Ligi Dangaus

Vienuolis paišina kakta (ant kūno iš viso dvylika tokių piešinių, saugančių nuo piktavalių, kurie, patiems nė nenutuokiant, teršia mūsų dvasią) užkalbina angliškai, tiesia knygelę „The perfection of yoga“, paklausia, iš kur aš atvykau, tada pradeda kalbėti lietuviškai, nors prisipažįsta esąs rusas, taigi kalbėti lietuviškai jam išties nėra labai lengva, it užsuktas ima kartoti, kad jei norėčiau [...]

Ar užuodi, kaip gardžiai kvepia karštymetis? Tas, kuriame esi (jei nesi, be abejonės, būsi). Išvykomis dviračiu, dešimtimis litrų šalto vandens troškuliui numalšinti, musėmis, ropinėjančiomis ant langų, besiveržiančiomis pro juos, „O aš musių bijau!“ nugirsti ir šypteli, nes musių nebebijai, mažos baimės ilgainiui nublanksta prieš didžiąsias, kai kartais netgi tenka grubokai žnybtelėti sau į skruostą, vožtelėti [...]

Kadangi per neapdairų įkarštį (o kaip kitaip – kai asmeniniame tinklaraštyje Tave įžeidinėja. Juk iš tiesų tik Tu gali tai daryti, nes čia yra nuosavo būsto svetainė…) paskutiniuoju savo įrašu atsisveikinau su visais, kas pas mane lankosi ir prisipažinau šiuo metu rašanti romaną, atsiprašau, jei toks pareiškimas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Žinia apie [...]

Ligita tinklaraštininkės veiklą baigia. Šiuo metu rašau romaną. Parašiau daugiau nei pusę. Gal kada ką nors apie mane dar išgirsite. Čia mano žinių bagažas… Visus šiuos metus praleistus kartu su Jumis prisiminsiu kaip kažką nepaprasto mano gyvenime! Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“  

* * * Saugus Tavo rankų uostas. * * * Tu tik pagalvok, mano nebylusis pašnekove, kaip dažnai būna sunku suprasti patį save, tad ką jau kalbėti apie kitą. Iš tiesų – koks nepaprastas darbas savęs ieškoti. Pasiklydusio. Kur? Ir dėl ko? * * * Ei, ar kas matėt pro šalį einantį mano vidų? Ne, [...]

Dėl liūdesio nesuplanuoto, akimirkų, pasibaigiančių iš tiesų nespėjus nė mirktelėti ar užsitęsiančių iki klampiai lipnios begalybės, kinkavimo apglėbus rankomis kelius, ieškant žodžiais prasmės, kuriai perteikti viso gyvenimo neužtenka, neužtenka nei dienos, nei nakties, nes tarp triukšmo, žmogiškų ritualų pasiklysti lengva, save išsaugoti sunku, sunku kaip ir laiką, tirpstantį kas sekundę, kas minutę, kas ketvirtį, pusę [...]