Ligi Dangaus

Tyli muzika, smilkstanti raudona žvakė, kava su pienu, žemuoginiai ledai ant lūpų, praviras langas, arti – paukščių čiulbėjimas, tolumoje – skalijantys kaimynų šunys ir… Tu. Leisk man negalvoti, tik būti. Išsklaidyk abejones, kurių tiek daug. Leisk iki galo pajusti taurų ir įkvepiantį kiekvienos šios dienos sekundės grožį.  Negražu? Kenksminga? Beprasmiška? Buka? Vokietijoje mėgsta valdyti laiką, o [...]

Šie metai muzikiniu atžvilgiu bent jau man labai smagūs, nes iš klausomesnių atlikėjų pakvipo šiuo tuo naujo. Pažintis su nauju Depeche Mode albumu „Delta Machine“ prasidėjo nuo dainos „Heaven“ ir iš tikrųjų po pirmo karto atšokau nuo kompiuterio ekrano: skambesys buvo kažkoks kitoks nei buvau įpratusi! Pamaniau, kad su ore juntama, tačiau plika akimi nematoma [...]

Balsas – darbo instrumentas daugeliui žmonių: dainininkams, aktoriams, televizijos ir radijo laidų vedėjams, naujienų reporteriams, politikams, dėstytojams, mokytojams ir kitiems. Mokėdamas sklandžiai, aiškiai reikšti savo mintis ne tik raštu, bet ir žodžiu padidini savo galimybes būti bent jau išgirstas (o ar suprastas tai jau ne maža dalimi priklauso nuo paties klausytojo). Ko daugiau reikia, jei [...]

Kai tik prasideda pavasaris, mano laimei nėra ribų – užtenka tiesiog vaikščioti gatvėmis, stebėti žmonių pagausėjimą jose, jų šypsenas, ore tvyrantį permainų troškulį, ausinuke klausantis mėgstamų dainų, kvėpuojant dulkių ir gaivos mišiniu, girdint, rodos, kiekvieną gręžtelėjimą grąžtu (tų darbininkų salotinės uniformos išties traukia akį!) ar žoliapjovės triukšmą, atsargiai apeinant mamas su vežimėliais, koja paspiriant žiemos, [...]

Dar daugiau klausimų ir tinklaraštis sėkmingai gyvuos jau vien iš mano atsakymų (gal ir visai nieko?). Šįkart atsakau į pluoštą Vyginto klausimų, užduotų tiesiog šiaip sau. Dėmesio centre – rašytojai. __________________ Man vis smalsu – kokį ten romaną rašai?  Rašau psichologinį romaną su detektyviniais elementais (darbinis pavadinimas „Brolių gatvės policininkas“, nes jį rašyti pradėjau gyvendama viename [...]

2009 metų sausį sėdėdama su broliu ant lovos ir iš krūvos įvairiausių dizainų bei į galvą šovusių pavadinimų rinkdamasi vieną patį pačiausią tada net slapčiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad su tuo, ką netrukus sukursiu, taip susigyvensiu, jog ims ir nutiks taip, kad kažkada teks skaičiuoti ketvirtus iš eilės metus net neketinant liautis.  Stabtelėti viską apmąstyti – [...]