Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Kai Lietuva gyvena Europos čempionato nuotaikomis, giria, peikia ir visaip apkalbinėja mūsų šalies krepšininkus, alfoje pasirodęs straipsnis apie aukštaūgius tiesiog prašyte prašėsi būti aptariamas. Tiksliau, ne pats straipsnis, bet faktas. Esą aukštesni žmonės – laimingesni. Taip išeina, kuo daugiau centimetrų, tuo daugiau laimės. Ech, tai štai iš kur aš semiuosi optimizmo (jis begalinis, patikėkit!). Iš savo nelemtųjų centimetrų. Nelemtųjų? Taip, nes niekaip nepavyksta užsimaskuoti, kad ir kaip retsykiais norėčiau. Vis išsiryškinu. Atsimenu, kad mokyklos koridoriais tampiausi kone viena tokia stipena (kūno kultūros pamoka: „Pirmais antrais išsiskaičiuot!“. Kieno balselis pirmutinis? Be abejo, Ligitos), o kažkur keliaujant yra netgi tekę trinktelti galvą į durų staktą… Tiesa, universitete jau atsiranda ir aukštesnių (arba jų kulnai stebuklingai nematomi), tai bent čia galiu jaustis ramiau…
Nors iš tikrųjų šitas burbėjimas neturi pagrindo: MY-LIU savo ūgį!!! Per ilgą laiką tapo įprasta būti didele. Ir pliusų daug: renginyje žmonių galvos man neužstoja tiek daug vaizdo kiek kitiems, įvairiems daiktams pasiekti man nebūtina čiupti kėdės, kas nors gali pagalvoti, kad aš modelis, aukštakulniai mane ne grakščiai aukština, o GIGANTINA, be to, užpuolikai prie tokios moteriškės rečiau artinasi… Žodžiu, pliusų pliusai. Dar girdėjau, kad aukštaūgiai užima perspektyvesnes pareigas, į juos žiūrima solidžiau.
(O kad tinkamus džinsus sunku rasti, nutylėsim…:) )
Sakysit pagyrūnės monologas? Ot ir ne. Tiesiog norėjau pasakyti, kad svarbiausia jaustis patogiai savame kailyje. Esi aukštas – kuprokis, slėpkis; žemas – kabėk ant skersinio? Ne. Senatvė ir taip visus sulygins.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.freepicturesweb.com
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Musė rugsėjo 11th, 2009, 4:27 pm
Man dabar pasidarė baisiai smalsu, koks tas tavo ūgis? 190?
Ligita rugsėjo 11th, 2009, 4:32 pm
Tfu tfu tfu, dar ne toks
Oficialiais duomenimis: 181 cm. Šiaip reikėtų pasimatuoti kada ir vėl: ar nepailgėjau netyčia!
romas rugsėjo 11th, 2009, 4:53 pm
Gero žmogaus turi būti daug:)
Ligita rugsėjo 11th, 2009, 6:20 pm
Na… Tikriausiai =))
R.Medinis rugsėjo 13th, 2009, 2:01 pm
Aukštas ūgis yra privalumas – gali į visus žiūrėti iš aukšto… Iš kitos pusės nuoalatinis natūralus pranašumas prieš kitus kartais išsigimsta į savotišką tingėjimo porūšį, tuo tarpu kai kiti (žemesni) individai dirba, pluša, kuria – stengiasi užlipti kuo aukštesniais karjeros laiptais, kol didesni miega ir mėgaujasi savo „pranašumu”. Taip atsiranda „Napaleono” komplekso pagimdyti viršininkai, kartais net diktatoriai (Hitleris, Leninas ir kt.)., kurie keršija visiems (ypač dideliems) už vaikystėje patirtas nuoskaudas. Ūgis – ne visada proto požymis, bet didesnės širdies – beveik visada!
. rugsėjo 13th, 2009, 8:49 pm
ūgio ir proto sandauga yra konstanta.
Saulius rugsėjo 14th, 2009, 8:33 am
Nesijaudinkite dėl ūgio, o Ligita. Tikrai ne jame slypi žmogaus įžvalgumas. Didesnis panoraminis matomumas tik skatina norą stebėti, tarkim, žingeidumą
Musė rugsėjo 14th, 2009, 10:10 am
Būna Napoleono kompleksas, bet būna ir atvirkščias kompleksas. Aš žemesnė šiek tiek už Ligitą (kokiais 5-6 cm), bet aukštakulnius tik neseniai pradėjau nešioti, ir tai tik prisiversdama. Na nesmagu man kažkaip iš aukšto į žmones žiūrėti, o ypač į vyrus. Jaučiuosi prieš juos kažkokia kalta
romas rugsėjo 14th, 2009, 12:29 pm
Kompleksus dėl ūgio užaugina tėvai ir kiemo draugai. Jei tai nepasidaro problema paauglystėje, nepasidaro ir tolesniame gyvenime. Dažniausiai bėda yra ne ūgis, o pats kompleksas. Žmogus turi kūno kalbą, kurią instinktyviai supranta kiti žmonės. Aukštos panelės, jaučiančios kompleksus, visaip mėgina tapti mažesnėmis : stovi sulenktais keliais, kūprinasi, nešioja avalynę žemu kulnu. Visa tai yra negerai. Panelė pirmiausiai turi spinduliuoti savo moteriškumą, bet ne kompleksus, nes vyrai renkasi moteris su kuo mažesniu trūkumų kiekiu, aišku, vertindami savo galimybes
Pasitikėjimas savimi ir savo išvaizda yra labai didelis pliusas. Jei kojos yra kiek trumpos, nereikia vengti ir batų su kulniuku- tai gerina bendrą moters kūno proporciją. Beje, koks nors susigūžimas, kuris yra gal tik dėl ūgio, vyrą gali klaidingai informuoti – jis gali jausti esant kažką užslėptą, nes ūgis jam gali neatrodyti problema. Tai jį gali sulaikyti nuo artimesnių kontaktų. Nekreipti dėmesio į savo ūgį, mano įsitikinimu, yra pati teisingiausia nuostata.
Fredis* rugsėjo 14th, 2009, 12:53 pm
Pats juokingiausias dalykas yra kai aukštos moterys pradeda vaikščioti į krepšinio varžybas. Krepšininkai vis tiek žiūri į apšildančias šokėjas ar kokias nors lėles – barbes nilkas pareigytes. Katastrofa, jokio šanso susirasti gyvenimo draugą, nebent koks nors moksliukas Maras ar WU, kuriems svarbiau turinys, o ne forma, pasišvęsų šiam reikalui… nors nesu tikras, kad šie vaikinai yra būtent tokie…
Sprendžiu pagal save, draugauju-gyvenu su šimtaprocentine Barbe. Taip gera – ateini namo, o namie lėlė, šlepetės jau laukia paruoštos įsispyrimui, karštos lėkštės sriuba ir kalnas salotų – ant stalo, kambarys (miegamasis) – išvėdintas, patalai išpūrenti…
romas rugsėjo 14th, 2009, 1:47 pm
Fredi, juk Barbė gali būti visokio ūgio