Ligi Dangaus

NESPAUSDINA – didžiulėmis raidėmis vakar buvo skelbiama baltame popieriaus lape, padėtame tiesiai ant mūsų fakulteto skaityklos… spausdintuvo! Matyt, darbštuolį dar darbštesni paskutinių kursų studentai išvargino:) O ką aš?! Savąjį darbą jau mieste atsispausdinusi atėjau. Du egzempliorius. Ir net įsegusi taip gražiai. Įteikiau. Gava-u-u-u-u-u leidimą. Šiaip aš čia tik vaizduoju ramuolę, iš tikrųjų norėčiau džiaugsmingai šūkaut! [...]

Ei, ar jūs galvojat, kad normalu, jei mano tinklaraštyje beveik visą savaitę nepasirodo nė vienas naujas įrašas? Aš tai galvoju, kad visiškai nenormalu ir netgi neatleistina. Pas mane juk turi sproginėt fejerverkai, skraidyt oro balionai bei panašios velniavos dėtis. Bet… Universitete visi į mane žiūrėjo žiūrėjo kaip į ketvirtakursę, kuriai ant nosies bakalauro darbo gynimas, [...]

Šios savaitės pradžioje tinklaraščio (beje, su tokiais pat oranžiniais „pamušalais“ kaip ir maniškio!) apie šeimą, vaikus ir švietimą autorė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė trumpai pristatė „Vaikų linijos“ inicijuojamą akciją „Savaitė be patyčių“ (šios akcijos tikslas atkreipti žmonių dėmesį į gana opią visuomenės problemą) bei pakvietė tinklaraštininkus vienytis įsidedant simbolinį „Patyčioms NE!“ skydelį. Kai tik [...]

Mielieji, pastaruoju metu itin suaktyvinau pasiruošimą egzaminams. Taigi, jeigu jums atrodo, kad manęs nėra, klystate. Tiesiog aš esu kitur:) Ateityje jūsų laukia tobuli įrašai (šypt). Čia jums demonstruoju įamžintą akimirką, kai šiltuoju praėjusių metų periodu draskiausi dviračiu po Vingio parką. Buvo geeeeeerai.

Oficialiai baigėsi vasara. Visi surimtėkim – gi ruduo susikaupimo metas. Įvairūs pokyčiai galvose ir… Piniginėse? Padidinti PVM’ai, sumažinti…, išmesti… Aj, o ką aš: nuėjau į pievą karvutės įamžinti. Pažiūrėjo į mane gana kreivu žvilgsniu lyg sakytų: „Pieno nori?“ Nieko neatsakiau, bet pagalvojau: „Ne. Noriu vasaros prailgintos.“ Nes vasara ne tik metų laikas. Tai filosofija. Su [...]

Jau kvėpuoju rudeniškomis nuotaikomis. Ne, nesergu depresija, tiesiog bandau morališkai nusiteikti ketvirtam kursui. Kai gyvenau bendrabutyje, viena kambario kaimynė buvo likusi antriems metams kartoti paskutinįjį. Be abejo, aš tai ne ji, tačiau retsykiais kirbteli mintis: „O kas jeigu?“ Ir iš karto prieš akis iškyla nemiegotų naktų vizija: Red Bull’io skardinėmis bei knygomis nukrautas stalas, pašonėje [...]