Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Esu aiškiaregė, bet čia nieko tokio.
Pamenu dar prieš kylant audroms apie tai, kad darbo birža netinkamai panaudoja ES milijonus ir apskritai joje pilna problemų, aš namie po kambarius tąsydamasi ironizavau: „Jie ten kažką sapnuoja. Neatspindi tikrosios situacijos.“
O štai vakar ryte vos spėjau nusistebėt, jog sunkmečiu padaugėjo erotinio pobūdžio pasiūlymų, po pietų jau Delfyje skaičiau: „Sunkmetis: Vilniuje daugėja prostitučių, jų paslaugos pinga“.
Žinau, sakysit – kokios problemos, studenčioke, čiaupkis ir tylėk užsikasusi po knygomis. Bet negaliu. Tiesiog stebiu rinką, mąstau ką veiksiu mažiau nei už metų ir toks keistumas apima…:) Gi prisipažinsiu: būčiau ir šią vasarą darbelį prigriebusi, bet… Susidurdavau tik su tokia reakcija: „Šiuo metu neturime nei vieno darbo pasiūlymo“, „Neieškome“, „Nereikalingi“ ir pan. Gal čia Utenoj taip. Tačiau, po šimts pypkių, ar taip baimindamiesi mes neprivirsime dar didesnės košės? Kažkaip įsivaizduoju (atsiprašau visų specialistų, jei nusišneku), kad norint palaikyti augimą ar bent saugoti, jog jis nenukristų, reikia pastoviai ieškoti naujų darbuotojų, skatinti senuosius. Klystu?
Taip pat galvoju, jog kai kurie žmonės nedrįsta ieškotis darbo, nes jiems kalama į galvą: „Nedarbingumas auga. Atlyginimai krinta. Stagnacija. Eikit gult.“ Na, jie ir eina. Ku-kū bam bam per dobilienas. Kaip žinia, tokie kvaituliai prie gero nepriveda… Turbūt tai supratęs naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas staiga prabilo apie galimas premijas žmonėms susiradusiems darbą…
Žodžiu, žmonės, nenusiminkit. Darbo bus.
Ir visai nebūtina pradėt masiškai skraidyt į užsienį (nors tokį variantą ne per seniausiai ir man teko vyt šalin).
Nebūtina depresuot.
Nebūtina keikt valdžios.
Paprasčiausiai: tingėkit kiek lenda, o kai jau nebelenda bei šlamantieji baigėsi, kelkit savo riebius užpakalius nuo sofos ir pirmyn;) Gi turėjot šitiek laiko apsvarstyt ko norit. Nes būna ir taip. Teigiamai. Patikėkit manim – kai kas po ilgo laiko atkuto. Gražu žiūrėt, kai žmogus vėl šypsosi. Vėl tampa veiklus.
Ir dar kartą atsiprašau, jei mano ši rašliava jums pasirodys gryni vėjai. Nesusilaikiau.
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
PinkCity rugpjūčio 11th, 2009, 11:26 am
Ne gryni vėjai, o gryna tiesa. Nors pati kol kas nedirbu, bet tik todėl, kad taip ir planavau – vasara, vestuvės, ir taip toliau. Stebiu darbo skelbimus, kad orientuočiausi, kas ir kaip, ir tikrai kas savaitę rasčiau kur nusiųsti savo CV idealiai atitikdama darbdavių reikalavimus.
Čia toks mūsų tautos bruožas, matyt, – kelti paniką kur nereikia. Aišku, darbuotojų paklausa sumažėjusi, bet ne tiek, kad net neapsimokėtų ieškoti
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 1:19 pm
Vat būtent, nėra čia ko visko sunkmečiui nurašinėti. Tą ir kitiems bandau sakyti, jei tik man vos prasižiojus, išsyk pradeda mekenti: „Dabar visiems labai sunkus metas…” Taip, sunkus, bet tai nereiškia, kad gyvenimas laikinai sustojo.
O jei ką, visada atsiras norinčių erotinio masažo
Gerai, čia truputį trenktai juokauju.
A.G. rugpjūčio 11th, 2009, 3:31 pm
Reikėtų turėti omenyje, kad praktiškai visose įmonėse bei įstaigose yra atleidžiami žmonės.
Jei kokia tai įstaiga imtų ir sugalvotų priimti žmogų į darbą – matyt tuoj pat tas klausimas būtų laikraščio pirmajame puslapyje.
Įmonės pastaruoju metu buvo įpratusios gyventi „paprastu“ būdu (t.y. vakarietiškai) – kreditų pagalba (dabar jie brangūs).
