Mėgstu fotografuoti. Žinoma, dauguma mano fotografijų yra mėgėjiškos, nepretenduojančios į meną, bet karts nuo karto paimti fotoaparatą į rankas viena mano silpnybių. Tad turėtumėt įsivaizduoti kokia kvailoka nuotaika pastaruoju metu apniko, kai paprastučio aparato baterijos nepasikrauna. Iš pradžių tiesiog neradau pakrovėjo dalies, o dabar, kai radau, visvien neveikia. Ir net nežinau kodėl. Gal nustekenau pleškindama diena iš dienos? Šiaip ar taip, kurioziška situacija. O kolkas, kol esu suvaržyta šioj srity, sugalvojau tiesiog pasvarstyti ar nuotraukos yra realaus gyvenimo atspindys, ar tik jo falsifikatas. Pirmiausia: atsiribosiu nuo kraštovaizdį vaizduojančių kūrinių. Mane domina žmonės. Šįsyk politiniu aspektu.

Politinio įvaizdžio kūrimas. obamanationhitlerchildKai tik pagalvoju apie politinį spekuliavimą vaizdine informacija, prieš akis iškyla viena fotografija vaizduojanti besišypsantį Hitlerį per pečius apglėbusį žavią mergaitę su suknele. Tokią fotografiją atradau šio „šaunaus“ politiko biografijoje, kurią skaičiau dar mokydamasi mokykloje ir ne todėl kad kažkas liepė, o todėl, kad buvo įdomu. Norėjau suprasti kur slypi žmogaus nesuvokiamo žvėriškumo šaknys. Nesupratau (tiesa, apšalau perskaičiusi, kad fiureris gimęs tą pačią dieną kaip ir aš…). Hitleris – daugialypė asmenybė. Nepripažintas menininkas. Keistas patriotas. Savų idėjų vergas. Na, bet ne apie tai dabar. Minimą fotografiją radau ir internete, tad paanalizuosiu. Ką matome? Demonstruojama idiliška Hitlerio meilė vaikams. Mergaitė ir didžioji Vokietijos „viltis“ šypsosi beveik identiška šypsena. Šypsena – raktas į žmonių širdis. Tėviškas apkabinimas – rūpinimasis. Atmosfera saulėta, o pozuotojų žvilgsniai nukreipti į tolį. Sugretinus šiuos du aspektus tampa akivaizdu kuo čia norima sužaisti: „Pasikliauk fiureriu, ir tada – tu bei tavo vaikai sulauksite šviesaus rytojaus.“ Gaila, bet istorija parodė visiškai kitą Adolfo Hitlerio veidą.

Kalbant apie Lietuvos pavyzdžius, norėtųsi jums įdėti savaitinio žurnalo „Ekstra“ viršelį, deja, internete nerandu, o tuometinį numerį pati teperžvelgiau prekybos centre. Tačiau pabandysiu papasakoti. Žurnalo antraštė rėkte rėkė apie būsimų prezidentų kandidatūras. Nenoriu suklaidinti, taigi jos iš atminties neskelbsiu. Viršelyje buvo pavaizduota Dalia Grybauskaitė apsirengusi paltu kone iki žemės. Vienas jo skvernas buvo pradengtas, lyg sukilus vėjui. Eisena ryžtinga – žengimas į priekį. Susidariau tvirtos moters įvaizdį. Kaip ir Hitlerio atveju, Europos komisijos narės veidą puošė šypsena. Matyt, teisus buvo Algimantas Čekuolis įnirtingai aiškindamas kokia svarbi šypsena kasdieniniame gyvenime.

Išvada: atsargiau žiūrėkime į politikų nuotraukas. Ypač jei tai – suorganizuota fotosesija, o ne pagautas „kadras“ iš seimo posėdžio. Manau, žaidimėlių emocijomis pagausės prieš pat Lietuvos Respublikos prezidento  rinkimus. Politikai taps geresni, švelnesni. Mūsų akyse.

Šaltiniai: nuotrauka - http://www.gulfcoastnews.com