Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Darom 2009“ metu šiukšles rinkau ant Žvaigždžių (tik pamanykit – netgi buvau pakalbinta žurnalisto ir patekau į Lietuvos radijo eterį! Kone alpau iš laimės…;)), t.y. ant Tauro kalno, o šiemet akcijos savaitgalį leidžiu gimtajame miestelyje, Utenoje, tai ir vietą pasirinkau čia.
Susitikimo taškų nebuvo daug. Svarsčiau ar keliauti prie Vyžuonaičių ežero, ar į Skaistašilio mišką. Galiausiai apsistojau ties antruoju variantu. Visai netoliese įrengtas Utenio stadionas, kuriame vyksta tokie fantastiški koncertai kaip Andriaus Mamontovo. Be to, basakojės dienos (chi chi) praleistos greta esančiame sode. Tarp obelų, žolėje, kyštelint kojas į ledinę upę ar renkant kolorado vabalus.
Taigi, atėjusi, išvydau būrį… Moksleivių. Kartu su mokytojomis galėjau pasijusti vyresnėle:) Iš tiesų manęs neapleidžia nuojauta, kad į jaukųjį mišką jaunimėlis buvo sukviestas, nėjo taip grynutėliai savu noru, bet, nepaisant to, visvien smagu jį ten matyti.
Grupelėmis po tris ar keturis (tiesa, aš viena lindau į glūdumas), pirštinėtose rankose spausdami mėlynus maišus pasileido kas kur tvarkos daryti.
Pastebėjau, kad pagrindinės šiukšlių sankaupos buvo arčiausiai gatvių ir ūžiančių automobilių. Labai gera žinoti, jog ne visas grožis užterštas. Nors prisipažinsiu, grįždama po talkos, pamačiau gausybę ir kitų tvarkytinų vietų, todėl patarimas organizatoriams – mažesniuose miesteliuose didinti susitikimo taškų skaičių. Taip pat būtų gerai, kad jie šviestų iš tolo:)
O šiaip – tokios akcijos visų pirma turėtų skatinti nešiukšlinti, nes, na, suprantat, nesimėtys šiukšlės, nereikės jų rinkti. Cha!
P.S. Prieš metus pas Artūrą apsiskelbiau: „Tačiau ir vėl… Latviai mus apšovė! Man depresija!! Gerai, juokauju, tiesiog tarkim aš jau kitais metais prikalbinsiu sudalyvaut mažų mažiausiai dar apie 50 savanorių.“
Specialiais kalbinimais patingėjau užsiimt, tai savo tinklaraštyje įsidėjau reklaminį akcijos skydelį ir tiek. Dar dėl įdomumo pasiūliau apklausėlę: „Ar dalyvausi „Darom 2010“?“. „Taip“ atsakė – 14, „Ne“ – 10. Aaa, 14, ne 50!
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Valentinas balandžio 17th, 2010, 9:58 pm
Tinklaraštininkė darosi absoliučiai nuspėjama. Žinojau, kad pasirodys šis įrašas ir žinojau, kad jis bus „teisingas”.
Buvo toks laikotarpis 19 amžiaus pradžioje iki vidurio, kuris vadinasi Bydermajeris. Įvardijama, kad tai meno kryptis, galima atrasti bydermajerio dailę, literatūrą, architektūrą ir panašiai. Iš tikro tai gyvenimo būdo stilius. Tai vidutinių, pasiturinčių vokiečių tarnautojų, nuobodybių, vidutinybių, miesčionių, visada „teisingų” ir teisių, mainstreamo visame kame stilius. Politika buvo nesidomima. Svarbiausi dalykai – šeima, laimė, gėlių darželis prie namų, mielos namų smulkmenos, gyvenimo džiaugsmas buityje. Pasiturinčių vidutinybių nuobodi, bet laiminga laiko tėkmė. Būtent šioje aplinkoje susiformavo supratimas apie santuoką iš meilės (ankčiau tai būdavo nesuvokiama). Šioje aplinkoje susiformavo samprata apie vaiko teisę į vaikystę (pasiturinčių vidutinybių vaikai neprivlėjo nuo jaunų dienų dirbti tėvų ūkyje). Šioje aplinkoje atsirado moters, namų šeimininkės, židinio saugotojos samprata (iki tol daugumos nekilmingų moterų dalia buvo plušėti kaip juodam jaučiui prie ūkio, namų, vaikų ir vyro). Pasiturintis vokiečių klerkas galėjo leisti žmonai nedirbti. Nedirbanti žmona – tai statuso ir turto įrodymas. Nedirbanti žmona – tai mezgamos servetėlės ir sėdėjimas su vaikais darant jiems laimingą vaikystę.
