Ligi Dangaus

Tik lyja ir prisnigta:) Bet pavasariui, tikram pavasariui niekas nesutrukdys! Nekantrauju, kol sėsiu ant dviračio (nors būna, kad ir žiemą žmonės važinėja, bent jos pabaigoj. Mačiau…), keisiu vieną geltoną palaidinę kita, įkvėpsiu žolės, pirmųjų gėlių kvapo, o ant sienų žais saulės zuikučiai, kuriuos gaudysim su katyte Perla. Jau tuoj tuoj. Tai su tuo ir sveikinu. [...]

„Tam ir protas, kad pasiektum tai, ko nori.“ – Fiodoras Dostojevskis Citatą radau http://lt.wikiquote.org Kadaise vadintos savaitinėmis, virtualiosios apžvalgos aikštelės virsta kasmėnesinėmis:) (šiuo metu įnirtingai svarstau kaip geriau pateikti nuorodas į kitus tinklaraščius. Gali būti, kad netrukus sulauksite pokyčių, t.y. nebebus „Tinklaraštijos“.)   Savaitės (-čių) komentatoriaus (-ių) citata (-os): „Didžiausią laisvų sekundžių kiekį skirkime artimiesiems, [...]

„Klausi, ką aš pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.“ – Seneka Citatą pasiūlė komentatorius Rolandas Po ilgos pertraukos „Virtualiosios apžvalgos aikštelės“ grįžta! Jau nujaučiu koks įniršis turėjo apimti jas skaitančius ir niekaip nebesulaukiančius. Šį kartą siūlau trumpą mano tinklaraščio sausio mėnesio apžvalgėlę bei truputėlį, kone lašelį, aplinkinės tinklaraštijos. Kitą kartą jos bus daugiau. Tikiuos:) Savaitės komentatoriaus [...]

Thomo Keneally knygoje „Šindlerio sąrašas“ rašoma: „Pražūtingas žmogaus polinkis į blogį yra kasdienė rašytojų duona, istorikus apėmusi epidemija, gimtoji nuodėmė“. O aš manau, kad vyrauja tam tikras stumdymasis. Žmogaus polinkis į gėrį kažkam juk gali būti blogis ar netiesa? Todėl, kaip sako Romas, ir neįmanomas idealus pasaulis, kurio taip siekia humanitarai. Esą niekas iš tiesų [...]

Skimbčiojantys, žaižaruojantys burbulai ir žvaigždės; mandarinai ir kūčiukai; šeimos skleidžiama šiluma, artumas bei eglės kvapas. Tos, kurią turi, ar tos, po kuria miega elnias miške. Rogėmis atlėkčiau pas Jus visus, jei būčiau Kalėdų Senis. Dovanomis apipilčiau, kad netrūktų nieko, nieko, nieko! Klampočiau per sniegą iki pat Jūsų durų. Tai taip ir darau. Mintimis. Beje, šiąnakt [...]

Daiktų padėtis užfiksuoja paskutinį Tavo prisilietimą. Sustoja laikrodis, vazoninių gėlių lapai sudžiūva ir nusvyra, kambarių kampai apsitraukia voratinkliu. Bandau surikiuoti mintis. Ir rašydama šį įrašą. Noriu, kad Tu būtum tėtis įamžintas tinklaraštijoje. Anksčiau nerašiau apie Tavo „auksines rankas“. Gal tik kartą užsiminiau, jog gražiai pieši. Tai vat, žinokit – mano tėtis Adolfas gebėjo geležį paversti [...]