Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
1) „Mhm, kaip man vienam gerai namie…“ – galvoja katinas Bingas. Deja, idilė trunka neilgai…
2) „Vyre, tu su manim šnekėsi ar nešnekėsi?! Man reikia kailinių!“ – iš už kampo išnyra katytė Perla.
„Nešnekėsiu, eik iš čia…“ – pasipučia vyras.
3) „Tai sakai nešnekėsi? Nieko, tuoj prašnekinsiu!“ – šūkteli žmona ir kimba sutuoktiniui į atlapus.
4) Kivirčui besitęsiant ramiausia išlieka bendranuomininkė šunytė Auksė.
5) Galiausiai įvyksta tai kas ir turėjo įvykti – susitaikymas ir masinis pasibučiavimas. Šįsyk progos nepraleidžia ir Auksė.
6) Tiesą sakant, ši poniutė mažiausiai kišasi į bereikalingus drabstymusis… Bet jūs tik pažiūrėkit į jos akis!;O
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita balandžio 11th, 2009, 8:37 am
Varkšelis katinas Bingas… O kokios Auksės akyyytės nuoširdžios
Bet man labiausiai patiko šito siužeto dialogas.
Fredis* balandžio 11th, 2009, 9:22 am
Nedideli provincijos džiaugsmai šiltuose namuose laukiant šventų Velykų.
Zita balandžio 11th, 2009, 9:58 am
Fredi, o kaip atrodo dideli džiaugsmai laukiant Velykų?
. balandžio 11th, 2009, 10:38 am
Ech, tas gyvenimėlis:
Kai Dievas sutvėrė visa, kas gyva, kiekvienam atseikėjo po 25 metus gyvenimo. Žmogus pirmasis suprato, kiek tai maža ir nuėjo prašyti Dievo prailginti. Dievas išklausė ir sako:
-Eik ir prašyk kitų, gal tau atiduos kas savo metus. Kai sutarsi, ateik pas mane.
Žmogus pirmiausia nuėjo pasikalbėti su arkliu. Tas, jau supratęs koks sunkus jo gyvenimas, atidavė žmogui 15 savo metų. Po to žmogus tarėsi ir su kitais gyvūnais…
Pasikalbėjęs atėjo pas Dievą, kuris išklausė ir pasakė :
-Tebūnie:
25 metus gyvensi kaip žmogus.
Tada 15 metų kasdien arsi kaip arklys, bus sunku.
Po to – 15 metų būsi pririštas. Kaip šuo.
Dar 15 metų tave melž, kaip karvę.
Sekančius 15 metų būsi kaip beždžionėlė- juokinga ir nelabai reikalinga.
Fredis* balandžio 11th, 2009, 10:46 am
Zita, pavasarinių atostogų pradžioje nedrąsiai pageidavau, kad būtų įmestas į tinklaraštį reportažėlis iš miestelio gyvenimo, norėjau pamatyti ilgakoję margakojinė uteniškę Pepę, strazdanotą vaikigalį, gero veido paršelį pardavinėjantį ūkininką … negi be aplink kojas besitrainiojačių gyvūnėlių daugiau niekas nevyksta? Gal pažiūrėkime kas vyksta ne tik panosėje, praverkime langus …
Zita balandžio 11th, 2009, 11:44 am
Fredi, o man atrodo, kad mes kažkaip įsikalę sau į galvas, kad jei nematom kas vyksta ten toli tai vadinasi negyvenam, netobulėjam arba net degraduojam. Todėl per dienas įjungtas televizorius mums transliuoja tą „tikrą” gyvenimą, o mes ištroškę įnformacijos ir jausdami kažkokias bendravimo spragas reikalaujam dar ir dar. Kad ir koks kokybiškas/profesionalus bus reportažas jis tau neatstos natūralaus bendravimo. Kaip sakoma: „Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti”.
Mūsų gyvenimas ir vyksta mūsų panosėj, o ne už lango, kažkur kaimynų sode.
Juk ir tu, Fredi, turi šunį. Juk taip? Kodėl nepapasakoji apie jį. O koks tavo hobis (be komentarų rašinėjimo, politikavimo )? O gal gyveni didžiuliam šiukšlyne, kad daug maloniau žiūrėti pro langą
Zita balandžio 11th, 2009, 11:46 am
Taigi, Taške, taip jau ir būna kai norim daugiau tai ir prisiprašom
Fredis* balandžio 11th, 2009, 12:52 pm
Zita, va kuo užsiima kūrybingi, laisvi, veržlūs žmonės:
„Pasibaigė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) organizuotas konkursas „Sudrebink eterį!“, kuriame žmonės buvo kviečiami pateikti originalias televizijos ir radijo laidų idėjas.
Televizijos ir radijo darbuotojų komisija nusprendė, kad pirma vieta ir 3 000 litų prizas turėtų atitekti laidos apie žurnalistų klaidas autoriams Jūratei Ablačinskaitei ir Vyčiui Turoniui. Taip pat jiems suteikiama viltis prisidėti prie laidos kūrimo, jei ji pasirodys LRT eteryje.
Nugalėtoja J. Ablačinskaitė detalių apie savo laidos idėją atskleisti nenorėjo, o to nelabai leido ir idėjos autoriumi tapusio LRT darbuotojai. Paklausta, ar idėją seniai nešiojosi galvoje, tik neturėjo kam jos išsakyti, filologijos studijas sostinėje kremtanti mergina atsakė: „Specialiai jos nesinešiojau ir neturėjau. Bet kai pamačiau apie šį konkursą iš karto apie ją pagalvojau“. Mergina su draugu LRT pateikė dar kelias idėjas, tačiau jos nepateko tarp geriausiųjų penketuko” (citata iš alfa),
bet nereikalaukime iš žmonių per daug, kiekvienam savi džiaugsmai …
Ligita balandžio 11th, 2009, 2:00 pm
Fredi, jei po tavo komentaro dėl reportažėlio iš miestelio gyvenimo, būčiau parašius – sugėdinai mane, tai dabar teparašysiu – esi bukagalvis.
Jūratė sausio 5th, 2010, 8:18 pm
Fredi (su žvaigždute), tai pasisvečiuok pas tuos pačius kūrybingus žmones adresu http://www.zurnalistika-kitaip.lt .
Ligita sausio 5th, 2010, 8:42 pm
Labas, Jūrate, malonu, kad apsilankei. Čia tinklaraštis – http://ligita.xz.lt
Jūratė sausio 6th, 2010, 5:40 pm
Malonu susipažinti, Ligita.
Aurimas sausio 6th, 2010, 5:54 pm
O aš Aurimas