyrei skriaudą? negali atleist? pamiršk tai. Tiesiog ženk žingsnį kitu keliu, tuo keliu kuriuo nori eit. Ir kai mažais žingsniais po truputi nueisi kitur, tai po kažkiek laiko su ironija prisiminsi kokiomis nesąmonėmis buvai apsikrovęs. Svarbiausia pabandyt. Gal ne bus taip paprasta, teks ne vieną kart suklupt (nuklyst) tačiau kasdien eidamas tikrai nueisi. Beje negalvok, kad kitiems lengviau ar paprasčiau. Kiekvienas su savim nešiojasi savo š. kuprinėlę.

….Dėl A.Mamontovo tai sunku vienareikšmiškai vertint jo projektą. Pats A.Mamontovas čia ne visai kaltas. Man daugiau kliūna ta visuotinė veidmainystė. Sakot gelbėjam gyvenimus? Apsižiūrėkit aplink save, jų (išgelbėtų gyvenimų) pilna aplinkui. Kas toliau? Kai žmogus netoli savižudybės tai jau pasekmė, o ne problema. Kiek mūsų visuomenėje tolerancijos, supratimo, geranoriškumo? Kiek turim tikro kasdieninio, ne parodinio, noro padėti šalia esančiajam? Esam laukinių džiunglių visuomenė. Paprastas pavyzdys – žiūrėčiau ir žiūrėčiau kaip žmonės elgiasi parduotuvėse (apskritai ir prie kasų). Dieve, nejaugi taip sunku pasakyt laba diena pardavėjai? O kur dar visokie akių draskymai žmogui kuriam net nepriklauso ta parduotuvė ir ne jis nustatinėja kainas ar tvarką. O visa tai kaip paprastas elementarus indikatorius rodantis, kad mūsų visuomenė turi rimtų problemų. Savižudybės, chuliganizmas keliuose ir gatvėse, girtuokliavimai tai tik pasekmė. Kovoti su pasekmėmis? Galima. Kas be ko nors tiek..

p.s. Ligita, kokias įšventinimo į nusipelniusius komentatorius procedūras reikia praeit, kad nelaukt tavo patvirtinimo po kiekvieno komentaro? Pilnai suprantu dėl ko ta apsauga reikalinga. O gal taip visus tikrini?

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita