Ligi Dangaus

Gavau kvietimą. Prašmatnų, išdabintą gėlėmis. Sakytumei kvepiantį pavasariu. Tačiau…

Buvo taip. Pamačiau, kad atkeliavo  į mano el. paštą žurnalo „Geras skonis“ korespondento Martyno Zabarausko laiškas – kvietimas. Kadangi bent jau manęs šiaip sau niekas niekur nekviečia, laišką atidariau nepatikliai. Hm… Ir ką gi ten pamačiau?

O gi visi mano profesinių žurnalistikos kursų kolegos (tarp jų ir aš) buvome maloniai kviečiami dalyvauti „Gero skonio“ klubo renginyje. Še tau boba devintinė! Iš paprastos studenčiokės tapau V.I.P. asmeniu. Kur gi ne…

Skaitau skaitau, prakaitas tik muša (cituoju iš laiško, kvietimas buvo prisegtas atskirai, kai kas jame kartojasi): „Pasiduokite subtilaus skonio, švelnaus vyno, ramios muzikos ritualui…/„Gero skonio“ klubas kviečia pasidalinti romantiška nuotaika su savo antrąja puse ir pasinerti į svaiginančių kvapų, neužmirštamų skonių, mielų prizų ir dovanų kupiną šventę moterims.“

Nerealu! Viskas. Noriu. Tik trūkt laišką toliau: „Kaina vienam asmeniui 100 Lt.“ Aha. Dužo mano viltys ir svajonės.

Kartu nepasidžiaugsiu tirpstančiu sniegu, brėkštančia šiluma…

Neprisiminsiu, jog romantika sutinkama ne tik filmuose apie meilę, bet ir mūsų gyvenimuose…

O šiaip… Nešdinkitės su savo antrosiomis pusėmis ir nardymais po neužmirštamus skonius ir prizus!

Ir taip turiu ką veikti.

Ot negaliu. Tarytum negalima ir nemokamai džiaugtis tokiais dalykais kaip sniegas ir brėkštanti šiluma…

Žvilgtelkit kam įdomu -

Atsiprašau, kad taip ereziškai pasireiškiau. Tiesiog šitas laiškas – kvietimas man visai ne laiku ir ne vietoj.

Šaltiniai: http://www.gmail.com, nuotrauka – http://farm1.static.flickr.com