Tačiau yra ir kitkas – pora pastarųjų metų (kai buvo tas rojaus laikmetis) įstaigose buvo masiškai priiminėjami į darbą žmonės (daugiausiai giminės, draugai – to dar Lietuvoje nėra niekada buvę, ir tokiu masišku žmonių priėmimu į darbą, ir to giminystės klausimo niekuomet nėra iki tol buvę, gal apart retas išimtis).
Tas priėmimas buvo visiškai nepateisinimas, netgi nusikalstamas – tad galima suprasti, kad apie naujus priėmimus kelis metus neišgirsime.
Todėl mano nuomone šie nekalti žmonės neturėtų būti atleidžiami iš darbų įstaigose (ne apie įmones kalbant), tačiau klausimas turėtų būti sprendžiamas mažinant atlyginimus, jei jau taip atsitiko…
Šrekis rugpjūčio 11th, 2009, 3:45 pm
Vis bandau kažkaip pakomentuoti šį įrašą ir kas kart parašęs suprantu, kad nieko protingo ir/ar naujo šia tema vargu ar galiu (galima) pasakyt.. Kiekvienam savo, vieni ieškos pasiteisinimų, kiti ieškos kabliukų užsikabinti, vieniems pasiseks kaip akloms vištoms, kiti įdėję mases darbo paieškoms nieko nepeš..
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 3:56 pm
Šreki, pilkit viską ką manot, o mes jau tada žiūrėsim =) Tiesiog man šis A.G. teiginys: „Jei kokia tai įstaiga imtų ir sugalvotų priimti žmogų į darbą – matyt tuoj pat tas klausimas būtų laikraščio pirmajame puslapyje.” atrodo keistokas, nes netgi dabar darbuotojų reikia, jie ieškomi. Gal kiek mažiau nei anksčiau, daugiau svarstoma (kartais net per daug), bet vis tiek.
O kad pas mus nemažai darbuotojų į geriausias vietas patenka per pažįstamus seniai aišku, nors tuo piktintis reikėtų.
Tipas Katinas rugpjūčio 11th, 2009, 5:38 pm
Nežinau, kokiomis Dievo dovanomis apdovanota PinkCity, bet paskaičius jos ir kitų parašymus tiesiog nėra kuo ir prieštarauti. Jums gražu, kol skraidote. Būna, žinoma, ir šiltų, ilgai palaikančių, apgaubiančių, nerūpestingų ir turtingų srovių, bet šiaip tai dauguma žeme vaikšto. Tai nėra paprasta. Vaikščioti. Ir batukų reikia, ir metų laikai keičiasi. Ir takelis pasitaiko nelygus. Ir ant vieškelio sutrypti gali. Visko būna vaikštantiems.
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 5:47 pm
Tipai Katinai, bet koks jūs… Na, bet toks… Dieve, koks jūs siauražiūris. Nepykit. Laikykis, Ligita, neimk visko į galvą, tu gali. Atsiribok.
Valentinas rugpjūčio 11th, 2009, 5:53 pm
Ligita, o tu žinai kokio darbo nori?
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 5:57 pm
Valentinai, žinau. Mintyse susiplanavau kaip pridera =) Dabar žiūrėsim ar pavyks…
. rugpjūčio 11th, 2009, 6:52 pm
Taigi, jau gana greit -”Ir ateis liūdnas svečias – ruduo” .
Nežinau, kiek kasmet baigia žurnalistų, bet keli skaičiai iš GTU :
- statybinę inžineriją (konstruktoriai) baigė bene 60 bakalaurų, o tokią siaurą specializaciją – gelžbetonio gamybos technologiją – apie 200 .
Net neklausiau, kiek architektų prikepta, tie visada buvo techninių mokslų aukštosiose studentų elitas.
Kažkas ne taip šioj karalystėj- anot Hamleto.
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 7:46 pm
Ir ateis liūdnas svečias – ruduo
Ir krisim ant grindinio kančių išvagotais veidais
Pasiremdami nuo darbo sudiržusiais delnais
Gal kas atleis…
Gal nenuteis…
Kai krisim ant grindinio kančių išvagotais veidais
O kad kažkas ne taip šioje karalystėje nujaučiame, bet tikime, jog bus šviesiau.
WU rugpjūčio 11th, 2009, 7:52 pm
Tai kas ateityje bus mažoji Ligita?
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 8:02 pm
Tikriausiai subtili šantažistė
Patiko šitas išsireiškimas. O tu sėdėsi advokatų kontoroj ar teismo salėj su plaktuku?
WU rugpjūčio 11th, 2009, 8:12 pm
Aha.. Laukia ten manęs su išskėstom rankom..
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 8:47 pm
Tai apsispręsk – ar nori, kad lauktų su išskėstom rankom, ar kad su plaktuku =)) Beje, o kodėl gi negalėtų ir laukti? Kažkas juk turi būti geriausiu B)