Keliu hipotezę, kad tai, kuo šiandien užsiiminėjome, tai bydermajeriškas reliktas. Noras gyventi švarioje aplinkoje, kyla tik su antsvoriu kovojantiems vidutiniams petit bourgeois. Smulkioji buržuazija (kurios atstovai mes čia visi esame) rauko nosį užuodusi nekokį kvapą ir jai dingsta aptetitas pamačius jaučiašūdį. Smulkioji buržuazija neturi kasdieninių išgyvenimo problemų, todėl dirbtinai sukuria tokias problemas kaip „nešvaru” ir maskuodami savo gyvenimo menkystumą organizuoja akcijas Darom taip ieškodami išganymo. Norite įrodymų? Prezidentė tvarkė šlaitą, kuriame vietinio kaimo (berods Koplyčnikų) gyventojai nuo Antrojo pasaulinio visada mėtė šiukšles. Jų kaime tiesiog nėra atliekų tvarkymo jokios sistemos. Prisirenka šiukšlių – meti jas nuo šlaito ir taip daug dešimtmečių. Spėkite kiek vietinių gyventojų dalyvavo tvarkyme? Nei vieno. Spėkite kiek vietinių gyventojų (tuteišų) atėjo rinkti šiukšles iš Neries pakrančių? Nei vieno. Žmonės, kurie turi rimtų problemų, kurių gyvenimas yra sunkus, tokiom nesamonėm neužsiminėja. Smulkūs buržua, vidutiniai vadybininkai, smulkūs verslininkai (tokie kaip Fredis), spaudžiami kaltės jausmo prieš nuskriaustuosius, bando atsipirkti išvalydami mišką, kuriame nuskriaustieji verda samagoną arba renka grybus pardavimui. Tokia štai bydermajeriška tikrovė.
p.s. Vienas kolega šiukšlių rinkėjas pastebėjo, kad populiariausias gėrimas tarp miško šiukšlintojų yra šampanas. Populiariausi prezervatyvai – LifeStyle.
kreivarankis balandžio 17th, 2010, 10:03 pm
Bet tas vokiškasis biurgerizmas padėjo susiformuoti tokioms asmenybėms kaip Nietsche, Hoelderlinas, Hesse ar Kafka… Esmė ne vien tame, kad juos nuo to pykindavo, o tame, kad jie šiaip ar taip buvo tos epochos sūnūs.
WU balandžio 17th, 2010, 10:05 pm
„Žmonės, kurie turi rimtų problemų, kurių gyvenimas yra sunkus, tokiom nesamonėm neužsiminėja.” – Ačiū už indulgenciją
Ligita balandžio 17th, 2010, 10:16 pm
WU, o kokios RIMTOS problemos šiuo metu tave apnikę? Gal galėčiau kuo nors padėti? Pavyzdžiui, kol aš esu gyva, sveika, manau, kad su viskuo susidorosiu. Yra netgi tekę matyti žmonių, kurie tikrai sudėtingai gyvena, bet neverkšlena. Galbūt iš jų ir mokausi. Ir aš savęs.
Valentinai, tu irgi daraisi nuspėjamas. Bandai visus surikiuoti į lentynėles – jis atstovauja tam, jis anam. Pirmyn! O aš lekiu į šokius!!
kreivarankis balandžio 17th, 2010, 10:19 pm
Valentinai,
). O problemų pas mane irgi kaip ir nėra. Todėl dabar, sulaukus vakaro, dar ir pakritikuoti mūsų politikus, kurie tokiomis biurgerioškomis akcijomis pasinaudojo, kad pakeltų savo reitingus. Į sveikatėlę (beer)
WU labai taikliai pastebėjo – ir aš norėčiau padėkoti už indulgenciją. Nebuvau niekur ir prasivoliojau lovoje. Ir šiaip nieko neveikiau (nors gal ne visai